- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-5839-727/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RCD Room Concept Design“
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas, Rimantas Čatrauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sujungtą civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RCD Room Concept Design“ ieškinius atsakovei A. Š. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir turtinės prievolės panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 9 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RCD Room Concept Design“ ieškinys atsakovei A. Š. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės (civilinė byla Nr. e2-5839-727/2023), kuriuo ieškovė prašo panaikinti jai tenkančią turtinę prievolę, t. y. sumokėti atsakovei 3141,21 Eur dydžio neišmokėtą premiją ir 1101,71 Eur netesybas dėl nesavalaikio jos sumokėjimo, kuriuo faktiškai prašo pripažinti, kad darbo užmokestį atsakovei išmokėjo tinkamai, nes premija jai už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jai neturėjo būti mokama.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 19 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės UAB „RCD Room Concept Design“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys, įmonė, bendrovė) ieškinys atsakovei A. Š. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu (civilinė byla Nr. e2-9700-727/2023), kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad su atsakove darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir tinkamai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi sujungė šias bylas į vieną nagrinėjamą bylą, nes laikė, jog jose nagrinėjami reikalavimai susiję ir juos tikslinga nagrinėti kartu.
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama panaikinti jai tenkančią turtinę prievolę mokėti atsakovei premiją už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, įrodinėja, kad realaus darbo užmokesčio mokėjimo praktika skyrėsi nuo šalių įsipareigojimų, numatytų darbo sutartyje; kad darbuotojai darbdavio valia kartais būdavo išmokamas didesnis darbo užmokestis nei sulygtas darbo sutartimi, bet tai, anot ieškovės, nerodo, jog darbuotojai buvo mokama premija, ir kad ji turi būti mokama sistemingai. Ieškovės teigimu, šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad premijos gali būti mokamos atskiru gen. direktoriaus įsakymu už darbuotojos gerus darbo rezultatus, bet ,,gali“ nėra tapatu ,,privalo“. Taigi darbdaviui tokio susitarimo sąlyga nebuvo sukurta prievolė sistemingai mokėti premijas. Be to, 2019 m. rugsėjo mėn. 1 d. tokia darbo sutarties sąlyga buvo pakeista, numatant mokėti atsakovei 1300 Eur algą, o nuo 2022 m. birželio mėn. 1 d. – 1928 Eur, šio susitarimo ieškovė paisė ir nėra skolinga atsakovei. Vėliau ši darbo sutarties sąlyga buvo dar kartą pakoreguota numatant prie šios fiksuotos darbo užmokesčio (toliau – DU) mokėti priedus už pardavimus, kas taip pat darbdavio buvo paisoma. Tokia darbo apmokėjimo tvarka galiojo iki 2022 m. sausio 1 d., nuo šios dienos iki 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo mokama už papildomą darbą. Nors toks mokėjimas už papildomą darbą darbo sutartimi nebuvo detalizuotas ir nebuvo numatytas, ieškovės teigimu, tai yra premija skiriama darbuotojai darbdavio iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 142 str. 1 d. 2 p., t. y. kaip skatinamoji priemonė, bet ne pagal minėto straipsnio 1 d. 1 p., kaip skatinamoji priemonė pagal darbo sutartį ar įmonėje esamą darbo apmokėjimo tvarką.
Sujungtoje byloje įrodinėdama atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumą, ieškovė teigė, jog atleido darbuotoją pagrįstai, nes ji sąmoningai ištrynė iš restorano vadovės kompiuterio beveik 27 GB duomenų (10900 bylų ir 2094 katalogų) informacijos, kuri ieškovei jos vykdomoje veikloje buvo itin svarbi ir reikšminga, sąmoningai padarė tuo įmonei žalą (darbdaviui teko kviesti IT specialistus, mokėti jiems pinigus už duomenų atkūrimą), kenkė jos interesams, tai darė tyčia, todėl darbdavys galėjo imtis tokių griežtų priemonių pažeidimą padariusios darbuotojos atžvilgiu, kuria prarado pasitikėjimą. Taip pat mano, kad jokių procedūrinių atleidimo iš darbo pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad pagrindo sutikti su ieškinių reikalavimais ir juos tenkinti nėra.
