Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant pareiškėjai L. D., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. Š., V. D., (duomenys neskelbtini) notarei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. Š., V. D., (duomenys neskelbtini) notarė A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, jog jos tėvas nežinojo, kad jam dar reikėjo kreiptis į notarę dėl sutuoktinės palikimo priėmimo po jos mirties, o tiesiog faktiniu valdymu priėmė palikimą, galvodamas, kad yra šio viso turto savininkas. Pažymėjo, jog tėvas visada prižiūrėjo butą, mokėjo už jį mokesčius. Pati pareiškėja paskutinius 8 tėvo gyvenimo metus jį patį prižiūrėjo, dėl šių aplinkybių pareiškėjos brolis nepretenduoja į palikimo turtą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pareiškėja prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1994-06-11 mirė L. Š., o 2015-01-20 mirė L. Š.. L. Š. ir L. Š. nuo 1946-09-04 iki 1994-06-11 buvo santuokoje, santuokos metu susilaukė dukters L. D. (pareiškėjos) ir sūnaus V. Š. (suinteresuoto asmens) (b.l. 11, 19-21, 23, 24-28). Mirusieji gyvendami santuokoje turėjo turto: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16) ir garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės liudijimo nustatyta, kad 1994-06-11 mirus L. Š., kurios turto atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta, nes dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) notarų biurą niekas nesikreipė (b.l. 22). Tokiu būdu L. Š. atsiradusio palikimo atžvilgiu paveldėjimo teisė nerealizuota. Tiek notarė atsiliepime, tiek pareiškėja teismui nurodė, jog pareiškėjos tėvas L. Š., po savo sutuoktinės L. Š., mirusios 1994-06-11, mirties terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių – dėl teisinių žinių trūkumo, nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą per 6 mėn. terminą (pagal 1964 m. CK). Mirusiųjų sūnus suinteresuotas asmuo V. Š. yra atsisakęs nuo palikimo savo sesers L. D. naudai, savo atsisakymą įforminęs pas Sankt Peterburgo notarę, į posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui nepateikė (b.l. 19-21).

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š. (mirė 2015-01-20) kaip sutuoktinis pergyvenęs sutuoktinę faktiškai priėmė L. Š. (mirė 1994-06-11) palikimą. Todėl bylos teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 str., apibrėžiantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas). Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.).

Pareiškėjos tėvas L. Š., vadovaujantis LR CK 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija) paveldi su pirmos eilės įpėdiniais. Taigi L. Š. pagal 1964 m. redakcijos civilinį kodeksą yra pirmos eilės įpėdinis, nes palikimas atsirado iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pagal bylos medžiagą (b.l. 16-17) nustatė, kad palikimą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 29-56) nustatyta, kad L. Š. po sutuoktinės L. Š. mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už butą mokesčius, taip pat mokėjo mokesčius už garažą. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad L. Š. priėmė palikimą, butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str. 1 d. 8 p., 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), LR CK 5.5 str., 5. 13 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina, t.y. nustatomas juridinis faktas, kad po L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. birželio 11 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą, ją pergyvenęs sutuoktinis L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomai tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2015-01-20, kaip sutuoktinis pergyvenęs sutuoktinę, faktiškai priėmė L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1994-06-11, palikimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.