Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1020-112/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl subjekto, atsakingo tiekėjui už dėl neteisėtų viešųjų pirkimų kilusią žalą

Dėl tinkamo priežastinio ryšio įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime atskirai dėl apeliančių argumentų, sietinų su per didelės kainos kriterijumi, nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimai. Vadovaujantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodo teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Kaip nurodoma šios teisės normos dispozicijoje, teismas šiuos reikalavimus išpildo juos nurodydamas glausta forma, vadinasi, teismas nėra įpareigotas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvaciją, sprendžia jame esant išpildytus visus įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada tinkamai pagrįsta kasacinio teismo praktikoje suformuluota priežastinio ryšio įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle.

Nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, ieškovės pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoja, nes pirkime liko tik vienas tiekėjas, o apeliantės laikytinos neįrodžiusiomis, kad nepaisant jų neteisėtų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškove nebūtų sudaryta (CPK 178 str.).

Dėl priteistinų negautų pajamų dydžio

Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu ieškovės UAB „VSA Vilnius“ patirtos žalos dydžiu..

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.), nusprendė žalos atlyginimą priteisti ieškovei, konkurse dalyvavusiai jungtinės veiklos sutarties su Molok Oy pagrindu, solidariai iš abiejų apeliančių. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinta ir tai, ar egzistuoja ieškovės solidarioji reikalavimo teisė, t. y. teisė reikalauti viso nurodomo patirtos žalos atlyginimo priteisimo jai vienai, nepareiškus kitam jungtinės veiklos partneriui įmonei Molok Oy nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų apeliančių atžvilgiu.

Vadovaujantis CK 6.18 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Išanalizavus į bylą pateiktos 2014 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, sudarytos ieškovės ir įmonės Molok Oy, nuostatas, matyti, kad ieškovei UAB „VSA Vilnius“ suteikiami visi įgaliojimai, pareigos ir teisės, kurios išplaukia iš konkurso dokumentų, banko ar draudimo kompanijos nustatytų sąlygų ir reikalavimų, o taip pat pavedimų, nustatytų bendru abiejų partnerių sprendimu, teisės ir pareigos realizuoti kitus partnerių bendru sutarimu vedančiajam partneriui, t. y. ieškovei, suteiktus įgaliojimus (sutarties 4.2 p.). Galimybė vienam iš partnerių deliktinės atsakomybės pagrindu reikalauti abiejų partnerių patirtos žalos atlyginimo šioje jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta. Todėl ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog jungtinės veiklos sutartimi vedančiuoju partneriu buvo paskirta ieškovė, negali būti besąlyginis pagrindas suteikti jai vienai teisę reikalauti viso žalos atlyginimo, nes pagal aptartas sutarties nuostatas ieškovė buvo įgaliota tvarkyti tik su pačiu viešuoju pirkimu susijusius klausimus, atitinkamų įgaliojimų nesuteikiant pažeistų teisių teisminės gynybos srityje.

Darytina išvada, kad nei įstatymas, nei ieškovės su partnere sudaryta jungtinės veiklos sutartis nesuteikė, kaip to reikalauja CK 6.18 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovei solidarios reikalavimo teisės. Vadovaujantis 2014 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos sutarties 4.6 punktu, partneriai nurodo, kad įsipareigojimų vertės dalis, išreikšta procentiniu dydžiu, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę, abiejų partnerių sudaro po 50 %, o pagal sutarties 5 straipsnį bendras pelnas tarp partnerių paskirstomas proporcingai jų dalies dydžiui, jeigu partneriai nesusitars kitaip. Nagrinėjamoje byloje nesant išreikštai kitos partnerės pozicijai dėl jos noro reikalauti žalos atlyginimo iš apeliančių ir jungtinės veiklos sutartimi numačius, jog pelnas tarp partnerių dalijamas lygiomis dalimis, nėra pagrindo ieškovei priteisti viso jos prašomo žalos atlyginimo, t. y. ir partneriui tenkančios dalies. Atitinkama linkme formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-334/2011). Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas netoleruotinoms situacijoms, kai kitas partneris apskritai atsisako teisės reikalauti jam priklausančios žalos dalies atlyginimo, tačiau nepaisant to, teismas priteisia vienam iš partnerių visą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistas visas jos reikalaujamas žalos atlyginimas, atitinkamai pakeistina, priteisiant ieškovei ½ įrodytų nuostolių dydžio

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Teisėjų kolegija juos taiko ir nagrinėjamoje byloje.

