- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- 1-717-1197/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00017-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.2.14.2.1Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (BK 179 str. 1 d.)
- 2.1.1.1Baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 str. ir kt.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo, neteisėtai naudojosi elektros energija ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau, kaip 2021 m. lapkričio 1 d., neteisėtai prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) apšvietimo linijos – tyčia savavališkai prijungdamas elektros kabelį prie linijos septintos atramos ir jį pravedęs po žeme bei prisijungęs į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), – tokiu neteisėtu būdu be apskaitos tiekė elektros energiją gyvenamajame name buvusiems elektros energijos prietaisams iki 2022 m. lapkričio 14 d. 10 val., kol neteisėtai prijungtas kabelis buvo aptiktas (duomenys neskelbtini) apšvietimo elektros tinklų prižiūrėtojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apšvietimo specialistų (elektrikų) (duomenys neskelbtini) apšvietimo linijos tikrinimo metu, tuo (duomenys neskelbtini) apšvietimo elektros tinklų savininkei – (duomenys neskelbtini) – padarydamas 7168,38 Eur turtinę žalą (suvartotos elektros energijos kiekį ir padarytą žalą apskaičiuojant pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1-163 redakcija) 131.14 p. nustatytą metodiką). Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. 2023 m. kovo 2 d. apklaustas kaip įtariamasis G. B. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. 2015 m. įsigijo nuosavybes teise namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą namą kažkurį laiką įrenginėjo ir jame gyvena jau dvejus metus. Iki 2022 m. sausio mėnesio jis buvo sudaręs sutartį su elektros energijos tiekėju AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo sudaręs sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ iki tų pačių metų vasaros, o po to vėl jo elektros energijos tiekėju tapo AB „(duomenys neskelbtini)“. Jo namas yra šildomas dujomis. 2022 metų vasarą dar įsirengė šildymo sistemą „Oras – oras“. 2022 metais gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pirmą kartą šienavo veją. Jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorija yra aptverta tvora. Žolę šienavo savo teritorijoje ir aplink ją. Šienavimo metu prie šaligatvio, šalia gatvės apšvietimo stulpo (septintos atramos), rado ant žolės gulintį tamsios spalvos elektros laidą (kabelį). Tas laidas buvo vienos „gyslos“, apie 0,5 metro ilgio. Toje vietoje esantis gatvės apšvietimo stulpas (prie septintos atramos) stovi ant betoninio pagrindo. Tas laidas buvo išlindęs iš to betoninio pagrindo viršaus. Jis iš namų atsinešė indikatorių (tikslaus elektros tikrinimo prietaiso pavadinimo nežino), juo patikrino ar tame laide yra pajungta elektra. Laide elektra nebuvo pajungta. Todėl jis tą laidą suvyniojo ir padėjo prie apšvietimo stulpo. Kadangi, kaip jau minėjo, tame laide elektra nebuvo pajungta, tai apie šį laidą niekam (taip pat ir elektros tiekimo bendrovėms) nepranešė. Kada toje vietoje buvo paskutinį kartą, nežino. Žiemą jis toje vietoje sniego nevalo. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) šaligatvį įrengė 2021 metų pabaigoje. Tas apšvietimo stulpas stovėjo jau anksčiau, jo neperkėlinėjo, nors aplink tą vietą buvo kasami gilūs grioviai. Taip visą vasarą tas laidas ir gulėjo prie apšvietimo stulpo. 2022 metų spalio mėnesio pabaigoje jis tvarkė (griebė lapus) savo ir aplink sodybą esančioje teritorijoje. Dirbdamas susivėlino ir jau lapus grėbė sutemus, tuo metu gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Pastebėjo, kad tas pats laidas, kurį jis ankščiau buvo padėjęs prie apšvietimo stulpo, žiežirbuoja. Iki tol iš to laido jokio žiežirbavimo nebuvo pastebėjęs. Jis vėl atsinešė indikatorių ir juo nustatė, kad tame laide yra pajungta elektra. Kadangi jau buvo vakaras, po darbo valandų, niekam apie tai nepranešė, tą laidą paliko gulėti prie stulpo. Kitą dieną, šviesiu paros metu, kai jau buvo gatvės apšvietimas išjungtas, jis vėl patikrino tą laidą indikatoriumi ir pamatė, kad jame vėl nėra elektros, todėl niekam apie tai nepranešė, nes pabijojo būti apkaltintas melagingu pareigūnų iškvietimu. Gal po poros savaičių ar šiek tiek vėliau, būdamas savo kieme, pastebėjo, kad prie apšvietimo stulpo, kur jis buvo ankščiau pastebėjęs elektros laidą, yra susirinkę keli žmonės. Matė, kad yra atvažiavęs automobilis su elektrikų bokšteliu. Pagalvojo, kad