- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- 1-214-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41417-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 3.1.1Teisė į gyvybę (Konvencijos 2 str.)
sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei Puidienei, Urtei Piluckei, Dianai Vorvul Krištapaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nakvynės namuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas 3 kartus:
2014 m. rugsėjo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2015m. birželio 29d. bausmę atliko,
2020 m. liepos 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
2020 m. rugpjūčio 10 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2020-12-23 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams subendrintas su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo šios nutarties vykdymo pradžios: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, S. M. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams subendrintas su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo šios nutarties vykdymo pradžios: sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 23 d.. Bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
S. M. 2020-10-15 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėdamas šalia R. L. ant mūrinės sienelės, kurios aukštis iš vienos pusės 2,4 metro, R. L. stojantis, ranka sugriebė jį už drabužių ir patraukė atgal, siekdamas jį pasodinti ant mūrinės sienelės, tačiau R. L. krito atbulas iš 2,4 metrų aukščio ant asfaltuotos dangos, dėl ko jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas dėl poodinės kraujosruvos kojose, dešinio kelio srityje, muštinės antakio žaizdos, galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimų, dešinės pusės III-VII, kairės IV, IX-X, XI šonkaulių lūžimų, po ko R. L. (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninėje mirė intrakranijinio sužalojimo padarinių pasekoje, pasireiškus ilgalaikei galvos smegenų komai, bendram organizmo išsekimui bei organizmo gyvybinių funkcijų išsekimui, tokiu būdu jis dėl neatsargumo atėmė R. L. gyvybę, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai
Kaltinamasis S. M. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino ir po liudytojų apklausos teisme paaiškino, kad spalio 15 dieną atsikėlė ryte, kaip visada nuėjo į Caritą pavalgyti. Jis tuo metu atlikinėjo bausmę, nes buvo nuteistas pusę metų lygtinai ir ėjo dirbti skirtas valandas. O R. L. su G. K., išėjo namo. Jis apie pirmą valandą vėl nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Visi trys sėdėjo ant to borto ir gėrė alų. Paskui visi išėjo po konteinerius rinkti butelių. Apėjo pusę miesto, pririnko butelių, kuriuos pridavė ir R. L. nupirko butelį „pilstuko“. Prie mokyklos stadione išgėrė vieną 0,7 l talpos butelį „pilstuko“. Paskui vėl prisirinko butelių ir kažkur apie pusę šešių sėdėjo ant to borto, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, kartu gėrė. Buvo jau ir taip apsinešę, dar išgėrė. R. L. stojosi, jis jį norėjo atgal pasodinti, paėmė už rankos patempė ir R. L. neišlaikęs pusiausviros nukrito ant asfalto. Jis jo stumti nenorėjo, tik pasodinti. Ketinimų tokių nebuvo, net mintyse tokių neturėjo. Kai R. L. nukrito, jis nuėjo pasižiūrėti ir jam pasidarė silpna. G. K. pasakė, kad bėga pakviesti greitosios, o jis paliko R. L.. Jam pasidarė silpna, negalėjo ten būti, nuėjo link mokyklos stadiono ir stovėjo maždaug už 200 metrų. Paskui sugrįžo atgal. Visą gyvenimą jis su juo nesipyko, nesibardavo. Ant to bortelio jie sėdėjo ne pirmą kartą, gėrė alkoholį, buvo apgirtęs. Mano jog dėl visko kaltas alkoholis. Mano, kad jeigu nebūtų tempęs už rankos, taip nebūtų atsitikę, jis norėjo tik jį pasodinti. Jeigu būtų norėjęs jį nužudyti, tai jį būtų ranka pastūmęs, bet jis to nenorėjo. Jam yra tekę girdėti, kad ir anksčiau toje vietoje yra nukritę žmonės. Aukštis virš dviejų metrų. Kai R. L. krito, jis nežiūrėjo į jo pusę. Nebuvo taip, kaip sakė G. K.. Matosi, kad jis ranka ėmė už rankos, o ne su alkūne kirto. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Išaiškinus kaltinamajam S. M., kad veika gali būti pakeista į neatsargų gyvybės atėmimą, jis prisipažino iš dalies teigdamas, kad jis nenorėjo jog R. L. nukristų, į jį krentantį per bortelį nežiūrėjo, žinojo, kad nuo to bortelio ne vienas žmogus buvo nukritęs, tačiau nesitikėjo, kad taip atsitiks. Jis tik norėjo jį pasodinti. Buvo neblaivus ir mano jog tai turėjo įtakos visam procesui.
