Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. atstovo advokato E. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu O. S. buvo pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama 2023 m. vasario 2 d. bausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, 2023 m. balandžio 25 d. 14.35 val. pateikė eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priimta 2023 m. balandžio 25 d. 14.36 val., neišleista 2023 m. balandžio 25 d. 17.25 val., kurioje deklaruojamas šunų ir kačių ėdalas, (duomenys neskelbtini), 676 kg (neto masė), 880,94 kg (bruto masė), siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir gavus nurodymą atlikti patikrinimą: „700 – patikrinti prekes vizualiai. Atlikite fizinį prekių patikrinimą, įsitikinkite gabenamų prekių tapatumu, kad gabenamų prekių kiekis, rūšis atitinka deklaruotas ar nėra galimai nedeklaruotų prekių“, 2023 m. balandžio 25 d. 16.05 val. atlikus muitinį tikrinimą, pagal pateiktą prašymą tikrinti prekes, deklaruotas MDAS, ne muitinės patalpose nustatytu (nenustatytu) muitinės posto darbo laiku Nr. (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir prekės nebuvo pateiktos pateikimo vietoje. Šiais veiksmais O. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1011 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktį.

Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu, jį skundžia, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; šio prašymo netenkinus, prašo už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą O. S. paskirti mažesnę administracinę nuobaudą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. O. S. veiksmuose nebuvo objektyviųjų ir subjektyviųjų jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių, o materialiosios teisės normos buvo pritaikytos netinkamai. Institucija nutarime nenurodė, dėl kokios pažeidimo O. S. patraukta atsakomybėn, tai yra ar dėl to, kad prekės nepateiktos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą, ar kad prekės deklaruotos pažeidžiant nustatytą tvarką.

ANK 211 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, todėl esminiai jos turinio elementai turi būti atskleidžiami kituose teisės aktuose. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios muitinės formalumų atlikimo tvarkos ir konkretaus eksportuojamų prekių pateikimo termino nenustato. Šis straipsnis išimtinai apibrėžia tik subjektą, kuris atsakingas už pirmiau minėtų pareigų tinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, 2020 m. kovo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė.

Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos, tačiau po muitinės eksporto procedūros įforminimo ir prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos momento vis dar turėti galimybę pateikti atitinkamas prekes muitinei asmuo neprivalo, kaip ir neprivalo rinkti ar turėti tokio pobūdžio įrodymų.

Nutarime nurodytas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 1B-1011 apskritai neegzistuoja, todėl jo pažeisti O. S. negalėjo.

O. S. 2023 m. balandžio 25 d. 14.35 val. muitinės įstaigai pateikė visus būtinus dokumentus ir informaciją bei suteikė visą eksporto procedūros formalumams ar tikrinimui atlikti būtiną pagalbą, taip pat, pateikusi EED, ji turėjo galimybę pateikti atitinkamas prekes muitinei, kurios fiziškai buvo pateiktos 2023 m. balandžio 26 d. nuo 8 iki 9 val. į muitinio tikrinimo vietą ir nenustačius jokių pažeidimų išleistos, įforminus EED Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad EED Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotoms prekėms joks procedūros vykdymo terminas muitinės formalumams su prekėmis atlikti nebuvo nurodytas, jis nebuvo nurodytas ir EED. Prekių pristatymas iš išvykimo muitinės įstaigos į paskirties muitinės įstaigą yra nustatomas tik prekes gabenant tranzitu, o ne įforminant muitinės procedūrą.

Pažymima ir tai, kad 2023 m. balandžio 25 d. 16.05 val. muitinio tikrinimo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekių nebuvo, jos buvo išvykusios vežėjui iš muitinio tikrinimo vietos išvykus anksčiau, O. S. neinformavus. Tai nepaneigia fakto, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo vis dar galėjo pateikti atitinkamas prekes muitinei ir tai fiziškai padarė 2023 m. balandžio 26 d. 8–9 val.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintos Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.6 punkte nurodyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu, tai yra fiziškai pateikti prekes muitiniam tikrinimui, tačiau prekių pateikimo laikas Taisyklėse nėra reglamentuotas. Taisyklių 4.1 punktas nustato, kad Deklarantas pateikia eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenis eksporto muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IE515LT, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų eksporto (reeksporto) deklaracijos registravimo numerį (toliau – LRN (Local Reference Number). Eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai. Jeigu eksporto (reeksporto) deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Nepateikus prekių per minėtąjį laikotarpį, eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenys MDAS panaikinami. Taigi įvertinus šias nuostatas matyti, kad O. S. visus jose numatytus veiksmus atliko tinkamai.

