- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2-645-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00085-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Graina“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Graina“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Graina“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos jūrininkų ligoninės sprendimą nutraukti pirkimą (II dalį), kuriuo taip pat atsisakyta sudaryti sutartį su pirkimo II dalį laimėjusia ieškove; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodė, jog teikia ieškinį dėl perkančiosios organizacijos VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio pirkimo „Skaitmeniniai rentgeno aparatai“, pirkimo Nr. 523975, metu priimtų sprendimų panaikinimo. Pirkimas yra suskirstytas į dvi dalis: I dalimi siekiama įsigyti 2-ų darbo vietų skaitmeninį rentgeno aparatą, II dalimi – universalų skaitmeninį rentgeno aparatą. Ieškovė pateikė pasiūlymą II pirkimo daliai. 2021 m. vasario 18 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie II pirkimo dalies pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas yra pirmas; ieškovės pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu; sutarties sudarymo atidėjimo terminas – iki 2021 m. kovo 1 d; ieškovė atskiru pranešimu bus pakviesta sudaryti sutartį. 2021 m. kovo 15 d. perkančioji organizacija CVP IS pranešimu informavo ieškovę, jog atsisako sudaryti sutartį dėl II pirkimo dalies ir šią pirkimo dalį nutraukia. Ieškovė nesutinka su atsakovės atsisakymu sudaryti pirkimo sutartį dėl II pirkimo dalies ir su sprendimu nutraukti II pirkimo dalį toliau nurodomais motyvais.
1.2. Atsakovė sutartį atsisakė sudaryti tuo pagrindu, kad viešojoje erdvėje yra paskelbta informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose buvo padaryta korupcinių nusikalstamų veikų, su kuriomis galbūt susijusi ir tiekėja. Atsakovė teigia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, sutarties sudarymas reikštų viešųjų pirkimų principų pažeidimą, todėl sutartį atsisakė sudaryti ir II pirkimo dalies pirkimą nutraukė, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi. Atsakovės sprendimai nesudaryti sutarties ir nutraukti pirkimą kartu reiškia ir ieškovės pasiūlymo atmetimą minėtu faktiniu pagrindu. Ieškovė mano, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, kadangi viešojoje erdvėje esanti informacija apie tiekėją, su juo susijusius fizinius asmenis nereiškia skaidrumo principo pažeidimo ir nėra pagrindas atsisakyti sudaryti sutartį, nutraukti pirkimą.
1.3. Ieškovė teigia, jog analogiškais atvejais teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį ir pirkimo nutraukimas pagal pasekmes reiškia pasiūlymo atmetimą, o tiekėjo „reputacija“ nėra pagrindas konstatuoti principų pažeidimą, ir tai nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai nei atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, nei nutraukti pirkimą. Negatyvios informacijos buvimas viešojoje erdvėje nėra pagrindas eliminuoti tiekėją iš pirkimo, nes tokios sąlygos pirkimo sąlygose nėra.
1.4. Iš atsakovės argumentų matyti, kad sprendimai grindžiami viešuoju interesu. Atsakovės nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs: nėra paremti nei teismų praktika, nei teisiniu reguliavimu. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 4 punkte pateikiamas nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo apibrėžimas, į kurį patenka ir atvejai, kai dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus. Tačiau į šią apibrėžtį viešojoje erdvėje esanti informacija apie įtarimų pareiškimą (įskaitant ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas) nepatenka, kadangi korupcijos atvejai vertintini būtent tame konkrečiame pirkime. Ieškovė pažymėti, kad ir pati atsakovė pripažįsta, jog viešojoje erdvėje esanti informacija nesudaro pagrindo laikyti pasiūlymą nepriimtinu.
1.5. Be to, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiekėjas, net ir esantis prastesnėje padėtyje (t. y. kai yra pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu), gali nebūti pašalintas iš pirkimo, o atsakovė ultima ratio (kraštutinę) priemonę pritaikė tokio statuso neturinčiai tiekėjai. Tokie atsakovės veiksmai yra neadekvatūs ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
1.6. Atsakovė pripažįsta, kad viešojoje erdvėje esanti informacija apie tiekėją neleidžia pasiūlymo laikyti nepriimtinu, todėl taiko pirkimo nutraukimo institutą principų pažeidimo pagrindu. Ieškovė pažymi, kad įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo pareiškimas tiekėjai (ir su ja susijusiems fiziniams asmenims) nereiškia principų pažeidimo. Atsakovė turi aiškiai pagrįsti, kaip jos nurodomas faktinis pagrindas lemia viešųjų pirkimų principų pažeidimą, tačiau atsakovė tik rėmėsi bendra teze.
1.7. Ieškovė mano, kad atsakovės sprendimai yra subjektyvūs ir šališki (neatitinka ir skaidrumo principo), kadangi tas pats faktinis pagrindas nebuvo kliūtis atsakovei pripažinti ieškovę pirkimo, kurio pasiūlymo vertė – (duomenys neskelbtini), nugalėtoja. Toks nenuoseklumas pagrindžia, jog atsakovė nepagrįstai informaciją apie tiekėją laiko viešųjų pirkimų principų pažeidimu.