Liudytoja G. J. parodė, kad ji yra paramedikė, dirba (duomenys neskelbtini) greitojoje medicininėje pagalboje. Buvo gautas iškvietimas, kad ant asfalto guli žmogus, nuvykus buvo rastas gulintis žmogus. Iš pradžių pacientas sakė pavienius nerišlius žodžius, paskui paklausus pasakė savo vardą, bet nebuvo labai suinteresuotas bendrauti su medikais. Paklausus duomenų, jis atsakė nekorektiškai ir nesuteikė jokios informacijos. Sužeistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sunku įvertinti būklę, kai jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Atvykus ir įvertinus būklę pirma mintis ir įtarimas buvo dėl galvos traumos, tačiau alkoholis galvos traumą gali maskuoti. Buvo sunku įsivertinti būklę kiek tai buvo galvos trauma, o kiek alkoholio poveikis. Sužalojimas buvo akivaizdus. Suteikiant sužalotam asmeniui pagalbą iš PC (duomenys neskelbtini) buvo trumpam atėję du darbuotojai - viena moteris ir vienas vyras, kurie paaiškino, kad gulintis asmuo nukrito nuo sienelės ir daugiau nieko nepasakę pasišalino. Netrukus prie jos priėjo jaunas vaikinas apie 16-18 m. amžiaus ir paaiškino, kad gulintį asmenį nuo sienelės nustūmė kiti du kartu buvę vyriškiai, sakė, jog tiek sužalotas asmuo, tiek jį nustūmę asmenys prieš tai vaikštinėjo kartu.
Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirbo kavinėje, kai į kavinę atėjęs asocialus žmogus vardu G. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Ji tuo metu pagalvojo, jog pastarasis pajuokavo, nes paprastai jis kiekvieną dieną prašydavo greitosios arba policijos. Manydama, kad tai eilinis kartas pasakė, kad nekvies ir šis išėjo. Prašydamas iškviesti greitąją, sakė, kad žmogus nukrito, bet juo nepatikėjo, nes jis buvo išgėręs, neatrodė išsigandęs. Tik po savaitės žmonės pradėjo kalbėti, kad tas asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nukrito nuo tos rampos. Dėl ko jis nukrito, nesakė.
Liudytojas G. K. parodė, kad jis blogai girdi, tačiau gestų kalbos nemoka. Parodė, kad kaltinamąjį pažįsta porą metų, pažinojo ir R., kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną jie buvo trise, gėrė degtinę „pilstuką“. S. sėdėjo su R., o jis sėdėjo šone. Akis pramerkė ir pamatė, kaip R. nukrito žemyn, o kaltinamasis iš karto pabėgo. Jis pakvietė policiją. Kas buvo tarp S. ir R. jis nežino, gal susiginčijo. Prieš nustūmimą jie pykosi, bet nesuprato dėl ko jie ten pykosi. Kad jie pykosi sprendžia iš to, nes jis ne pirmą kartą stvėrė R. už gerklės. Kaltinamasis R. kirto į šonkaulius iš alkūnės ir R. virto. Policijoje to nesakė, nes nenorėjo kaltinamojo sodinti į kalėjimą iš karto, bet jis blogai padarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ užmušė ir pabėgo, būtų nepabėgęs, būtų viskas gerai.
2020-10-28 su G. K. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurių metu jis patvirtino duotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.t.1.,b. l. 88-101).
