- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-178-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24386-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- A. K., G. K., R. K.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- P. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K., G. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1674-717/2016 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams A. K., G. K. ir R. K., trečiasis asmuo – P. D., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė S. B. prašė priteisti iš atsakovo A. K. 620 Eur už automobilio sugadinimą, 110 Eur už žalos įvertinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai ir kitoms išlaidoms atlyginti, subsidiariai priteisti iš A. K. tėvų: G. K. ir R. K.. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 23 val. 15 min. ji vairavo automobilį Škoda Superb, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo iš darbo Žvejų gatve, Palangos mieste, sustojo gatvėje ties 32 namu, nes atsiminė, kad darbe paliko telefoną. Ieškovė bandė apsisukti, parodė kairio posūkio signalą ir norėjo įvažiuoti į priešingoje kelio pusėje esančią namų valdos įvažą ir tokiu būdu apsisukti. Jai sukant į kairę, jį jos vairuojamą automobilį atsitrenkė dviračiu važiavęs atsakovas A. K.. Jis apgadino automobilio kairįjį šoną.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, ir nurodė, kad kilo neaiškumų dėl atsakovo A. K. kaltės, nes policijos darbuotojai neįformino autoįvykio. Atsakovas A. K. nekaltas dėl autoįvykio, nes ieškovė, sukdama į kairę pusę, neįsitikino eismo saugumu, kad jos vairuojamą automobilį važiuodamas dviračiu lenkė atsakovas A. K., tuo ieškovė pažeidė KET 28, 29, 101, 103, 106, 158 straipsnių reikalavimus. Ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes automobilio savininkas yra šios bylos trečiasis asmuo. Nuostolius lėmė pačios ieškovės neatsargūs veiksmai vairuojant. Atsakovas važiavo su įjungtu dviračio priekiniu žibintu. Žala padaryta ieškovei nėra objektyviai įvertinta, nes automobilis po įvykio buvo apžiūrėtas tik po 11 dienų. Per tą laiką jis galėjo patekti į kitus autoįvykius, nes automobilio apgadinimas nebuvo policijos pareigūnų užfiksuotas įvykio metu, todėl dėl žalos dydžio kyla pagrįstų abejonių. Ieškovė nepateikė įrodymų kiek faktiškai jai kainavo automobilio remontas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo P. D. teismo posėdyje nurodė, kad žalos reikalavimo teisę perleidžia ieškovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. K., gim. 2000 m. lapkričio 30 d. 620 Eur už automobilio sugadinimą, 110 Eur už žalos įvertinimą, iš viso 730 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 16 Eur žyminio mokesčio ir 878 Eur advokatės atstovavimo ir kelionės išlaidų; A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai ir kitoms išlaidoms atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisė iš A. K. tėvų: G. K., ir R. K.. Taip pat priteisė iš atsakovo A. K., bylinėjimosi išlaidas 9,24 Eur valstybei.
5. Teismas nustatė, kad autoįvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 23 val., kad atsakovas A. K. su draugu K. M. važiavo Palangos m. Žvejų gatve, jie matė priekyje įjungtu varikliu stovintį ar judantį automobilį. Vėliau atsakovas A. K. lenkdamas automobilį su juo susidūrė ir apgadino automobilio kairę pusę. Teismas, nustatydamas kaltę dėl įvykusio autoįvykio, vadovavosi liudytojų V. B. ir V. V. parodymais. Liudytojai teigė, kad dviratininkas ir jo senelis įvykio vietoje pripažino kaltę, pažadėjo atlyginti žalą, liepė susisiekti su nepilnamečio A. K. tėvais. Ir dėl šios priežasties policijos darbuotojai neįformino autoįvykio. Teismo manymu, šie veiksmai rodo, kad iš karto po autoįvykio jos dalyvių emocijos ir eismo įvykio aplinkybių suvokimas buvo realiausias ir objektyviausias, nesusijęs su vėlesniais pamąstymais ar siekimu išvengti atsakomybės.
