- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-300-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03439-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo A. J. skundas netenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
P. P. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis nuo 2010 m. iki 2012 m. gegužės mėn., savavališkai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. Plungės rajono (duomenys neskelbtini) kaime vykstant teisiniam ginčui tarp P. P. T. ir A. J. dėl pravažiavimo kelio tarp sklypų, vietoje, dėl kurios vyksta ginčas, įkasė tris metalinius ir du gelžbetoninius stulpus, taip trukdydamas A. J. patekti į savo sklypą. Tokiais savo veiksmais P. P. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) 2012 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. P. T. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 188 str. dėl savavaldžiavimo, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
2012 m. rugpjūčio 21 d. A. J. padavė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl 2012 m. liepos 25 d. Administracinės komisijos nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Administracinės komisijos 2012 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo byla P. P. T. nutraukiama, suėjus nuobaudos skyrimo terminui.
Šalies argumentai
A. J. apeliaciniu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir Administracinės komisijos 2012 m. liepos 25 d. nutarimą ir paskirti P. P. T. administracinę nuobaudą pagal ATPK 188 str. už savavaldžiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas nutartyje konstatavo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, jog suėjo nuobaudos skyrimo terminas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. J. skundo netenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą, nutraukė nesant ATPK 188 str. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nutarime konstatavo, jog susipažinus su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-02-04 sprendimo motyvais dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) – 294 panaikinimo, kuriuo buvo patvirtintas kelio buvimas ginčijamoje teritorijoje tarp P. P. T. ir A. J. sklypų bei įvertinęs liudytojų bei asmens patraukto administracinėn atsakomybėn P. P. T parodymus, pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. J. atstovės advokatės L. G. teiginius (bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo kontekste) bei kita bylos medžiaga, teismas daro išvadą, jog ginčijama kelio dalis nėra A. J. nuosavybė, kelias toje vietoje nėra suprojektuotas ir nėra atlikti kelio geodeziniai matavimai, todėl toje sklypo dalyje P. P. T. įrengtos kliūtys, neleidžiančios A. J. naudotis P. P. T. priklausančio sklypo dalimi, kaip keliu, nelaikytinas savavaldžiavimu, trukdant pareiškėjui A. J. patekti į savo sklypą. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, priimant individualų teisės aktą, šiuo atveju Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą yra akivaizdūs. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti individualų teisės aktą yra teisėti ir galiojantys. Todėl teismas nutarė, jog ginčas tarp šalių dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų ir kelio tarp jų buvimo klausimas, spręstinas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 25 d. nutarimą ir paskirti P. P. T. administracinę nuobaudą pagal ATPK 188 str. Skunde nurodo, jog teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą rėmėsi tik tuo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino administracinį aktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinti jo žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatyti duomenys. Apelianto manymu, tokia teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina. Anot A. J., pirmiausiai, kaip pripažino ir apylinkės teismas, nurodytas administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, ir jis, kaip tretysis suinteresuotas asmuo, yra sprendimą apskundę apeliacine tvarka, taigi, net ir šiandien Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2012-03-21 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis. Šis įsakymas galiojo ir P. P. T. vykdant trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą. Be to, skundžiamoje nutartyje analizuodamas administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, apylinkės teismas akivaizdžiai neteisingai įvertino, kokios faktinės aplinkybės tuo sprendimu buvo nustatytos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendime išanalizavęs teritorijų planavimo ir kitų dokumentų visetą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, jog A. J. žemės sklypo plane pažymėtas pravažiavimas tarp jo ir P. P. T. žemės sklypu užima valstybinę, o ne jo ar P. P. T. žemę (ir tik toliau pereina į jo sklypą), šis pravažiavimas jau nuo seno buvo ir yra, todėl jo žemės sklypo planą rengusi įmonė pravažiavimą pažymėjo pagrįstai. P. P. T. skundas buvo patenkintas iš esmės vien tuo motyvu, kad jo (A. J.) žemės sklypo kadastrinių matavimų planas nebuvo suderintas su Žemaitijos nacionalinio parko administracija. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodo, jog žemės dalis, kurioje pažymėtas 6 m. pločio pravažiavimas tarp A. J. ir P. P. T. sklypų, jam nepriklauso, ir, apelianto teigimu, jis su tuo sutinka, tačiau pažymi, kad pravažiavimas yra ir ne P. P. T. žemėje. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio jo žemės sklypo plano aiškiai matyti, jog pravažiavimas, iki pereidamas į jo sklypą, eina šalia jo žemės sklypo ribų, tačiau toje vietoje (sklypo kraštinės 110,67 m ilgio atkarpa) jo sklypas nesiriboja ir su P. P. T. žeme, ir jau vien iš to matyti, kad pravažiavimas yra ne P. P. T. žemėje. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendime išanalizuotų Plungės rajono Platelių seniūnijos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano bei kitų dokumentų aiškiai matyti, kad bendro naudojimo pravažiavimas tarp jo ir P. P. T. sklypų yra valstybinėje žemėje. Todėl A. J. mano, kad šitokiu pravažiavimu jis turi teisę naudotis ne tik jis, bet ir visi kiti asmenys, kuriems tai patogu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. P. T. taip pat buvo surašytas dėl to, kad kliūtis jis įrengė vietoje, dėl kurios vyksta ginčas, bet kuri apibūdinama kaip pravažiavimas „tarp sklypų“. Jeigu apylinkės teismui, sprendžiančiam P. P. T. administracinės atsakomybės klausimą, vis dėlto buvo nesuprantama, kieno žemėje P. P. T. įrengė ant pravažiavimo kliūtis, tai teismas privalėjo šią aplinkybę išsiaiškinti, reikalui esant surinkdamas ir ištirdamas papildomus įrodymus, pavyzdžiui, Plungės rajono Platelių seniūnijos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau teismas to nepadarė ir konstatavo, jog P. P. T. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, A. J. nurodo, kad tai, kieno žemėje yra pravažiavimas, gali turėti reikšmės tiktai sprendžiant, tikrą ar tariamą savo teisę gindamas P. P. T., kuris įrengė ant pravažiavimo kliūtis, bet pats kliūčių įrengimas ir trukdymas jam (A. J.) patekti į savo sklypą ir naudotis nuosavybe yra neteisėtas.