jie atvyko dėl to laido. Priėjo prie jų ir paklausė ar yra kokia nors problema. Tarp jų buvo R. B. ir dar keli jam iš matymo pažįstami žmonės, jų vardų, pavardžių nežino. Suprato, kad tai yra kažkokia komisija. Jie jo paklausė, ar jis nematė elektros laido. Jis pasakė, kad jis tą elektros laidą matė ir bandė jį sutvarkyti. Jokiu būdu nesakė, kad jis tą laidą buvo pasijungęs prie savo namo elektros prietaisų. Jis nesakė, kad yra pasiruošęs atlyginti kažkokią tai žalą. Jis tik pagalvojo, kad yra negerai, kad jis tą laidą ankščiau rado ir apie tai nieko neinformavo. Todėl jis pasijuto kaltas, kad laidą rado, ir apie tai niekam nepranešė, kad pasielgė nepilietiškai. Todėl ir sakė, kad nenorėtų jokio viešumo. Jis suprato, kad už tai, už tokį nepranešimą tikriausiai yra numatyta kažkokia tai atsakomybė, todėl jis ir pasakė, jog jeigu reikia, sumokės pinigus (jis turėjo omenyje – baudą). Taigi, tikrai jis nesakė, kad tą laidą pasijungė ir tokiu būdu neteisėtai naudojosi (be apskaitos) elektros energija. Tačiau tuo metu jokių dokumentų jam niekas nedavė pasirašyti. Vėliau, 2022 m. lapkričio 25 d., R. B. jam atvežė surašytą apžiūros aktą, kuriame buvo parašyta, kad komisija rado neteisėtą elektros laido prisijungimą prie jo namo ir buvo pridėta nuotrauka to apšvietimo stulpo. Jis R. B. pasakė, kad laidas buvo pajungtas apšvietimo stulpe, o ne jo name, todėl akto pabaigoje parašė, kad su tame akte surašytais duomenimis nesutinka. Dar R. B. užsiminė, kad reikės sumokėti apie 100 Eur ir viskas. Jis suprato, kad tai galimai yra jam skirta bauda už nepranešimą dėl surasto elektros laido, todėl pasakė, jog sumokės tuos 100 Eur be jokių problemų. Taigi, G. B. tvirtina, kad jis elektros laidą prie apšvietimo stulpo rado, bet nei to, nei jokio kito laido apšvietimo stulpe nepajunginėjo, jokio laido po žeme nuo to apšvietimo stulpo nepravedinėjo ir savo name nepajunginėjo ir neteisėtai elektros energija nesinaudojo. Taigi, dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Kaip paaiškinti, kad kliento apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) išjungus automatinį išjungėją, išsijungia (duomenys neskelbtini) apšvietimo linija, jis nežino. Su tuo jis nėra susijęs. Jis moka įvarius statybos darbus, kurie susiję su elektra, jis gali įrengti elektros rozetę, pakabinti šviestuvą, pakeisti lemputę, t. y. moka smulkius buitinius elektros darbus. Daugiau elektros darbų jis nemoka (b. l. 100-101).
3. 2023 m. balandžio 24 d. papildomai apklaustas G. B. parodė, kad visiškai patvirtina savo 2023 m. kovo 2 d. duotus parodymus (b. l. 108).
4. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. B. parodė, kad kaltinimą suprato, kaltu neprisipažįsta, sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad 2021 metų pavasarį po rekonstrukcijos darbų šienavo aplink namo tvorą, rado nuo atramos apie pusę metro ilgio laido gabalą. Paėmė indikatorių, patikrino, jis nieko nerodė. Buvo apie jį pamiršęs. Rudenį, atrodo, kad spalio pabaigoje, pastebėjo, kad laidas kibirkščiuoja, pagalvojo, jog kažkas negerai. Kitą dieną su indikatoriumi vėl patikrino tą laidą, jis vėlgi nieko nerodė. Dėl to nieko nepranešinėjo ir niekur nesikreipė, nes galvojo, kad bus apkaltintas. Tas laidas ir liko prie to stulpo. 2022 m. lapkričio 21 d. pastebėjo, kad prie stulpo vaikšto žmonės. Tada priėjo prie jų apžiūrėti ir pasišnekėti su jais. Tada įvyko tas pokalbis, kurio R. B. nelabai prisimena. Nežino nuo ko prasidėjo pokalbis, bet jam buvo užduotas klausimas, ar jis kažką žino. Pasakė, kad buvo radęs tą laidą, kad jis nedrįso pranešti atitinkamoms tarnyboms, nes jis nerodė jokios elektros įtampos. Pasakė, kad laidas kibirkščiavo, kad jis bandė jį sutvarkyti. Tą kaltę prisiėmė, kad bandė jį sutvarkyti. Jam pasakė, kad sudarys aktą ir užsuks. Pagalvojo, kad jam bus paskirta apie 100 Eur bauda už tai, jog nepranešė apie rastą laidą. Jis tikrai neprisipažino, kad buvo prisijungęs prie to laido. 