- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- eII-692-549/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00689-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- E. J.
- Advokatai
- Artūras Taroza
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J., jos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Tarozai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. (buvusi pavardė D.) (toliau ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Gargždai, atstovo advokato Artūro Tarozos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2025-09-18 nutarimo Nr. 30-ANR_N-11456-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas E. J. (buvusi pavardė D.), 2025-08-21 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-2705-2025 dėl to, kad ji 2025-08-31, 19 val. 32 min., Klaipėdos rajono sav., Kulių k., Dobilo, vairavo transporto priemonę BMW, (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas – pirmu pūtimu 0,46 ±0,01 promilių, o antru pūtimu 0,47 ± 0,01 promilių – girtumo laipsnis, ir tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktas, bei padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025-09-18 nutarimu Nr. 30-ANR_N-11456-2025 E. J. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjos E. J. atstovas advokatas Artūras Taroza skundu prašo:
skirti teismo psichiatrijos (toksikologijos) ekspertizę tikslu išsiaiškinti atsakymus į klausimus: 1) ar, remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko (E. W.) formulę, priklausomai nuo organizmo būklės iki kraujo ėminio paėmimo, E. J. neblaivumas 2025-08-31, 19 val. 32 min., buvo daugiau negu leistina norma 0,4 ‰ promilės riba?
2) Kokia galėjo būti mažiausia bei didžiausia etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje 2025-08-31, 19 val. 32 min.? 3) ar per praėjusį laiką iš E. J. organizmo galėjo pasišalinti tokia alkoholio koncentracija kraujyje iki 0,34 promilės?
2) jeigu po specialistų išvados ir bylos išnagrinėjimo paaiškėtų, kad nepakanka duomenų neabejotinai išvadai, jog 2025-08-31, 19:32 val., E. J. vairavo transporto priemonę, kai jos neblaivumas nesiekė 0,41 ‰ (promilės), panaikinti Institucijos 2025-09-18 nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną E. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas),
3) jeigu po specialistų išvados ir bylos išnagrinėjimo paaiškėtų, kad 2025-08-31, 19:32 val., E. J. vairavo transporto priemonę, kai jos neblaivumas siekė 0,41 ‰ (promilės) ir daugiau, pakeisti Institucijos 2025-09-18 nutarimą dalyje dėl pritaikytų administracinio poveikio priemonių –taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, t. y. skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki dviejų mėnesių, ir neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba skirti šį draudimą bent ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui.
Skunde nurodoma, kad E. J. nuosekliai teikė atvirus paaiškinimus, kad 2025-08-31 (sekmadienis) vakare kartu su dabartiniu sutuoktiniu M. J. svečiavosi pas draugus ir per maždaug dvejų valandų laiką bendraudami vaišinosi maistu bei nedideliu kiekiu alaus – išgėrė po du 0,5 l talpos butelius alaus, kurio stiprumas 5,2 %. Baigiantis susitikimui E. J., apie 19:15 val. išgėrė porą paskutinių gurkšnelių alaus ir pradėjo ruoštis išvažiavimui. Nei ji, nei M. J. jokių apsvaigimo nuo išgerto nedidelio kiekio silpno alkoholio požymių nejuto, reakcija nebuvo sulėtėjusi, koordinacija buvo įprasta, todėl jiedu buvo visiškai įsitikinę, jog yra blaivūs, neblaivumas nesiekia 0,40 promilės ir gali vairuoti. Buvo atvažiavę E. J. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ji ir sėdo vairuoti. Jai vairuojant išvažiavo apie 19:25 val., ir pavažiavus apie 300 – 400 m juos sustabdė pravažiuojančias transporto priemones tikrinantis policijos reidas. E. J. patikros nevengė ir privažiavusi sustojo, nes buvo visiškai įsitikinusi, jog vairuoja blaivi. Jos nustebimui pareigūnai 19.29 val., bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikę alkoholio dar kartą ją tikrino alkoholio matuokliu ir nustatė: 19:32 val. – 0,46 promilės (pritaikius paklaidą +/- 0,017 promilės – 0,443 promilės), o 19:50 val. – 0,47 promilės (pritaikius paklaidą – 0,453 promilės). Akivaizdu, kad E. J. buvo sąžiningai suklydusi dėl savo tikrosios organizmo būklės, nes dėl išgerto nedidelio kiekio silpno alkoholio ji buvo visiškai