Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 75 parų areštas ir 48 MGL (2 177,88 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. Š. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos. Nuspręsta įpareigoti M. Š. paskirtą baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 75 paroms ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. N. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista solidariai iš M. Š. ir R. N. 259,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl M. Š. pripažinimo kaltu ir priimti naują nuosprendį – M. Š. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalimi dėl M. Š. pripažinimo kaltu. Teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra detalizuota, kokias tiksliai prekes 2018 m. spalio 4 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė M. Š., o kokias – R. N.. Pažymi, kad M. Š. 2018 m. spalio 4 d. apie 14.38 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pasiėmė plastikinį prekių krepšį, kurio vertė 0,99 Eur, ir į krepšį galėjo susidėti tokias prekes: rūkytos lašišų filė, supakuotas į pakuotes, kurių bendra vertė 43,90 Eur, šiaurinių krevečių, supakuotų į pakuotes, kurių bendra vertė 56,94 Eur, anakardžių riešutų „XXL“ 4 pakuotes, kurių bendra vertė 29,96 Eur. Taigi M. Š. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjęs už krepšį ir prekes, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio dispozicijoje numatytas sąlygas ir jam turi būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

3. Atsiliepimų į nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Artūras Karjakinas prašė nuteistojo M. Š. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistojo M. Š. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog M. Š. ir R. N. vagystę įvykdė bendrininkų grupėje, be to, M. Š. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė prekių, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jam turi būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Š. ir R. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) M. Š. ir R. N., ištyrė (išvardijo) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. Š. ir R. N. baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. M. Š. ir R. N. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. Nuteistojo M. Š. gynėjas, prašydamas M. Š. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nurodo, kad M. Š. 2018 m. spalio 4 d. apie 14.38 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pasiėmė plastikinį prekių krepšį, kurio vertė 0,99 Eur, ir į krepšį galėjo susidėti tokias prekes: rūkytos lašišų filė, supakuotas į pakuotes, kurių bendra vertė 43,90 Eur, šiaurinių krevečių, supakuotų į pakuotes, kurių bendra vertė 56,94 Eur, anakardžių riešutų „XXL“ 4 pakuotes, kurių bendra vertė 29,96 Eur, ir išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjęs už krepšį ir prekes, kurių bendra vertė yra 131,79 Eur, tai yra 2,63 MGL, todėl jo veika atitinka ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam turi būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Taigi apeliaciniame skunde ginčijama nusikalstamos veikos dalyko vertė, teigiama, jog ji buvo mažesnė nei nurodyta M. Š. inkriminuojamame kaltinime.

10. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už svetimo turto pagrobimą, kurio vertė yra 261,47 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši nusikaltimo dalyko vertė pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrįstai, apskaičiuota remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jos keisti nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atstovai nuosekliai tiek 2018 m. spalio 4 d. pareiškime policijai dėl vagystės fakto (4 b. l.), tiek parduotuvės apsaugos darbuotojos liudytojos K. M. 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime (13, 14 b. l.), tiek 2018 m. gruodžio 3 d. civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo (33, 34 b. l.) nurodė pagrobtų daiktų asortimentą, jų kiekį ir kainą. Remiantis šiais duomenimis ir buvo teisingai nustatyta bendra M. Š. ir R. N. iš parduotuvės pagrobtų prekių vertė. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Š. neneigė vogęs prekes iš parduotuvės, tačiau nesutiko su jam inkriminuojama pavogtų prekių kiekiu ir verte, teigdamas, jog pripažįsta, kad vogė maisto prekes, tačiau pavogtų prekių vertė iki 60-70 Eur (2 t., b. l. 95, 96). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. nebeginčijo pavogtų prekių kiekio ir vertės, nurodydamas, kad jis paėmė iš parduotuves tas prekes, kurios nurodytos jam inkriminuojamame kaltinime, ir neginčija jų dydžio ir kiekio (2 t., b. l. 163, 164). Įvertinus M. Š. kriminalinę praeitį (ne kartą teistas už vagystes ir baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą), jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Š. puikiai suvokia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus ir siekia būti patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn.