2022 m. lapkričio 13-14 d. buvo atvažiavę elektrikai ir jei būtų pamatę, kad ant žemės guli laidas, kuris buvo nutiestas iki jo namo, būtų užfiksavę tą laidą, nufotografavę, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie rado tą laidą, gulintį viršuje ir nutiestą į jo namą. Aktą jie surašė 2022 m. lapkričio 24 d., o pasirašyti atvežė 2022 m. lapkričio 25 d. R. B. buvo pas jį užėjęs, bet jam neskambino, jokių telefoninių pokalbių nebuvo. Jie pirma turėjo apžiūrėti įvykio vietą, patikrinti, ar per tiek laiko tas laidas buvo iškastas, pašalintas. Jis su akto formuluotę nesutiko, kadangi jame buvo apkaltintas elektros vagyste, parašė, kad su akto išvada nesutinka. R. B. jam pasakė, kad kalba eina apie 100 Eur. Jis pasakė, kad sumokės tuos 100 Eur ir jokių problemų čia nemato. Pasirašė aktą, R. B. pasakė, kad susisieks ir išvyko. Sekantis bendravimas buvo 2023 m. kovo 3 d., kai tyrėja iškvietė jį pirminei apklausai. Po to vėl iškvietė tyrėja su patikslintu ieškiniu, kuris buvo žymiai didesnis. Susipažino su bylos medžiaga, atkreipė dėmesį į įvykio vietos apžiūrą, kurią atliko tyrėja. Ten nebuvo fiksuota, nuotraukos taip pat nepadarytos, kur tas kabelis ėjo, kur jis pajungtas, ar į jo namą, ar atlikta kokių kasinėjimų. Spinta, kur įjunginėjo, išjunginėjo šviesą, priklauso ESO (AB „(duomenys neskelbtini)“), automatas, kurį įjunginėjo, priklauso ESO, o laidas nutiestas nuo skaitiklio iki jo namų – būtų jo atsakomybė. Liudytojai nežino nei žmonių pavardžių, nei pareigų, teigia tik, kad kažkas kažkam kažką pasakė. Patikslina, kad jis namą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko 2016 metais. Jis nepilnai sutvarkytas, ten gyventi kol kas nėra galimybės, jis ten mažai kada būna. Ten jis negyvena, nes namas nepilnai įrengtas, gyvena pas draugę. Name įrengtas dujinis šildymas. Atrama Nr. 7 2021 metais keičiama nebuvo, ji stovi jau 8-9 metus, nieko su ja daryta nebuvo. Buvo tik šaligatvis ties atrama išlygintas, tikrai nematė, kad buvo iki stulpo iškasta. 2021 metais buvo vykdomas šaligatvių tiesimas vykdant rekonstrukciją. Dabar jau eina šaligatvis šalia stulpo. Jo manymu, vykdant tą rekonstrukciją, kai kasė, tas laidas liko, kurį jis šienaudamas aptiko. Nežino, ar dar tas laidas yra atramoje. Matė tos atramos vidų, kai buvo atvažiavusi komisija, jam parodė. Tas laidas, kurį matė gulintį ant žemės, panašus. Dabar to laido nėra, nežino, kur jis dingo. Kaip buvo paskaičiuotas padarytos žalos dydis, nežino, jam pateikė tik sąskaitą. Iš bylos matė tik sumą, o kaip tai buvo paskaičiuota, nežino. Tyrėja jį informavo, kad buvo pritaikytas kažkoks koeficientas, užsiminė, kad, lyg ir prokuroras pritaikė tą koeficientą. Stulpo septinta atrama nebuvo keista, o antra ar trečia atramos buvo perkeliamos toliau nuo jo namo. Prie savo namo kasinėjimų nepastebėjo. Komisijos nariai jam įjungimo ir išjungimo nedemonstravo. 2022 m. lapkričio 25 d. pas jį buvo R. B., ėjo šneka, kad žala bus apie 100 Eur dėl to, kad niekur nesikreipė dėl laido, tačiau jeigu būtų nesutvarkęs to laido, ten galėjo atsitikti nelaimingas atsitikimas. Oficialiai į jį niekas nesikreipė nei telefonu, nei raštu, nei žodžiu nebendravo, tik R. B. buvo pas jį tą dieną atėjęs, kai pasirašė aktą. Po 2022 m. lapkričio 25 d. nevykdė jokių žemės kasinėjimo darbų savo žemės sklype. Nuo septintos atramos jokie laidai oru neina ir jų niekada nebuvo.
5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo kaltinamąjį G. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nemano, kad tokia veika buvo padaryta, tai nėra įrodyta byloje esančia medžiaga. Visu pirma, neteisėtas prisijungimas prie elektros tiekimo linijos nėra įrodytas. Neįrodyta, kad tai padarė būtent kaltinamasis ir kad tas prisijungimas buvo būtent nuo atramos Nr. 7. Toks neteisėtas prisijungimas, jo būdas išvis nebuvo tirtas nei savivaldybės įmonės, nei policijos pareigūnų. Buvo nustatyta tik tiek, kad atramoje Nr. 7 yra papildomas laidas, kurio elektros linijoje neturėjo būti. G. B. namas nenutolęs nuo kitų objektų, esančių palei tiekimo liniją ir palei atramą Nr. 7. Šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra ne tik gyvenamasis namas, bet yra ir pirtis, šalia yra ir kitų namų, galbūt tas laidas ėjo per kaltinamojo kiemą iš kitų pastatų. Kokie yra įrodymai, kad jis pats iškasė kažkokį griovį, užkasė laidą link savo namo ir naudojo netesėtai elektros energiją? Negalima sakyti, kad jis, neva, prisipažino, nes matė kažkokį laidą, žadėjęs atlyginti kažkokią žalą. Visi jo parodymai yra užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Nei viename protokole, nei vienos apklausos metu G. B. nepripažino, kad buvo neteisėtai prijungęs pašalinį elektros kabelį į savo namus. Kaltinime nurodyta, kad toks pasijungimas galėjo būti ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 1 d. Ta data siejama su atlikta gatvės rekonstrukcija. Be to, pati atrama Nr. 7 nebuvo rekonstruojama ir keičiama, ji liko toje pačioje vietoje. Nors liudytojai tvirtino, jog buvo neteisėtai nutiestas laidas iš gatvės apšvietimo linijos (atramos Nr. 7) iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Gynėjas prašė teismo pakartotinai atlikti įvykio vietos apžiūrą, siekiant nustatyti požymius dėl galimai atliktų kasinėjimo darbų, ar tas laidas ten galėjo būti, ar ne. Mano, kad tyrėjai savo darbo neatliko, o savivaldybės specialistams užteko pokalbio su G. B., kuris, neva, pažadėjo sumokėti, neva, galimai padarytą 100 ar 200 Eur žalą. Savivaldybė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu laikosi savo paskaičiavimo metodikos, pagal kurią žalą paskaičiavo specialistai, tačiau kaltinimas yra siejamas su energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. patvirtintomis taisyklėmis. Prokuroras nors remiasi ta metodika, tačiau remiasi antra sąlyga. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų kažkam sudaręs galimybės ar neleidęs tikrinti veikiančio elektros imtuvo kiekį ir galią. Niekam tas nerūpėjo. Ikiteisminį tyrimą pareigūnai atliko paviršutiniškai. Prokuroras prašo nuteisti G. B. pagal pareikštą kaltinimą ir tuo pačiu tenkinti savivaldybės ieškinį. Mano, kad yra prieštaravimas taip tų paskaičiuotų žalų. Tyrėjai rėmėsi savivaldybės skaičiuotais paskaičiavimais dėl elektros tiekimo galiojančių kainų tais laikais, kurie nurodyti kelių skirtingų tiekėjų skirtingų laikų, nes jokios lentelės nėra. Yra kelios sąlygos. Pirma sąlyga taikoma tuomet, kai asmuo suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui tikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir esančio imtuvo galią. Antra sąlyga taikoma, kai asmuo nesuteikia tokios galimybės ir tas elektros energijos skaičiavimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis negu vieneri metai. Pirmenybė turėjo būti teikiama pirmai sąlygai, kadangi kaltinamasis neprieštaravo pateikimui į jo namus, jokių kliūčių tikrinti nesudarė. Byloje yra daugiau spėjimų negu įrodymų. Pirmas, kad buvo neteisėtas pasijungimas nuo atramos Nr. 7 iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nors tai patvirtinančių duomenų nėra. Kad viską ištirti, reikėjo išnaudoti visas galimybes, reikėjo nustatyti, ar buvo tas neteisėtas pasijungimas, o jei pasijungimas buvo, tai būtent prie kokio objekto. Kaltinamasis name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo šių metų liepos mėnesio. Tas namas ilgą laiką buvo remontuojamas, dirbo įvairūs darbininkai, statybininkai, elektrikai. Kas galėjo tą neteisėtą pasijungimą įvykdyti, nėra aišku. Kad būtent tą nusikalstamą veiką padarė G. B., nėra jokių įrodymų, tik spėjimai. Mano, kad byloje nėra surinktų įrodymų, kad nusikalstamą veiką padarė jo ginamasis, kad išvis buvo padaryta tokia veika, kadangi visi žalos paskaičiavimai yra teoriniai, vieni teoriniai paskaičiavimai, kuriuos padarė savivaldybės specialistai, t. y. įmonės, eksploatuojančios elektros energiją darbuotojai, kiti teoriniai paskaičiavimai – prokuroro pagal energetikos ministro nustatytą ir patvirtintą metodiką. Ar iš tikrųjų buvo padaryta žala, galima tik manyti. Jeigu buvo padaryta, tai būtina tiksliai nustatyti ir konkrečiai inkriminuoti kaltam asmeniui. Prašo G. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jie kaip apšvietimo tinklų savininkai, gavo iš darbuotojų informaciją, kad prieš tai keletą dienų švietė gatvių apšvietimas (duomenys neskelbtini), todėl jie nuvažiavo patikrinti. J. T. pademonstravo, kaip galimai yra pajungiama elektra. Prieš tai keletą kartų gesdavo, buvo techninių nesklandumų, t. y. išjungus automatą, negalėjo išjungti savo apšvietimo. Po to atsitiktinai privažiavo prie kaltinamojo namo. Jų darbuotojams išėmus namo automatą, apšvietimo linija užgeso. Stulpe buvo pastebėtas pašalinis laidas, kurį atjungus, nustojo šviesti apšvietimas. Po to priėjo namo gyventojas G. B., jis jam pasakė, kad galimai jis nelegaliai naudojasi elektros energija iš jų apšvietimo tinklų. Prieš tai buvo išsikvietęs ESO darbuotojus. ESO apžiūrėjo savo dalį, nieko nepastebėjo, pasakė, kad jie ne prie ko, todėl ESO šio žmogaus atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė. G. B. sutiko, sakė, kad kažkoks voliojosi laidas, jis pasijungė, nes nežinojo, kas čia ir kaip. Pasakė tik, kad padaryta žala, tačiau jis nėra žmogus, kuris sprendžia teisinius dalykus, todėl pranešė vadovybei, jog kaltinamasis gal tą žalą atlygins, nes žalos dydis nebuvo nustatytas ir kalbėti konkrečiau nieko negalėjo. Informavo administraciją, jie pasakė, kad viskas aišku. Jeigu toks dalykas įvyko, reikia kreiptis į teismą. Su G. B. jie nieko nekasė, nes jis prisipažino, kad kažką pasijungė. Jis nesprendžia teisinių dalykų, jis tik informuoja savivaldybės administraciją, o ji sprendžia. Pokalbį su kaltinamuoju girdėjo ir kiti asmenys, t. y. J. T., jis, rangovo atstovas. Jie buvo pasiruošę kasti, atkasinėti tą kabelį, kuris buvo pašalinis toje atramoje, bet kaltinamasis