Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas Ž. D. skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. D. Institucijos vyriausiojo specialisto E. V. 2024 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 307 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad kontrolės kelyje metu 2024 m. balandžio 15 d. nustatyta, ir surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vairuotojas A. D. vairavo N3 kategorijos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su gamintojo sumontuota EURO5 standartą atitinkančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, kuri yra neveiksni. Kontrolės metu išmontuota sistemos manipuliavimo įranga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas Ž. D., būdamas atsakingu už transporto veiklą įmonėje, neužtikrino, kad įmonės transporto priemonės būtų tinkamai prižiūrimos, techniškai tvarkingos, ir kad visos gamintojo sumontuotos sistemos veiktų tinkamai, nebūtų atjungtos ar dar kitaip jomis manipuliuojama. Tokiais veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. D. skirta 750 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. D. pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Skundžiama nutartis grindžiama neteisinga faktinių aplinkybių interpretacija. Byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonėje buvo sumontuotas gamintojo nenumatytas išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos manipuliavimo įrenginys. Atliktas eksperimentas patvirtino, kad ginčijamas emuliatorius buvo skirtas tik kalnų stabdžio (retarderio) funkcijai, o ne AdBlue sistemai. Teismo sprendimas paremtas vien prielaida, kad šis emuliatorius galėjo daryti įtaką išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemai, tačiau tai nėra įrodyta objektyviais duomenimis.

3.2. Pagal ANK 307 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tik tada, kai nustatoma, kad transporto priemonėje buvo įrengtas gamintojo nenumatytas prietaisas, turintis neigiamos įtakos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kalnų stabdžio emuliatorius paveikė AdBlue sistemą. Be to, pati techninė diagnostika patvirtino, kad išmetamųjų dujų sistema buvo veikianti ir nebuvo fiksuoti jokie išmetamųjų dujų rodiklių viršijimai. Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo įrodymus.

3.3. Marijampolės apylinkės teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad ginčijamas emuliatorius neturėjo jokio poveikio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemai. Be to, nėra techninių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atjungus retarderio emuliatorių, transporto priemonės AdBlue sistema tapo neveiksni. Teismas taip pat ignoravo tai, kad transporto priemonė po techninės apžiūros buvo pripažinta techniškai tvarkinga ir atitiko gamintojo reikalavimus. Tai rodo, kad inkriminuotas pažeidimas buvo nustatytas remiantis klaidingomis prielaidomis.

3.4. Byloje pateikti įrodymai, tokie kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostikos ataskaita, patvirtina, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema veikė tinkamai. Nepaisant to, teismas neįvertino šių įrodymų objektyvumo ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

3.5. Net jei būtų laikoma, kad emuliatorius galėjo turėti tam tikrą įtaką transporto priemonės sistemoms, teismo paskirta bausmė yra neproporcinga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama teisėtai, o paties nusižengimo pobūdis nėra pakankamai aiškiai įrodytas. Administracinės nuobaudos paskyrimas tokiais atvejais turėtų būti grindžiamas objektyviais įrodymais, o ne subjektyviomis interpretacijomis. Be to, bausmė neatitinka proporcingumo principo, nes nėra nustatyta jokios tiesioginės žalos nei aplinkai, nei kitiems eismo dalyviams.

3.6. Teismo nutartyje nėra pakankamai išsamiai pagrįsta, kodėl nebuvo atsižvelgta į eksperimento rezultatus ir diagnostinius duomenis. Byloje buvo pateikti techniniai dokumentai, kurie aiškiai parodė, kad ginčijamas įrenginys neturėjo įtakos AdBlue sistemai, tačiau teismas jų nevertino išsamiai. Nepakankamas argumentavimas abejonių nepašalinimas remdamasis prielaidomis yra esminis procesinis pažeidimas, kuris turėtų lemti nutarties panaikinimą. Teismas priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi eksperimento rezultatais, tačiau minėto eksperimento atlikimas byloje nepateikė jokių kitų, naujų, papildomų, neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, o tik atkartojo neva nustatyto pažeidimo algoritmą surašant protokolą, kas neįrodo apelianto Ž. D. kaltės pagal ANK 307 straipsnio nuostatas, nes nepateikti, minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtinti, pažeidimą konstatuojantys neginčijami faktai, nepašalintos abejonės, nepaneigti liudytojų (konfiskuoto emuliatoriaus gamintojo atstovo ir emuliatoriaus montuotojo) parodymai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir eksperimento metu protokolą surašęs pareigūnas R. N. yra pripažinęs, kad galėjo suklysti nustatydamas išimamo emuliatoriaus paskirtį ir neteisingai pritaikydamas ANK nuostatus.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. D. skundą Institucijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus vyriausiasis specialistas E. V. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei tinkamai įvertino, kad ANK 307 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) dispozicija nenumato pareigos nustatyti, kokiu tiksliai būdu yra išderinama išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Pakanka nustatyti, kad rastas įrenginys daro įtaką minėtos sistemos tinkamam veikimui, o nagrinėjamu atveju tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek eksperimento metu buvo aiškiai nustatyta, kad rastas emuliatorius darė tiesioginę įtaką išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui. Dėl nurodytų aplinkybių Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. D. apeliacinis skundas tenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. D. skundo apygardos teismui matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei Ž. D. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 307 straipsnio 3 dalyje (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-897 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.).