Kioto konvencijos pakeitimo protokolo 3.33 punkte nurodyta, kad muitinei nusprendus, jog deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Tačiau aptartuose teisės aktuose, kurių pažeidimu kaltinama O. S., joks konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti fiziškai pateikiamos prekės tikrinimui, nėra apibrėžtas. Analogiškos praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-651/2021). Kioto konvencijos pateikimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte nurodyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo Institucija nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Teismui nusprendus, kad O. S. kaltė pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį yra įrodyta, prašoma vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, bei jai paskirtą 1 400 Eur baudą sumažinti, kadangi jokių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjos veiksmų nekilo.

Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjos atstovo skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad gavusi dokumentus, paskambino vairuotojui ir pirmiausia įsitikino, kad prekės buvo tikrinimo vietoje. Gavusi patvirtinimą, užpildė deklaraciją ir išsiuntė į muitinę. Gavo iš muitinės pranešimą dėl dokumentų eksporto tikrinimui, juos pateikė. Muitinės pareigūnai nuvažiavo į tikrinimo vietą šių dokumentų nesulaukę ir grįžę informavo, kad automobilis yra, bet krovinio nėra. Tik tada apie tai sužinojo. Paskambinusi vairuotojui išsiaiškino, kad jis kurį laiką pabuvo tikrinimo vietoje ir išvažiavo. Susitarė su vairuotoju, kad taip daryti negalima ir kitą dieną iš ryto nugabentų prekes į muitinės tikrinimo vietą. Įprastai vyksta ji pati arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas į tikrinimo vietą įsitikinti prekių buvimu, bet šiuo atveju skambino vairuotojui ir vadybininkui, kad jis patikrintų, ar transporto priemonė buvo tikrinimo vietoje.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu ir jame nurodytu argumentu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Kauno teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė. 2023 m. balandžio 25 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) pateikus O. S. EED ji atliko muitinį tikrinimą kaip kartu vykstantis asmuo, prekių tikrinimo vietoje nebuvo. 2023 m. balandžio 26 d. 8–9 val. ji tikrinti prekes taip pat vyko, tąkart jos buvo pateiktos, bet kitu elektroniniu dokumentu. Buvo paskirtas nurodymas atlikti tikrinimą, buvo išsiųstas prašymas pateikti prekes muitinės priimtinoje vietoje. Priežastis, kodėl nebuvo prekių, nebuvo nurodyta. Atvykęs įmonės atstovas atidarė tuščią priekabą ir joje jokių prekių nebuvo. Nepaisant to, kad buvo gautas pranešimas, kad prekės bus pateiktos kitą dieną, tikrinimo rezultatai turi būti pateikiami iš karto grįžę, įvedant rezultatą į tikrinimo sistemą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė dėl 2023 m. balandžio 25 d. pažeidimo. Kad prekės buvo pateiktos 26 d., nevertino. Viršininkas jai paskyrė surašyti protokolą, skirstydamas darbus, pavesdamas atlikti funkciją pagal surinktus tikrinimo duomenis.

Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2023 m. balandžio 25 d. vyko su A. V. į prekių tikrinimo vietą (duomenys neskelbtini). Šis adresas buvo nurodytas deklaranto, pranešant sistemoje. Deklarantas buvo O. S.. Nuvyko ir nerado jokių prekių, nebuvo, ką tikrinti. Pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. K.. Šis asmuo jiems pasakė, kad prekių šiuo momentu nėra ir pristatys vėliau, galimai kitą dieną. To priežasties nenurodė. Pagal pateiktą deklaraciją, forminimo tvarkas, prekės turi būti pateiktos iš karto, jau išsiunčiant deklaraciją. Tai numatyta muitinės prekių deklaravimo taisyklėse. Deklarantas, pateikdamas deklaraciją, vienareikšmiškai įsipareigoja, kad prekės jau yra tikrinimo vietoje. Deklaraciją galima siųsti tik tada, kai įsitikinama, kad prekės pateiktos priimtinoje tikrinimo vietoje. Tuo turi įsitikinti muitinės tarpininkas, nes jis perima visas pareigas, susijusias su prekių deklaravimu, ir yra atsakingas asmuo. Jei prekių tikrinimo vietoje tą pačią dieną nėra, tai yra pažeidimas, tačiau galima suteikti laiko pažeidimui ištaisyti. Administracinio nusižengimo protokolo iš karto po pažeidimo nustatymo nesurašo, nes leidžiama deklarantui pateikti pasiaiškinimą ir jį gavus sprendžiama, ar yra administracinio nusižengimo požymiai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje O. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji pakartotinai atliko administracinį nusižengimą, kurio sudėties požymiai apibrėžiami to paties straipsnio 1 dalyje, tai yra ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, 2023 m. balandžio 25 d. 14.35 val. pateikė eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priimta 2023 m. balandžio 25 d. 14.36 val., tačiau 2023 m. balandžio 25 d. 16.05 val. atlikus muitinį tikrinimą, pagal pateiktą prašymą tikrinti prekes, deklaruotas MDAS, ne muitinės patalpose nustatytu (nenustatytu) muitinės posto darbo laiku Nr. (duomenys neskelbtini), muitinio tikrinimo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodyta transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir prekės nebuvo pateiktos pateikimo vietoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad minėta elektroninė eksporto deklaracija MRN Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo pateikta 2023 m. balandžio 25 d. 14.35 val. ir priimta 14.36 val. Tą pačią dieną 16.05 val. atlikus muitinį tikrinimą pagal pateiktą prašymą tikrinti prekes, deklaruotas MDAS, ne muitinės patalpose muitinio tikrinimo priimtinoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad EED nurodyta transporto priemonė ir joje nurodytos prekės tikrinimo vietoje nebuvo rastos, o muitinės tikrinimui buvo pateiktos tik 2023 m. balandžio 26 d. 8–9 val. ir buvo suformuota nauja EED. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, to pareiškėja ir jos atstovas neneigė nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei teisme. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad tokiu būdu O. S. nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies, 170 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1011 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunkčio reikalavimų ir tuo padarė ANK 211 straipsnyje numatytą nusižengimą, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl jos esminiai turinio elementai atskleidžiami nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose ir kituose teisės aktuose.

Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio 167 straipsnio 1 daliai, muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos <...>.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktyje nurodyta, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos šios deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų: importo (išskyrus deklaracijas nurodytas šio įsakymo 1.1.2 papunktyje), eksporto ir reeksporto standartinės (A tipas) ir supaprastintos (B tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Šios deklaracijos priimamos be elektroninio pranešimo apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT). Nors skundžiamame Institucijos nutarime iš tiesų minėto įsakymo numeris nurodytas neteisingai (vietoje Nr. 1B-1001 nurodytas Nr. 1B-1011), tačiau šis neatitikimas laikytinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu. Įvertinus tai, kad teisės akto, kuris buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu, pavadinimas nurodytas teisingai, tai, teismo vertinimu, niekaip neapribojo pareiškėjos galimybės žinoti, kuo ji yra kaltinama ir nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo, priešingai nei tvirtinama pareiškėjos atstovo skunde.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalį, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo, asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad O. S., kaip muitinės tarpininko atstovė (veikianti pagal administracinio nusižengimo byloje esantį 2023 m. balandžio 25 d. įgaliojimą, b. l. 14), yra atsakinga ne tik už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, t. y. turi pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, bet ir už operacijų vykdymą, t. y. už prekių pateikimą muitinės kontrolei.