1.8. Viešųjų pirkimų įstatymas pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kada tiekėjai gali būti teisėtai pašalinami iš pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu iš tiekėjo pateiktų duomenų nustato ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas (46 straipsnio 1 dalis). Teistumas įgyjamas tuo atveju, kai yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo metu viešojoje erdvėje matoma informacija apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos korupcinės nusikalstamos veikos, kurią galbūt yra padariusi tiekėja. Perkančioji organizacija, atsisakydama sudaryti sutartį su pirkimo II dalį laimėjusia tiekėja, vadovaujasi prielaidomis apie galimą nusikalstamos veikos padarymą, o ne teisės aktais ir konkretaus pirkimo dokumentais. Taigi perkančioji organizacija pati nesilaiko skaidrumo principo.
1.9. Iš esmės perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešojoje erdvėje formuojamomis prielaidomis ir atsisakydama sudaryti sutartį su laimėtoja, paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.
1.10. Ieškovės įsitikinimu, atsisakymas sudaryti sutartį su pirkimą laimėjusia tiekėja ir pirkimo nutraukimas suponuoja viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Tiekėja diskriminuojama dėl informacijos, kuri šiuo metu net nėra patvirtinta kaip teisinga.
1.11. Perkančioji organizacija neturi pagrindo nepasitikėti tiekėjos galimybe įvykdyti sutartį. Tiekėja turi ilgametę ir sėkmingą dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirtį.
1.12. Pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik išimtinais atvejais. Įvertinus perkančiosios organizacijos nurodytą informaciją, darytina išvada, kad perkančioji organizacija pirkimo nutraukimą ir atsisakymą pasirašyti sutartį sieja su viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau neįrodo, kaip sutarties sudarymas galėtų suponuoti principų pažeidimą. Jei nėra aiškaus teisinio pagrindo nutraukti pirkimą, perkančioji organizacija ne tik neturi teisės jo nutraukti, bet ir neturi pagrindo atsisakyti sudaryti sutartį su pirkimo II dalį laimėjusia tiekėja.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Atsakovė teigia, jog 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą nesudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutarties, atsižvelgdama į tai, kad: 1) Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nepriimtinu viešojo pirkimo pasiūlymu laikomas pasiūlymas, jei dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus; 2) atsakovės „Antikorupcinėje politikoje“, kurią atsakovė privalo vykdyti, esant įtarimų dėl korupcijos, aiškiai apibrėžta korupcijos sąvoka; 3) viešai pateikta informacija apie ieškovės ir jos vadovo padarytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus sudarė realų pagrindą abejoti, ar viešojo pirkimo sutarties sudarymas nepažeis vieno iš pamatinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo principo; 4) atsakovė, kaip perkančioji organizacija, privalo nutraukti pradėtas viešojo pirkimo procedūras, jei buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme 17 straipsnyje numatyti principai ir padėties ištaisyti negalima.
2.2. Ieškovei buvo suteikta pakankamai laiko pateikti papildomą informaciją, įrodymus, kurie sudarytų pagrindą atsakovei įsitikinti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas negali būti pagrindas nesudaryti sutarties, kad ieškovės veikla viešuosiuose pirkimuose yra skaidri, nedaromos jokios nusikalstamos veiklos, tačiau, tiekėjai nepateikus jokių įrodymų, atsakovė nurodytas aplinkybes įvertino kaip tokias, kurių nebuvo galima numatyti ir kurioms esant yra realus pagrindas įtarti, kad ieškovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje numatytus principus ir padėties nebegalima ištaisyti.
2.3. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių įrodyti, kad dėl pateiktų įtarimų sunkiais nusikaltimais nekils jokios grėsmės sutarties vykdymui, kad ieškovė bus pajėgi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė neteisingai nurodo, jog atsisakymas sudaryti sutartį faktiškai reiškia pasiūlymo atmetimą. Atsakovė sutarties nesudarė dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima protingai numatyti pirkimo procedūros metu, vertinant ieškovės pasiūlymą.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovė nesutinka, kad ieškovės nurodytas kitas pirkimas, kuriame ji pripažinta laimėtoja, rodo atsakovės nenuoseklumą. Atsakovės darbuotojas dėl subjektyvios klaidos nevertino ieškovės pasiūlymo atitikties pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnį.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovė, nurodydama tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų sąrašą, įtvirtintą Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje, sąmoningai siekia iškreipti atsakovės priimto sprendimo esmę: atsakovė nepašalino ieškovės iš pirkimo procedūrų, o atsisakė sudaryti sutartį, paaiškėjus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti.