6. Teismas sprendė, kad nepilnamečio atsakovo A. K. ir jo įstatyminių atstovų kaltė be atsakovo prisipažinimo iš karto po eismo įvykio, pasireiškia dar ir tuo, kad atsakovas A. K. įvykio metu, būdamas nepilnametis, po 23 valandos važinėjosi judriomis miesto gatvėmis be vyresnių asmenų priežiūros. Jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, šalmo, vairavo dviratį be atšvaitų. Teismas už pagrindą priėmė liudytojų E. J., K. S. parodymus, kad atsakovo dviratis buvo be žibintų, tai automobilio vairuotojai galėjo apsunkinti pastebėti dviratininką ir savo laiku imtis priemonių išvengti susidūrimo. Teismas nurodė, kad abi konflikto šalys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymai dėl kairiojo posūkio signalo vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, atkurti šią situaciją ir surinkti objektyvius įrodymus, galimybių nėra.
Teismo vertinimu, dviratininkas yra lygiavertis eismo dalyvis, todėl jis privalo laikytis visų KET reikalavimų, taip pat ir numatytų 56, 106, 137 punktuose, t. y. lenkti kitą transporto priemonę tik įsitikinęs eismo saugumu. Esant neaiškiai situacijai, dviratininkui vertėjo stabtelėti priešais stovinčią ar iš lėto judančią mašiną (šių aplinkybių tiksliai nustatyti šiuo metu nėra galimybės) ir įsitikinti ar aplenkti bus saugu, tačiau nepilnametis A. K. to nepadarė. Šių veiksmų atsakovas A. K. neatliko galimai dėl savo jauno amžiaus, dėl mažos patirties vairuojant transporto priemonę gatvės važiuojamoje dalyje kartu su kitomis transporto priemonėmis, dėl vėlyvo paros meto, skubėjimo (važiavo į namus pasiimti striukės, nes darėsi vėsu). Tai, kad atsakovas A. K. vairavo dviratį be žibintų ir šviesą atspindinčios liemenės, sudarė automobilio vairuotojai sunkumų jį pastebėti, dviratininkas be šviesą atspindinčios liemenės tamsiu paros metu buvo sunkiau pastebimas, negu šviesiu paros metu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog tikėtina, kad dėl autoįvykio yra kaltas nepatyręs, pažeidęs KET reikalavimus nepilnametis atsakovas A. K., o ne automobilį vairavusi ieškovė (CPK 185 straipsnis). Nurodyti nepilnamečio atsakovo A. K. ir jo įstatyminių atstovų veiksmai yra tiesiogiai susiję su žala automobiliui ir tai yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tėvai, netinkamai prižiūrėję savo nepilnametį vaiką, privalo atlyginti žalą, jeigu to negali padaryti jų nepilnametis sūnus.
7. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo perleidimas ieškovei yra teisėtas ir pagrįstas, nes sandorio suma neviršija CK 1.73 straipsnio reikalavimų rašytinei sandorio formai. Šis teisių perleidimas atitinka neatlygintinę pavedimo sutartį (CK 6.756, 6.757 straipsniai).
8. Teismas nustatė, kad realią žalą automobiliui nustatė specialistai. Teismas sprendė, kada ir kokiu būdu ieškovė ar trečiasis asmuo remontuos apgadintą automobilį – tai jų teisė pasirinkti, tačiau tai neatleidžia kaltų asmenų nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Atsakovai žalos dydžio neginčijo, todėl teismas mano, kad nustatyta 620 Eur žala yra reali, todėl ji priteistina iš atsakovų (CK 6.263 straipsnis). Teismas nustatė, kad nepilnametis A. K. mokosi vidurinėje mokykloje, neturi turto, iš kurio galėtų atlyginti žalą, todėl už jį žalą privalo atlyginti jo įstatyminiai atstovai – tėvai G. K. ir R. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą skundžia atsakovai A. K., G. K., R. K.. Apeliantai prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują teismo sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas neatsižvelgė, kad byloje apskritai nėra jokių objektyvių ir teisės aktus atitinkančių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus.
