Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-181-564/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-181-564/2025Nutartis · 2025-12-23Marijampolės apylinkės teismas
  2. eAN2-100-876/2026Nutartis · 2026-03-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-23
Bylos Nr.
eII-181-564/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00129-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-181-564/2025Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00129-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4;16.11.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 23 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Savulės 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4957-2025, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. L., pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 10 d. 07 val. 52 min. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo kaime, Marijampolės – Bagotosios gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,57 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, R. L. paskirta 800 Eur bauda (baudos mokėjimą išdėstant dalimis) ir administracinio poveikio priemonė: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui. R. L. prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, minėtu nutarimu netenkintas.

Šalies argumentai

R. L. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, nurodė, kad dėl nežinojimo tinkamai nesuformulavo prašymo institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, nori patikslinti, kad prašo pakeisti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones į administracinio poveikio priemonę, numatančią draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodo, kad labai galisi dėl padaryto nusižengimo, patikslina, kad klydo dėl savo būklės, jautėsi blaivus, namuose turimas alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuoklis alkoholio jo iškvepiamame ore neužfiksavo. Skunde nurodo, kad tikisi ir švelnesnės nuobaudos.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda Pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai ir yra adekvati padarytam nusižengimui. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių padarinių, institucija pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai. Pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi - ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Institucijos nuomone ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą Pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teises aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus tam tikram laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų - jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Toks elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgiama sprendžiant dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teigiamas darbdavio charakteristikas. Institucija pažymi, kad kitų asmenų atsiliepimai neabejotinai vertintini teigiamai. Vis tik geri santykiai su darbo kolektyvu būdingi nemažai visuomenės narių daliai, tai nėra išskirtinis faktas, kuris savaime (nesant kitų tokį pagrindą sudarančių aplinkybių) nulemtų būtinumą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. (2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356- 932/2021). Pažymėtina, kad ir iki nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, bei pasirūpinti savo sutuoktine ir išlaikyti šeimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje ne karta pasisakyta, jog asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, atsakingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. AN2-70-651/2023 ).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą skundą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui.

Teismo posėdžio metu R. L. savo skundo nepalaikė, pakeitė reikalavimą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pripažino, kad nusižengimo dienos išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, išgėrė 250 g.Nusižengimo užfiksavimo dieną jautėsi visiškai blaivus, pasitikrino turimu alkoholio kiekio matuokliu, sutuoktinė taip pat jo būklę įvertino kaip tinkamą vairuoti. Patikslino, kad prieš sustodamas policijos pareigūnų patikrinimui rūkė cigaretę, vėliau laukdamas pakartotinio patikrinimo surūkė dar mažiausiai dvi cigaretes, todėl mano, kad tabakas galėjo turėti įtakos ir iškreipti alkoholio kiekio matuoklio parodymus. Laukiant pakartotinio rezultato, policijos pareigūnai nurodė tik nevartoti jokių skysčių. Pažymėjo, kad dėl nusižengimo fiksavimo procedūros nespėjo į gydymo įstaigą papildomam patikrinimui, mano, kad etilo alkoholio kraujyje gydymo įstaigoje tikrai nebūtų nustatyta. Be kita ko, kėlė klausimą ir dėl naudojamos dantų plokštelės ar virškinimo problemų įtakos alkoholio kiekio iškvepiamame ore rezultatams.

Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nusižengimo dienos išvakarėse su sutuoktiniu vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę, abu išgėrė 0,5 l, kitos dienos rytą sutuoktinis ją vežė į darbovietę Vilkaviškyje. Sutuoktinis jautėsi blaivus, savo būklę pasitikrino dar ir namuose turimu alkoholio kiekio matuokliu. Antanavo kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, juos patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai, buvo įsitikinę, jog sutuoktinis yra blaivus, nors turėjo galimybę, tačiau policijos pareigūnų nevengė. Sustabdžius policijos pareigūnams, sutuoktinis rūkė cigaretę, ją užgesino tik prieš pat patikrinimo procedūrą. Vėliau sekė kiti tikrinimai alkotesteriu, sutuoktinis tarp patikrinimų automobilyje rūkė, policijos pareigūnai draudė vartoti tik skysčius. Liudytoja nurodė, kad sutuoktiniui neišvalius naudojamos dantų plokštelės, joje galėjo taip pat užsilikti alkoholio ir iškreipti tikrinimo rezultatus. Aiškino, kad su sutuoktiniu planavo vykti į gydymo įstaigą pasitikrinimui, tačiau laiku nesurado asmenų, galinčių padėti ir juos nuvežti.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate, ir nagrinėjamo nusižengimo dieną vykdė policijos priemonę – girtumo kontrolę. Galimus apsvaigimus pirmiausiai tikrino bekontakčiu alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuokliu, šiam parodžius teigiamą rezultatą alkoholio kiekis iškvepiamame ore tikrinamas kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), nagrinėjamu atveju naudojo „Dräger Alcotest 7510“ modelį. Nurodė, kad visais atvejais paklausia tikrinamo asmens ar šis vartojo alkoholio. Prisimena, kad Pareiškėjas nurodė, jog alkoholį vartojo išvakarėse. Patikrinus pirmą kartą apsvaigimą kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu, po 15 minučių tikrinimą pakartojo. Vairuotoją įspėjo, kad tarp patikrinimų nevartotų skysčių. Kad nerūkytų neįspėjo, to nenumato naudoto alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarka. Ar vairuotojas rūkė neprisimena, kad rūkymas iškreiptų alkoholio kiekio matuoklio rezultatus praktikoje nepasitaikę. Atlikus patikrinimus, vairuotojui išaiškino, kad pastarasis per 1 valandą po patikrinimo gali nuvykti į gydymo įstaigą alkoholio kiekio kraujyje patikrinimui, stengėsi greitai surašyti administracinio nusižengimo fiksavimo dokumentus, kad vairuotojas galėtų pasinaudoti šia savo teise.

Liudytojas M. R. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate, su kolega M. G. vykdė girtumo kontrolę, prisimena Pareiškėją, vairavusį automobilį BMW, prisimena, kad buvo nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Pats nusižengimo nustatymo metu dirbo su kitais pažeidėjais, todėl tikslių nusižengimo užfiksavimo aplinkybių nežino. Policijoje dirba 13 metų, savo praktikoje nėra turėjęs atvejų, kai rūkymas iškreiptų alkoholio kiekio matuoklio matavimo rezultatus, tikrinant apsvaigimą įspėja vairuotojus nevartoti skysčių.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. KET 14 punktas numato, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>“.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas yra kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje tuo, kad jis 2025 m. rugpjūčio 10 d. 07 val. 52 min. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo kaime, Marijampolės – Bagotosios gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,57 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas ir tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijo apsvaigimo tikrinimo procedūros tvarką, mano, kad neteisingai nustatytas jo apsvaigimo laipsnis.

Iš teismui pateikto Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos Policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 07 val. 50 min., pagal tarnybos užduotį, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo kaime, Marijampolės ir Bagotosios g., sankryžoje, vykdant blaivumo kontrolę, patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis BMW valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės dokumentai tvarkingi ir galiojantys). Vairuotojui paaiškinta sustabdymo priežastis ir patikrinta, ar jo įkvėptame ore nėra alkoholio kvapo, tam buvo panaudotas alkoholio detektorius Dräger 5000 Nr., ARNB-0261 ir prietaisas fiksavo alkoholio kvapą. Paklausė kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir pastarasis atsakė, kad vakar. R. L. buvo patikrintas blaivumas alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0194, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2267354 ir paaiškėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, t. y. pirmuoju patikrinimu 07.52 val. nustatytas 0,62 promilės girtumo laipsnis, praėjus daugiau nei 15 minučių nuo pirmo patikrinimo, vairuotojui blaivumas buvo patikrintas dar kartą ir antruoju patikrinimu 08.09 val. nustatyta 0.59 promilės girtumo laipsnis. Įvykio vietoje, R. L. buvo atlikti du blaivumo patikrinimo testai, (ėjimas tiesia linija, pėda prie pėdos ir pirštu pataikymas į nosies galą) pagal nustatytą tvarką, vyras eiti pėda prie pėdos galėjo ir pirštu pataikyti į nosies galą taip pat galėjo (užpildytas neblaivumo nustatymo aktas). Vairuotojo buvo paklausta, kodėl jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šis paaiškino, kad jautėsi galintis vairuoti. Teismui pateikta ir pareigūnų kūno kameromis fiksuota vaizdo medžiaga.