Nurodo, kad pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką premijos buvo mokamos, tai buvo daroma ir po to, kai įmonėje nustojo galioti darbo atlygio sistema, jos terminas buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, t. y. darbdaviui ir toliau juos mokant. Atleidimą, atsakovės manymu, sąlygojo kiti veiksniai, o būtent tai, kad ji pasikreipė į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK, komisija) su prašymu išieškoti iš darbdavio nemokėtas premijas. Atsakovės teigimu, premijų mokėjimas buvo tęstinis procesas, sąlygotas atlikto darbo ir rezultatų pasiekimais ir laikytinas kintamąja atlyginimo dalimi DK 139 str. 2 d. 2 p.
Atsakovės teigimu, ji jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė, nes pertekliniai failai buvo šalinami nuolat, kadangi susikaupus dideliam failų kiekiui kompiuterio veikla strigo, jis veikė lėtai. Trindama failus neturėjo jokių blogų ketinimų, nesiekė darbdaviui padaryti žalos, ir jokia žala įmonei tuo nebuvo padaryta, nes failai buvo atkurti. Nebuvo jokio siekio sabotuoti įmonės veiklą ir pelningumą, nes nuo pardavimų priklausė jos pačios DU.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai atmestini.
Byloje kyla ginčas dėl premijos darbuotojai mokėjimo ir jos atleidimo iš darbo teisėtumo.
Ieškovė, kaip darbdavė, byloje įrodinėja, jog premija darbuotojai (atsakovei) už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius neturėjo būti mokama ir yra neišmokėta pagrįstai, taip pat įrodinėja, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas darbuotojos atleidimui iš darbo už jos padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nesutinka su ieškovės byloje išreikšta pozicija, laiko ją nepagrįsta, iš esmės pritaria atsakovės byloje išdėstytai ir DGK individualaus darbo ginčo bylose pateiktai pozicijai, sąlygojančiai nagrinėjamų ieškinių atmetimą. Savo išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Dėl darbuotojai priklausančios premijos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė dirbo pas ieškovę 2015 m. sausio 7 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 622 pagrindu. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl padavėjos pareigų bei susitarė, kad atsakovei bus mokamas 3,40 Eur valandinis tarifinis atlygis, atskiru gen. direktoriaus įsakymu gali būti mokamos premijos bei priedai už gerus darbo rezultatus, už darbą naktį mokama pusantro pagrindinio atlygio, už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir viršvalandžius - dvigubas. 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovės pareigos pakeistos į pardavimų vadybininkės, numatyta 1300 Eur dydžio mėnesinė alga, nuo 2021 m. liepos 1 d. – 1577 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovei nustatytas 1928 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, mėnesinis darbo užmokestis. Šalių darbo santykiai nutraukti 2022 m. gruodžio 21 d. DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Bylos duomenys rodo (ir ginčo dėl to nėra), kad kurį laiką iki atleidimo (keletą metų) atsakovė ėjo restorano administratorės pareigas.
Įmonėje nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojo Darbo atlygio sistema. Joje numatyta, kad restorano administratorės darbo atlygis susideda iš bazinio fiksuoto mėnesinio darbo užmokesčio bei darbo užmokesčio kintamos dalies. Pastaroji priklauso nuo asmeninių pardavimų ir yra išreikšta procentine išraiška – 6 arba 8 proc., priklausomai nuo pardavimų.
