- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-3132-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24112-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- J. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. I. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – J. L., antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. I. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atlyginti padarytą pareiškėjui žalą ir grąžinti jam neteistai nurašytas sumas, iš viso 562,65 Eur. Nurodė, kad antstolis nuo jo sąskaitos esančios AB Swedbank banke išieškotojos J. L. naudai 2018 m. birželio 19 d. nurašė 311,21 Eur, o 2018 m. birželio 21 d. - 120,88 Eur. Šias sumas antstolis nuskaičiavo iš nedarbo draudimo išmokos. Nedarbo išmoka patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 738 straipsniu nustatytą reguliavimo sritį - išieškojimas gali būti vykdomas nuskaičiuojant iki 50 proc. sumos, o antstolis nuskaičiavo atitinkamai 74 proc. ir 100 proc. (2018-06-18 SODRA pareiškėjui pervedė 419,88 Eur, 2018-06-20 122,77 Eur nedarbo išmokos). Be to, antstolis nuo sąskaitos esančios UAB „Paysera LT“ elektroninių pinigų mokėjimo sistemoje nuskaičiavo 462,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) permokos, sugrąžintos už 2017 metus dalį. Jos nepatenka nei į darbo užmokesčio, nei į kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui kategoriją, pagal CPK 736, 737 straipsnius, todėl remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), negalėjo būti nurašyta pinigų suma, neviršijanti vienos MMA. Pareiškėjas pažymėjo, kad pritarus, jog gražinta GPM dalis yra prilygintos darbo užmokesčiui pajamos, antstolis turėjo laikytis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. liepos 3 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų grąžinimo antstolis tenkino pareiškėjo prašymą ir gražinti dalį sumos 276,49 Eur, tačiau šis patvarkymas iki šios neįvykdytas. Gavęs antstolio patvarkymą laukė dvidešimt dienų, kada antstolis grąžins lėšas; antstolis lėšų negrąžino, dėl to pareiškėjas nepraleido termino paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
2. Antstolis M. D. 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – grąžino pareiškėjui 120,88 Eur socialinės pašalpos ir 155,61 Eur nedarbo išmokos, dalyje dėl 462,82 Eur gražinimo skundą atmetė suėjus skundo pateikimo terminui, patvarkymą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad dar 2018 m. liepos 13 d. antstolis grąžino 32,34 Eur paskirstytas papildomas išlaidas, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimtas patvarkymas grąžinti 244,15 Eur; antstolis visiškai patenkino skolininko prašymą grąžinti pašalpą ir pusę bedarbio pašalpos, t. y. iš viso 276,49 Eur. Taip pat antstolis pažymėjo, kad skolininkas skunde mini 2018 m. gegužės 3 d. nurašytas 462,82 Eur lėšas, kurios yra GPM permoka už 2017 m., grąžinta pareiškėjui, tačiau pareiškėjas su prašymų grąžinti socialinę pašalpą ir nedarbo išmoką kreipėsi tik 2018 m. liepos 31 d., pateikdamas įrodymus apie pinigų kilmę. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos buvo areštuotos 2018 m. vasario 27 d., o pareiškėjas dėl nurašytų lėšų kreipėsi tik 2018-07-30, praėjus daugiau nei 14 dienų nuo arešto taikymo ir pinigų nurašymo, lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojai. Pareiškėjas praleido 14 d. terminą per kurį galima kreiptis, su įrodymais dėl lėšų kilmės, taip pat pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį grąžinti A. I. 400 Eur.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neskundžia 2018 m. vasario 27 d. arešto, - skundžia konkretų veiksmą – 2018 m. gegužės 3 d. 462,82 Eur nurašytų iš pareiškėjo sąskaitos. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog 2018 m. gegužės 4 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu pareiškėjas buvo informuotas apie 462,82 Eur lėšų nurašymą iš sąskaitos, 2018 m. birželio 27 d. jis kreipėsi su prašymu grąžinti 432,09 Eur; antstolis 2018 m. liepos 3 d. patvarkymu nusprendė grąžinti dalį lėšų (276,49 Eur), 2018 m. liepos 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas suteikti teisinę pagalbą ginče su antstoliu, rodo, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Su skundu dėl 2018-05-03 antstolio veiksmų pareiškėjas kreipėsi nepraėjus 90 dienų; antstolis skundą priėmė ir išnagrinėjo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas turėjo būti išnagrinėtas visa apimtimi, įskaitant ir tą dalį, kuria pareiškėjas prašo gražinti 462,82 Eur GPM permokos už 2017 m., antstolio nurašytos iš pareiškėjo sąskaitos 2018-05-03.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis, pažeisdamas CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, netaikė pareiškėjui išskaitų ribojimo iš lėšų sumos, kuri neviršija vieno MMA. Teismo nuomone, mokesčių administratoriaus sugrąžinta mokesčio permoka negali būti laikoma pajamomis, gautomis jų sugrąžinimo momentu, nes tai iš esmės yra skolos, susidariusios dėl per daug išskaičiuoto mokesčio per buvusį laikotarpį, grąžinimas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad mokesčio permoka buvo grąžinta už 2017 m., t. y. buvo atgauta 2017 m. pajamų sankaupa, o šį laikotarpį išieškojimas nebuvo vykdomas. Teismas sprendė, kad grąžinta mokesčio permoka laikytina iki išieškojimo sukauptu turtu ir jai taikytina CPK 668 straipsnio 1 dalis, todėl skolininkui grąžintina iš jo sąskaitos išieškotos permokos dalis, neviršijanti 1 MMA, t. y. 400 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Antstolis M. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir skolininko skundo dalį dėl 462,82 Eur grąžinimo atmesti praleidus apskundimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuota tokia taisyklė: kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. Todėl antstolis iš šių lėšų galėjo išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 1 MMA ir 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios 1 MMA. Kadangi antstoliui M. D. iki 2018 m. liepos 30 d. nebuvo žinoma, kokios tai lėšos, antstolis sulaukęs 14 dienų termino, per kurį skolininkas gali pristatyti dokumentus, įrodančius nurašytų lėšų kilmę (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas), skolininkui to nepadarius, lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojai.
7.2. Skolininkas nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos 2018 m. vasario 27 d. žinojo apie įsipareigojimus mokėti išlaikymą bei jo įsiskolinimą, pritaikytą areštą, taip pat 2018 m. kovo 16 d. pateikęs metinę pajamų deklaraciją, skolininkas žinojo apie jam grąžintinas pajamas, tačiau antstolio neinformavo net ir antstoliui skolininką informavus apie 2018 m. gegužės 4 d. išieškotų lėšų paskirstymą. Skolininkas nepristatė jokių dokumentų, įrodančių nurašytų pajamų kilmę.
7.3. Teismas neteisingai aiškino 2018 m. rugpjūčio 3 d. antstolio patvarkymą dėl 2018 m. liepos 24 d. skundo. 2018 m. birželio 27 d. prašyme nebuvo minima suma dėl 462,82 Eur (GMP). Skolininkas šio mokesčio pareikalavo tik 2018 m. liepos 30 d. skunde, kartu pateikdamas įrodymus apie lėšų kilmę.
7.4. Antstolis priėmė skolininko skundo dalį tik dėl 432,09 Eur, o dėl 462,82 Eur – skundo nenagrinėjo, atmetė praėjus apskundimo terminui. Teismas neteisingai pritaikė 90 dienųapskundimo terminą, nes skolininkas apie nurašytas lėšas sužinojo 2018 m. gegužės 4 d., o įrodymus pateikė kartu sus skundu, praleidęs 20 dienų apskundimo terminą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų.
11. Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0028/18/00367 nustatyta, kad antstolis 2018 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S-18-28-3381 priėmė vykdyti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1113-558/2017 dėl išlaikymo išieškojimo. 2018 m. vasario 27 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (skolininkas A. I.; išieškotoja – J. L.; nurašomų lėšų suma - 3 203,42 Eur). 2018 m. gegužės 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-18-28-7373, nurodyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. vykdant vykdomąją bylą (Nr. 0028/18/00367) iš skolininko A. I. išieškota 462,82 Eur. 2018 m. birželio 20 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-28-11315 antstolis paskirstė 2018 m. birželio 19 d. išieškotą 311,21 Eur sumą, o 2018 m. birželio 22 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-28-11432 – 2018 m. birželio 21 d. išieškotą 120,88 Eur sumą. 2018 m. birželio 27 d. skolininkas pateikė prašymą grąžinti nurašytas 432,09 Eur lėšas, kadangi tai buvo bedarbio pašalpa (311,21 Eur) ir socialinė pašalpa – 120,88 Eur. 2018 m. liepos 3 d. Patvarkymu dėl piniginių lėšų grąžinimo Nr. S18-28-12104 antstolis nutarė pareiškėjui grąžinti 276,49 Eur (120,88 Eur visą socialinę pašalpą ir 155,61 Eur, ½ išieškotos nedarbo išmokos sumos). 2018 m. liepos 30 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas grąžinti 562,65 Eur neteisėtai nurašytas sumas. Antstolis skundą tenkino iš dalies (skolininkui grąžino 120,88 Eur socialinės pašalpos ir 155,61 Eur bedarbio pašalpos; skundo dalies dėl 462,82 Eur grąžinimo netenkino – atmetė praėjus skundo pateikimo terminui). Pirmosios instancijos teismas skundą tenkindamas iš dalies įpareigojo antstolį grąžinti A. I. 400 Eur (permokos dalį, neviršijančią 1 MMA). Antstolis pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas (skolininkas) skundą dėl 462,82 Eur pateikė praleidęs 20 dienų apskundimo terminą.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
13. Kaip minėta, antstolis atskirajame skunde teigia, kad jis skundo dalies dėl 462,82 Eur nurašytų lėšų nenagrinėjo, atmetė praėjus apskundimo terminui.
14. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį, - jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų.
15. Nagrinėjamu atveju, antstolis patvarkymą, kuriuo be kita ko, netenkino skundo dalies dėl 462,82 Eur grąžinimo ir jį atmetė praėjus skundo pateikimo terminui, - kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Šiame patvarkyme nurodyta, jog piniginės lėšos buvo areštuotos 2018 m. vasario 27 d., o dėl nurašytų lėšų skolininkas kreipėsi tik 2018 m. liepos 30 d., t. y. jis praleido terminą, per kurį gali kreiptis įrodant nurašytų lėšų kilmę, taip pat praleistas CPK 512 straipsnyje numatytas apskundimo terminas. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis nesilaikė minėtoje CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. patvarkymu negrąžino skundo dalies pareiškėjui, taip pat išdėstė skundo netenkinimo argumentus (dėl skolininko neveikimo nepateikus lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų), apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad antstolis skundą priėmė ir išnagrinėjo, todėl skundo priėmimo klausimas iš naujo neturi būti nagrinėjamas.
16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir - SVĮ) 89 punkto nuostatų taikymo. Šioje normoje įtvirtinta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
17. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skundė ne 2018 m. vasario 27 d. areštą, o 2018 m. gegužės 3 d. lėšų nurašymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. vasario 27 d. nurodymo priverstinai nurašyti lėšas priėmimo metu pareiškėjui nebuvo pervesta mokesčio permoka, akivaizdu, kad informuoti antstolį apie areštuotas lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas neturėjo galimybės.
18. Kita vertus, pacituotos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto nuostatos pareiškėjui buvo išaiškintos minėtame nurodyme, o pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė, kad nėra gavęs 2018 m. gegužės 4 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, kurioje yra informacija apie 462,82 Eur nurašytas lėšas. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išsiuntė antstolio 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl 2018 m. liepos 24 d. skundo, ir šie procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti, tačiau jokių argumentų, kodėl sužinojęs apie nurašytas lėšas nesikreipė į antstolį dėl šių lėšų grąžinimo, pareiškėjas nepaaiškino ir teismui. Kaip ir nurodyta atskirajame skunde, 2018 m. birželio 27 d. prašyme pareiškėjas prašė grąžinti tik 311,21 Eur bedarbio pašalpą bei 120,88 Eur socialinę pašalpą, nedarydamas jokių pastabų apie nurašytą mokesčio permoką; apie šių lėšų nurašymo neteisėtumą nurodė tik 2018 m. liepos 30 d. skunde dėl antstolio veiksmų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad skolininkui neįvykdžius pareigos per 14 dienų (nuo lėšų nurašymo) informuoti antstolį apie nurašytų lėšų kilmę (t. y. nepateikus įrodymų, kad nurašytos lėšos, kurioms turi būti taikomi išieškojimo apribojimai), antstolis pagrįstai jas pervedė išieškotojai. Patvarkyme išdėstytų argumentų dėl SVĮ 89 punkto nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
20. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. I. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundo dėl antstolio veiksmų dalį (dėl 462,82 Eur grąžinimo) atmesti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. I. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas iš dalies ir antstolis įpareigotas grąžinti A. I. 400 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundo dėl antstolio veiksmų dalį (dėl 462,82 Eur grąžinimo) atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.