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo nurodęs, kad gerti pilstuką nuėjo prie "IKI" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tiksliau iš kiemo pusės pastato, kuriame yra picerija "(duomenys neskelbtini)". Visi trys susėdo ant bardiūro ir gėrė pilstuką. Jis sėdėjo nugara į laiptus, kurie nusileidžia link garažo vartų. Jam iš dešinės pusės, ant bardiūro buvo sudėtas maistas. Kadangi bordiūras užsisuka 90 laipsnių kampu, toliau dešiniau jo, šiek tiek toliau nuo kampo ant bordiūro sėdėjo S., toliau, S. iš dešinės, sėdėjo "(duomenys neskelbtini)". Sėdėdami visi trys gėrė pilstuką. Išgėrė 0,5 litro talpos butelį ir pradėjo gerti kitą. Begeriant S. su "(duomenys neskelbtini)" pradėjo garsiau tarp savęs kalbėti, gal kivirčytis, tačiau negali pasakyti dėl ko, kadangi prastai girdi. Gal tuo metu gėrė, neatsimena, tačiau tik pamena, kaip pamatė priešais "(duomenys neskelbtini)" kojas ir šį nukrentantį nuo bordiūro ant žemės, esančios už jo. Toje vietoje, kur ant bardiūro sėdėjo S. ir "(duomenys neskelbtini)", šio aukštis iki žemės yra apie 2,5 metro. Pirmas laiptais į apačią nuėjo S., o jis žiūrėjo iš bardiūro viršaus, kas nutiko "(duomenys neskelbtini)". S. kažką darė pasilenkęs prie "(duomenys neskelbtini)", tuomet užlipo laiptais į viršų, pasiėmė savo krepšį ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pro šalia esantį mokyklos stadioną. Jis tuo metu atsikėlė nuo bordiūro ir nuėjo į šalia esančią piceriją "(duomenys neskelbtini)" prašyti iškviesti greitąją pagalbą. Ten jam niekas pagalbos nekvietė, todėl nuėjo prašyti iškviesti medikus į šalia esančią "IKI". Ten buvę dvi darbuotojos ėjo su juo iki bordiūro krašto, kur vyko jų išgertuvės ir kur nukrito "(duomenys neskelbtini)". Pamatę ant žemės gulintį "(duomenys neskelbtini)", viena iš darbuotojų telefonu iškvietė medikus. Atvykus medikams, jis nusileido laiptais į apačią prie "(duomenys neskelbtini)" ir matė, kad jis dar kvėpavo. Jis tikrai nestūmė "(duomenys neskelbtini)" nuo rampos ir sėdėjo toliau nuo jo. Jį galėjo pastumti ar numesti nuo bardiūro tik šalia sėdėjęs S.. Daugiau žmonių prie jų nebuvo. ( b.t.1, b. l. 86-87).
Nepilnametis liudytojas V. G. parodė, kad įvykis buvo 2020 m. artėjant žiemai. Pamatė, kad atvažiuoja medikai, nuėjo prie IKI parduotuvės, žiūri medikai prie betoninės sienos. Paklausė jų, ar gali kažkuo padėti, jam atsakė, kad gali. Padavė jam pirštines, užnešė ant plokštės benamį, o tas kitas benamis pasakė, kad turėsime antrą lavoną ir viskas. Žmogus, kuris gulėjo, vilkėjo kepurę, juodus džinsus, kuprinė buvo medikų mašinoje ir lygtais juoda striukė. Tą benamį pažinojo anksčiau, nes jo prašė pinigų, davė jam gal porą kapeikų. Tam gulinčiam benamiui buvo sutrenkta galva, lygtais dantys išmušti, iš gerklės bėgo kraujas, gulėjo jis ant nugaros, matėsi sužalojimai. Apie tai, kas ten nutiko ir kas taip padarė, nekalbėjo.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytų pusėje. Prie pastato, šiaurės vakarų pusėje yra mūrinė sienelė. Nuo pastato šiaurės rytų sienos 4,5 m atstumu šiaurės rytų kryptimi ir nuo minėtos sienelės 1,1 m atstumu pietryčių kryptimi, ant asfaltuoto grindinio rasta raudonos spalvos apie 0,8 cm skersmens dėmė, panaši į kraują. Naudojant medvilninę šluotelę, išimtą iš spec. konteinerio, buvo padaryta nuoplova. Medvilninė šluotelė įdėta atgal į spec. konteinerį ir supakuota į paketą Nr. 1. Mūrinės sienelės aukštis, ties minėta vieta yra 2,4 