9.2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamame sprendime remtis nenustatytų liudytojų, t. y. ieškovės draugų K. S., E. J. (kurie teisme nebuvo prisaikdinti) post factum pateiktais liudijimais ir neigiamai atsakovų atžvilgiu nusiteikusių bei aplaidžiai savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų parodymais apie tai, kad neva atsakovas eismo įvykio metu savo kaltę pripažino.
9.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi nepatikimais liudijimais teismo posėdžio metu ir iš esmės tik jais grindė savo sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimą, teismas taip pat neteisingai įvertino ir toliau aptariamus įrodymus.
9.4. Vertindamas padarytos žalos mastą, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiomis fotonuotraukomis. Pareigūnų darytos fotonuotraukos yra itin nekokybiškos ir neinformatyvios, o ieškovės iniciatyva pridėtos nuotraukose nežinia kada ir koks automobilis buvo užfiksuotas.
9.5. Teismas sprendė, kad I. Ž. pateiktais paaiškinimas apie dviratį, su kuriuo važiavo atsakovas, negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi nepateikta patvirtinta rašto kopija, o pati I. Ž. neapklausta kaip liudytoja.
9.6. Teismas nekėlė jokių abejonių dėl pateikto I. Ž. paaiškinimo, nesiūlė atsakovams papildomai patvirtinti šiame paaiškinime nurodytų aplinkybių (nors, nustatęs, kad žala padaryta ne ieškovei, o P. D., teismas savo iniciatyva ieškovei pasiūlė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį). Tai, kad I. Ž. neprisaikdinta kaip liudytoja, nesudaro pagrindo pateikto rašto nevertinti kaip įrodymo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. S., E. J. parodymais, nors jie taip pat nebuvo prisaikdinti. Šios aplinkybės suponuoja apie galimą teismo tendencingumą vertinant šalių įrodymus.
9.7. Teismas darė absoliučiai jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog atsakovo dviratis turėjo būti apgadintas, įvykus tokio pobūdžio eismo įvykiui, todėl sprendė, kad atsakovų pateiktose fotonuotraukose pavaizduotas ne tas dviratis, kuris dalyvavo eismo įvykyje.
9.8. Teismas, nepagrįstai įvertinęs automobilio apgadinimus, darė prieštaringą išvadą apie galimus dviračio apgadinimus, nepagrįstai sprendė, jog fotonuotraukose vaizduojamas dviratis negalėjo dalyvauti eismo įvykyje. Teismas visiškai neatsižvelgė į kitų liudytojų (atsakovo, V. K., K. M., I. Ž.) parodymus apie dviratį, su kuriuo eismo įvykyje dalyvavo atsakovas.
9.9. Teismo motyvas, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas buvo paliktas be suaugusiųjų priežiūros, turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.
9.10. Teismas nevertino ir neanalizavo, jog ieškovė nurodė, kad atlikdama manevrą į kairę, pasižiūrėjo tik į vieną (ne į abu) galinio vaizdo veidrodėlį, taip pat – neįvertino aklojoje zonoje galbūt esančių kliūčių, todėl nematė ne tik atsakovo, bet ir kito dviratininko.
9.11. Teismas visiškai prieštaringai įvertino ir citavo liudytojo K. M. parodymus apie dviratį, su kuriuo važiavo atsakovas.
9.12. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybiniame pranešime absoliučiai jokių atsakovo neteisėtų veiksmų neužfiksuota.
9.13. Teismas rėmėsi neprisaikdintų ir policijos pareigūnų neužfiksuotų liudytojų paaiškinimais apie neva atsakovo „pripažintą kaltę“, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tiek atsakovas, tiek jo senelis V. K., liudydami teisme, šiuos teiginius paneigdami nurodė, kad kaltės nepripažino, dėl žalos nesusitarė, o ieškovei buvo nurodytas atsakovo tėvų telefono numeris.
9.14. Teismo išvadą, jog dviratis buvo be žibintų ir atšvaitų paneigia liudytojo K. S. parodymai. Teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į visus byloje esančius įrodymus ir remdamasis vien ieškovei palankiomis aplinkybėmis.