Darbdavio patvirtintoje Darbo atlygio sistemoje nustatyta, kad restorano administratorės atlygis susideda iš: 1) bazinio (fiksuoto) mėnesio atlyginimo (FMDU), kurio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuris patvirtintas darbo sutartyje; 2) darbo užmokesčio kintamos dalies (KD), kurios dydį įvertina bei tvirtina direktorius ir kuri priklauso nuo iš anksto suderintų rodiklių vykdymo bei kiekvieną mėnesį mokama susumavus rezultatus. Toje pačioje Darbo atlygio sistemoje nustatyta, kad kintamoji dalis apskaičiuojama nuo asmeninių pardavimų užsakymams nuo 10 žmonių ir daugiau (suaugusiųjų) – 6 proc. (galioja laikotarpiu 2020-08-01 – 2020-12-31) ir 8 proc. (galioja laikotarpiu 2021-08-01 – 2021-12-31).
Nors Darbo atlygio sistemoje taikytini kriterijai nurodyti iki 2021 m. gruodžio 31 d., bylos duomenys (el. ginčo šalių susirašinėjimas, darbdavio pateikti atsiskaitymo lapeliai) rodo, kad pagal juos darbo užmokestis atsakovei buvo faktiškai mokamas iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Byloje nėra jokio oficialaus darbdavio rašto dėl minėtos Darbo atlygio sistemos anuliavimo, kažkokių esminių tuo sąlygotų pokyčių įmonėje ir pan. Atstovas posėdžio metu nepaneigė, jog ji nebuvo taikoma, priešingai iš jo išsakytų nenuoseklių teiginių, matyti, kad Darbo atlygio sistema tebegaliojo. Todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad Darbo atlygio sistemoje nurodytas terminas buvo formalus, kad ji buvo tęsiama ir taikoma įmonėje. DU jai buvo skaičiuojamas pagal tas pačias taisykles tiek 2020 metais, tiek ir 2021 metais bei dalį 2022 metų nepriimant jokių papildomų darbdavio įsakymų.
Į bylą pateiktuose atsakovės atsiskaitymo lapeliuose procentas nuo asmeninių pardavimų taip pat yra įvardijamas kaip priedas už papildomą darbą, o ne kaip darbdavio iniciatyva skiriama premija už gerus rezultatus, o tai rodo, kad darbdavys kintamą darbo užmokesčio dalį laikė atsakovei tenkančio ir mokamo DU dalimi. 2021 m. spalio – 2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu jai kiekvieną mėnesį buvo mokamas skirtingo dydžio priedas už papildomą darbą, paskaičiuotas būtent minėta Darbo atlygio sistemoje nurodyta procentinės išraiškos forma, kuris faktiškai sudarė kintamą darbo užmokesčio dalį, nes jokių pakeitimų nei darbo sutartyje, nei lokaliu darbdavio aktu dėl jo mokėjimo nebuvo padaryta.
Iš darbuotojos į bylą pateiktų mėnesinių jos asmeninių pardavimų ataskaitų bei atsiskaitymo lapelių matyti, kad 8 proc. priedas (faktinė kintama darbo užmokesčio dalis) nuo asmeninių pardavimų jai buvo mokamas ir pasibaigus Darbo atlygio sistemoje nurodytam laikotarpiui, t. y. ir 2022-01-01 – 2022-08-31 laikotarpiu. Ir faktiškai DU dydis atitinka darbuotojos nurodytas ir jai mokėtas sumas.
Ieškovė tik faktiškai bylos nagrinėjimo teisme metu pradėjo kalbėti apie šių išmokų, kaip DK numatytų skatinamųjų premijų, kilmę, tuo išreikšdama dar labiau nenuoseklią poziciją dėl šių sumų. Tuo tarpu darbuotojos šiuo klausimu išreikšta pozicija yra nuosekli ir tvirta, pagrįsta bylos medžiaga.
DK 139 str. 2 d. nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); papildoma
darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
DK 140 str. 3 d. numato, kad, tais atvejais, kai nėra kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka.
DK 142 str. 1 d. numato galimus du premijų tikslus: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Taigi, premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 str. 2 d. 5 p., 142 str. 1 d. 1 p.). Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti. Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, skiriama darbdavio iniciatyva ir prerogatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 str. 2 d. 6 p., 142 str. 1 d. 2 p.). Tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra darbdavio diskrecija ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys išmokėtų jam tokią premiją (Vilniaus apygardos teismo 2019-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1149-910/2019).