m, plotis - 40 cm. Šalia, mūrinėje sienelėje prie pastato yra įrengti betoniniai laiptai. Prie sienelės, šiaurės vakarų pusėje auga medis. Prie medžio, 2,3 m atstumu nuo sienelės, ant žemės rasta juodos spalvos kepurė su snapeliu. Minėta kepurė buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 2 (b.t.1., b. l. 19-25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G/1038 nurodyta, kad R. L. poodinės kraujosruvos kojose, dešinio kelio srityje, muštinė antakio žaizda, galvos smegenų trauminės liga, ūmus periodas, sunki forma, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimai, dešinės pusės III-VII, kairės IV, IX-X, XI šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai ekspertas neturi galimybės. Sužalojimas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas( b.t.1, b.l.165-166).
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2021-02-24 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2021-02-24 gautas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės darbuotojos telefoninis pranešimas, kad ligoninės slaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) mirė R. L., kuris buvo slaugomas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. dėl patirtos traumos (b.t.3,b. l.19-24).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2021-02-24 aprašyta apžiūrėta įvykio vieta ir R. L. lavonas (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninėje (b.t.3.,b. l. 31-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 63/2021(06) nurodyta, kad R. L. mirtis įvyko intrakranijinio sužalojimo padarinių pasėkoje, pasireiškus ilgalaikei galvos smegenų komai, bendram organizmo išsekimui bei organizmo gyvybinių funkcijų išsekimui. Sunkios formos galvos smegenų trauminė liga, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimai, galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje temporobazaliai, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (klinikiniai katamnestiniai duoemnys) yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Šis sužalojimas padarytas veikiant galvos dešinę pusę kietu buku neriboto paviršiaus žalojančiu daiktu, galėjo būti padarytas griūnant ar krentant ir galvos dešine puse atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą (b.t.3.,b.l.58-61).
2020-10-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš UAB "S." darbuotojos D. V. paimti 2020-10-15 vaizdo stebėjimo kamerų įrašai (b.t.1.,b.l.126-1270).
2020-10-16 apžiūros protokole užfiksuota, kad paleidus failą pavadinimu „ch01_20201015155052“ yra matomas 01 val. 10 min. 27 sek. trukmės spalvotas vaizdo įrašas, iš kurio turinio matyti, jog užfiksuoti trys asmenys vaikštantys įvykio metu netoli įvykio vietos. Vaizdo įrašo laike „2020-10-15 Thu 18:03:55“ du vyrai pasuka į skirtingas puses, vienas vyras nueina už vaizdo stebėjimo kameros nestebimos zonos į kairę pusę (link vejos), o vyras dėvintis baltą kepurę eina trinkelėmis grįstu grindiniu šalimais aprašomo pastato. Vaizdo įrašo laike „2020-10-15 Thu 18:04:19“ vyras dėvintis baltos spalvos kepurę, atidaro greito maisto užkandinės „(duomenys neskelbtini)“ esančias stiklines duris ir užeina į vidų. Vaizdo įrašo laike „2020-10-15 Thu 18:05:57“ tas pats vyriškis išeina iš greito maisto užkandinės „(duomenys neskelbtini)“ ir grįžta atgal link aprašomo pastato sienos kampo, nueina ant vejos link vietos kur stovi juoda kuprinė, ją praeina ir pasilenkia kažką paima (b.t.1., b.l.131-140).