įsitikinusi, kad jos neblaivumas neviršija leistinos vairuoti 0,40 promilės ribos, nes priešingu atveju būtų perleidusi vairavimą M. J., kuriam policija nustatė tik 0,2 promilės. Tai, kad antrojo patikrinimo alkoholio matuoklis parodė šiek tiek didesnį neblaivumą, nulemta fakto, kad E. J. paskutinius porą gurkšnelių alaus išgėrė maždaug tik prieš 17 minučių iki pirmojo patikrinimo. Pažymėtina, kad E. J. vairavo jai puikiai žinomu kelio maršrutu, buvo dėmesinga, manevravo saugiai, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedarė, buvo sustabdyta ne dėl įtarimą kėlusio manevravimo, o dėl policijos planinio vairuotojų tikrinimo. Įvykio metu E. J. nustačius neblaivumą, jie klausė pareigūnų apie galimybę važiuoti į ligoninę atlikti kraujo tyrimą, nes alkoholio matuoklis galėjo parodyti netikslius rezultatus dėl per trumpą laiką iki patikrinimo vartoto alaus. Pareigūnai pasakė, kad į gydymo įstaigą privalo spėti per 1 valandą laiko, alkoholio matuokliu M. J. nustatė vos 0,2 promilės, t. y. jis galėjo vairuoti. Pareigūnai tik 19:53 val. baigė pildyti administracinio nusižengimo dokumentus ir M. J. išvežė E. J. į artimiausią Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“. Buvo iškviestas gydytojas, kuris nuo 20:31 val. atliko E. J. apžiūrą ir surašė 2025-08-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad alkoholio nustatymas iškvėptame ore: pirmasis tyrimas 20:37 val. rezultatas 0,32 ‰, kartotinis tyrimas 20:51 val. – 0,24 ‰; 21. Biologinės terpės bandinys: paimtas kraujo mėginys, paėmimo laikas 20:42 val. kiekis 10 cm. Padaryta išvada – apsvaigimo požymių nestebi. Valstybinė teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. T-A 3569/2025(01), nurodyta, kad kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,34 promilės. Skunde pažymima, jog visuotinai žinoma, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos procesų dėsningai mažėja, kad alkoholio oksidacijos, tiksliau eliminacijos iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, todėl atliekant alkoholio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per 1 valandą greičio ribomis: nuo 0,10 iki 0,25 promilės. Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko (E. W.) formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val., o moters organizme ramybės būsenoje per l valandą vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,17 iki 0,22 promilių etilo alkoholio.
Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė arba pasitelkiamas teismo medicinos specialistas, kad būtų nustatyta, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Jeigu šiuo atveju E. J. nustatytas neblaivumas faktiškai prieštarautų aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą pasišalinimą iš jos organizmo, tai duotų pagrindą suabejoti pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatais. Skunde pažymima, kad su Institucijos išvados dėl E. J. neblaivumo, atsižvelgiant į ligoninėje nustatytus rezultatus, vertintinos tik kaip prielaida, tuo tarpu priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu visgi Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvados ir byloje esančių duomenų visuma nepašalins pagrįstų abejonių dėl E. J. neblaivumo laipsnio įvykio metu (manytina, kad pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams) ir byloje neįrodyta, kad E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, prašoma Institucijos nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo teisena jai nutraukti, jos veikoje nenustačius administracinių nusižengimų požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Tačiau jeigu visgi paaiškėtų, kad 2025-08-31, 19 val. 32 min. ji vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jos neblaivumas siekė 0,41 ‰ (promilės) ir daugiau, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visuma Institucijos neįvertintų svarbių aplinkybių apie jos išimtinai teigiamą asmenybę ir mažesnį veikos pavojingumą, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taikant dar švelnesnes administracinio poveikio priemones, nes: - ji nuoširdžiai gailisi ir išgyvena ne tik dėl patiriamų nepatogumų, bet ir savo veiksmų, juos vertina adekvačiai ir tinkamai, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir iš viso to pasimokė, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra; ji pareigūnams atvirai paaiškino, kad prieš išvažiuojant dėl išgerto