9.15. Teismas neįvertino policijos pareigūno teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad galbūt atsakovas teigė nepastebėjęs ne paties automobilio, o jo manevro į kairę.
9.16. Teismas kritiškai neįvertino vieningo ieškovės liudytojų teiginio apie tai, kad ieškovė rodė įspėjamąjį kairio posūkio signalą.
9.17. Teismas savo iniciatyva nustatinėjo galimus neteisėtus atsakovo veiksmus, kurių nenurodė net pati ieškovė, jau nekalbant apie tai, kad byloje nėra atsakovo galimus neteisėtus veiksmus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kuri šiuo konkrečiu atveju yra ieškovės pareiga, prisiėmė sau, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei rungimosi taisykles civilinėse bylose.
9.18. Teismas sprendime, iš esmės prieštaraudamas savo išvadai, jog liudytojų parodymais vadovaujasi kaip pagrindu, konstatavo, kad liudytojai yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.
9.19. Teismas, neanalizavo, kas iš tiesų galėjo vykti eismo įvykio vietoje, jog iš nepilnamečio agresyviai buvo reikalaujama pinigų, jis buvo sukrėstas ir nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, ir galbūt net pats to nesuprasdamas neneigė, jog į automobilį atsitrenkė.
9.20. Teismo motyvas, kad nepilnamečio emocijos iškart po eismo įvykio ir aplinkybių suvokimas buvo realiausias bei objektyviausias, turėtų būti panaikintas ne tik kaip neteisėtas ir nepagrįstas, bet paremtas vien prielaidomis ir teismo apmąstymais.
9.21. Teismo teiginys apie atsakovo amžių, niekaip negali pagrįsti išvados dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, kai nėra jokių objektyvių kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad ieškovė teisę vairuoti buvo įgijusi tik prieš metus.
9.22. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su atsakovo kalte, teismas nevertino ir netyrė.
9.23. Teismas, nustatęs neva neteisėtus atsakovo veiksmus, nesprendė dėl kiekvieno šio veiksmo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusia žala, t. y. nevertino, kaip byloje įrodymais nepatvirtintos aplinkybės, kad atsakovo dviratis buvo be atšvaitų, o atsakovas – be šalmo, šviesą atspindinčios liemenės ir suaugusiųjų priežiūros, galėjo nulemti eismo įvykį, t. y. kartu ir žalos, kilimą.
9.24. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai neginčijo nei žalos kilimo fakto, nei jos dydžio, be to, žalą ir jos dydį nustatė neteisėtai.
9.25. Teismo išvada, kad dėl to, jog apgadinimai nebuvo užfiksuoti techninės apžiūrios metu, laikytina, jog automobilis iki eismo įvykio nebuvo apgadintas.
9.26. Teismas nesumažino priteistinos žalos dydžio, nors atsakovas yra nepilnametis ir neturi turto.
9.27. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų argumentus dėl ieškovės kaltės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos.
9.28. Teismo atliktus šiurkščius CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintų šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principų pažeidimus.
9.29. Teismas nesiėmė CPK 7 straipsnyje numatytų priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Teismas netenkino atsakovų prašymo, pateikto siekiant kuo operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, išklausyti ir prie bylos prijungti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. posėdžio garso įrašą, kurio metu apie tas pačias aplinkybes policijos pareigūnai jau buvo apklausti bei dėl kurių parodymų vertinimo jau buvo įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimas.
9.30. Teismas advokatavo ieškovei įpareigodamas pateikti reikalavimo perleidimo sutartį, nors atsakovų įsitikinimu ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovus.
9.31. Teismas priteisė ieškovei netinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantai prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, jeigu skundžiamas teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą pateikė ieškovės S. B. atstovė advokatė J. P.. Ieškovės atstovė prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Bylinėjimosi išlaidoms įrodyti ieškovės atstovė pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą 2016 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 823739 už bendrą 300 Eur sumą.