3. Ieškovė pateikė dubliką, jame prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Ieškovė teigia, jog pateiktame atsiliepime perkančioji organizacija nurodo, kad sprendimas nutraukti pirkimą priimtas tik todėl, kad, atsižvelgiant į pirkimo stadiją, negalėjo priimti kito sprendimo. Ieškovė akcentuoja, kad perkančioji organizacija nėra ieškovės pasiūlymo pripažinusi nepriimtinu ir jo atmetusi. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 4 punkte pateikiamas nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo apibrėžimas, į kurį patenka ir atvejai, kai dėl jo (t. y. konkretaus pasiūlymo) perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus. Tačiau į šią apibrėžtį viešojoje erdvėje esanti informacija apie įtarimų pareiškimą (įskaitant ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas) nepatenka. Tai reiškia, kad neegzistuoja joks teisinis pagrindas ieškovės pasiūlymą atmesti, jį pripažinti nepriimtinu, o svarbiausia, tokio sprendimo perkančioji organizacija ir nėra priėmusi, todėl šioje byloje gali būti vertinamas ne ieškovės pasiūlymo tinkamumas, o sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumas.
3.2. Pirkimo sąlygų 13.1 punkte numatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, o vertinimo kriterijai ir tvarka, pagal kurią vertinami tiekėjo pateikti duomenys, pateikiami pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“. Vertinimo kriterijuose nėra numatyta, kad bus tikrinamas finansinis ar profesinis pajėgumas. Perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėja atitiktų iš anksto neišviešintą vertinimo kriterijų ir pateiktų atitiktį patvirtinančius dokumentus.
3.3. Atsakovė atsisakymą sudaryti sutartį pateisina tuo, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kurie įrodytų jos gebėjimą įvykdyti sutartį. Tiekėja neturi įrodinėti aplinkybių, kurių įrodinėjimo pareiga nenumatyta pirkimo sąlygose ar dėl kurių pati perkančioji organizacija nesikreipė į tiekėją.
3.4. Be to, ieškovė pažymi, jog sutarties projekto 5.1 punkte numatyta, kad tinkamas sutarties įvykdymas yra užtikrinamas sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurio vertė sudaro 5 proc. sutarties kainos su PVM. Sutarties projekto 5.3 punkte numatyta, kad tiekėjas turi pateikti užtikrinimą per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, o jei tiekėjas nepateikia reikalavimus atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartis neįsigalioja. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, kad neaišku, ar ieškovė būtų gavusi garantą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, yra absoliučiai nepagrįsti.
3.5. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad egzistuoja du pagrindai, numatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių reikėjo nutraukti pirkimą. Toks atsakovės elgesys suponuoja ne tik bendros pozicijos ginčo klausimu nebuvimą, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir jų taikymo neišmanymą. Perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimą, jei paaiškėjo nenumatytos aplinkybės, trukdančios pasiekti pirkimo tikslą – įsigyti prekę. Šiuo atveju nėra žinoma, kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nesusijęs su perkančiąja organizacija, sutrukdys jai įsigyti prekę (perkančioji organizacija, atsisakydama sudaryti sutartį, to nepagrindė, nes šio pagrindo net netaikė). Atsakovė taip pat nurodo, kad atsiradusios nenumatytos aplinkybės sudarė realų pagrindą įtarti, jog ieškovė, dalyvaudama pirkime, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pricipus. Ieškovė principų nepažeidė: pateikė visus perkančiosios organizacijos reikalautus dokumentus, įrodė, kad atitinka pirkimo sąlygų, įskaitant pašalinimo pagrindų nebuvimą, reikalavimus; tai patvirtino ir pati perkančioji organizacija, priimdama sprendimą sudaryti sutartį. Tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės galbūt padarytų veikų, savaime nereiškia, kad tiekėja įgis teistumą.
3.6. Perkančioji organizacija tik deklaratyviai teigia, kad, siekdama išvengti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nusprendė nesudaryti sutarties su ieškove ir nutraukti pirkimo II dalį, tačiau nepaaiškino, kaip pirkimo sutarties sudarymas su ieškove būtų pažeidęs viešųjų pirkimų principus. Perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas prielaidomis, kurios negali būti laikomos teisėtu pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį.
3.7. Ieškovė pastebi, kad perkančioji organizacija pati pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo, nediskriminavimo principus, nes atsisako sudaryti sutartį su išviešintas pirkimo sąlygas atitinkančiu tiekėja, pasikliaudama informacija, kuri nėra patvirtinta ir kuri savaime, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, nėra laikoma pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį.
Šalies argumentai
3.8. Ieškovė mano, kad atsakovė iš viešojo pirkimo siekia pašalinti būtent ieškovę, tačiau tokiam sprendimui teisinių pagrindų nėra. Viešųjų pirkimų principų turinys viešuosiuose pirkimuose yra tapatus. Jei yra laikoma, kad nėra principų pažeidimo (nėra pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymą), tokio principo pažeidimas analogiškoje situacijoje negali atsirasti (vertinant pirkimo nutraukimo galimybę).