nedidelio kiekio alaus ir puikios savijautos buvusi sąžiningai įsitikinusi, jog yra pakankamai blaivi ir gali vairuoti, juolab kai kartu važiavęs keleivis M. J. neabejotinai galėjo vairuoti, nes jam nustatytos 0,2 promilės; ji, pagrįstai abejodama nustatyto neblaivumo laipsniu, pasinaudojo teise nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą, kur 20:37 val. nustatytas tik 0,32 promilių, 20:51 val. - 0,24 promilių, o iš kraujo tyrimo - 0,34 promilių, neblaivumas. Prieš sėsdamas už vairo ji jautėsi visiškai žvali, kalba, judesiai ar koordinacija nebuvo sutrikę, reakcija nesulėtėjusi, vairavo saugiai ir jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedarė. Visa tai patvirtina, kad E. J. nesiekė vairuoti transporto priemonę neblaivi, nes už vairo sėdo sąžiningai klysdama dėl savo blaivumo lygio, o ne iš piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles; pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai, policijos jai nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (po paklaidos 0,433 promilės) vos per 0,03 promilės dalį viršija ribą – 0,41promilės, nuo kurios pagal bendrą taisyklę draudžiama vairuoti transporto priemones. Iki policijos sustabdymo ji nuvažiavo santykinai nedidelį atstumą (300 - 400 m), pareigūnai ją patikrino eilinio reido metu, o ne dėl kokio nors pastebėto pavojingo manevravimo. Dėl jos veiksmų neigiamų pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Visa tai atsveria pirmiau nurodytas aplinkybes ir rodo mažesnį, negu rūšinis, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį; E. J. savo elgesį vertina ypač kritiškai, nevengia atsakomybės ir pasekmių, bendradarbiavo su policija ir aktyviai ėmėsi priemonių savo neblaivumo laipsniui išsitirti; toks jos nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas elgesys. Ji kasdien daug vairuodavo asmeniniais ir darbo reikalais, tačiau anksčiau šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padariusi, o po nusižengimo padarymo ji naujų teisės pažeidimų nepadarė; ji yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, atsakinga, darbšti, pareiginga, nepriekaištingos reputacijos, anksčiau nepažeidusi įstatymų, bylos nagrinėjimo laiku 2025-09-20 sukūrė laimingą šeimą, stropiai dirba ir moka mokesčius Valstybei, yra darbdavio charakterizuojama teigiamai; teisė viruoti transporto priemones E. J. ypač reikalinga tam, kad galėtų pasirūpinti senyvo amžiaus artimaisiais ir vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas. Jis jau šeštus metus dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje - kepyklėlėje ir pagal darbo funkcijas ji išvežioja produkciją įmonės klientams bei privalo savarankiškai parsivežti gaminius iš konditerijos cecho. Ji šeimoje prižiūri močiutę ir senolį, kurie turi daug sveikatos problemų, todėl ji nuolat juos vežioja pas gydytojus ir jai ypač svarbu išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjos atstovo nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes, manytina, jog E. J. administracinio poveikio priemonė skirta pagrįstai, tačiau šios priemonės poveikis paminėtų aplinkybių kontekste yra per griežtas. Nors ji supranta, jog teisės vairuoti atėmimas ir dėl to susidarantys nepatogumai yra natūrali padaryto pažeidimo pasekmė, kurios ji nesiekia išvengti, tačiau ir paskyrus trumpesnes administracinio poveikio priemones, ji būtų pakankamai paveikta ir taip būtų visiškai pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Jau dabar jai taikomas teisės vairuoti sustabdymas kelia didelius asmeninius nepatogumus, negali atlikti visų darbo funkcijų ir pasirūpinti savo senyvais artimaisiais, tad akivaizdu, kad jai jau dabar realiai daromas pakankamas auklėjamasis poveikis, dėl ko ji pasitaisys ir ateityje tokių teisės pažeidimų nebedarys. Todėl manoma, jog yra pagrindas taikytis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirti administracinio poveikio priemonę trumpesnės trukmės nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyti minimalūs terminai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Pažymima, kad Institucijos nuomone nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, kuris priimtas įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, vadovaujantis įstatymu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, bei – pabrėžiama – motyvuotas, todėl Institucija nesutinka su skundo reikalavimais.