2025 m. rugpjūčio 10 d. 08.09 val. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d., 07.52 val., alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0194, R. L. nustatytas 0,62 promilės girtumo laipsnis, antro tikrinimo metu 08.09 val., nustatytas 0.59 promilės girtumo laipsnis. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 10 valandų.

2025 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Pareiškėjui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjo charakterizavimui pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, asmuo šiuo laikotarpiu nebaustas.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, daro išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir įrodytas bylos medžiaga.

Pažymima, kad „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Teismas pažymi, kad nurodytose Taisyklėse įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus asmens neblaivumas, nustatytas vairavimo metu ir nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, būtent jis geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu ir yra patikimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, 2025 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius Pareiškėją jo blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuokliu, kuriuo nustatyta, kad Pareiškėjas yra neblaivus, tuomet buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas kontaktiniu alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuokliu „Dräger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0194, galiojančios metrologinės patikros sertifikato Nr. 2267354, ir pirmuoju patikrinimu 07.52 val. jam nustatytas 0,62 promilės girtumo laipsnis, o praėjus 17 minučių nuo pirmo patikrinimo, vairuotojui blaivumas buvo patikrintas dar kartą ir antruoju patikrinimu 08.09 val. nustatyta 0.59 promilės girtumo laipsnis. Įvykio vietoje R. L. buvo papildomai atlikti du blaivumo patikrinimo testai (ėjimas tiesia linija, pėda prie pėdos ir pirštu pataikymas į nosies galą) pagal nustatytą tvarką, vyras eiti pėda prie pėdos galėjo ir pirštu pataikyti į nosies galą taip pat galėjo. Vertinant palankiausią Pareiškėjui antrąjį neblaivumo matavimą, taip pat jo naudai įvertinus galimą paklaidą, Pareiškėjui nustatytas ir užfiksuotas 0,57 promilės neblaivumas, kuris taip pat viršija ribą, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuoklio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi, konstatuojant Pareiškėjo neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar keliantis pagrįstas abejones, taip pat, kad atlikę patikrą policijos pareigūnai nesivadovavo Taisyklėmis. Taigi, įvykio vietoje atlikta neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, kad yra įsitikinęs, kad jo tikrinimo rezultatus galėjo įtakoti kiti veiksniai kaip rūkymas, nešiojamos dantų plokštelės ar sveikatos problemos, susijusios su virškinimu, kritikavo policijos pareigūnų veiksmus atliekant tikrinimo procedūrą, neįspėjant dėl rūkymo. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnas, prieš tikrindamas Pareiškėjo neblaivumą, nedraudė jam rūkyti, neturėjo jokios įtakos patikrinimo alkotesteriu rezultatams. Teismui susipažinus su viešai skelbiama Pareiškėjo neblaivumui nustatyti naudoto alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuoklio „Dräger Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, pažymėtina, kad alkotesterio parodymus gali iškreipti burnoje esantys alkoholio likučiai, aromatizuoti gėrimai (pvz., vaisių sulčių), alkoholinių burnos purškalai, vaistai ir lašai, taip pat rezultatus gali įtakoti tikrinimas iš karto po vėmimo. Tokiais atvejais taip pat būtina laikytis bent 15 minučių laukimo laikotarpio. Apie tai, kad alkotesterio parodymams įtakos gali turėti rūkymas, šio aparato naudojimo instrukcijose nėra nurodyta. Taigi, spręstina, kad rūkymas neturi įtakos matuoklio, kuriuo buvo tikrinamas Pareiškėjas parodymams, todėl policijos pareigūnų veiksmai neįspėjus Pareiškėjo dėl rūkymo nevertintini kaip Taisyklių pažeidimas. Be to, viešai skelbiamoje nagrinėjamu atveju naudoto alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuoklio naudojimo instrukcijoje pažymėta, kad minėtas prietaisas turi elektrocheminį jutiklį, kuris nereaguoja į nikotiną. Beje, pareigūno kūno kamera užfiksuotame vaizdo įraše rūkymo faktas apskritai neužfiksuotas, taip pat ir Pareiškėjas apie rūkymą prieš pat patikrinimą policijos pareigūnui neužsimena.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje žmogaus organizme alkoholio mažėjimas dažnai vertinamas remiantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja. Būtent šiuo atveju policijos pareigūnams metrologiškai patikrintu alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuokliu Pareiškėjui pirminio patikrinimo metu nustačius 0,62, o antro patikrinimo metu nustačius 0,57 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumą, minėti rodmenys patvirtina, jog praėjus daugiau nei 15 minučių Pareiškėjo iškvepiamame ore alkoholio kiekis sumažėjo dėsningai pagal minėtą Vidmarko formulę. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis Pareiškėjo organizme turėjo sumažėti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad rodmenis neigiamai įtakojo Pareiškėjo rūkymas, pažymint, kad net ir rūkant, kaip teigia Pareiškėjas, rodmenys mažėjo, o ne didėjo. Beje, pasinaudoti savo teise pasitikrinti apsvaigimo laipsnį gydymo įstaigoje Pareiškėjas nepasinaudojo, teismo posėdžio metu Pareiškėjas teigė, kad užtruko administracinio nusižengimo fiksavimo dokumentų pildymas, tačiau tiek vaizdo medžiaga, tiek teismui pateikti procesiniai šio nusižengimo dokumentai patvirtina, kad procesiniai dokumentai Pareiškėjui buvo suformuoti ir įteikti 08.17 val., kai antras alkoholio kiekio iškvepiamame ore buvo atliktas 08.09 val., taigi procesinių dokumentų pildymo procedūra užtruko ne ilgiau nei 10 minučių, Pareiškėjas net ir policijos pareigūnų buvo raginamas kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Atsižvelgus į tai Pareiškėjui galimybė pasinaudoti teise pasitikrinti apsvaigimo laipsnį gydymo įstaigoje policijos pareigūnų veiksmais apribota niekaip nebuvo.