3.9. Nustačius, jog ieškovė neatitinka nė vieno įstatyme įtvirtinto pašalinimo pagrindo, jos kvalifikacija yra tinkama, pasiūlymas visa apimtimi atitinka visus pirkimo dokumentų reikalavimus, nėra pagrindo jo atmesti, toks atmetimas de facto (pagal faktą) negali būti įvykdytas per pirkimo nutraukimo institutą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką, jame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:
4.1. Konkrečioje situacijoje, nesant kito įstatyme numatyto sprendimo būdo ir pačiai ieškovei neišnaudojus galimybių pateikti papildomą informaciją, atsakovė galėjo priimti vienintelį sprendimą, užtikrinantį viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovo teiginiai dėl pirkimo sąlygose nenurodytų reikalavimų, susijusių su ekonominiais ir finansiniais pajėgumais įvykdyti sutartį, yra niekiniai. Papildomų įrodymų apie ekonominius ir finansinius ieškovės pajėgumus poreikis atsirado atsakovei sužinojus, jog ieškovei ir jos vadovui pareikšti įtarimai. Ieškovė nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad dėl pasikeitusių / paaiškėjusių aplinkybių, sudarant sutartį, viešųjų pirkimų principai nebus pažeisti, o sutarties neįvykdymo grėsmė neegzistuoja.
4.3. Ieškovė dėsto argumentus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje, tačiau ši procedūra negali būti tapatinama su kitu veiksmu, kai pirkimas nutraukiamas, nesudarant su tiekėju sutarties (Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnis). Tai skirtingos procedūros, taikomos skirtingose pirkimo stadijose.
4.4. Ieškovė reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės atsisakymą sudaryti su ieškove sutartį. Tai rodo, jog ji nėra suinteresuota sutartyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymu. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, susidarytų paradoksali situacija: atsakovė vėl galėtų pasinaudoti teise atsisakyti sudaryti sutartį; ieškovė nereiškia reikalavimo įpareigoti sudaryti sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismui pateikta institucijos, teikiančios išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Pagrindiniai išvados argumentai:
5.1. Tarnyba pažymi, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas tuo atveju, jei: 1) atsirado tam tikrų aplinkybių, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkančioji organizacija įrodo, kad tų aplinkybių ji negalėjo numatyti; 2) vykdant viešojo pirkimo procedūras, tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o padėties, kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras, jau neįmanoma ištaisyti.
5.2. Vertindama, ar atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo II dalį atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, tarnyba pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nenumatytos aplinkybės yra vertinamoji pirkimo procedūrų nutraukimo sąlyga. Viešųjų pirkimų įstatyme neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus, svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais.
5.3. Kasacinio teismo praktikoje antroji sąlyga, kai perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimą, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, aiškinama kaip situacija, kai perkančioji organizacija nutraukia viešąjį pirkimą dėl padarytų esminių klaidų rengiant viešųjų pirkimų dokumentus ar vykdant viešojo pirkimo procedūrą.
5.4. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje įtvirtinti tiekėjų pašalinimo pagrindai, o šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal to paties įstatymo 50 ir 51 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už šią nusikalstamą veiką: <…> kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą <…> ir kt. Taigi iš esmės tiekėjų pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstamomis veikomis, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, ir jie taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovei ir jos atsakingam asmeniui (akcininkui ir valdybos pirmininkui) yra pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet nei pati ieškovė, nei jos atsakingas asmuo nėra nuteisti, dėl jų nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis (jei nebus nustatyta, kad situacija yra pasikeitusi). Tik įtarimų pareiškimas ieškovei ir jos atsakingam asmeniui neatitinka tiekėjo pašalinimo pagrindo, numatyto Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t uoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Nustatyta, kad perkančioji organizacija VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ 2020 m. gruodžio 6 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Skaitmeniniai rentgeno aparatai“, pirkimo numeris 523975 (toliau – pirkimas, konkursas).
7. Pirkimas yra suskirstytas į dvi dalis: I dalimi siekiama įsigyti 2-ų darbo vietų skaitmeninį rentgeno aparatą, II dalimi – universalų skaitmeninį rentgeno aparatą. Ieškovė pateikė pasiūlymą II pirkimo daliai. 2021 m. vasario 18 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie II pirkimo dalies pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas yra pirmas; ieškovės pasiūlymas įsigyti 2-ų darbo vietų skaitmeninį universalų rentgeno aparatą (duomenys neskelbtini) (toliau – įranga) atsakovės pripažintas ekonomiškai naudingiausiu; sutarties sudarymo atidėjimo terminas – iki 2021 m. kovo 1 d.; ieškovė atskiru pranešimu bus pakviesta sudaryti sutartį iki 2021 m. kovo 10 d.
8. Ieškovė, iš savo pusės pasirašiusi viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl įrangos įsigijimo (toliau – sutartis), atsiuntė ją atsakovei 2021 m. kovo 12 d.
9. 2021 m. kovo 15 d. perkančioji organizacija CVP IS pranešimu informavo ieškovę, jog atsisako sudaryti sutartį dėl II pirkimo dalies ir šią pirkimo dalį nutraukia. Atsakovė pranešime pacitavo Viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar, organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, buvo padaryta korupcinių nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir į II pirkimo dalies laimėtojo galbūt padarytus korupcinio pobūdžio pažeidimus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, Viešųjų pirkimų komisija nusprendė nutraukti vykdomą viešojo pirkimo procedūrą dėl II pirkimo dalyje perkamo rentgeno aparato, nepasirašant viešojo pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Graina“.