pasakė, kad sutinka padengti žalą, todėl nebuvo prasmės kažką kasinėti. Kaltinamasis pasakė, kad voliojosi kažkoks laidas, jis prijungė tą laidą. Jis prisipažino, todėl galvojo, kad viskas geranoriškai išsispręs. Grįžęs į administraciją pasakė, kad šis žmogus sutinka padengti žalą, po to jie su (duomenys neskelbtini) šiluma aiškinosi kokia gali būti žala. Keletą kartų vyko su juo pokalbis telefonu, administracija priėmė sprendimą išieškoti iš jo padarytą žalą. Jis nesutiko didesnės sumos mokėti, daugiau su juo jokių pokalbių nebuvo. Bendravo su G. B., kol nebuvo kreiptasi į teismą. Jis, kaip kuruojantis elektros ūkį, su juo šiek tiek bendravo, bet kai sužinojo, kad kreipiasi dėl G. B. į teismą, su juo nebendravo. Su G. B. kalbėjo žodžiu, keletą kartų telefonu. Kai jie atvažiavo, buvo paskirti žmonės, atstovai, jie šio įvykio nefiksavo, nes G. B. sutiko, kad, galimai, kažkokį kabelį pasijungė, vyko pokalbis apie žalos dydį, bet jis pasakė, jog nėra tas žmogus, kuris sprendžia. (duomenys neskelbtini) šiluma kažką rašė, bet jis jau neatsimena, tvirtina, kad atramoje buvo pašalinis laidas, kurio neturėjo būti. Jie G. kažką davė pasirašyti, jis tada ten parašė, kad nesutinka su jų aktu, su jo formuluote. Kiek prisimena, G. minėjo, kad buvo kažkoks laidas, jis pasakė, jog galimai G. naudojasi elektros tinklu, papasakojo, kaip jie tą nustatė. G. pasirašė, sakė, kad sutinka kompensuoti, jis neprisipažino, bet sutikimas buvo žodinis. G. sakė, kad jo sklype voliojosi kažkoks laidas, jie iš savo pusės aiškinosi, koks čia laidas gali voliotis. Iki skaitiklio apskaitos yra ESO turtas, už skaitliuko apskaitos G. turtas. ESO darbuotojas buvo iškviestas, atvažiavo, jis buvo įvykio vietoje, ESO darbuotojas jo akivaizdoje atidarė įvadinę dalį ir parodė, kad ten nėra jokių pašalinių laidų, todėl jokių priemonių nesiims. Jis atidarė savo stulpą, parodė jam laidą, jis pasakė, kad tai jau jų turtas ir jie privalo aiškintis. Akto ESO nėra, tik iškvietimas. Jie nerašė jokio akto, nes tas pašalinis laidas ne prie jų tinklų prijungtas. Pavardę to darbuotojo turi, sistemoje iškvietimas užfiksuotas, užregistruotas, patikslins, jei reikės. 2022 m. lapkričio 21 d. jie nematė tikslo kasinėti, kabelis matėsi atramoje. Jų manymu, jis buvo seniai užkastas. 2022 m. lapkričio 25 d., kai atvyko pasirašyti aktą, ar buvo kasinėjimo žymių, nenagrinėjo, nes buvo atvykęs paimti parašo. Kaltas, nekaltas – jie tokių terminų nenaudojo. G. pasirašė aktą, kad su juo nesutinka. Į policiją nesikreipė, nes tai ne jo kompetencija, jis nepriiminėja spendimų. Jis asmeniškai su tokiu dalyku pirmą kartą susidūrė, jis tokios patirties tikrai neturi, yra žmonės, kurie sprendžia, pasako, jie tik atlieka. Yra pirmoji grandis, tai eiliniai darbuotojai, kaip ir jis, susitinka, patikrina, po to informuoja valdžią, o valdžia sprendžia. Kai G. B. pasakė, kad pasijungė prie kabelio, jie jokių daugiau klausimų neturėjo. Daugiau veiksmų nevykdė, nes suprato, kad žmogus nori geranoriškai atlyginti žalą. Prie atramos Nr. 7, prie kaltinamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šviežių kasinėjimo darbų nebuvo. Kadangi žymių kasinėjimo nebuvo, šitą galima buvo atlikti įmontuojant atramą. Atrama buvo pastatyta kažkur 2021 m. lapkričio 1 d., kai ji priduota. Kai vyksta pridavimo procesas, pateikiamas montavimo protokolas. Jo manymu, nuo eksploatacijos pradžios tas laidas buvo pajungtas. Pridavimo metu nebuvo kasinėjimo, todėl jie mano, kad tai buvo montavimo metu. Tuo metu vyko rekonstrukcijos darbai, po rekonstrukcijų darbų prasidėjo tie dalykai, vyko kasinėjimo darbai. Jo manymu, tas prisijungimas buvo padarytas iki 2021 m. lapkričio 1 d., nes po to kasinėjimo darbai nebuvo atliekami. G. B. namo skaitliuko apskaitos parodymų nežino, jie tų duomenų nežiūrėjo, tai ne jų reikalas. Jiems svarbu buvo pašalinis laidas, kuris, jų manymu, eina iš privataus namo. Jiems nerūpėjo skaitliuko parodymai, jiems rūpėjo nustatyti priežastį, jie nežinojo, kuriuos skaitliukus žiūrėti. Jų eksploatuojanti įmonė paskaičiavo žalą, dienos metu nesinaudojo, nes nebuvo apšvietimo įtampos, galėjo naudotis tuo metu, kai įsijungdavo apšvietimas, t. y. tik naktimis. Kad savivaldybei padaryta žala ženkliai skiriasi nuo žalos, nurodytos kaltinamajame akte, jis ne elektrikas, jis mechanikas, tačiau elektrikai paskaičiavo. Nuo (duomenys neskelbtini) kabelis eina į (duomenys neskelbtini) kiekvieną atramą, o neteisėtai atvestas kabelis iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), į atramą Nr. 7. Yra apšvietimo linija, o iš to namo, jo manymu, į atramą Nr. 7 nutiestas nelegalus kabelis, 15-20 metrų nuo atramos. Po rekonstrukcijos keletą kartą buvo gedimai, išmušinėdavo automatus. Tuo metu, kai įtampa iš vienos ir iš kitos pusės buvo virš normos, išmušdavo tuos automatus, įvykdavo gedimas ir jie keisdavo tuos automatus. Kiek jis žino, 2 kartus tvarkė gedimus. Ar ankstesni gedimai buvo fiksuoti, nežino, gal jie vykdo kažkokią apskaitą. Jie pašalina gedimus, o dėl apskaitos negali pasakyti. Jam nežinomi asmenys, kurie galėjo pajungti kabelį prie atramos Nr. 7. Dabar negali pasakyti, ar buvo įvadinė dalis keičiama ar atrama Nr. 7 buvo keičiama. Reikia paskaityti projektą ir pažiūrėti, kokie darbai buvo atliekami.