Pažymima, jog skundžiamas nutarimas šioje byloje priimtas vadovaujantis teismų formuojama praktika analogiškose bylose ir vertinant asmens neblaivumo laipsnį tokį, koks jis buvo nustatytas vairavimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Taip pat pažymima, kad su skundu atstovo pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 3869/2025(01) pateikta išvada, jog E. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,34 promilės etilo alkoholio. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujas tyrimui buvo paimtas 2025-08-31, 20:42 val. Šie duomenys tik patvirtina, kad E. J. vairavo būdama neblaivi, jai alkotesteriu vairavimo metu nustatytas neblaivumas laikui bėgant mažėjo. Institucijos nuomone, E. J. atstovo skundo reikalavimas paskirti narkologinę (toksikologijos) teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo pagal Vidmarko formulę, yra nepagrįstas, kadangi tai būtų perteklinis veiksmas, nepadedantis nustatyti papildomų ir tikslesnių duomenų apie asmens neblaivumą įvykio metu. Pažymima, kad tai būtų teoriniai apytikriai alkoholio koncentracijos kraujyje skaičiavimai pagal Vidmarko formulę, kuri paprastai naudojama tais atvejais, kai nebuvo atliktas tyrimas alkotesteriu arba dėl kitų priežasčių nebuvo galima laiku paimti kraujo ar šlapimo mėginių tyrimams. Taip pat pažymima, jog toks skaičiavimas priklauso mažiausiai tikslių alkoholio kraujyje nustatymo metodų grupei. Be to tam, kad būtų galima atlikti skaičiavimus pagal šią formulę, būtina turėti duomenis apie išgertą alkoholį, jo kiekį, asmens kūno masę. Taip pat skaičiavimų tikslumui turi įtakos suvartoto maisto kiekis ir jo vartojimo laikas, asmens sveikatos būklė, fizinės veiklos intensyvumas. Šių duomenų nagrinėjamu atveju nėra, jų neįmanoma gauti ar atkurti. Tačiau tai negali būti laikoma trūkumu vertinant įrodymus byloje, kadangi asmens neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, taip pat atliktas kraujo tyrimas, kuris patvirtino alkoholio vartojimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu E. J. paskirta minimali administracinė nuobauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas 6 mėn., bei alternatyvi straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam 12 mėn. terminui yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymima, kad E. J. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti E. J. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad neblaivių vairuotojų nemažėja, daugėja pakartotinio vairavimo neblaiviems atvejų. Akivaizdu, kad E. J. elgėsi itin lengvabūdiškai ir įžūliai visuomenės atžvilgiu sėsdama už transporto priemonės vairo būdama neblaivi (skunde pripažįstama, kad išgėrė alkoholio ir už kelių minučių sėdo už vairo), tuo padarydama vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir sukeldama didelį bei realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, kad E. J. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiai, jei bus sulaikyta vairuojanti transporto priemonę neblaivi (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Kadangi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ja siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, prioritetą teikiant visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir siekiant užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Todėl, Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir adekvati padarytam nusižengimui, nukreipta administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, o skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ar, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelninti paskirtą nuobaudą, nes E. J. atstovas tam nenurodė jokių išimtinių, ypatingų ar itin reikšmingų aplinkybių. Todėl prašoma atmesti E. J. atstovo skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Taip pat informuojama, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus ir prašoma šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėja E. J. prašė skundą tenkinti. Prašė skirti ekspertizę ir nustatyti, koks neblaivumo lygis buvo vairavimo metu. Paaiškino, kad ji vakarojo pas draugus ir per dvi valandas išgėrė du po pusę litro 5,2 stiprumo alaus. Nesijautė neblaivi, apsvaigus, nejautė ir kitokių sutrikimų, todėl net neabejojo, kad gali vairuoti. Kadangi buvo atvykę jos automobiliu, todėl net negalvodama apsikeisti su vyru, kuris buvo išgėręs tiek pat, vairavo ji. Prieš išvažiuodama baigė gerti alų ir iš draugų išvyko apie 19.15 val. Nuvažiavus kelis šimtus metrų reido metu buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Patikrinus jos blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,46 promilių, o antru pūtimu 0,47 – girtumo laipsnis. Nesutikdama su tokiais rezultatais, panašiai per pusvalandį nuvyko į ligoninę kraujo tyrimui atlikti ir jį atlikus buvo nustatytas daug mažesnis neblaivumo lygis, todėl mano, jog policijos patikros metu buvo nustatytas netikslus neblaivumo lygis, dėl ko būtina atlikti ekspertizę. Jeigu šis prašymas nebus tenkintas ir administracinio nusižengimo byla nebus nutraukta, prašo sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ir jos neskirti, arba sutrumpinti jos terminus. Teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, nes kartu su mama rūpinasi neįgaliu seneliu, vežioja jį gydymo įstaigas, taip pat rūpinasi ir savo močiute. Niekas kitas, be jos ir mamos, senoliais negali pasirūpinti, nes jų šeima nėra didelė. Vyras dirba, todėl taip pat negalėtų nuolat jais rūpintis. Ši teisė jai būtina ir darbinėms funkcijoms vykdyti, kadangi ji dirba kepyklėlėje, todėl susitinka su klientais, priima ir pristato užsakymus. Kepyklėlėje dirba keturios darbuotojos, tačiau tik ji ir dar viena darbuotoja turi teisę vairuoti, dėl ko likusi viena darbuotoja nepajėgtų rūpintis užsakymais. Taip pat ji lanko sporto klubą, turi metinį abonementą, kurį prarastų. Be teisės vairuoti negalėtų lankytis pas kosmetologus, pasirūpinti savimi. Vyras nuolat jai padėti taip pat negali dėl savo darbo. Prašo atsižvelgti, kad jokių padarinių nesukėlė, buvo nuvažiavusi tik kelis šimtus metrų, ką tik sukūrė šeimą. Labai gailisi dėl savo poelgio, tai buvo jai didžiulė pamoka, kurios nekartos.