10. Ieškovė 2021 m. kovo 19 d. pateikė atsakovei pretenziją.
11. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pranešimu pretenziją atmetė, nurodydama, kad sprendimą atsisakyti sudaryti sutartį su ieškove Viešųjų pirkimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies pagrindu komisija priėmė įvertinusi viešojoje erdvėje Specialiųjų tyrimų tarnybos paskelbtą informaciją, kad atliekamas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl galbūt UAB „Graina“ padarytų korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo, dalyvaujant sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, įskaitant jos vadovui pareikštus įtarimus ir jo suėmimą. Paaiškino, kad toks sprendimas priimtas nepažeidžiant perkančiosios organizacijos teisės nesudaryti su viešąjį konkursą laimėjusiu dalyviu sutarties, siekiant užtikrinti, kad pirkimo metu nebūtų pažeisti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai kitų tiekėjų atžvilgiu. Nurodė, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti ir svarbiausias funkcijas, kad viešasis interesas būtų užtikrintas nepažeidžiant pamatinės teisės – viešuosiuose pirkimuose turi teisę dalyvauti nepriekaištingos reputacijos, nepažeidžiantys įstatymų reikalavimų, tuo labiau neįtariami korupcinio pobūdžio, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo nusikaltimų padarymų tiekėjai ar su jais tiesiogiai susiję asmenys. Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai, sužinojus, kad konkursą laimėjusiam dalyviui arba jo vadovui yra pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką finansų sistemai tokioje pirkimo proceso stadijoje, ad hoc, kai dalyvis jau yra pripažintas konkurso laimėtoju, sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą ar atnaujinti pirkimo procedūrą ir pripažinti jau laimėjusio konkursą dalyvio pasiūlymą nepriimtinu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 4 punktą ar kreipiantis į Viešųjų pirkimų tarnybą Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atsakovė teigia, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas perkančiajai organizacijai, sužinojus apie tiekėjui arba jo vadovui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką finansų sistemai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, suteikia teisę priimti sprendimą nesudaryti su tokiu tiekėju viešojo pirkimo sutarties.
Dėl ieškinio pagrįstumo
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį su konkurso laimėtoja ieškove, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, viešojo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešąjį pirkimą ir siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama tuo, kad viešojo pirkimo procedūros nutraukimas yra viena iš maskuotosios diskriminacijos (lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo) formų, kadangi perkančioji organizacija, subjektyviai nepatenkinta pirkimo laimėtoju, nutraukdama pirkimo procedūrą turėdama siekį ją pakartoti, taip gali siekti eliminuoti jai neparankų pirkimo laimėtoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
14. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejai: 1) perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti
15. Tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos yra objektyvios, ne subjektyvios. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo nei pirkimo pradžioje, nei jo proceso metu, nei pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo, kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
17. Pirmoji sąlyga yra formalioji (paremta tik faktu dėl pirkimo sutarties sudarymo), o antroji sąlyga yra vertinamoji (kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes). Viešųjų pirkimų įstatyme neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, dėl to nenumatytos aplinkybės vertinamos konkrečioje situacijoje. Dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011). Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas, ir tai, ar perkančioji organizacija negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.
18. Perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
19. Paprastai aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedūrų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimą, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011), priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu, ir pan. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar perkančioji organizacija aktyviais veiksmais stengėsi ištaisyti situaciją.
20. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).
21. Nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija nurodo, kad pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir pirkimą nutraukė, atsisakydama sudaryti sutartį su ieškove. Naujai atsiradusia aplinkybe, kurios negalėjo numatyti, perkančioji organizacija laiko viešojoje erdvėje atsiradusią informaciją apie tai, kad pirkimą laimėjusiam tiekėjui ir jo vadovui pareikšti įtarimai dėl galbūt padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ar nusikalstamų veikų finansų sistemai.
22. Vertinant atsakovės atsisakyme nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad jos nepriskirtinos aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, kurios būtų sąlyga nutraukti viešąjį pirkimą, nes neatitinka visų joms keliamų kriterijų, nurodytų sprendimo 17 punkte.
23. Vienas iš tokių kriterijų yra apibūdinamas taip, kad atsiradusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas. Atsakovė triplike nurodo, kad papildomų įrodymų apie ekonominius ir finansinius ieškovės pajėgumus poreikis atsirado atsakovei sužinojus, jog ieškovei ir jos vadovui pareikšti įtarimai.
24. Asmenys, siekdami įsitikinti asmenų nuosavybei taikomais apribojimais, turi teisę naudotis viešųjų registrų duomenimis. Bylos duomenimis, pagal Turto arešto aktų registro 2021 m. gegužės 4 d. išrašą, duomenų apie ieškovei taikytus apribojimus nebuvo. Ieškovė teismui pateikė 2021 m. balandžio 9 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie patvirtina, kad įmonė veikia pelningai, jos turtas gerokai viršija turimus įsipareigojimus. Ieškovė nurodo, kad laiku atsiskaito su darbuotojais, biudžetu ir tiekėjais. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad įmonei pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovei nelėmė finansinių apsunkinimų, kurie kliudytų tinkamai įvykdyti sutartį su atsakove.