Nagrinėjamoje byloje, vertinant šio darbuotojos reikalavimo pagrįstumą, visų pirma turi būti nustatyta jai mokėtos (mokėtinos) kintamosios darbo užmokesčio dalies (premijos) rūšis.
Minėta, darbuotojai 2021 m. sausio – 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis (premija), kurios dydis sudarė 8 proc. jos asmeninių pardavimų be PVM. Toks kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis nustatytas minėtoje Darbo atlygio sistemoje, kuri dėl virš išdėstyto pripažintina galiojusia ir po joje nurodytos datos. Atsakovei mokamos kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis, paskaičiuotas procentine išraiška ir po 2021 m. gruodžio 31 d., nepasikeitė ir po Darbo atlygio sistemoje nurodytos jos galiojimo pabaigos datos, faktiškai 8 proc. dydžio premija atsakovei buvo mokama iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Šią aplinkybę faktiškai pripažino ir darbdavio atstovas, teigdamas, kad jokie ieškovės įsakymai dėl skatinamųjų premijų skyrimo nebuvo priimami, naujos darbo apmokėjimo tvarkos nebuvo, buvo laikomasi prieš tai galiojusios faktinės Darbo atlygio sistemos. Atstovas pripažino, o ir bylos duomenys rodo, kad apie darbuotojams, tame tarpe ir atsakovei priklausančią kintamąją darbo užmokesčio dalį informacija būdavo pateikiama el. laišku.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra įmonė, samdanti vidutiniškai daugiau kaip 20 darbuotojų. Taigi minėtas DK 140 str. 3 d. imperatyvas įpareigoja ją patvirtinti darbuotojams taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
Faktiškai ginčo dėl pinigų išmokėjimo ir sumos paskaičiavimo nėra. Šalys skirtingai aiškino išmokėjimo pagrindus – darbuotoja laikėsi pozicijos, kad minėta tvarka atitinka DK 140 str. 3 d. apibrėžtą darbo apmokėjimo sistemą ir jos galiojimas buvo pratęstas konkliudentiniais šalių veiksmais – t. y. ieškovei nuolat skiriant Darbo atlygio sistemoje nustatyto dydžio kintamąją darbo užmokesčio dalį atsakovei. Darbdavys gi įrodinėjo, kad Darbo apmokėjimo sistema nustojo galioti 2021-12-31 ir darbuotojai kintamoji darbo užmokesčio dalis nuo 2022-01-01 mokėta kaip skatinamojo pobūdžio premija, kurios mokėjimas darbdaviui nėra privalomas ir yra jo diskrecija.
DK 140 str. 3 d. aiškiai nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2022-01-01 būtų oficialiai patvirtinusi UAB „RCD Room Concept Design“ darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Aplinkybė, jog darbdavys oficialiai nepatvirtino faktiškai įmonėje taikomos darbo apmokėjimo (premijavimo) sistemos, negali būti laikoma svariu įrodymu, kad tokios sistemos apskritai nebuvo. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad darbdavys toliau paisė galiojusios Darbo atlygio sistemos ir ją taikė toliau.
Todėl visos abejonės dėl skaičiavimo pagrindo ir taikytino mechanizmo vertintinos darbuotojo naudai, nes darbdaviui kyla pareiga garantuoti tinkamą ir aiškų darbo apmokėjimo mechanizmą (tvarką), su kuriuo jis privalo supažindinti darbuotojus, o šios pareigos ieškovė šiuo konkrečiu atveju neatliko.
Sutiktina su darbuotojos išsakyta pozicija, kad jai faktiškai mokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis labai aiškiai buvo siejama su jos tiesioginių pareigų vykdymu – asmeniniais pardavimais. Jai kintamoji darbo užmokesčio dalis (premijos) už jo darbo sutartimi sulygtų funkcijų vykdymą pagal Darbo atlygio sistemą be esminių nukrypimų buvo skaičiuojama metus ir aštuonis mėnesius iš eilės po ieškovės nurodyto Darbo atlygio sistemos galiojimo pabaigos, todėl pripažintina, kad ši Darbo atlygio sistema paties darbdavio buvo tęsiama ir buvo faktiškai toliau taikoma.