2020-10-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti 2020-10-15 17.30 val. 2020-10-15 val. 18.30 val. vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini) centro pastato išorėje vaizdo įrašai (b.t.1.,b.l. 128-130).
2020-10-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant G. K. apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu "00000000130001201". Vaizdo įraše fiksuojama 2020 m, spalio 15 d. 17.57 val. - 2020 spalio 15 d. 18.03 val. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos bendras vaizdas. G. K. teigimu, vaizdo įraše matomi asmenys, kurie sėdi ant rampos, yra jis pats, S. ir R., apie kuriuos jis yra davęs parodymus. G. K. nurodo, kad jis sėdi arčiausiai pastato sienos, per vidurį, t. y. jam iš dešinės sėdi S., o šalia S. – R.. Kaip mato vaizdo įraše, 18. 02 val. S. timptelėjus R. už kairės rankos striukės rankovės, jis nuo rampos nukrenta ant asfaltuotos dangos. S. po šito nulipa į apačią, o pats lieka viršuje (b.t.1., b.l.148-149).
2020-11-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant įtariamajam S. M., gynėjui A. V. P., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. A. atliekama vaizdo įrašo, pavadinimu „00000000130001201“ apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota pastato, esančio (duomenys neskelbtini) išorės teritorija laikotarpyje nuo 2020m. spalio 15 d. 17. 57 val. iki 2020 m. spalio 15 d. 18.03 val. S. M. teigimu trys asmenys, sėdintys ant mūrinės sienelės krašto ir matomi vaizdo įraše yra G. K., jis pats ir R. L.. Įtariamasis S. M. nurodo, kad G. K. sėdi prie laiptelių, t. y. arčiausiai pastato sienos, per vidurį sėdi jis, o jam iš dešinės sėdi R. L.. Kaip matoma vaizdo įraše, 18. 02 val. S. M., atsistojusį nuo mūrinės sienelės krašto R. L. patempia už kairės rankos, po ko jis nukrenta ant asfaltuotos dangos. R. L. nukritus, S. M. nulipa laiptais į apačią, prieina prie gulinčio R. L. ir jį atverčia ant nugaros (b.t.1.,b.l.151- 152).
2020-10-26 apžiūros protokole aprašytas Bendrosios pagalbos centro pateiktas 2020-10-15 18.09 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paleidus garso įrašą, girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau - BPC) ir neprisistačiusios moters (toliau - Moteris), taip pat tarp Greitosios medicinos pagalbos darbuotojos (toliau - GMP) ir tos pačios neprisistačiusios moters. Moteris - Laba diena. BPC - Laba diena. Moteris - Čia reikalinga greitoji. BPC - Kur čia? Moteris - Į (duomenys neskelbtini). BPC - Mhm. Ir gatvė? Moteris - Mmm... (duomenys neskelbtini) gatvė, čia "(duomenys neskelbtini)" centrinė. Moteris -(duomenys neskelbtini). BPC - O greitoji reikalinga vyrui, moteriai, vaikui? Moteris - Vyrui. Vyras čia nukrito nuo didelio...jisai va kruvinas guli... nežinau čia.. nuo didelio aukščio... BPC- Sąmoningas? Moteris - Ne, nesąmoningas, jis neatsimerkęs... viskas... kraujuotas guli va čia. GMP - Ar jis kvėpuoja? Moteris - Nu krūtinė kilnojasi, o kiek jis kvėpuos nežinau (b.t.1., b.l.144-147).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. IBPS-V-3094741-20, kurioje nurodoma, kad dėl prastos vaizdo kokybės ir todėl, kad tyrimą dominančių asmenų atvaizdai užima labai mažą vaizdo įrašo kadrų dalį, tirti pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu 00000000130001201.mp4 yra netinkamas asmenų identifikavimui atliekant lyginamąjį portretų tyrimą. Atlikti tiriamojo vaizdo įrašo dominančio epizodo vaizdo kokybės pagerinimo veiksmai, po kurių gauti du vaizdo įrašai įrašyti į Verbatim CD-R diską. Atlikus vaizdo kokybės pagerinimo veiksmus iš tirti pateikto vaizdo įrašo atspausdinta 14 vnt. nuotraukų, kuriose geriausiai matosi užfiksuotų asmenų atliekami veiksmai, šios nuotraukos taip pat įrašytos į Verbatim CD-R diską (b.t.1.,b.l.179-183).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Teismo vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta R. L. sveikata, dėl ko jis vėliau mirė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tai yra tyčinis kito žmogaus nužudymas. Teismas įvertinęs įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis veikė neatsargios kaltės forma, todėl jis privalo atsakyti ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
BK 132 straipsniui būdingi tie patys objektyvieji požymiai, kaip ir nužudymui. Skiriasi kaltės forma – jis padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nerūpestingumo).???