8. 2023 m. vasario 27 d. apklaustas kaip liudytojas J. T. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. 2021 metų pabaigoje buvo rekonstruota (duomenys neskelbtini) apšvietimo linija, darbai priduoti buvo ir pradėta eksploatuoti (duomenys neskelbtini) apšvietimo linija 2021 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo įrenginėjami šaligatviai ir dalis gatvės apšvietimo stulpų pateko į šaligatvių plotą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlinėjo elektros stulpus, patekusius į šaligatvių plotą, už šaligatvių. Taigi dalis elektros apšvietimo stulpų buvo perkelta, o dalis „nepateko“ į šaligatvių plotą ir jų nereikėjo perkelti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, perkėlę stulpus, viską pajungė į vieną liniją. Ši linija jau buvo pajungta prie apskaitos valdymo spintos, įrengtos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo elektros linijos eksploatacijos pradžios vis dėl tuo metu nesuprantamų priežasčių toje linijoje įvykdavo gedimai – tai „išmušdavo“ automatus, tai perdegdavo (ne vieną kartą) jungtys. Tokie gedimai būdingi, kai yra per didelis apšvietimo elektros linijos apkrovimas. Gedimus sutvarkydavo neieškant to priežasčių ir po kažkurio laiko vėl įvykdavo gedimas. Gatvės apšvietimas yra įrengtas taip: įrengtas apšvietimo daviklis, kai sutemsta iki tam tikro apšvietimo, suveikia daviklis ir gatvės apšvietimas įsijungia automatiškai ir tokiu pat principu gatvės apšvietimas išsijungia. Tačiau 2022 m. lapkričio 13 d. buvo pastebėta, kad dienos metu (duomenys neskelbtini) apšvietimas neišsijungė. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektrikai – jis ir R. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti dėl kokių priežasčių šviesiu paros metu neišsijungia gatvės apšvietimas. Tikrinimo metu jie atjungė elektros valdymo spintoje (prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)) elektros tiekimą (duomenys neskelbtini) elektros linijoje, tačiau toje linijoje apšvietimas neišsijungė. Tai rodė, kad elektros tiekimas į liniją yra „paduodamas“ iš kitos vietos. Todėl jie atidarinėjo tos linijos elektros stulpų dėžutes ir tikrino ar nėra nelegalių prisijungimų. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apšvietimo stulpo dėžutėje rado prijungtą pašalinį laidą. Matė, kad tas neteisėtai prijungtas laidas stulpu ėjo žemyn. Apšvietimo stulpo ir kliento apskaitos spintos (KAS) durys yra rakinamos, jų raktai skirtingi, tačiau tuos raktus galima lengvai nusipirkti. Tuomet jie atidarė kliento apskaitos spintą (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) ir išjungė įvadinį namo išjungėją ir tuomet išsijungė gatvės apšvietimas. Tuomet telefonu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinierių K. J. ir jis nedelsiant atvyko iki jų. K. J. iškvietė R. B.. Į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ėjo, bet name tuo metu nieko nebuvo. Spėja, kad tuo metu, kai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) elektros stulpų perkėlimo darbai ir tuo pat metu buvo įrenginėjamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), vykstant įvairiems kasimo darbams, po apšvietimo stulpu buvo iškasta, pajungtas elektros laidas ir jis po žeme nutiestas iki namo. Kadangi, kaip jau minėjau, tiek gatvėje buvo iškasinėta, tiek ir prie namo teritorija buvo iškasinėta, tai niekas ir nepastebėjo kaip buvo nutiestas tas laidas. Nors tame name jis nebuvo, bet supranta, kad name laidas yra išvestas į elektros skydelį su automatiniu išjungėju, su kuriuo valdomas elektros tiekimas pastato viduje. Kai įsijungdavo automatiškai gatvės apšvietimas, pakakdavo įjungti tą name esantį automatinį išjungėją ir elektros įrenginius, esančius pastate, maitindavo iš apšvietimo stulpo. Ryte, prieš išsijungiant gatvės apšvietimui, reikėjo tą name įrengtą automatinį išjungėją išjungti ir tokiu būdu jau elektros tiekimas į namą iš apšvietimo stulpo būdavo nutraukiamas ir persijungdavo į kliento aptarnavimo spintą. 