Ieškovės argumentai, kad Darbo atlygio sistemos galiojimas yra pasibaigęs, o nauja sistema nepatvirtinta ir dėl to darbdavys neprivalo apskaičiuoti ir išmokėti atsakovei kintamą darbo užmokesčio dalį 2022 m. rugsėjo – spalio mėn. yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reguliavimo. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog naujasis įmonės vadovas buvusios vadovės nustatytą ir daugiau kaip pusantrų metų taikytą darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą vertina kaip nepalankią įmonės veiklai, nepanaikina darbdavio pareigos elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise ir tinkamai informuoti darbuotojus apie pasikeitusias darbo apmokėjimo sąlygas (DK 24 str. 1 d., 25 str. 1 d.). Naujasis įmonės vadovas pats nepriėmė jokių sprendimų dėl naujos apmokėjimo tvarkos, turėdamas duomenis apie faktiškai darbuotojams taikytą darbo apmokėjimo sistemą, iš anksto neinformavo darbuotojų, tame tarpe ir atsakovės, apie sprendimą nemokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies, ir toks sprendimas, kaip nurodė atstovas, nebuvo naujojo vadovo priimtas, tokiais savo veiksmais prisiimdamas galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.
Dėl išdėstyto teismas laiko, kad atsakovė yra įgijusi subjektinę teisę reikalauti prašomų sumų pagal darbdavio pripažintą ir po 2021 m. gruodžio 31 d. taikytą Darbo atlygio sistemą.
Iš byloje esančių mėnesinių ataskaitų matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė įvykdė asmeninių pardavimų už 18649,95 Eur sumą (be PVM), o 2022 m. spalio mėn. – už 20615,16 Eur sumą (be PVM). Šių dydžių darbdavys neginčijo. Todėl atsižvelgiant į atsakovei taikytoje darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius, pripažintina, kad atsakovei kintamoji atlygio dalis (premija) už 2022 m. rugsėjo mėn. siekia 1492 Eur (18649,95 Eur x 8 proc.), neatskaičius mokesčių, o už 2022 m. spalio mėn. – 1649,21 Eur (20615,16 Eur x 8 proc.). Kadangi ieškovė nurodytų sumų atsakovei nepriskaičiavo ir neišmokėjo, faktiškai šių dydžių neginčijo, jos išieškotinos iš ieškovės atsakovės naudai.
DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Nustatyta, kad šalių darbo santykiai nutrūko 2022 m. gruodžio 21 d. Šią dieną darbdavys turėjo galutinai atsiskaityti su darbuotoja, tačiau delsė tai padaryti ne dėl darbuotojos kaltės. Todėl darbuotoja turi subjektinę teisę į netesybas. Kadangi darbuotoja neginčijo DGK sprendimu nurodytos išmokėti netesybų sumos, ir būtent ši suma tapo reikalavimo dalyku pagal pirmo ieškovės pareikšto ieškinio poziciją, teismas išieško atsakovės naudai iš ieškovės 1101,71 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybų sumą.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Minėta, šioje sujungtoje civilinėje byloje kyla ginčas ir dėl darbuotojai taikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.