E. J. atstovas advokatas Artūras Taroza prašė skundą tenkinti. Kadangi pareiškėjai policijos tikrinimo metu po paklaidos buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, jis jai sukėlė abejones, nes buvo išgėrusi nedidelį kiekį nestipraus alkoholio, todėl ji nuvyko į gydymo įstaigą. Ten dar kartą buvo patikrinta alkoholio matuokliu ir nustatytas 0,32 promilės, vėliau – dar mažesnis. Kadangi neblaivumo lygis greit mažėjo, pareiškėjai pagrįstai kilo abejonių dėl pareigūnų atliktos patikros tikslumo, nors alkotesterio parodymų ar patikros neginčija. Todėl būtų tikslinga skirti ekspertizę. Tačiau teismui netenkinus šio prašymo, prašo sušvelninti pareiškėjai skirtą administracinio poveikio priemonę. Mano, kad pareiškėja vairavo sąžiningai klysdama, juo labiau, kad važiavo su vyru, kuriam buvo nustatytas tik 0,22 promilių neblaivumas, todėl jeigu būtų supratusi, kad yra neblaivi, būtų apsikeitusi vietomis su vyru.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Skunde ir teismo posėdyje E. J. išreiškė abejones dėl policijos pareigūnų įvykio metu jai nustatyto neblaivumo lygio, nes tą vakarą ji buvo išgėrusi nedidelį kiekį nestipraus alkoholio – du 0,5 l talpos butelius alaus, kurio stiprumas 5,2 %, todėl abejoja, kad jos neblaivumas galėjo būti 19:32 val. – 0,46 promilės (netaikant paklaidos), o 19:50 val. – 0,47 promilės (nepritaikius paklaidos), dėl ko ji kreipėsi į sveikatos įstaigą ir iškvėptame ore alkoholio buvo nustatyta pirmuoju tyrimu 20:37 val. rezultatas 0,32 ‰, kartotinis tyrimas 20:51 val. – 0,24 ‰; o kraujo mėginyje, paimtame 20:42 val., mažiausia etilo alkoholio koncentracija nustatyta 0,34 promilės. Dėl šių aplinkybių, E. J. įsitikinusi, jog būtina skirti ekspertizę.
Teismo posėdyje protokoline nutartimi E. J. prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad teismų praktikoje šios kategorijos bylose išaiškinta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis e2AT-35-788/2025).
Kaip nurodoma ir pačiame skunde, pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016).