2023 m. lapkričio 13 d., matyt, prieš gatvės apšvietimo išsijungimą nebuvo atjungtas name tas neteisėtai įrengtas automatinis išjungėjas ir todėl gatvės apšvietimo stulpams įtampa buvo tiekiama iš kliento aptarnavimo spintos. 2023 m. lapkričio 13 d. neteisėtai pajungtą elektros laidą apšvietimo stulpe jie atjungė ir izoliavo, palikdami jį stulpo viduje. Lapkričio 13 d. jis buvo atidaręs tiek kliento apskaitos spintą (KAS), tiek ir apačioje jos esančią kontrolinę spintą (KS). Matė, kad jokių pašalinių laidų nebuvo pajungta. Kiek žino, tą patį patvirtino ir ESO darbuotojai. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija sudarė komisiją, siekdama identifikuoti galimą elektros vagystę. Komisijoje dalyvavo jis, R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinierius K. J. bei gatvės apšvietimo elektros tinklų įrengimo rangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. D.. Vietoje paaiškėjo, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apšvietimo stulpo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperkėlinėjo. Komisijai apžiūrint tą stulpą, prie mūsų atėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas G. B.. Jis paaiškino, kad kažkoks laidas mėtėsi ir jis tą laidą pasijungė. G. B. sakė, kad jei paskaičiavus jo savivaldybės administracijai padarytą turtinę žalą ir ši bus „proto ribose“, apie 100 –200 Eur, tai jis ją atlygins. Jis sakė, kad nenori, kad šis faktas būtų išviešintas, todėl nori padarytą turtinę žalą atlyginti. Kadangi jis prisipažino neteisėtai pasijungęs laidą ir pažadėjo padarytą turtinę žalą padengti, tai jie to laido po žeme ir neieškojo, neatkasinėjo. Kadangi, kaip jau minėjo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), jie nebuvo, tai nežino, kokie ten yra elektros įrenginiai. Namo išorėje matosi, kad yra įrengti du „Oras – oras“ šilumos siurbliai (b. l. 70-72).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
19. Baudžiamojo proceso įstatymai reikalauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).
21. Teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).
22. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021).
23. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
24. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje.
25. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas ne iki galo ir neišsamiai. Dėl šios priežasties nesurinkti įrodymai, kurie leistų neabejotinai pagristi kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, vietovės, patalpų ir kitokių objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis). Turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šiame BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar specialistas (BPK 207 straipsnio 1 dalis). Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės tam, kad būtų nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Apžiūrimi daiktai, kiek galima, nufotografuojami arba nufilmuojami (BPK 207 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinime nurodytas žemės sklypas, kuriame galėjo būti po žeme pravestas elektros kabelis, ir jame stovintis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame esantiems elektros energijos prietaisams galėjo būti neteisėtai (be apskaitos) tiekiama elektros energija aukščiau nurodytu elektros kabeliu, ikiteisminio tyrimo metu liko neapžiūrėti, galimai padarytai nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai ar kiti objektai, pvz., elektros kabelis, name galimai įrengtas elektros įjungimo – išjungimo valdymo įrenginys ir kt. nepaimti ir nepažiūrėti. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie surado neteisėtai prijungtą elektros kabelį prie septintos atramos apšvietimo stulpo, esančio už kaltinamojo žemės sklypo ribos, taip pat patvirtino, kad kaltinime nurodyto elektros kabelio G. B. žemės sklype nematė ir neieškojo, jo namo viduje nebuvo ir jame esančių elektros energijos prietaisų neapžiūrėjo. Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. sausio 30 d.) atliktos įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotas tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinis vaizdas iš gatvės pusės, elektros spinta („(duomenys neskelbtini) prie septinto gatvės elektros apšvietimo stulpo (atramos) ir elektros spinta („(duomenys neskelbtini) prie pirmo gatvės elektros apšvietimo stulpo (atramos). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnams, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ar kitiems suinteresuotiems asmenims būtų trukdęs apžiūrėti jam priklausantį žemės sklypą ir namą, tačiau jie šia teise nepasinaudojo.