Darbuotojos nuomone, ji atleista neteisėtai, neturint tam pagrindo, darbdavys gi mano, jog darbuotojos atleidimas iš darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, atsižvelgus į esamos situacijos pobūdį ir rimtumą, nustatytus pažeidimus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus pagal šį ieškinio reikalavimą, mano, jog nėra pagrindo išvadai, kad ir atsakovės atleidimas iš darbo gali būti laikomas teisėtu ir tinkamu.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantis atsakovės atleidimo iš darbo įsakymas rodo, kad ginčo šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 21 d. pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) ir minėto straipsnio 2 d. 5 p. (kai įmonei tyčia padaryta turtinė žala ar bandymas tyčia ją padaryti). Šiuo įsakymu įmonės vadovas pripažino, kad atsakovė padarė šiurkštų pareigų pažeidimą 2022-12-01 panaikindama jai patikėtus duomenis iš įmonės kompiuterio, taip panaikindama jai patikėtą įmonės turtą (restorano stiliaus knyga (logotipo failai), dovanų kuponų maketai, meniu maketai lietuvių, rusų, anglų kalbomis, proginių meniu maketai, komerciniai meniu pasiūlymai klientams, reklaminės nuotraukos, gėrimų technologinės kortelės su nuotraukomis, vyno kortų maketai, nuo 2020 m. iki šiol tiekėjų siųsti komerciniai pasiūlymai, komercinių sutarčių šablonai, atliktų inventorizacijų duomenys, 2020 m. restorano išlaidų dokumentai, darbo grafikai (2021 m.), 2022 m. pusryčių kortelės, Mo Bistro meniu maketai ir vyno korta, nurašymų aktai, renginių organizatorių sąrašas).
Taip pat nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. restorano vadovė A. D. pateikė ieškovės vadovui tarnybinį pranešimą, nurodydama, kad 2022 m. gruodžio 2 d. ryte atėjusi į darbą pastebėjo, jog iš įmonės stacionaraus kompiuterio, kuriuo naudojasi kartu su atsakove, ištrinta didesnė dalis informacijos. Kadangi kompiuteriu paskutinė naudojosi atsakovė, teigė, kad būtent ji galėjo duomenis panaikinti.
2022 m. gruodžio 19 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į įmonės vadovą, personalo vadovę bei restorano vadovę, nurodydama, kad jai buvo parodytas minėtas tarnybinis pranešimas, ir paprašė darbdavio nurodyti, kokius veiksmus bendrovė prašo/reikalauja atlikti ryšium su šiuo tarnybiniu pranešimu. Tą pačią dieną personalo vadovė atsakovei nurodė, kad kadangi yra užfiksuotas jos padarytas darbo pareigų pažeidimas ji privalo iki 2022 m. gruodžio 20 d. pateikti paaiškinimą dėl jo. Laiške taip pat nurodoma, kad atsakovė įtariama ištrynusi 26,8 GB (10900 failų ir 2094 katalogų) iš restorano vadovo kompiuterio.
2022 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė direktoriui paaiškinimą, nurodydama, kad nei tarnybiniame pranešime, nei personalo vadovės laiške nėra nurodyta, kokį konkretų darbo pareigų pažeidimą ji neva padariusi, kad ji nebuvo supažindinta su jokiomis bendrovės patvirtintomis naudojimosi kompiuteriu ar duomenų bei informacijos saugojimo ir/ar naikinimo taisyklėmis, bei patvirtino, kad 2022 m. gruodžio 1 d. iš bendrovės kompiuterio, kuris buvo naudojamas ir jos darbo funkcijoms vykdyti, trynė nereikalingus failus, kadangi kompiuteryje nebebuvo vietos ir tai trukdė jai atlikti darbo funkcijas. Kadangi nėra konkrečiai informuota, kokių failų ištrynimu yra kaltinama, teigė negalinti patvirtinti, kiek ir kokių failų ištrynė. Atsakovė taip pat nurodė, kad tokius veiksmus, kaip failų trynimas, atlikdavo nuolat, tai niekuomet nebuvo, sureikšminama, tai buvo įprasta praktika. Teigė neturėjusi jokių ketinimų sukelti bet kokių neigiamų padarinių darbdaviui ir neatliko jokių su tuo susijusių tyčinių veiksmų, bet kokie dokumentai ar informacija, kuri galėtų būti reikšminga ar galėtų turėti bet kokios vertės bendrovei, yra likusi elektroniniame pašte. Atsakovė taip pat paprašė nurodyti, kodėl restorano vadovės 2022 m. gruodžio 19 d. prašymu ji nuo 2022 m. gruodžio 19 d. yra atleista iš darbo ir ką tai reiškia bei, kad yra atvira deryboms dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
Bylos medžiaga taip pat rodo, kad 2022 m. gruodžio 2 d. ieškovė su IT sektorius MB, atstovaujama M. G., pasirašė Atliktų darbų aktą, kuriuo užfiksuota, jog 2022 m. gruodžio 2 d. yra atstatyti ištrinti dokumentai iš Hazie restorano vadovės kompiuterio, visų ištrintų duomenų dydis 26,8 GB (10900 failų ir 2094 katalogų).