10.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
10.2. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
10.3. Teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad žalai atlyginti yra visos įstatymo nustatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir atsiradę nuostoliai. Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje duotus liudytojų parodymus, taip pat įvertino automobiliui padarytą žalą pagal specialisto pateiktus įrodymus, todėl naikinti priimtą teismo sprendimą atsakovų nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Plačiau apie atsakovų daromas aplinkybių interpretacijas nepasisakytina, nes jos yra perteklinės, absurdiškos ir vertintinos kritiškai. Akivaizdu, kad atsakovai visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės atlyginti žalą, todėl šmeiždami ieškovę, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, deklaratyvias interpretacijas.
10.4. Teismo procesas vyko laikantis procesinių teisės normų taisyklių, prie bylos yra teismo posėdžių pažymos, garso įrašai, priesaikos su parašais tiek liudytojų, tiek kitų proceso šalių, kuriuos apeliacinė instancija galės patikrinti.
10.5. Teismas atidėdavo teismo posėdžius dėl pareigūnų neatvykimo, manydamas, kad apklausti policijos pareigūnus yra būtina šioje byloje, siekiant išaiškinti visas šios bylos aplinkybes, kad vėliau galėtų priimti visapusiškai pagrįstą, t. y. teisingą sprendimą. Todėl ta aplinkybė, jog procesas šioje konkrečioje byloje užtruko šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo.
10.6. Kauno apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai skaičiavo ir priteisė žalos dydį, bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir kelionės išlaidas nagrinėjamojoje byloje, išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, objektyviai įvertino šalių argumentus, nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
12. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos transporto priemonei autoįvykio metu.
13 .Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 23 val. 15 min. Palangos mieste Žvejų g. ties namu Nr. 32 įvykusio autoįvykio metu nepilnametis A. K. gim. 2000 m. lapkričio 30 d. vairuodamas dviratį važiuojama kelio dalimi, važiuodamas Žvejų gatve nuo Vytauto gatvės link Smilčių gatvės nepastebėjo priekyje atliekančio posūkį į kairę pusę automobilio Škoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo ieškovės S. B. ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės šoną. Įvykio metu buvo apgadintas ieškovės vairuojamas automobilis.
14. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 620 Eur žalos (apgadinto automobilio remonto išlaidos) ir 110 Eur sumokėtų už vertinimą atlyginimo nepilnamečiui atsakovui A. K. ir nepilnamečio atsakovo A. K. įstatyminiams atstovams G. K., R. K..
15. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
16. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).
17. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes įvertino tik dalį bylos duomenų, o ne įrodymų visumą, nustatydamas nepilnamečio atsakovo kaltę teismas vadovavosi byloje nepatikrintais įrodymais, taip pat ir liudytojų, kurie nebuvo prisaikdinti teisme. Teismas be pagrindo vilkino bylos nagrinėjimą, galėjęs išklausyti garso įrašus su liudytojų parodymais, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl liudytojų neatvykimo. Teismas neteisingai vertino liudytojų paaiškinimus ir padarė prieštaringas išvadas dėl veiksmų pagrindžiančių atsakovo A. K. kaltę. Teismas be pagrindo padėjo įgyvendinti ieškovei teises išaiškindamas teisę tinkamai įforminti teisių perėmimą į žalos atlyginimą iš automobilio savininko. Teismas netinkamai nustatė žalos sumą, kadangi nepilnametis neturi turto, nedirba, tai sudaro pagrindą, apeliantų manymu, žalos sumą mažinti. Teismas netinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos taip pat mažintinos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
18. Kaip nustatyta byloje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str .4 d., 250 str. 1 d. 2 p. Anksčiau minėtame nutarime nurodyta, kad eismo įvykio kilimo sąlyga dviratininko A. K. neatsargūs veiksmai, pažeidžiantys Kelių eismo taisyklių 9, 56, 57 punktų reikalavimus.
19. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo A. K. kaltė ikiteisminiame tyrime apskritai nebuvo tiriama, o buvo aprašyti autoįvykio, dalyvių ir liudininkų paaiškinimai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ginčo aplinkybes betarpiškai apklausdamas paminėtame 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarime nurodytus asmenis. Pirmosios instancijos teismo veiksmai aiškinant autoįvykio aplinkybes, kviečiant į teismo posėdį liudytojus atitiko CPK 263 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Tad teismo procesiniai veiksmai, kuriais nutarta liudytojų V. V. ir V. B. dalyvavimą pripažinti būtinu, o neatvykus liudytojams teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo paskirtos piniginės baudos ir nustatyta kita teismo posėdžio datą, nelaikomi bylos nagrinėjimo vilkinimu, taip kaip tai nurodė apeliantai.
20. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nebuvo aiškinamos autoįvykio aplinkybės, o skundžiamame teismo sprendime teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas apklausė teismo posėdžiuose ieškovę ir atsakovą A. K., jo įstatyminius atstovus bei liudytojus K. S., E. J., V. B., V. V., K. M., V. K.. Esantys byloje pasižadėjimo ir įspėjimo tekstai patvirtina, kad apklausti asmenys, išskyrus nepilnametį K. M., priešingai nei teigia apeliantai, buvo prisaikdinti teismo posėdyje ir betarpiškai teismui davė paaiškinimus dėl ginčo esmės (CPK 186, 192 str.).
21. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs bylos įrodymus ir teisinį reglamentavimą teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to apgadino ieškovės vairuojamą automobilį, ši teismo išvadą yra pagrįsta bylos medžiaga (CPK 12, 178, 185 str.).
22. Atmestinas apeliantų argumentas, kad nepilnamečiam atsakovui A. K. buvo daromas poveikis dėl žalos padarymo pripažinimo. Iš liudytojų E. J., K. S. ieškovės S. B. ir atsakovo A. K. paaiškinimo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą į eismo įvykį buvo iškviestas atsakovo A. K. senelis V. K., kuris apžiūrėjęs automobilio sugadinimus, dalyvaujant liudytojams V. V., V. B., sutiko atlyginti padarytą žalą. Ieškovė S. B. ir V. K. apsikeitė kontaktiniais telefonais ir sutarė, kad žala bus atlyginta kitą dieną. Visos nurodytos aplinkybės labiau įtikina, kad autoįvykio dalyviai bendravo geranoriškai ir laisva valia susitarė dėl turtinio ginčo išsprendimo tvarkos, kad nepilnamečiam atsakovui nebuvo daromas poveikis dėl kaltės pripažinimo ir žalos atlyginimo.
23. Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo A. K. vairuojamo dviračio techninę būklę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas autoįvykio metu vairavo dviratį, neturintį veikiančio žibinto ir priekinių bei galinių atšvaitų, tad tamsiu paros metu dviratį buvo sunku pastebėti. Atsakovai teismui pateikė dviračio tariamai dalyvavusio autoįvykyje nuotrauką, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad pateikta į bylą fotonuotrauka yra ne dviračio, dalyvavusio autoįvykyje, o kito dviračio, nesusijusio su autoįvykiu. Liudytojo K. M., buvusio įvykio vietoje, paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas A. K. autoįvykio metu važiavo su mėlynos (žalios), bet ne kaip teigė atsakovai su raudonos spalvos dviračiu. Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas, atsakovų užfiksuotas fotonuotraukoje dviratis yra techniškai tvarkingas, nėra jokių dviračio pažeidimo žymių, nors po susidūrimo su automobiliu dviračio sužalojimai turėjo atsirasti, dviračio sužalojimo fakto atsakovas A. K. neneigė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovų pateikta dviračio fotonuotrauka ir I. Ž. rašytiniu paaiškinimu apie jos dviračio techninę būklę nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamojoje byloje, nes tai nėra patikimi įrodymai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė dėl autoįvykio dalyvių suinteresuotumo aiškinti teismui ginčo situaciją jiems palankiu būdu. Teismas sprendė, kad objektyvūs ginčo šalių, liudytojų paaiškinimai buvo užfiksuoti tuoj pat po autoįvykio, tad vadovavosi šiais paaiškinimais tiek, kiek jie sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo sprendimui nekartodamas jo motyvų.