Iš specialisto išvados matyti, jog E. J. kraujas tyrimui buvo paimtas nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu praėjus mažiau nei valandai (antras pūtimas 19:50 val., o kraujas paimtas 20.42 val., t. y., 52 min.). Medicininių tikrinimų aktai patvirtina, jog iškvėptame ore pirmuoju tyrimu 20:37 val. nustatytas 0,32 ‰, po kartotinio tyrimo 20:51 val. – 0,24 ‰, o kraujyje nustatyta mažiausią etilo alkoholio koncentracija – 0,34 promilės. Taigi, net ir atlikus medicininę patikrą, E. J. organizme alkoholio vis tik buvo rasta. Žinoma, praėjus tam tikram laiko tarpui, alkoholio kiekis kraujyje dėsningai sumažėjo pagal anksčiau paminėtus dydžius, tačiau pati pareiškėja patvirtino, kad alkoholio vartojo prieš išvažiuodama, kad ir nedidelį kiekį ir nestipraus alaus. Taigi, E. J. vis dėlto buvo vartojusi alkoholio, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad organizme alkoholio nerasta, kas leistų abejoti policijos pareigūnų alkotesterio duomenų patikimumu. Net ir praėjus tam tikram laikui, tiek iškvepiamame ore, tiek ir kraujyje buvo rasta alkoholio, ir pakankamai didelė jo koncentracija. Todėl nesutiktina su pareiškėjos ir jos atstovo skundo teiginiais, jog medicininės apžiūros metu gauti duomenys kelia abejonių policijos pareigūnų alkotesterio duomenų patikimumu. Net ir įvertinus, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore praėjus tam tikram laikui po pirmojo patikrinimo sumažėjo, tai nepaneigia to, jog E. J. sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jos blaivumą buvo nustatytas mažiausiai 0,46 ±0,01 promilių (neįvertinus paklaidos) neblaivumas. Todėl šiuo atveju, net ir neatliekant ekspertizės ar kitokio specialisto tyrimo, įrodymų pakanka nustatyti, kad E. J. 2025-08-31, 19 val. 32 min., Klaipėdos rajono sav., Kulių k., Dobilo, vairavo transporto priemonę BMW, (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,46 ±0,01 promilių neblaivumas (taikant palankiausią pareiškėjai rezultatą).
Dėl ko pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie E. J. neblaivumo laipsnį tuo metu, kai ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, nėra. Todėl nepaisant visų skunde keliamų abejonių, jos padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl toliau byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).
Nutarime nurodoma, kad E. J. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. J. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta. Todėl ji nelaikytina linkusi ypač grubiai, piktybiškai nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. O kad baustumas už kitokius, ne grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021).
Vertinant E. J. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jai nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis iš esmės nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,45 prom. pritaikius paklaidą) girtumo ribą, už kurią taikoma atsakomybė. Be to, medicininė patikra patvirtina, jog neblaivumo lygis mažėjo, dėl to nepaneigta, kad pareiškėja vartojo nedaug nestipraus alkoholio, todėl tikėtina, kad galėjo sąžiningai klysti, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, dėl ko galėjo nesitikėti, jog jos organizme buvo toks alkoholio lygis. Tai reiškia, kad E. J. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Ypač įvertinus, jog ji buvo sustabdyta vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, jokių padarinių nekilo. Įvertinamos ir kitos skunde bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo įtakos pareiškėjos darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje - kepyklėlėje ir pagal darbo funkcijas ji išvežioja produkciją įmonės klientams bei privalo savarankiškai parsivežti gaminius iš konditerijos cecho. Ji šeimoje prižiūri močiutę ir senelį, kurie turi daug sveikatos problemų, todėl ji, kartu su mama, nuolat juos vežioja pas gydytojus ir jai ypač svarbu išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Nors sutuoktinis turi teisę vairuoti, tačiau jis taip pat dirba ir negali pakeisti pareiškėjos jos darbuose ir asmeninėse pareigose. Tai reiškia, kad netekusi specialiosios teisės ilgam laikui, pareiškėja negalės vykdyti darbo funkcijų, kas galimai neigiamai atsilieps ne tik jos asmeniniams, bet ir įmonės interesams, o pasekmes patirtų ne tik ji pati, bet ir jos artimieji. Visos šios aplinkybės (anksčiau padarytų KET pažeidimų pobūdis, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis, pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad E. J. padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Nors pagal teismų praktiką, pažeidimą padariusio asmens asmeniniams ir artimųjų interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, taip pat ir darbo pobūdis negali būti pripažintas išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės, nei įstatyme numatyta, nuobaudos taikymą, tačiau skunde ir teismo posėdyje pareiškėjo išdėstyti argumentai neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, jos elgesys nebuvo lengvabūdiškas ir ji suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas bei yra linkusi pasitaisyti, todėl ir paskiriant švelnesnę nuobaudą, ji atgrasys ją nuo administracinių nusižengimų darymo.
Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, turėjo būti itin kritiška sau, žinodama, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjos interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl E. J. skirti vien tik jos lūkesčius atitinkančią administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – sukeliami nepatogumai buityje, mobilumo apribojimas, kiti praradimai – nes visos skunde išdėstytos aplinkybės pažeidėjai buvo žinomos nusižengimo darymo metu, tačiau nuo netinkamo poelgio nesulaikė.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, sutrumpinant jos terminą iki 3 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J. (buvusi pavardė D.) atstovo advokato Artūro Tarozos skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-18 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11456-2025, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.