11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 5 MGL (250 Eur), kai turto vertė neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, o tuo atveju, kai pagrobiamo turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL, tai yra neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, – asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Taigi M. Š. pagrobto turto 261,47 Eur vertė atitinka 5,2 MGL, tai yra pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo teiginiai laikomi gynybine pozicija, kuria siekiama padėti nuteistajam M. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bendrininkavimo įvykdžius vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“

12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ padarymo M. Š. ir R. N. veikiant bendrininkų grupe. Savo teiginius apeliantas argumentuoja tuo, kad jokio susitarimo tarp M. Š. ir R. N. dėl vagystės iš parduotuvės tiek prieš vagystę, tiek vagystės metu, tiek po vagystės įvykdymo nebuvo, M. Š. nederino savo veiksmų su R. N., jam inkriminuojamą vagystę jis atliko vienas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, 25 straipsniuose. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas Pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, tai yra situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

14. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta dalyvaujant M. Š. ir R. N., M. Š. ir R. N. į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo, turėdami tikslą pavogti svetimą turtą. Šių aplinkybių nuteistieji (tuo metu – kaltinamieji) apklausiami pirmosios instancijos teisme neginčijo. Nuteistasis M. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad prekių vogti į parduotuvę atėjo vienas, nepamena, ar parduotuvėje buvo sutikęs R. N., kartu su juo prekių nevogė, nematė, ką darė R. N., nuteistasis R. N. parodė, kad į parduotuvę vogti ėjo vienas, parduotuvėje sutiko M. Š., bet su juo nebuvo susitaręs kartu vogti (2 t., b. l. 164). Tačiau nagrinėjamu atveju abejoti, jog darydami nusikalstamą veiką M. Š. veikė bendrai su R. N., nėra teisinio pagrindo.

15. Nuteistųjų M. Š. ir R. N. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą veikiant bendrininkų grupėje patvirtina civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 20), iš kurio matyti, kaip M. Š. ir R. N. kelių sekundžių skirtumu įeina į parduotuvę, prieina prie kasos, pasiima baltos spalvos krepšius, vaikšto po parduotuvę tarp žmonių, dairosi, kažko ieško, priėję prie šaldytuvo į krepšius kraunasi prekes (lašišų pakuotes), M. Š. nueina ir pasiima 4 pakuotes anakardžių riešutų, o R. N. – vieną porą kojinių, vėl atėję prie šaldytuvų į krepšius kraunasi prekes (krevečių pakuotes) ir paskui sparčiu žingsniu, rankose nešdamiesi baltos spalvos krepšius, išeina iš parduotuvės ir nueina ta pačia kryptimi link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės (1 t., b. l. 23-27). Iš šio įrašo aiškiai matyti, kad į parduotuvę kelių sekundžių skirtumu atėję M. Š. ir R. N., ėjo prie tų pačių prekių lentynų, stebėjo vienas kito veiksmus, į krepšius dėjosi iš esmės tokias pačias prekes, kontaktavo vis susitikdami parduotuvėje ir atsidarius parduotuvės įėjimo durims, vienas paskui kitą išėjo iš parduotuvės bei pasuko ta pačia kryptimi. Tokie nuteistųjų veiksmai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, leidžia daryti išvadą, kad M. Š. ir R. N. dėl vagystės buvo susitarę iš anksto. Išvadą, kad M. Š. ir R. N. jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje iš anksto susitarę, sustiprina ir byloje esantys duomenys apie šių nuteistųjų baustumus, iš kurių matyti, kad M. Š. ir R. N. tuo pačiu laiku vykdavo į tuos pačius miestus ir vogdavo iš tų pačių parduotuvių, už ką jie yra nubausti administracine tvarka (1 t., b. l. 64-139, 2 t., b. l. 1-64).

16. Kita vertus, jeigu ir būtų paneigtas išankstinis nuteistųjų susitarimas dėl vagystė iš parduotuvės, M. Š. ir R. N. patys pripažino ir tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo medžiagos, kad jie matė vienas kitą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kraunantis prekes į krepšius ir išeinant iš parduotuvės už jas nesumokėjus ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems vienas kito veiksmams, tai yra dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, ir šio jų, jei ne iš anksto susitarus, tai spontaniškai kilusio susitarimo, pasireiškusio konkliudentiniais veiksmais, pakanka pripažinti, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, nes, kaip minėta, bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis) gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais.

17. Atsižvelgdama į aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų M. Š. ir R. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje. Nustačius, kad M. Š. ir R. N. veikė bendrai, visos dėl jų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008), todėl atnaujinti įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti, kokias tiksliai prekes (jų kiekį, vertę) 2018 m. spalio 4 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė M. Š., o kokias R. N., kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistojo M. Š. gynėjas, nėra pagrindo.

18. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistojo M. Š. gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.