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis S. M. kartu su nukentėjusiuoju R. L. ir liudytoju ??G. K. sėdėdami ant mūrinės sienelės vartojo alkoholinius gėrimus. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad vienu metu nukentėjusysis R. L. stojasi nuo mūrinės sienelės ir bando eiti į priekį, tačiau S. M. sugriebia R. L. už rankos patempia atgal ir pastarasis praradęs pusiausvyrą nukrenta nuo mūrinės sienelės ant asfalto. Objektyviai šis kaltinamojo veiksmas lėmė ne tik nukentėjusiojo R. L. sunkų kūno sužalojimą, bet ir jo mirtį. Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis dėl girtumo nepamena, kaip nukrito R. L. nuo bortelio, tačiau peržiūrėjęs filmuotą medžiagą paaiškino, kad jis patempė nukentėjusįjį atgal norėdamas, kad jis sėstųsi atgal ir niekur neitų, bet nukentėjusysis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito (b.t. 2, b.l. 90,96). Specialistų išvadomis nustatyta, kad R. L. mirtis įvyko intrakranijinio sužalojimo padarinių pasėkoje, pasireiškus ilgalaikei galvos smegenų komai, bendram organizmo išsekimui bei organizmo gyvybinių funkcijų išsekimui. Sunkios formos galvos smegenų trauminė liga, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimai, galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje temporobazaliai, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (klinikiniai katamnestiniai duomenys) yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Šis sužalojimas padarytas veikiant galvos dešinę pusę kietu buku neriboto paviršiaus žalojančiu daiktu, galėjo būti padarytas griūnant ar krentant ir galvos dešine puse atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą (t.3. b. l. 58-61). Liudytojai G. J., G. K. ir nepilnametis V. G. nurodė, kad nukentėjusysis gulėjo ant asfalto, buvo sutrenkta jo galva, matėsi kraujavimas iš burnos. Po patirtos traumos nukentėjusysis buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką, kur buvo gydomas nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. vėliau perkeltas į VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių ir buvo slaugomas iki mirties (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 55-78). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmas, tai yra griebimas už kairės rankos ir patempimas atgal lėmė R. L. nugriuvimą nuo mūrinės sienelės ant asfalto dangos, sunkų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu ir jo mirtį, tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas.
