Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5380-760/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini), turto būklė nurodyta Sutartyje – naujas. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 26 dienos mokėti įmokas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti 12 mokėjimų po 53,68 Eur. Nustatyta, kad Daiktas atsakovui perduotas (duomenys neskelbtini) turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Turto išpirkimas“ 7.3. punkte šalys sutarė, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį ir tinkamai sumokėjus visus pagal Sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus Sutarties terminui, suteikiama teisė turtą (Daiktą) įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą – 160,50 Eur. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė 2022 m. vasario 3 d. išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo nurodydama, kad atsakovo skola yra 402,01 Eur, ir informavo, kad, neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis Sutarties pažeidimas ir Sutartis bus nutraukiama. Sutartis tarp pradinės kreditorės ir atsakovo nutraukta 2023 m. vasario 13 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Nustatyta, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2023 m. vasario 22 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 725,97 Eur.

Dėl Vartojimo kredito įstatymo taikymo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

15. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties nuostatos sudaro pagrindą nuspręsti, jog šios Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą Sutarties objektui (Daiktui) įsigyti. Tai patvirtina Sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą Daiktą, kurio vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 535,00 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 53,68 Eur. Taigi, pagal tokią Sutartį mokant dalimis už Daiktą, per 12 mėnesių jo vertė išaugo nuo 535,00 Eur iki 644,16 Eur (53,68 Eur × 12 mėn.). Sutartyje numatyta, jog, tinkamai ją įvykdžius, atsakovas įgyja teisę už 160,50 Eur įsigyti Sutarties objektą – paspirtuką. Šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti Sutarties objekto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 160,50 Eur įsigyti Sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina kaip formali ir Sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad Sutarties 10.6 punkte numatyta, jog, jeigu nuomininkas negrąžins daikto, kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro Daiktą įsigyti Sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš Sutarties šalių iniciatyva nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta Sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal Sutartį tinkamo Sutarties vykdymo atveju, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir Daikto išpirkimo mokestį.

19. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jam perduoto Daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jam nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą Daiktą byloje nereiškė ir nereiškia, o toks ieškovės elgesys po Sutarties nutraukimo, t. y. siekis prisiteisti tik įmokas už Daiktą, o ne jį susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

21. Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 ir kurioje buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad minėtoje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė išvadą dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.

Dėl delspinigių priteisimo

23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes.

24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

26. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

27. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių Sutartyje nustatyta bendrosios Sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų Sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

28. Pagal CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Atsižvelgtina ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 procentų per metus. Palyginus šalių Sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, vertintina, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 procentų netesybos už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl vertinamos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

29. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti šią sąlygą ir priteisti jai netesybas (nors ir sumažintas iki 0,25 procentų ir tik už 180 dienų), tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje CK normoje nustatytą šalių sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Priešingai, iš ieškinio argumentų darytina išvada, kad ieškovė šią sąlygą vertina kaip nepažeidžiančią sąžiningumo principo, tačiau tokius ieškovės argumentus, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neturinčius teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, turėjo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė, nors ir kitais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo Sutarties sąlyga, numatanti 0,5 procentų dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančią ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) vartojimo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 procentų delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.