25. Pagal atsakovės Viešojo pirkimo sutarties 2 projekto (Pirkimo sąlygų 4 priedas, toliau – Sutarties projektas) 2.6.1 papunkčio sąlygas nustatyta, kad atsakovė su tiekėju už laiku pateiktą kokybišką ir Sutarties reikalavimus atitinkančią įrangą atsiskaitoma per 30 dienų nuo įrangos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Be to, pagal Sutarties projekto 5.1 punktą sutarties įvykdymas turi būti užtikrinamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 procentai nuo Sutarties bendros kainos su PVM. Sutarties projekto 5.3 punkte numatyta, kad tiekėjas turi pateikti užtikrinimą per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, o jei tiekėjas nepateikia reikalavimus atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, sutartis neįsigalioja. Sutarties įsigaliojimo diena laikoma diena, kai sutartį pasirašo abi šalys ir tiekėjas pirkėjui pateikia Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutarties galiojimo terminas – 7 mėnesiai. Nutraukus sutartį ar pasibaigus galiojimo terminui, lieka galioti Sutarties nuostatos, susijusios su tinkamu prievolių įvykdymu, atsakomybe bei atsiskaitymais tarp šalių pagal šią sutartį (Sutarties projekto 1.5 p.)
26. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog dėl paaiškėjusių aplinkybių – tiekėjai ir jos atsakingam asmeniui pareikštų įtarimų, tolesnis viešojo pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas.
27. Konstatuotina, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti pradėtos pirkimo procedūros Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, kai atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti
28. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimo procedūras dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo turi būti sistemiškai aiškinama su Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi.
29. Viešųjų pirkimų įstatymo17 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (toliau – viešųjų pirkimų principai). Iš nurodytos įstatymo formuluotės matyti, kad viešųjų pirkimų principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkančioji organizacija (o ne tiekėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013)
30. Dėl neištaisomos padėties perkančioji organizacija yra įpareigojama nutraukti viešojo pirkimo procedūras, jeigu yra padarytų esminių klaidų konkretaus viešo pirkimo metu.
31. Aiškinant ir taikant perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pirkimo procedūras dėl to, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017), tuo, kad viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, išimtinis atvejis, ir tuo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo nebūtų paremtas tik subjektyviu vertinimu, kadangi tokiu atveju pati perkančioji organizacija pripažįsta, kad savo veiksmais ar sprendimais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Kitaip tariant, dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pirkimo nutraukimo neturi būti jokių abejonių, t. y. turi būti akivaizdu, kad pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2021 m. kovo 29 d. atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad nutraukė pirkimą, siekdama užtikrinti, kad pirkimo metu nebūtų pažeisti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai kitų tiekėjų atžvilgiu. Atsakovė neįvardijo, kuo konkrečiai pasireiškia skaidrumo (perkančiosios organizacijos pareigos tiekėjo naudai užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą, fundamentalaus perkančiosios organizacijos sąžiningumo ir atvirumo, vykdant viešojo pirkimo procedūras, garantijos, kad jos veiksmai bus atlikti pagal VPĮ ar pirkimo sąlygomis nustatytas taisykles) ar lygiateisiškumo (nediskriminavimo) (draudimo bet kokį skirtingą tiekėjų, jų pasiūlymų, kurie yra lygiaverčiai, vertinimą; būtinumo kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuotam tiekėjui patekti į ją ir įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą) principų pažeidimas ir kas juos pažeidė.
33. Atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją taip pat nurodo, kad „perkančioji organizacija vykdydama viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti ir svarbiausių funkcijų, kad viešasis interesas būtų užtikrintas nepažeidžiant pamatinės teisės – viešuosiuose pirkimuose turi teisę dalyvauti nepriekaištingos reputacijos, nepažeidžiantys įstatymų reikalavimų, tuo labiau neįtariami korupcinio pobūdžio, apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo bei dokumentų klastojimo nusikaltimų padarymų tiekėjai ar su jais tiesiogiai susiję asmenys“. Atsakovė nenurodo, kuo remdamasi grindžia tokį teiginį.
34. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 4 punkte pateikiamas nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo apibrėžimas, į kurį patenka ir atvejai, kai dėl jo perkančioji organizacija turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus. Tačiau į šią apibrėžtį viešojoje erdvėje esanti informacija apie įtarimų pareiškimą (įskaitant ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas) nepatenka, kadangi korupcijos atvejai vertintini būtent tame konkrečiame pirkime. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų apie ginčijamo viešojo pirkimo procedūras civilinėje byloje nėra. Pati atsakovė pripažįsta, kad teisinio pagrindo vertinti ieškovės pasiūlymą kaip nepriimtiną nėra.
35. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnis numato pagrindus, kuriems egzistuojant, tiekėjas privalo arba gali būti pašalintas iš pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju situacija, kai teikėjui pareikšti įtarimai ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikaltimų, nepatenka į įstatyme – Viešųjų pirkimo įstatymo 46 straipsnyje nurodytus atvejus. Atsakovės pirkimo sąlygų 3 skyriuje „tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujama kvalifikacija“ yra perkeltos Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
37. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti sutartį su ieškove ir nutraukdama viešąjį pirkimą, remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, šį pagrindą akcentuoja ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovė analizuoja tiekėjų pašalinimo pagrindus, tačiau atsakovei nesiremiant šiuo pagrindu ir jo nenustačius bylos nagrinėjimo metu, plačiau šalių argumentai, susiję su pasiūlymo laikymu nepriimtinu ar tiekėjų pašalinimo pagrindais, neanalizuotini.