Šis aktas surašytas anksčiau nei minėtas 2022 m. gruodžio 5 d. restorano vadovės tarnybinis pranešimas apie galimą atsakovės pažeidimą.
Byloje nėra jokių kitų duomenų, kaip ir kas konstatavo duomenų ištrynimo aplinkybę bei ištrintų duomenų apimtis, pobūdį, laiką.
2022 m. gruodžio 19 d. A. D. pateikė ieškovės vadovui prašymą atleisti atsakovę iš darbo nuo šio prašymo surašymo dienos.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų dėl darbdavio suformuoto raštiško reikalavimo atsakovei pasiaiškinti dėl numanomo pažeidimo pateikimo. Nenustatyta, kad bendrovėje būtų patvirtintos naudojimosi kompiuteriu ar duomenų bei informacijos saugojimo ir/ar naikinimo taisyklės, kad atsakovė su tokiomis būtų supažindinta.
Pagal DK 58 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 str. 4 d. prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia; pagal DK 58 str. 5 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
DK 214 str. 3 d. numatyta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimą, tiek procedūriniu aspektu, tiek ir aiškiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotoją informuojant apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Taigi teisme tikrinant darbuotojui paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo (DK 58 str. 5 d.) tenka darbdaviui.
Manytina, kad šios jam tenkančios pareigos darbdavys neatliko ir neįrodė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo atleisti atsakovę iš darbo buvimo, taip pat nesudarė sąlygų darbuotojai pasiaiškinti dėl numanomo darbo drausmės pažeidimo, tuo padarydamas esminį procedūrinį pažeidimą.
Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio faktą, pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, inkriminuojamos žalos padarymą. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
Nagrinėjamu atveju darbdavys neatliko jokio reikiamo tyrimo atsakovės padarytai veikai ir jos galimam neteisėtumui konstatuoti, imant domėn dokumentų surašymo datas ir negalėjo objektyviai tai padaryti.
Dokumentai, sąlygoję atleidimą, suformuoti tendencingai ir subjektyviai, yra neišsamūs, neinformatyvūs ir neįrodo atsakovei inkriminuotos veikos padarymo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent atsakovė ištrynė atleidimo įsakyme nurodomus failus (atsakovės pripažinimas trynus, jos teigimu, senus ir nereikalingus, failus savaime neįrodo, kad būtent ji ištrynė atleidimo įsakyme nurodytus failus ir visiškai neaišku, kokiu pagrindu šiame įsakyme atsirado nurodomų failų detalizavimas) ir būtent tokių ir tiek, kiek nurodyta atliktų darbų akte, kuris, kaip matyti, suformuotas anksčiau nei tarnybinis pranešimas, buvęs pagrindu atsakovės atleidimui. Jokiame dokumente nėra konstatuotas ištrynimo momentas, failų kiekis, jų turinys. Tai, kad kažkokie failai buvo atkurti, taip pat neįrodo atsakovės veikos neteisėtumo, fakto, kad būtent ji ištrynė atleidimo įsakyme nurodytus duomenis. Akte nurodyti atstatyti failai nedetalizuoti, nurodomas tik jų kiekis, darytina pakankamai tvirta prielaida, kad jie potencialiai galėjo būti ištrinti kitu metu ir kitų asmenų, juolab kad nustatyta, kad kompiuteriu naudojosi mažiausiai du asmenys.