Dėl kaltės. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio, to jis neneigė duodamas parodymus teisme. Tačiau jo elgesys po to kai nuo sienelės nukrito R. L., ėjo laiptais žemyn pasižiūrėti nukentėjusįjį, rodo, kad jis nors ir buvo neblaivus, tačiau atliko valingus veiksmus, išėjo iš įvykio vietos dėl to kaip jis pats teigė, kad negali žiūrėti į kraują. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų sirgęs ligomis, kurios leistų suabejoti jo gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (b.t.2,b.l.47-49). Šioje byloje nenustatytas ir nusikalstamos veikos padarymo motyvas, ar paskatos elgtis nusikalstamai, tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį. Objektyvių duomenų, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo kilęs koks tai konfliktas, byloje nėra. Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad begeriant kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradėjo garsiau kalbėti, gal kivirčytis, tačiau negali pasakyti dėl ko tai vyko, nes prastai girdi. Šiuos parodymus teisme liudytojas pats perskaitė ir patvirtino, jog jo parodymai teisingai užrašyti. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta jog G. K. praktiškai nieko negirdi, gestų kalbos nemoka. Jis teisme teigė, kad kaltinamasis kirto alkūne nukentėjusiajam į šonkaulius ir šis nukrito, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas tokių liudytojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Teismas daro išvadą, kad G. K. net ir būdamas šalia negalėjo girdėti ar kaltinamasis ir nukentėjusysis kivirčijosi. Iš esančio vaizdo įrašo taip pat nėra matyti, kad būtų gestikuliavę rankomis ar bandęs kaltinamasis suduoti smūgius. Priešingai, nustatyta, kad R. L. lėtai stojasi nuo sienelės, o kaltinamasis sėdėdamas suima už rankos ir patempia atgal. Kaltinamasis S. M. teigė, kad tokiu veiksmu jis siekė pasodinti R. L. atgal norėjo, kad jis niekur neitų, bet nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros nukrito žemyn. Kaltinamasis teigė, kad jis žinojo, jog ten yra bortas, kurio aukštis yra 2 metrai, jam žinoma, kad ten ir anksčiau buvo nukritę žmonės. Mano jog jeigu nebūtų buvęs girtas ir nebūtų tempęs už rankos, taip nebūtų atsitikę. Jo tikslas buvo pasodinti atgal ant bortelio, bet R. L. neišlaikė ir nukrito. Tokius kaltinamojo teiginius iš esmės patvirtina ir filmuota bylos medžiaga( b.t. 1, b. l. 151- 152).
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan.. Taigi šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M., patraukdamas už rankos R. L. nenumatė, kad jo tokia veika gali sunkiai sužaloti bei atimti gyvybę R. L., nors pagal asmenines savybes ir gyvenimišką patirtį turėjo elgtis atsargiai, nes žinojo, kad sėdi ant mūrinės sienelės, kurios aukštis iš vienos pusės yra daugiau nei du metrai, kuri nėra pritaikyta sėdėti, o juo labiau vartoti alkoholinius gėrimus, galėjo numatyti, kad neblaivus nukentėjusysis gali neišlaikyti pusiausvyros, ar prasėsti siaurą tik 40 cm pločio bortelį ir nukristi, taigi jis elgėsi nerūpestingai ir sukėlė nusikalstamas pasekmes, už ką jis privalo atsakyti. Teismas įvertinęs įrodymus, jų visumą sprendžia, kad S. M. veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 132 straipsnio 1 dalį. Ta apimtimi tikslintinas jam pareikštas kaltinimas, šalinant iš kaltinimo tyčios buvimą bei šalinant jėgą apibūdinančią aplinkybę „stipriai“, kadangi šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Prokurorė baigiamosiose kalbose siūlė vertinti tai, kad S. M. net nebandė sulaikyti krentantį R. L. ir tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi trys asmenys įvykio dieną girtuokliavo, kaip teigė liudytojas G. K. ir kaltinamasis S. M. išgėrė ne vieną butelį degtinės, todėl jie buvo apsvaigę alkoholiu. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad esant apsvaigimui alkoholiu žmogui sulėtėja reakcija į aplinką, sutrinka pusiausvyra, sulėtėja mąstymas ir veiksmai. Taigi šiuo atveju reikalauti staigaus veiksmo iš kaltinamojo, reakcijos į krentantį nukentėjusįjį, ar jį paliekant ant asfalto, nėra jokio pagrindo, o juo labiau vertinti kaip tyčią pasireiškusią neveikimu ar palikimu gyvybei pavojingoje padėtyje, kai tokie kaltinimai kaltinamajam nebuvo pareikšti.
Kaltinamasis S. M. atliko vieną neatsargų veiksmą, tai yra suėmęs už rankovės patraukė nukentėjusįjį atgal siekdamas, kad nukentėjusysis niekur neitų, o liktų su juo ir liudytoju G. K. sėdėti ant cementinio bortelio, tačiau nukentėjusiajam prasėdus ir nukritus kilo pasekmės, ir už tai jis privalo atsakyti.