38. Nagrinėjamu atveju viešais duomenimis ieškovei ir jos atsakingam asmeniui (akcininkui ir valdybos pirmininkui) yra pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ieškovė su 2021 m. gegužės 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 7 d. išrašą ir Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 22 d. pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie juridinį asmenį, dalyvaujantį viešųjų pirkimų procedūroje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, jos vadovas, valdybos nariai, buhalteris ar atsakingi asmenys, yra nuteisti – dėl nurodytų asmenų nėra priimti ir įsiteisėję teismo apkaltinamieji nuosprendžiai.
39. Atsakovės išdėstyti argumentai dėl nepriekaištingos reputacijos ir tiekėjų, nepažeidžiančių įstatymų reikalavimų (nurodytų sprendimo 11 ir 33 punktuose), nagrinėjamu atveju sietini su nekaltumo prezumpcija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
40. Analizuojant atsakovės nurodytą atsisakymo sudaryti sutartį su viešuosius pirkimus laimėjusiu tiekėju pagrindą – Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, kad ši teisės norma (jos dalis), kuria perkančiosios organizacijos įpareigojamos nutraukti viešojo pirkimo procedūrą, šią pareigą sieja su sąlyga, kad padaryto pažeidimo negalima ištaisyti. Įstatyme nenustatyta, ką reiškia terminas atitinkamos padėties negalima ištaisyti, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Siekiant Viešųjų pirkimų įstatymo tikslų ir nuoseklaus aiškinimo, kaip minėta, nurodyti terminai turi būti aiškinami siaurai (griežtai). Padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.
41. Nagrinėjamas atvejis, kai atsisakoma sudaryti sutartį su tiekėju, nes jam ir jo atsakingam asmeniui pareikšti įtarimai, neatitinka situacijos, kurios negalima ištaisyti viešuosiuose pirkimuose, sampratos.
42. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbi aplinkybė yra ta, kad šioje civilinėje byloje nėra duomenų, kad tiekėjui ar jos atsakingam asmeniui pareikšti įtarimai yra susiję perkančiąja organizacija ar ginčijamomis viešojo pirkimo procedūromis (CPK 185 straipsnis).
43. Ginčo atveju tiekėjui perkeliama įrodinėjimo našta dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumo (CPK 178 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, kad perkančiosios organizacijos nustatytos kliūtys tęsti viešojo pirkimo procedūras (tiekėjui pareikšti įtarimai) nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti ginčijamas pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
45. Pagal civilinėje byloje esančius duomenis, ieškovė turi galimybes ir teisę kaip viešųjų pirkimų laimėtoja sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove ir užbaigti viešąjį pirkimą.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Konstatavus, kad perkančioji organizacija 2021 m. kovo 15 d. sprendimu nepagrįstai nutraukė pirkimo procedūras ir atsisakė su ieškove sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ginčijamas atsakovės sprendimas naikintinas.
47. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Iš ieškovės ieškinio priedų ir teismui pateikto 2021 m. gegužės 20 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prie jo pridėtų rašytinių įrodymų (pažymos-teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitų faktūrų ir kredito įstaigos mokėjimo nurodymų) matyti, kad ieškovė sumokėjo 3 750 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 4 088,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
50. Atsakovė 2021 m. gegužės 21 d. pateikė nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos teisinei pagalbai, viršija Rekomendacijose nustatytas maksimaliai leistinas priteisti atstovavimo išlaidų sumas. Ieškovės atstovai ataskaitoje nurodo, kad darbo laikas buvo sugaištas atliekant teismo ir priešingos šalies pateiktų procesinių dokumentų analizę, tai apima teikiamo procesinio dokumento parengimo išlaidas. Ataskaitos 8 ir 9 eilutėje nurodytos paslaugos „Atsakymo į pretenziją analizė, ieškinio dėl neteisėto pirkimo nutraukimo rengimas (Klaipėdos jūrininkų ligoninės pirkimas)“ ir „Ieškinio dėl neteisėto pirkimo nutraukimo rengimas (Klaipėdos jūrininkų ligoninės pirkimas)“. Teisinių paslaugų skaičiavimas, siekiant, kad už tą pačią paslaugą būtų sumokėtą du kartus, o pačios paslaugos suteikimo laiko apskaičiavimo teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Ataskaitos 2 ir 6 eilutėje nurodytos paslaugos – „Dubliko tikslinimas“ ir „Ieškinio tikslinimas, priedų rengimas, pateikimas teismui“, apie kurias byloje ir EPP sistemoje nėra jokių įrodymų. Nurodytos išlaidos negali būti priskiriamos išlaidomis, nurodytomis CPK 98 straipsnyje.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad ves bylą per advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatę D. L.. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. kovo 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria įgaliojo advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ advokatę D. L. atstovauti UAB „Graina“ interesams, taip pat suteikė jai teisę perįgalioti kitus asmenis atlikti veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu. Pagal darbų ataskaitas, pateiktas su 2021 m. gegužės 20 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir 2021 m. gegužės 24 d. pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė pagal valandinius įkainius sumokėjo už advokatų profesinės bendrijos „SPC legal“ dviejų asmenų suteiktas paslaugas – advokatės D. L. ir jaunesniosios teisininkės, advokato padėjėjos I. J., kurios praktikos vadovė yra advokatė D. L..