Ginčo atveju ieškovė pateikė jos pasiūlymo kainos skaičiavimus pagrindžiančius įrodymus: UAB „Transvelas“ komercinį pasiūlymą pervežimo paslaugoms, UAB „ITR Grupė“ lokalinę sąmatą – sklypo sutvarkymo darbai, Molok Oy 2015 m. sausio 8 d. pažymą apie konteinerių kainą, pasiūlytą ieškovei UAB „VSA Vilnius“, UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. sausio 15 d. pažymą apie negautą pelną. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentu, jog vien dėl to, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, visus darbus ketino atlikti pati, kitų asmenų pateikti komerciniai pasiūlymai negali įrodyti ieškovės potencialių sąnaudų apskaičiuojant negautas pajamas. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė ketintų pasitelkti subrangovus, nekilo, o ieškovė pateiktais trečiųjų asmenų komerciniu pasiūlymu ir sąmata įrodinėjo išimtinai žalos dydį. Apeliantės, nesutikdamos su ieškovės pateiktais įrodymais, turėjo pareigą pagrįsti savo atsikirtimus, t. y. pateikti juos patvirtinančius įrodymus (skaičiavimus, lokalines sąmatas, komercinius pasiūlymus ir pan.), arba, negalėdamos pateikti tam tikrų duomenų, prašyti teismą juos išreikalauti (CPK 199 str., 226 str.). Tokių įrodymų ar atitinkamai suformuluotų prašymų apeliantės nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės nurodė, jog nesutinka nei su vienu paskaičiavimu, tačiau pateiktų paskaičiavimų nepaneigė, nes su žalos atlyginimu nesutiko iš esmės (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog kaštai viešajam pirkimui įvykdyti buvo įtraukti į komercinį pasiūlymą bei lokalinę sąmatą, todėl ieškovė iš prašomo priteisti žalos atlyginimo jų neišskaičiavo. Ieškovei pateikus komercinius pasiūlymus, į kuriuos, ieškovės teigimu, jau yra įskaičiuoti ir atitinkami kaštai (sąnaudos) bei apeliantėms nepateikus jokių tai paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo, remdamasi vien deklaratyviu nesutikimu su pateiktais įrodymais, mažinti ieškovei priteistino žalos atlyginimo apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodomomis sąnaudomis (darbo užmokestis, ryšio paslaugos, transportas, išlaidos patalpoms ir kt.).

Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentais, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistino nuostolių dydžio nemažino pelno mokesčiu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Dėl nurodytos priežasties ieškovei tenkančios pelno dalies suma sumažintina, atskaitant apmokestinamąjį 15 % pelną (Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, ieškovė prarado iš viso 39 530,74 Eur ikimokestinį pelną. Iš ieškovei pagal jungtinės veiklos sutartį tenkančios pusės pelno dalies (19 765,37 Eur) atskaičiavus 15 % pelno mokestį, gaunama 16 800,56 Eur grynojo pelno suma (39 530,74 Eur / 2 = 19 765,37 Eur; 19 765,37 Eur x 85 % = 16 800,56 Eur).

Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei UAB „VSA Vilnius“ solidariai iš apeliančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 16 800,56 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Tenkinus 42,5 % ieškovės reikalavimų, iš apeliančių ieškovei priteistina proporcinga jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o nuo 410 Eur sumokėjimo buvo atleista. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 273,69 Eur atstovavimo išlaidų. Pastebėtina, kad šioje sumoje Klaipėdos apygardos teismas dalies ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų klausimą išsprendė 2015 m. spalio 9 d. papildomu sprendimu ir juo priteisė ieškovei iš abiejų apeliančių po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 9 d. papildomame sprendime nusprendė ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 962,6 Eur bendros sumos. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai pakeistinas ir papildomas teismo sprendimas, sumažinant priteistinų atstovavimo išlaidų dydį. Nepaisant to, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo, kuris laikytinas sudėtine skundžiamo teismo sprendimo dalimi, nebuvo paduotas, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas privalo paskirstyti ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 93 str. 5 d., 270 str. 5 d. 3 p.). Tokie apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai neturėtų būti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu. Šiuo atveju faktas, jog dėl papildomo sprendimo nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, reiškia tik tai, jog nebegali būti ginčijamas jame nustatytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis (iš naujo sprendžiamas jų mažinimo klausimas), tačiau ne jų paskirstymo tvarka pakeitus sprendimą. Todėl iš apeliančių ieškovei priteistina 42,5 % pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 289,56 Eur (1 362,6 Eur (400 Eur + 962,6 Eur) x 42,5 % = 579,11 Eur; 579,11 Eur / 2 = 289,56 Eur).

Ieškovė kartu su 2016 m. vasario 10 d. prašymu pateikė atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos ji patyrė 841 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodyto maksimalaus dydžio. Todėl iš apeliančių ieškovei priteistina 42,5 % apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 178,72 Eur (841 Eur x 42,5 % = 357,43 Eur; 357,43 Eur / 2 = 178,72 Eur). Apeliantės apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą pakeisti, jų rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744) solidariai 16 800,56 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų penkiasdešimt šešis euro centus) žalos atlyginimą ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (16 800,56 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) po 289,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960) po 178,72 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt du euro centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 163743744).