Be to, jokiais duomenimis nėra užfiksuotas atleidimo įsakyme nurodomų failų svarbumas ieškovės ūkinei komercinei veiklai. O ieškovės nurodoma aplinkybė dėl žalos jai padarymo tėra hipotetinė, atstovas posėdžio metu patikino, jog jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsakovei šiam momentui nėra pareikšti.
Dėl išdėstyto konstatuotina, kad darbdavys neįrodė atsakovės padarytos veikos fakto, o tuo pačiu ir veikos neteisėtumo, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nes nepareikalavo raštu atsakovės pasiaiškinti, nenurodė dėl ko, nesuformulavo inkriminuojamos veikos turinio, dėl to nagrinėjamo ginčo atveju esant nustatytoms šioms ginčo aplinkybėms laikyti atsakovės atleidimą iš darbo tinkamu ir teisėtu nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Darbuotoja neprašė būti grąžinta į darbą. Todėl remiantis DK 218 sr. 6 d., šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, darbuotojai išieškotinos minėtos ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu priklausančios sumos.
Atsakovė pas ieškovę dirbo daugiau nei 7 metus. Todėl remiantis DK 218 str. 4 d., jai priklauso 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Atsižvelgiant į šiuo sprendimu konstatuotą atsakovės subjektinę teisę į papildomą DU už 2022 m. rugsėjį ir spalį, konstatuotina, kad atsakovės vienos darbo dienos DU vidurkis yra 166,47 Eur (91,32 Eur + 75,15 Eur (1492 + 1649,21 / 2 / 20,9 d. d.)).
Tokiu būdu atsakovei priklausytų 10437,58 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacija už neteisėtą atleidimą (166,47 Eur x 20,9 d. d. x 3 mėn.) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką: už laikotarpį nuo 2022-12-22 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. už 11 mėnesių – 38271,45 Eur (166,47 Eur x 20,9 d. d. x 11 mėn.), neatskaičius mokesčių, bei po 166,47 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus.
Išskaičiuoti mokesčius iš nurodytų sumų privalo darbdavys.
Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.
Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis.
Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas tokį sprendimą, nenustatė pagrindų mažinti atsakovei tenkančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir to nedaro, juolab, kad pats darbdavys tokia aplinkybe ir jokiu to pagrindimu nesirėmė.
Procesiniai klausimai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės pagal sujungtoje byloje pareikštus ieškinius ir juos atmesdamas, teismas faktiškai tenkino darbuotojos reikalavimus (atitinkamai formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis). Ieškinio atmetimo atveju ieškovė neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o atsakovė, priešingai, tokią teisę turi (CPK 98 str.). Pagal bylos duomenis jos patirtos advokato pagalbos išlaidos yra 1611 Eur, todėl jos išieškotinos iš ieškovės atsakovės naudai.
Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į sujungtos bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės, kaip darbdavio, kuri, priešingai nei darbuotoja, nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 1019 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).
Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimai pripažintini netekusiais galios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,
nusprendžia:
sujungtoje darbo byloje pareikštus ieškovės (darbdavio) ieškinius atmesti, atsakovės (darbuotojos) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai teiktus reikalavimus patenkinti.
Išieškoti atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „RCD Room Concept Design“, įm. k. 111580776, 1492 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt du Eur), neatskaičius mokesčių, premijos už 2022 m. rugsėjo mėn., 1649,21 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devyni Eur 16 ct), neatskaičius mokesčių, premijos už 2022 m. spalio mėn.
bei 1101,71 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas vienas Eur 71 ct) netesybų už šios dalies darbo užmokesčio pavėluotą išmokėjimą.
Pripažinti atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „RCD Room Concept Design“, įm. k. 111580776, neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, priteisti atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „RCD Room Concept Design“, įm. k. 111580776, 10437,58 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai trisdešimt septyni Eur 58 ct), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą, 38271,45 Eur (trisdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt vienas Eur 45 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2022-12-22 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 166,47 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, 1611 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienuolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš ieškovės UAB „RCD Room Concept Design“, įm. k. 111580776, 1019 Eur (vienas tūkstantis devyniolika Eur) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5662).
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-21962/2022 ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-1534/2023 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.