Teismas kritiškai vertina ir Pareiškėjo argumentus, kad alkoholis galėjo susikaupti Pareiškėjo naudojamoje dantų plokštelėje ir taip paveikti tikrinimo rezultatus. Pažymėtina, kad alkoholio kiekio matuoklis matuoja alkoholio kiekį asmenų iškvepiamame ore, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjo galimą apsvaigimą tikrinant tris kartus jo iškvepiamame ore nustatytas ženklus leistinos alkoholio normos viršijimas negalėjo būti paveiktas alkoholio likučių dantų plokštelėje ar ant jos, praėjus daugiau nei 10 valandų po alkoholio vartojimo. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad Pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholio. Pareiškėjas teismo posėdžio metu kaip priežastį, įtakojusį alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuoklio rodmenis įvardija ir problemas su virškinimu, pažymėtina, kad alkoholio pasišalinimas iš asmens organizmo yra labai individualus procesas, įtakotas daugybės faktorių, todėl šias aplinkybes turėtų įvertinti pats Pareiškėjas vartodamas alkoholį. Akivaizdu, kad Pareiškėjui nustačius nurodom, alkoholio kiekį iškvepiamame ore, jis buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo, nekreipiant dėmesio į tai, kaip jis pats jautėsi. KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems ir tai kartu reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus.

Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens argumentus bei byloje surinktus rašytinius duomenis bei išklausęs liudytojus sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai kvalifikuota tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalies požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Kadangi teismo posėdžio metu Pareiškėjas reikalavimo dėl ANK 34 straipsnio taikymo, švelnesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės atsisakė, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonės , esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, paskirta nuobauda atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas. Naikinti skundžiamą nutarimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. L. skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Savulės 2025 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4957-2025, nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Audronė Šiupšinskaitė