Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-238/2015;

Teisėja: Aurelija Ozolinia Proceso Nr. 1-20-2-00060-2012-6;

2015 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, išteisintajam R. R., jo gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, nukentėjusiajam G. J., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 179 straipsnio 1 dalį, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. J. civilinis ieškinys atmestas; iš nukentėjusiojo G. J. priteista 8000 Lt (2317 eurų) už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012m. gegužės 4 d. neteisėtai prisijungęs prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudojosi elektros energija: kieme įrengtoje siurblinėje, kurios eksploatavimui sunaudotą elektros energiją apskaito siurblinėje įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis, prie šio elektros skaitiklio išeinančių gnybtų neteisėtai prijungė du trijų fazių kabelius, iš kurių vieną sujungė su vandens siurblinės elektros įrenginiu, o antrą kabelį po žeme nutiesęs į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu iš dalies savo namui neteisėtai naudojo elektros energiją, apskaitomą namo, (duomenys neskelbtini), priklausančio G. J. ir L. J., elektros energijos apskaitos skaitikliais, tuo G. J. ir L. J. padarydamas 22865,93 Lt turtinę žalą.

Teismas taip pat visiškai neanalizavo nusikaltimo padarymo motyvo. R. R. turėjo aiškų nusikaltimo padarymo motyvą. Jis siekė gauti sau savanaudiškos naudos neteisėtu būdu prisijungęs prie svetimos elektros linijos ir tokiu būdu naudodamasis nemokamai lauko apšvietimu, kuris įrengtas R. R. namo kieme. Šio apšvietimo išlaidas to nežinodama apmokėdavo G. J. šeima. Šį faktą patvirtina tai, kad laikotarpiu, kada neteisėtai buvo prisijungta prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, G. J. ir L. J. mokėjo per pusę didesnius mokesčius už elektrą. R. R. siekė savo kaimynų, t. y. G. J. šeimos, sąskaita neteisėtai gauti sau turtinės naudos. Tai rodo, kad R. R. veiksmuose yra tiesioginės tyčios elementas, t. y. jis neteisėtai prisijungė prie tiekimo tinklo, naudojosi energija ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Aiškus R. R. nusikalstamos veikos padarymo motyvas, aukščiau nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai rodo, kad būtent R. R. neteisėtai prisijungė prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai naudojosi elektros energija, kas užtraukia R. R. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 179 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas, nesutikdamas su išteisinamuoju nuosprendžiu R. R. atžvilgiu, mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ir nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį dėl 22865,93 Lt turtinės žalos ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nepagrįstai priteisė iš G. J. 8000 Lt už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai. G. J. savo patikslintame ieškinyje pateikė patirtos turtinės žalos paskaičiavimus, į bylą pateikė konkrečius rašytinius įrodymus, kuriais pagrindė ir įrodė savo nuostolius, patirtus laikotarpiu nuo 2006-10-07 iki 2012-05-04, dėl neteisėto R. R. prisijungimo prie nukentėjusiajam priklausiusio elektros energijos tiekimo tinklo. G. J. elektros energijos tiekėjui AB „Lesto“ už elektros energiją minėtu laikotarpiu mokėjo žymiai daugiau, negu iš tikrųjų privalėjo mokėti už savo ir šeimos narių sunaudotą elektros energiją, dėl ko patyrė didelę turtinę žalą. G. J. dėl neteisėtų R. R. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kadangi dėl R. R. nusikalstamų veiksmų buvo pažeisti teisėti G. J. lūkesčiai gyventi saugioje ir patikimoje jam ir jo šeimai aplinkoje, patikimoje kaimynystėje. Tiek G. J., tiek jo šeimos nariai, sužinoję apie neteisėtą prisijungimą prie jų elektros tinklų, patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos privalo kompensuoti civilinis atsakovas.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis R. R. prašo nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas R. R. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir R. R. dėl jam pareikšto kaltinimo, numatyto LR BK 179 straipsnio 1 dalyje, išteisino.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Nukentėjusysis skunde tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, LR BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė R. R. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė kaltinimus ir visiškai pagrįstai rėmėsi išteisintojo bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, taip pat vertino ir nukentėjusiojo parodymus. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad esant prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių, įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami R. R. naudai.

LR BK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. neteisėtai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklo, naudojosi elektros energija bei dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t. y. nėra visų esminių LR BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomųjų požymių. Jokie byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad R. R. nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. neteisėtai prisijungęs prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudojosi elektros energija, apskaitomo namo, (duomenys neskelbtini), priklausančio G. J. ir L. J., elektros energijos apskaitos skaitikliais, tuo G. J. ir L. J. padarydamas 22865,93 Lt turtinę žalą, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį yra negalima, kadangi žala yra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis.

Teismo ekspertės Gražinos Lygnugarienės ekspertizės akto išvadose konstatuojama, kad nėra požymių, jog nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012m. gegužės 4 d. elektros energija, naudojama namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (priklausančios R. R.) būtų apskaitoma (duomenys neskelbtini), namų valdos elektros prietaisais.