Apeliantas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką administracinėse bylose dėl savavaldžiavimo trukdant pravažiuoti į žemės sklypus, ir daugelyje nutarčių pasisakęs, jog niekas neturi teisės savavališkai rengti kliūtis keliuose, net ir manydamas, jog kiti asmenys keliais naudojasi neteisėtai (LVAT 2012-07-26 nutartis byloje Nr. N-575-526-12, 2011-10-21 nutartis byloje Nr. N-62-1954-11, 2011-01-21 nutartis byloje Nr. N-62-368-11, 2010- 12-31 nutartis byloje Nr. N-62-3125-10, 2010-11-26 nutartis byloje Nr. N-438-7077-10, 2010-04- 23 nutartis byloje Nr. N-662-52-10, 2010-04-16 nutartis byloje Nr. N-261-225/2010, 2010-01-22).
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, jog aptariamas kelias nesąs suprojektuotas. Apeliantui nesuprantama, kokį projektą teismas turėjo omenyje, tačiau teigia, jog jei kalbama apie kelio kaip inžinerinio statinio suprojektavimą, tai A. J. pripažįsta, kad pažymėtas ginčo pravažiavimas nėra inžinerinis statinys, turintis visus Kelių įstatymo 2 str. 3 d. pateiktus kelio požymius, kaip, beje, ir daugelis nedidelių vietinės reikšmės lauko keliukų, skirtų pravažiavimui tarp sklypų ir patekimui į sodybas. Šitokių kaimo vietovėse esančių kelių specifinius požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių 17 punktas, kuriame nurodoma, jog „Kaimo vietovėse keliams priskiriami žemės plotai nuolat naudojami mechaninių ir kinkomojo transporto priemonių, žemės ūkio technikos privažiavimui prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio Įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai)“. Tokią poziciją aptariamu klausimu yra aiškiai išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-438-7077-10.
Teigia, kad jo teisė ginčo pravažiavimu patekti į savo žemės sklypą yra pripažinta dar ankstesniam žemės savininkui A. S. atkuriant nuosavybės teises (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju, nuosavybės teisių atkūrimas būtų buvęs neįmanomas, nes tuo laikotarpiu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos redakcijos, patvirtintos 1998-04-23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207, 31 punkte buvo aiškiai nurodyta: „žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Jis, nusipirkęs sklypą iš A. S., įgijo visas ankstesnio savininko teises. Tikslieji kadastriniai matavimai, patvirtinti P. P. T. ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2012-03-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tiktai patikslino jo sklypo ribas ir pravažiavimo vietą valstybinėje koordinačių sistemoje, ir net panaikinus įsakymą jokie su pravažiavimu susiję duomenys iš tiesų nepasikeis. Tačiau apeliantas pažymi, jog P. P. T. neteisėti veiksmai buvo vykdomi jau priėmus įsakymą iki jo užginčijimo teisme (skundą teismui dėl įsakymo P. P. T. padavė 2012-09-24), jie tebevykdomi iki šiol, nors pats įsakymas yra galiojantis ir šiandien.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad P. P. T. niekada neneigė tos aplinkybės, kad buvo informuotas apie minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus įsakymą, tą patvirtina ir jo paties į bylą pateikta skundo Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM kopija. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tuo pačiu būtų konstatuota, jog P. P. T. turi teisę įrengti kliūtis ant pravažiavimo, kuris visuose teritorijų planavimo dokumentuose yra pažymėtas kaip bendro naudojimosi kelias, o jam ir toliau būtų atimta galimybė patekti į nuosavybės teise į jam priklausantį sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 str. 1 d. nurodo ne tik būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis N261-1084/2012 ir kt.). Kaip minėta P. P. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 188 str., kuris atsakomybę užtraukia už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Kartu pažymėtina, kad P. P. T. inkriminuota ATPK 188 str. norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas nenurodyta jokia teisės norma, kurią galimai pažeidė šis asmuo. Apygardos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks ir kokio konkretaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas (kokia teisės norma įpareigoja asmenį, tol kol vyksta teisinis ginčas, neatlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų kitiems asmenims patekti į tam tikrą sklypą), yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Šio nustatyto esminio protokolo trūkumo teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Nagrinėjamu atveju, nėra įmanoma priimti nei nutarimo skirti baudą, nei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimą ir grąžinti Povilo P. T. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.
Nutartis neskundžiama.