26. G. B. inkriminuotas kaltinimas grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais. Be abejo, asmens kaltė atskirais atvejais gali būti įrodyta ir netiesioginių įrodymų visuma, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, netiesioginių įrodymų visetas nėra pakankamas G. B. kaltei pagrįsti, o surinktų įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad G. B. neteisėtai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklo, neteisėtai naudojosi elektros energija bei dėl to (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarė turtinę žalą.
27. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino tik tą faktą, kad elektros apšvietimo stulpe, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas papildomas elektros laidas, kuris nepriklauso apšvietimo linijai, ir kliento apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) išjungus automatinį išjungėją, išsijungė (duomenys neskelbtini) apšvietimo linija. Liudytojai nurodė teismui tik vieną iš galimų neteisėto naudojimosi elektros energija variantų, t. y., kad G. B. po žeme pravedė elektros kabelį ir juo tiekė elektros energiją elektros energijos prietaisams, esantiems jam priklausančiame name. Liudytojas K. J. paaiškino, kaip galimai buvo neteisėtai pajungtas laidas (kabelis). Vienas kabelio galas buvo pajungtas į gatvės apšvietimo tinklą, jį prijungiant apšvietimo stulpe prie „kaladėlės“ – kontaktų, toliau laidas stulpu eina žemyn iki cementinio stulpo pamato, kurio šone po žeme yra kiauryme, pro ją į žemę prakišamas laidas ir toliau jis tiesiamas po žeme reikiama kryptimi. Tikėtina, kad tas laidas pravestas į namą ir name įrengtas elektros įjungimo – išjungimo valdymas. Todėl, kai sutemus gatvės apšvietimas įjungiamas, pakanka šį name įrengtą jungiklį įjungti ir jau elektros tiekimas yra iš gatvės apšvietimo linijos tiekiamas. Ryte, prieš išsijungiant gatvės apšvietimui, reikia tą name įrengtą jungiklį išjungti ir tuomet nėra galimybės aptikti, kad neteisėtai buvo naudojama elektra. 2022 m. lapkričio 13-14 d. dėl kažkokių priežasčių dar prieš išsijungiant gatvės apšvietimui, name įrengtas jungiklis nebuvo atjungtas, todėl, suveikus gatvės apšvietimo davikliui, ir automatiškai išsijungus gatvės apšvietimui, įtampa buvo paduota atvirkštiniu būdu iš namo elektros tinklo. Po to, kai buvo aptiktas neteisėtai pajungtas elektros laidas apšvietimo stulpe, kurį elektrikai atjungė, daugiau (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo jokių gedimų užfiksuota. 2022 m. kovo 7 d. elektrikai tikrino šį apšvietimo stulpą ir jame dar buvo neteisėtai atvestas (jau izoliuotas) elektros laidas (b. l. 83-85).
28. Tikimybė, kad G. B. po žeme pravedė elektros kabelį ir juo tiekė elektros energiją elektros energijos prietaisams, esantiems jam priklausančiame name, vertintina kaip spėjimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo tirti visų teorinių elektros pajungimo galimybių ir jomis paremtų versijų, kurios grindžiamos vien prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-238/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, jog G. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau, kaip 2021 m. lapkričio 1 d., neteisėtai prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) apšvietimo linijos – tyčia savavališkai prijungdamas elektros kabelį prie linijos septintos atramos ir jį pravedęs po žeme bei prisijungęs į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tiekė elektros energiją gyvenamajame name buvusiems elektros energijos prietaisams iki 2022 m. lapkričio 14 d. 10 val., kol neteisėtai prijungtas kabelis buvo aptiktas (duomenys neskelbtini) gatvių apšvietimo elektros tinklų prižiūrėtojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apšvietimo specialistų (elektrikų) (duomenys neskelbtini) gatvės apšvietimo linijos tikrinimo metu, tuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padarydamas 7168,38 Eur turtinę žalą, t. y. byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad G. B. po žeme pravedė elektros kabelį ir juo tiekė elektros energiją elektros energijos prietaisams, esantiems jam priklausančiame name, tuo padarydamas aukščiau nurodyto dydžio turtinę žalą.
29. Nei vienos apklausos metu G. B. nepripažino, kad buvo neteisėtai prijungęs pašalinį elektros kabelį į savo namus. Vien tai, kad kaltinamasis pažadėjo atlyginti 100 ar 200 Eur žalą už nepranešimą apie surastą elektros laidą, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina G. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jeigu nėra tiesioginių įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką.
30. Teismų praktikoje akcentuojama, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
31. Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs (kaltinime nurodytas žemės sklypas, kuriame galėjo būti po žeme pravestas elektros kabelis, ir jame stovintis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame esantiems elektros energijos prietaisams galėjo būti neteisėtai (be apskaitos) tiekiama elektros energija aukščiau nurodytu elektros kabeliu, neapžiūrėti, galimai padarytai nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai ar kiti objektai, pvz., elektros kabelis, name galimai įrengtas elektros įjungimo – išjungimo valdymo įrenginys ir kt. nepaimti ir nepažiūrėti), neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, todėl nagrinėjamu atveju pagal formuojamą teismų praktiką būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis G. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką.
Dėl civilinio ieškinio
32. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
33. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 141), kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 1792,10 Eur turtinės žalos atlyginimą.
34. Kaltinamasis G. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
G. B., kaltinamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinį ieškinį dėl 1792,10 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.