24. Negalima sutikti su apeliantų aiškinimu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo A. K. padarytos žalos sumą. Teismas, vadovaudamasis Kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. A15082701 (ieškinio priedas Nr. 5), nustatė, kad autoįvykio metu ieškovės vairuojamam automobiliui padarytų sužalojimų remontas kainuos 620 Eur. Kilnojamo turto ataskaitoje nustatyti automobilio sužalojimai, jų lokalizacija ir remonto darbai (kairės pusės durų įlenkimas, kairės pusės veidrodžio dangtelio ir apdailos įbrėžimas, dažymas, išlyginimas, poliravimas) atitinka autoįvykio aplinkybes ir remontuotinus automobilio sužalojimus (įlenktos priekinės ir galinės durelės, įskilęs keleivio pusės stiklas, sugadinta arka, veidrodėlis). Išvadą surašęs specialistas suskaičiavo remonto darbų išlaidas, nurodė darbų įkainius. Teismas nagrinėjamojoje byloje aiškindamas įvykio aplinkybes įvertino šalių paaiškinimus dėl padarytų automobiliui sužalojimų ir sulygino su specialisto išvada, nenustačius prieštaravimų tarp faktinių autoįvykio aplinkybių specialisto išvados teismas pripažino, jog specialistas surašė teisingą išvadą dėl automobilio remonto darbų bei jų vertės ir ja vadovavosi byloje, priteisdamas žalos atlyginimo sumą iš atsakovų (CPK 178 str., 197 str., 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais specialisto išvados dėl automobilio remonto darbų sumos.
25. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavo esant nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, liudijančias atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus (KET pažeidimus) ir paties atsakovo neatsargumas, tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę (CK 6.276 str., 6.251 str. 1 d.).
27. Apeliacinis teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje, atsakovas A. K., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 56, 57 punktų reikalavimus. Vairuodamas dviratį be veikiančio žibinto ir atšvaitų atsakovas A. K. buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, aplenkdamas iš kairės pusės ieškovės vairuojamą automobilį, susidūrė su automobiliu ir jį sužalojo. Automobilio sužalojimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo A. K. veiksmais. Teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Todėl atsakovas A. K. yra atsakingas dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 6.245–6.248 str.).
28. Atsakovai yra tos nuomonės, kad yra pagrindas mažinti priteistos žalos sumą, tačiau su tuo negalima sutikti. Priteista 730 Eur žala dydžiu atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas nenustatė įstatymu nustatytų aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą mažinti prašomą priteisti iš atsakovo A. K. žalos dydį (CK 6.251 str. 2 d.). Atsakovas A. K. yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybių įsidarbinti ir gauti pajamas žalai atlyginti. Todėl tai, kad atsakovas duotuoju laikotarpiu neturi galimybių žalą atlyginti nesudaro pagrindo žalos sumą mažinti, nes tai nebūtų protinga atsižvelgiant į apeliantų argumentą, kad atsakovas neturi nei uždarbio, nei turto, iš kurio galėtų sumokėti priteistą teismo sprendimu skolą ieškovei.
29. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Ta aplinkybė, kad atsakovams nepatiko, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei teisę perimti žalos atlyginimo reikalavimą iš trečio asmens (automobilio savininko), nereiškia galimumo konstatuoti teismo šališkumą, procesinės teisės pažeidimą, nes to nenumato įstatymas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių tinkamai išnagrinėti civilinę bylą, todėl teismo veiksmai aiškinat šalims jų procesines teises negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas (CPK 5,8 str.).
30. Atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ir priteisė bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju ieškovė nagrinėjant šią civilinę bylą pirmos instancijos teisme patyrė 710 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 168 Eur kelionės išlaidų (2016 m. liepos 13 d. pažyma su priedais). Išlaidų dydį patvirtina ieškovės teisinių paslaugų sutartis su advokate J. P. (ieškinio priedas Nr. 2), mokestiniai dokumentai išduoti ieškovei (2015 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 784946, 2016 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 823714, 2016 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 823722) ir advokatei (išlaidų kurui 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. kvitai). Bylos duomenimis, advokatė ieškovės vardu surašė ieškinio pareiškimą, teikė ieškovei teisinius patarimus atstovavo ieškovę teismo posėdžiuose: 2016 m. vasario 11 d. (1 val. 26 min.), 2016 m. balandžio 4 d. (2 val. 13 min.), 2016 m. gegužės 5 d. (22 min.), 2016 m. birželio 7 d. (11 min.), 2016 m. liepos 13 d. (53 min.) teikė ieškovės vardu prašymus ir įrodymus teismui (2016 m. vasario 19 d. reg. Nr. DOK – 3698, 2016 m. birželio 6 d. dok. Nr. 13742). Advokatė ir ieškovė gyvena ir atvyko į teismo posėdžius iš Palangos m. į Kauno apylinkės teismą. Apeliacinis teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingos ir priteistinos. Ieškovės atstovės kelionės išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovų. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą teismo priteistos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovės atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų teisinės pagalbos išlaidų dydžių. Šiuo atveju maksimali atlygintina išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti skaičiuojama sekančiai :8.2 punktas už ieškinio pareiškimo surašymą- 1749 Eur; 8.17 punktas už atstovavimą teismo posėdžiuose (3val.) 225,93 Eur, už konsultavimą (1val.) 75,31 Eur, taigi maksimali atlygintina išlaidų sumą už advokato teisinę pagalbą galėjo sudaryti 2 050,24 Eur. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė prašė priteisti 710 Eur, tad ieškovės advokatės teisinės pagalbos išlaidos už atliktus procesinius veiksmus yra žymiai mažesnės nei Rekomendacijose patvirtinti maksimalūs rekomenduojami dydžiai, o jų dydis, atitinka advokatės darbo indėlį rengiant procesinius dokumentus, ieškovę atstovaujant teisme, todėl nėra pagrindo jų sumažinti.
31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia pagal bylos duomenis, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl Kauno apygardos teismas dėl jų plačiau nepasisako procesiniame dokumente.
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau yra pagrindas nekeičiant teismo sprendimo esmės, patikslinti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iš atsakovo A. K. ginčo lėšos priteistos ieškovei S. B., nes pirmosios instancijos to nenurodė, nors ieškovės S. B. ieškinio reikalavimą patenkino visiškai (CPK 270 str. 5 d.2 p.,3 p.).
35. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (2016 m. rugsėjo 13 d. reg. Dok- 21640) pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 823739 už bendrą 300 Eur sumą. Vadovaujantis atstovavimo 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartimi Nr. 40-A advokatė J. P. ieškovės vardu Kauno apygardos teismui surašė ir pasirašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2016 m. spalio 26 d. reg. Nr. Ei-40081). Teismas iš esmės sutiko su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai atsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus. Rekomendacijų ( 8.11 punkte) nurodytas maksimalus rekomenduojamų teisinių paslaugų užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, jis sudaro iki 2 244 Eur. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur teisinių paslaugų atstovavimo išlaidų Todėl ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovo A. K., nes yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo nekeisti.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad teismas priteisė iš atsakovo A. K. (gim. 2000 m. lapkričio 30 d.), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai ir kitoms išlaidoms atlyginti, subsidiariai iš atsakovo A. K. tėvų: G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 620 Eur už automobilio sugadinimą, 110 Eur už žalos įvertinimą, iš viso 730 Eur (septyni šimtai trisdešimt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 16 Eur žyminio mokesčio ir 878 Eur advokatės atstovavimo ir kelionės išlaidas ieškovei S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Palanga, (duomenys neskelbtini));
Priteisti ieškovei S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Palanga, (duomenys neskelbtini)) teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas, turėtas Kauno apygardos teisme 300 (tris šimtus) Eur iš atsakovo A. K. (gim. 2000 m. lapkričio 30 d.), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo teisinėms išlaidoms atlyginti, subsidiariai iš atsakovo A. K. tėvų: G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.