IV. Bausmės skyrimas
Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis iš esmės nurodė įvykio aplinkybes, tačiau tai jis padarė tik tuomet, kai jam ikiteisminio tyrimo metu buvo parodyta filmuota medžiaga. Be to teismas nenustatė ir būtinosios sąlygos nuoširdaus gailėjimosi dėl sukeltų pasekmių, jis po įvykio neliko su nukentėjusiuoju iki atvyks medicinos pagalba, jis nesiėmė priemonių suteikti pagalbą, nepripažįsta civilinio ieškinio, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies ir po paskelbimo apie galimą veikos perkvalifikavimą į kitą BK straipsnį. Tai teismo vertinimu nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamuoju aktu buvo prašoma pripažinti sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad S. M. padarė neatsargų nusikaltimą, ši aplinkybė negali būti pripažinta, kaip sunkinanti jo atsakomybę.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo S. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 132 straipsnio 1 dalyje yra neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimu sukeltos negrįžtamos pasekmės. Pareikštas civilinis ieškinys kuris neatlygintas. Kaltinamasis S. M. praeityje teistas, turi neišnykusius teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis baustas du kartus administracine tvarka, baudos nesumokėtos, baustumai neišnykę (b. t.2.,b.l.50-51). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra b.t.2.b.l.47). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsiskyręs, jo veiksmų pasekmė- sukeltos negrįžtamos pasekmės. Už veikos numatytos BK 132 straipsnio 1 dalies padarymą įstatymas numato bausmes: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad teismas turėtų parinkti kitokią nei numatyta įstatyme bausmės rūšį ( BK 62 straipsnio 1-4 dalyse, ar BK 54 straipsnio 3 dalyje ). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad jis praeityje buvo tris kartus teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, švelnesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmės trukmę vertintina tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020m. liepos 14 d. ir 2020m. rugpjūčio 10d. baudžiamaisiais įsakymais ir 2020m. gruodžio 23d. nutartimi, kuria subendrintos laisvės apribojimo bausmės ir subendrintą bausmę keičiant iš laisvės apribojimo į laisvės atėmimą bei bausmes subendrinant, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.
S. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-10-16 iki 2020-10-18 (b.t. 2 b.l. 107-112). 2020-10-18 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b.t.2., b.l. 113-139), kurios terminas teismo nutartimis tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog S. M. neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė suėmimas naikintina.
V. Civilinis ieškinys
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 13827,65 eurų civilinį ieškinį už R. L. gydymą, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b.t.3.b.l.42-48). Civilinis ieškovas raštu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo (b.t.3.,b.l.134). Ieškinyje nurodė, kad tokio dydžio suma susidarė dėl R. L. gydymo stacionare LSMU ligoninėje (duomenys neskelbtini) klinikose bei VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninėje. Pacientui buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurios detaliai išvardintos Gydymo paslaugų apskaitos išraše. Pacientas gydėsi nuo 2020-10-15 iki 2021-02-24. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, patirtas išlaidas privalo atlyginti asmuo, kuris yra kaltas dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nesutikimo argumentų nenurodė. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. M. priteistina 13827,65 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis ją privalo atlyginti visiškai ( CK 6.283straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).
Vadovaujantis teismų suformuota praktika tenkinamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys bei priteistina CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos iki visiško žalos atlyginimo. Terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Atžvelgiant į tai, kad kaltinamasis turto neturi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23d. nutartimi, kuria subendrintos laisvės apribojimo bausmės, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimą bausmes iš dalies sudedant, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir trims (3) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2021m. rugsėjo 22d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. palikti kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus vykdyti suėmimą panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2020-10-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo) išbūtą laiką kaltinamajam S. M. įskaityti į bausmės laiką.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo S. M. priteisti 13827,65 ( trylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 65 cnt.) eurų turtinei žalai atlyginti, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.