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. ANK 307 straipsnio 3 dalyje (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-897 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su sumontuotu gamintojo nenumatytu išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui neigiamos įtakos turinčiu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimą. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prietaiso ar įrenginio konfiskavimą. Pažymėtina, kad ANK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai eksploatuojamas išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui neigiamos įtakos turintis prietaisas ar įrenginys, vadinasi, pats eksploatavimo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

9. Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju Ž. D. Institucijos vyriausiojo specialisto E. V. 2024 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 307 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad kontrolės kelyje metu 2024 m. balandžio 15 d. nustatyta, ir surašytame protokole Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vairuotojas A. D. vairavo N3 kategorijos transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su gamintojo sumontuota EURO5 standartą atitinkančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, kuri yra neveiksni. Kontrolės metu išmontuota sistemos manipuliavimo įranga.

10. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas Ž. D. teigia, jog administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai nustatoma, kad transporto priemonėje buvo įrengtas gamintojo nenumatytas prietaisas, turintis neigiamos įtakos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

11. Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nors kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, ANK 307 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau, ANK XVIII skyriuje nurodyti administraciniai nusižengimai yra susiję su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga, taigi, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog vis dėlto, sutiktina su Ž. D. apeliacinio skundo motyvu, jog būtina nustatyti, jog transporto priemonėje įrengtas prietaisas turėjo turėti neigiamos įtakos išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimui, tačiau nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nei Institucijos nutarime vis dėlto nurodytos aplinkybės, t. y. Ž. D. veikimu/neveikimu padaryta žala aplinkos apsaugai, nenustatytos.

12. Apeliaciniame skunde Ž. D. teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vertinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostikos ataskaita, kuri patvirtina, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema veikė tinkamai. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta administracinio nusižengimo byla, neturi pagrindo nesutikti su apelianto nurodytu. Kaip matyti, bylos medžiagoje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog vilkikui DAF, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ UAB dirbtuvėse buvo atlikta kompiuterinė diagnostika. Vilkikui nustatytas kalnų stabdžio (retarderio) gedimas. Papildomai buvo patikrinta vilkiko išmetamųjų dujų sistema (EAS-2), sistema veikia tinkamai, esminių klaidų, gedimų nepastebėta (b. l. 10). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą pažymą, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog automobilio patikrinimas kelyje buvo atliktas 2024 m. balandžio 15 d., tuo metu buvo išmontuotas emuliatorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma pateikta praėjus 2 dienoms, t. y. 2024 m. balandžio 17 d., todėl negalima nustatyti patikrinimo metu ji veikė, ar veikė tinkamai. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje padaryta išvada ir pažymi, jog priešingai, minėta administracinio nusižengimo byloje esanti pažymi patvirtina, jog net ir kontrolės metu, vykusios 2024 m. balandžio 15 d., išmontavus sistemos manipuliavimo įrangą (emuliatorių), praėjus 2 dienoms, patikrinus vilkiko išmetamųjų dujų sistemą, joje esminių klaidų bei gedimų nenustatyta. Tai reiškia, jog transporto priemonei esant be emuliatoriaus, kadangi jis Institucijos 2024 m. balandžio 15 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) buvo paimtas, išmetamųjų dujų sistema veikė tinkamai.

13. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesirėmė liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad ginčijamas emuliatorius neturėjo jokio poveikio išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į liudytojo R. N. parodymus, o būtent – liudytojas nurodė, kad emuliatoriumi galima užprogramuoti bet ką, todėl jis gali būti susijęs ir su kalnų stabdžių sistema. Iš 2025 m. sausio 15 d. eksperimento protokolo matyti, jog liudytojas R. N. paaiškino, kad negali pamatuoti taršos lygio bei nurodyti, ar veikia retarderis neigiamai AdBlue sistemą, emuliatoriaus naudojimas nepaneigė AdBlue sistemos veikimo, tačiau ji veikia netinkamai (b. l. 135-137). Liudytojas A. D., kuris ir vairavo transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad emuliatorius buvo įdėtas dėl automatinių pavarų, tai buvo kalnų stabdžio atjungėjas, o ne AdBlue sistemos, apie ką sužinojo servise. Liudytojas L. K. parodė, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą 2022 m. lapkričio 14 d. įdėjo kalnų stabdžio emuliatorių. Liudytojas V. A. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. pardavė prietaisą (duomenys neskelbtini) MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą – faktūrą. Šis prietaisas veikia kaip retarderio pakaitalas, užtikrina tinkamą pavarų dėžės veikimą tokiu atveju, jeigu valdymo blokas yra sugedęs ar pašalintas iš transporto priemonės, kad prietaiso nereikia perprogramuoti ir jis nėra perprogramuojamas. Jo perprogramuot taip, kad jis apeitų ADblue sistemą negalima. Apygardos teismas, įvertinęs aptartą, daro išvadą, jog objektyviais ir neginčytais duomenimis administracinio nusižengimo byloje nepatvirtinta, jog iš vilkiko išimtas emuliatorius turėjo įtakos vilkiko išmetamųjų dujų sistemai, o būtent patvirtina Ž. D. viso proceso metu tvirtintą, jog nagrinėjamu atveju išmontuotas buvo kalnų stabdžio (retarderio) emuliatorius.

14. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą buvo pakankamai aktyvus, t. y. apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos atstovą E. V., liudytojus R. N., R. B., A. D., L. K., V. A. bei atliko eksperimentą. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau šioje nutartyje aptarto, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Ž. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 307 straipsnio 3 dalyje (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-897 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.