Skunde teigiama, kad minėtuose teisės aktuose ir kitose skunde cituojamose normose nėra nustatytas joks procedūros vykdymo terminas muitinės formalumams su prekėmis atlikti. Pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Teismo vertinimu, O. S., veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, privalo išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką, be to, ji turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jai, kaip muitinės tarpininko atstovei, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Tuo tarpu skundo autoriaus argumentai dėl procedūrų termino nebuvimo vertinami kaip nepagrįsti. Šią išvadą pagrindžia būtent minėtas Įsakymo, reglamentuojančio automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimą ir apdorojimą, 1.1.1 papunktis, pagal kurį, taikant MDAS 3.16.00 versiją, automatiškai priimamos ir apdorojamos importo, eksporto ir reeksporto standartinės (A tipas) ir supaprastintos (B tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis ir šios deklaracijos priimamos be elektroninio pranešimo apie prekių pateikimą (IEGPLT arba IE5GPLT). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad O. S. pateikė MDAS A tipo eksporto deklaraciją, kurioje deklaravo eksportuojamų prekių pateikimo vietą (duomenys neskelbtini) ir neįsitikino, kad prekės realiai joje buvo pristatytos deklaravimo ir muitinio tikrinimo metu (b. l. 8). Tai sudaro pagrindą teigti, kad O. S., MDAS elektroniniu būdu pateikdama A tipo eksporto deklaraciją anksčiau nei prekės buvo pristatytos į deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo vietą, nesilaikė minėtais teisės aktais nustatytos pareigos pateikti prekes į jos pačios nurodytą prekės pateikimo vietą, t. y. nesilaikė muitinės formalumų atlikimo tvarkos.

Pareiškėja savo paaiškinime (b. l. 15) ir teisme teigė, kad 2023 m. balandžio 25 d. 14.30 val. vežėjas ją informavo, kad pagal CMR važtaraštį prekės yra paruoštos deklaravimui. 14.51 val. gavo pranešimą, kad prekės bus tikrinamos. Susiskambinusi su vežėjais, gavo informaciją, kad šiuo metu nėra darbuotojo, galinčio pristatyti prekes į (duomenys neskelbtini), todėl muitinei buvo pateiktas prašymas atlikti prekių tikrinimą jų pateikimo vietoje. Tik atliekant patikrinimą ji sužinojo, kad vežėjas pasiėmė prekes gabenimui, neužbaigus tikrinimo procedūros, o prekės muitinei buvo pateiktos 2023 m. balandžio 26 d. 8–9 val. ir pateikta nauja EED. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, aiškiai matyti, kad yra nustatytas reikalavimas, jog prekės muitiniam patikrinimui būtų pateiktos tuoj pat, kai yra pateikiama A tipo eksporto deklaracija (deklaracija pateikiama kartu su prekėmis), tačiau O. S. šių reikalavimų nepaisė, neįsitikindama, kad prekės iš tiesų yra nurodytoje vietoje. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad prekės buvo pateiktos kitą dieną, o vežėjas savo iniciatyva 2023 m. balandžio 25 d. jas išvežė iš tikrinimo vietos, neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės už padarytą pažeidimą, nes ji privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei užtikrinti, kad deklaruojamos prekės būtų pristatytos muitinei vienu metu (arba anksčiau) su deklaracijos pateikimu. Akivaizdu, kad O. S., kaip muitinės tarpininko atstovė, būdama atsakinga už muitinės formalumų atlikimo procedūras, visgi privalėjo įsitikinti, ar prekė yra nurodytoje pristatymo vietoje, bet pakankamų priemonių tam nesiėmė, to tinkamai nepadarė. Taigi, darytina išvada, kad ji elgėsi nerūpestingai, kadangi pateikdama deklaraciją, nors ir nenumatė, kad deklaruojama prekė deklaravimo metu nėra pateikta muitinei, tačiau, būdama muitinės tarpininko atstove, turėjo ir galėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad O. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio

Už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur.

Šiuo atveju, Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu O. S. paskirta 1 400 Eur bauda. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių paskirtos baudos dydžio mažinimą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nesant pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai buvo paskirta bauda, kurios dydis yra mažesnis už sankcijos vidurkį, artimesnis minimaliam jos dydžiui. Pagrindų, kuriais remiantis šiuo atveju galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, taip pat nenustatyta. Skunde toks prašymas nepagrindžiamas, deklaratyviai teigiant, jog pareiškėjos padaryta veika yra mažareikšmė ir nesukėlė neigiamų pasekmių. O. S. yra bausta administracine tvarka, be kita ko, ne tik už analogiško nusižengimo padarymą, bet ir pagal ANK 213 straipsnio 1 dalį (Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) bei kitus su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusius administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, jai paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. atstovo skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.