52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.1–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.
53. Sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas advokatas suteikė. Šiuo atveju byloje ieškovė pateikė ieškinį, dubliką, rašytinius paaiškinimus su įrodymais ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė teisingai pastebi, kad, sprendžiant dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai dydžio, vertintinas ne ieškovės atstovo valandinis įkainis, o procesinių dokumentų pobūdis (ieškinys, dublikas, rašytiniai paaiškinimai), kadangi, pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį, valandinis įkainis vertinamas tik tuomet, kai už konkrečias teisines paslaugas maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio nereglamentuoja Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčių nuostatos.
54. Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, 8.3 papunktis numato, kad už dubliką – pagal 1,5 dydžio koeficientą, už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 pagal dydžio koeficientą (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Koeficiento pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
55. Ieškovei teisinės paslaugos suteiktos 2021 m. II ketvirtį, todėl šiuo atveju koeficiento pagrindu imamas 2020 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,20 Eur. Šiuo atveju maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą – 3 810,50 Eur (2,5 x 1 524,20 Eur), už dubliką – 2 286,30 Eur (1,5 x 1 524,20 Eur), už rašytinius paaiškinimus – 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur).
56. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 4 088,36 Eur, įskaitant PVM, už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „SPC legal“. Atliktų darbų detalizacijose nurodoma, kad teisines paslaugas tam tikrą valandų skaičių teikė advokatė D. L., kurios darbo valandos įkainis yra 110 Eur su PVM) ir advokato padėjėja I. J., kurios darbo valandos įkainis – 90 Eur su PVM).
57. Už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį (įskaitant ir susipažinimo ir tikslinimo iki pateikimo sąnaudas) sumokėta 1 697,03 Eur (12,75 h x 110 Eur įkainis x PVM), už dubliko parengimą – 1 427,81 Eur (9,75 h x 90 Eur įkainis x PVM ir 2,75 h x 110 Eur įkainis x PVM). Už 2021 m. gegužės 3 d. rašytinių paaiškinimų parengimą (įskaitant susipažinimo su tripliku, teismo nutartimi, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, jų vertinimo ir įrodymų rinkimo bei pateikimo sąnaudas) ieškovė sumokėjo 931,70 Eur (7 h x 110 Eur įkainis x PVM) ir šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės.
58. Šiuo atveju ieškovės už ieškinio parengimą patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra beveik du kartus mažesnės už maksimalias išlaidas, dubliko parengimo išlaidos – trečdaliu mažesnės nei maksimalus galimas priteisti dydis.
59. Prašymas priteisti 931,70 Eur už 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinimų su teikiamais įrodymais parengimą viršija maksimalią galimą priteisti 609,68 Eur sumą už tokio pobūdžio procesinį veiksmą, todėl ši suma atitinkamai mažintina.
60. Ieškovei nepriteistinos išlaidos, susijusios su atskiro prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų parengimu, nes tokį procesinį prašymą apima kitų byloje pateiktų procesinių dokumentų parengimas (0,25 h x 90 Eur x PVM).
61. Įvertinęs ieškinio pobūdį (viešieji pirkimai) (Rekomendacijų 2.5 papunktis), bylos sudėtingumą (ginčijamas atsakovės nutrauktų pirkimo procedūrų teisėtumas) (Rekomendacijų 2.1 papunktis), advokato darbo laiko sąnaudas (ieškinio ir dubliko apimtis 13 ir 11 puslapių, 2021 m. gegužės 3 d. su rašytiniais paaiškinimais (4 lapai) pateikti papildomi argumentai ir įrodymai) (Rekomendacijų 2.9 papunktis), teismas nusprendžia, kad 3 734,52 Eur užmokestis už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką ir 2021 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus nėra aiškiai per didelis, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl turi būti priteistas ieškovei patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (1 697,03 Eur + 1 427,81 Eur + 609,68 Eur).
62. Darbo ataskaitoje nurodytos papildomos išlaidos (3,80 Eur x PVM) už Turto arešto aktų registro išrašo duomenis, yra laikytinos pagrįstomis ieškovo išlaidomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
63. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 7 489,12 Eur (3 750 Eur dydžio žyminis mokestis + 3 734,52 Eur išlaidos teisinei pagalbai + 4,60 Eur išlaidos už išrašą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2021 m. kovo 15 d. sprendimą nutraukti pirkimą (II dalį), kuriuo atsisakyta sudaryti sutartį su viešojo pirkimo Nr. 523975 II dalies laimėtoja ieškove uždarąja akcine bendrove „Graina“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Graina“ 7 489,12 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.