Apeliantas teigia, kad R. R. negalėjo paaiškinti, kodėl junginėjant elektros kabelio laidus, kurio vienas galas buvo atvestas į G. J. namų valdos siurblinės elektros skydinę, o kitas jo galas po žeme nueina į R. R. namų valdą, reagavo R. R. lauko šviestuvai. Tačiau iš minėto ekspertizės akto matyti, kad tai gali būti paaiškinama tuo, jog tarp 47 ir 49 namų valdų galimai buvo įtampos perjungimo relė ir kabelis, o relės persijungimo metu (kontaktų persivertimo metu) gali trumpam sutrikti elektros tiekimas, dėl to gali sumirksėti šviestuvai. Taip pat nurodoma, kad kabelis, nuvestas nuo siurblinės namų valdoje (duomenys neskelbtini), iki namų valdos (duomenys neskelbtini), jokios funkcijos neatlieka. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad šio kabelio kitas galas baigiasi (duomenys neskelbtini), tačiau kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Be to, bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad elektros energija, kurią neva naudojo R. R., būtų gaunama būtent šiuo kabeliu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad R. R. galėjo įrengti relę. Tačiau vertinama ta aplinkybė, kad pas R. R. buvo atlikta krata, jos metu nieko, kas patvirtintų nukentėjusiojo G. J. teiginius, nerasta, atlikta detali apžiūra taip pat neteisėto naudojimosi elektros energija fakto nepatvirtino. Priešingai – nurodyta, kad ryšys tarp 47 ir 49 namų vidaus tinklo nenustatytas. Taigi nukentėjusiojo teiginys ir nurodyta aplinkybė, kad R. R. įrengė relę, yra tik prielaida ir ji jokiais įrodymais nepatvirtinta.

Žalą, kuri neva buvo padaryta išteisintojo nusikalstamais veiksmais, apeliantas grindžia savo paskaičiavimais, kurie buvo atlikti remiantis tuo, jog išteisintasis naudojosi jo valdos elektros energija nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012m. gegužės 4 d., tačiau kuo grindžiamas būtent toks laikotarpis byloje, neaišku. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo žmona L. J. 2006 m. spalio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su R. R. ir L. R. dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ją nupirko, savaime nesuponuoja išvados, jog R. R. neteisėtai elektros energija naudojosi būtent nuo šios dienos. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str.), tačiau tokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, baudžiamojoje byloje nėra. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. šiuo konkrečių laikotarpiu buvo prisijungęs prie nukentėjusiajam priklausančios namų valdos elektros tinklo, nėra galimybių nustatyti ir galimai padarytos žalos dydžio, o jos nenustačius yra neįmanoma ir baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį. Kolegija konstatuoja, kad byloje žalos dydis neįrodytas ir patikimais duomenimis nenustatytas.

Kaip ir nurodo apeliantas, asmens kaltė gali būti įrodyta netiesioginių įrodymų visuma, ir netiesioginiai įrodymai yra lygiai taip pat vertingi kaip ir tiesioginiai. Tačiau kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju netiesioginių įrodymų visetas nėra pakankamas išteisintojo R. R. kaltei pagrįsti, o surinktų įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad R. R. neteisėtai prisijungęs prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudojosi elektros energija.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde analizuoja teismui pateiktą schemą ir nurodo, kaip buvo pajungtas jo namų valdos elektros tinklas prie R. R. namų valdos elektros tinklo ir kaip tai veikė, tačiau ši schema yra tik prielaida, o ne objektyvus įrodymas, galintis patvirtinti R. R. kaltę. Kaip ir pagrįstai nurodo išteisintasis, teismas neturi pagrindo tirti visų teorinių G. J. sugalvotų elektros pajungimo galimybių ir jomis paremtų versijų, kurios grindžiamos vien prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi, apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl R. R. išteisinimo dėl kaltinimo pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį taip pat sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kuomet neįrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys buvo atmestas pagrįstai (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad R. R. dėl kaltinimo pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, išteisintas pagrįstai (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ši nuosprendžio dalis pagrįsta ir teisėta, o apeliacinio skundo dalis nepagrįsta, todėl atmestina.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš G. J. 8000 Lt už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai.

Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš G. J. 8000 Lt už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai priteisė vadovaudamasis LR BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kur nurodoma, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Kolegija pažymi, kad teismo nurodyta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata (LR BPK 105 straipsnio 6 dalis) pritaikyta nepagrįstai, nes ji yra taikoma tik privataus kaltinimo bylų procesui, kuomet baudžiamasis procesas teisme yra pradedamas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog šis baudžiamasis procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo tirta (atliktas ikiteisminis tyrimas, surašytas kaltinamasis aktas) ir išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tai yra valstybinio kaltinimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai byla - ne privataus kaltinimo. Todėl iš G. J. 8000 Lt už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai buvo priteista nepagrįstai. Kaip minėta, teismas vadovavosi LR BPK 105 straipsnio 6 dalimi. Tačiau konstatuojama, kad ši norma pritaikyta nepagrįstai, nes ji taikoma tik privataus kaltinimo bylose. Toks aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-30 nutartyje Nr. 2K-228/2014.

Be to, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju ekspertizė buvo paskirta ne proceso dalyvio, o teismo iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo šią sumą priteisti iš nukentėjusiojo.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.). Taigi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl ekspertizės išlaidų priteisimo iš G. J. yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl nukentėjusiojo G. J. apeliacinio skundo dalis tenkintina, o teismo nuosprendžio dalis keistina.

Kadangi byloje yra pateiktas ekspertės Gražinos Lygnugarienės prašymas atlyginti jai ekspertizės išlaidas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš G. J. priteista 8000 Lt (2317 eurai) už ekspertizę ekspertės Gražinos Lygnugarienės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ekspertės Gražinos Lygnugarienės prašymą atlyginti jai ekspertizės išlaidas perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.