Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. J. ir A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas su skundu dėl notaro veiksmų prašė panaikinti notarės N. J. sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo liudijimą į likusius žemės sklypus, viršijančius 5,000 ha ir priklausiusius testatorei V. T. nuosavybės teise. Nurodė, kad palikėja, pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po kreipimosi į notarą apaiškėjo, jog palikėja 2007 m. sausio 24 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas, paliko suinteresuotam asmeniui A. J.. Pagal 2007 m. sausio 24 d. sudarytą preliminariąją sutartį testatorė įsipareigojo parduoti suinteresuotam asmeniui A. J. žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ketinamas parduoti žemės sklypas priklauso V. T. pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr.2.12-312., valstybės išperkamos žemės 5,000 ha ploto vertė 6 801 Lt. V. T. gavo iš A. J. 19 500 Lt avansą, o likusius 500 Lt būsimasis pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. iki 2017 m. sausio 24 d. Pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jo motinos testamentą, kadangi tarp mirusiosios ir A. J. buvo sudaryta minėta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų pardavimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017 pareiškėjo ieškinį atmetė. Kadangi bendras žemės sklypų plotas, į kurį jo motinai atkurtos nuosavybės teisės, sudaro - 14,27 ha, o testamentinis įpėdinis A. J. jau yra paveldėjęs žemės sklypus, kurių plotas atitinka testamente nurodytam žemės sklypo plotui - 5 ha, pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusius atkurtus 9,27 ha (14,27 ha - 5 ha) žemės, priklausančius jo motinai.Notarė 2018 m. sausio 11 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią žemės sklypų dalį. Notarė padarė išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 435-283 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 43S-278 V. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam 5,000 ha ploto žemės sklypui. Todėl paveldėjimo teisės liudijimai į likusius žemės sklypus, atkurtus testatorei, bus išduoti testamentiniam įpėdiniui A. J..Notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Tiek preliminarioje sutartyje, tiek testamente buvo nurodytas konkretus 5,000 ha ploto žemės sklypas, o ne turtinės teisės į jį. A. J. testamentu buvo paliekamas žemės sklypas, kurio plotas yra 5,000 ha, o likusią žemę, į kurią atkurtos mirusiajai nuosavybės teisės, t. y. dar 9,27 ha žemės, perkeltos į kitą kadastrinę vietovę, turėjo paveldėti pareiškėjas. Visą sumą pagal preliminariąją sutartį testatorė gavo preliminarios sutarties pasirašymo momentu. Suinteresuotas asmuo, notarė N. J. nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog testamentas surašytas laikotarpiu, kai testatorei dar nebuvo suteiktas joks žemės sklypas, o buvo tik 2005 m. kovo 23 d. išvada Nr. 212-312, kurioje konstatuota, kad testatorė turi teisę atkurti nuosavybę į 5 ha žemės, kurios vertė 6 801 Lt. Testamente testatorė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad palieka A. J. sklypą, priklausantį pagal išvadą Nr. 212-312, į kokią vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas. Testamente nurodytas 5 ha sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo atkurtas, tačiau pagal kainos ekvivalentą sklypai perkelti į kitą vietovę. Tokią sąlygą testatorė testamente numatė, todėl šis palikimas teisėtai priklauso testamentiniam įpėdiniui. Suinteresuotas asmuo, A. J., nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas, o ne notarė klaidingai interpretuoja testamento turinį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises pagal išvadą pagrindiniu kriterijumi yra žemės sklypo, į kurį negalima atkurti nuosavybės teisių natūra, vertė. Būtent pagal šį vertės rodiklį ir buvo atkuriamos nuosavybės teisės. Kadangi testatorei nuosavybės teisės į testamente nurodytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), natūra iki jos mirties atkurtos nebuvo, tai baigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotą, nes tai atitiko turėto žemės sklypo vertę. V. T. paliko ne realiai egzistuojantį žemės sklypą konkrečioje vietoje (duomenys neskelbtini), o visą būsimą turtą (visus būsimus žemės sklypus), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. 212-312.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo V. T. skundą dėl (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. J. veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui A. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jo motinai atkurtą nuosavybę į žemę, viršijančią 5,000 ha, notarė motyvavo tuo, kad V. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus turėtajam 5,000 ha ploto sklypui, t.y. už tą pačią vertę – 6 801 Lt, todėl paveldėjimo teisės liudijimai į likusius žemės sklypus, atkurtus V. T. vardu, turi būti išduoti įpėdiniui pagal testamentą, A. J.. Teismas sutiko su notarės argumentais.Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodyta, kad 2012-10-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 435-283 V. T., pagal išduotą 2005 m. kovo 23 d. išvadą, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam (5,000 ha – vertė 6 801 Lt) 14,27 ha (vertė – 5 987 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypai miškų ūkio paskirties, 0,53 ha konservacinės paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos įvertinus jų vertę (5 987 Lt) ir turėto 5 ha ploto žemės sklypo vertę (6 801 Lt). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raštą pagrindinis kriterijus, projektuojant grąžintinus žemės sklypus, yra ne turėtos žemės plotas, o išvadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę. Trakų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad testatorei nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), natūra iki jos mirties atkurtos nebuvo, todėl baigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotą, nes tai atitiko turėto žemės sklypo vertę. Testamentu testatorė išreiškė savo valią perleisti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą testamentu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui (t.y. šioje byloje suinteresuotam asmeniui) Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į didesnę dalį turto, negu mirusiajai tuo metu priklausė.Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad testamento sudarymo metu palikėjai dar nebuvo žinoma atkuriamo nuosavybės teisėmis žemės sklypo vertė, todėl į ją nebuvo atsižvelgiama, kaip nepagrįstus, kadangi 2005 m. kovo 23 d. išvadoje Nr.2.12-312 nurodyta, kad V. T. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į P. R. vyldytą nuosavybės teisėmis į 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 6 801 Lt. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, notarės testamento turinio interpretavimas, kaip ir ginčijamo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą paaiškinimai ir argumentai, atitinka minėtame įsiteisėjusiame Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kurių pareiškėjas įstatymų nustatytą tvarka neginčijo, o jokių naujų aplinkybių pareiškėjas skundą nagrinėjančiam teismui nenurodė. Teismas nenustatė aplinkybių, kad notarė nepagrįstai būtų atsisakiusi išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo liudijimą į likusius žemės sklypus, viršijančius 5,000 ha ir priklausančius testatorei V. T. nuosavybės teise, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad jis nėra vienintelis V. T. įstatyminis įpėdinis, todėl net ir skundo patenkinimo atveju, paveldėjimo teisės liudijimas į visą žemę, viršijančią 5,000 ha, jam vienam negalėtų būti išduotas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti notarės 2018 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į likusius žemės sklypus, viršijančius 5,000 ha ir priklausančius V. T. nuosavybės teise. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nagrinėjamoje byloje testatorė savo valią išreiškė konkrečiai ir nedviprasmiškai, todėl pagal testamentą gali būti paveldėtas tik 5 ha žemės sklypas. Ir preliminarios sutarties sudarymo, ir testamento sudarymo metu buvo siekiama perleisti konkretų 5 ha ploto žemės sklypą, o ne perleisti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu palikėja būtų siekusi perleisti teises į nuosavybės atkūrimą, preliminariojoje sutartyje būtų nurodyta, kad perleidžiamos teisės į nuosavybės atkūrimą, tai pat testamente būtų nurodyta, kad paliekama teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepagrįstai savo nuožiūra interpretavo testamentą. Pagal notarės išaiškinimą, testatorė paliko 5 ha žemės sklypą kurio vertė yra 6 801 Lt, ir atsižvelgiant į tai, jog sklypas buvo perkeltas į kitą kadastrinę vietovę ir toje kadastrinėje vietovėje pagal 6 801 Lt vertę buvo atkurta nuosavybė į 14,27 ha žemės sklypo plotą. Todėl A. J. turi teisę paveldėti 14,27 ha žemės sklypo plotą, o ne 5 ha, kaip yra nurodyta testamente. Taigi notarė paliko sau teisę interpretuoti savo nuožiūra testamentą. Bet galimas ir kitoks testamento turinio interpretavimas pagal žemės sklypo vertę. Tokiu atveju, kai sklypo vertė yra 6 801 Lt ( t.y. 1 971 Eur), o bendras paveldimo turto žemės sklypų plotas sudaro 14,27 ha, kurių verte pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus sudaro 20 674 Eur, tai A. J. gali pretenduoti pagal 6 801 Lt (t.y. 1 971 Eur) sklypo vertę proporcingai tik į 1,36 ha žemės sklypą. Paveldėjimo teisės liudijimas yra išduodamas vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančiomis CK normomis, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimą jo savininkams, t. y. įstatymas nereglamentuoja paveldėjimo teisinių santykių. Dėl šios priežasties teismų praktika pripažįsta, kad mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, kurioje buvo analizuojamos analogiškos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje testamentas yra aiškus, A. J. paliekamas žemės sklypas kurio plotas yra 5 ha, likusią žemę, į kurią atkurtos mirusiajai V. T. nuosavybės teisės, t. y. 9,27 ha, kurie perkelti į kitą kadastrinę vietovę, turi paveldėti pareiškėjas, nes testamentinė V. T. valia buvo A. J. palikti ne visą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kaip turtinę teisę, bet konkretų žemės sklypą, turintį 5.000 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Tai pat reikia atsižvelgti į preliminarios 2007 m. sausio 24 d. sutarties turinį, pagal kurį A. J. buvo parduodamas 5.000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne turtinės teisės pagal išvadą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra vienintelis V. T. įstatyminis įpėdinis, todėl net ir skundo patenkinimo atveju, paveldėjimo teisės liudijimas į visą žemę, viršijančią 5,000 ha, jam vienam negalėtų būti išduotas. Pažymėtina, kad nuo testamento turinio ir testatorės valios išaiškinimo tiesiogiai priklauso ne tik pareiškėjo, bet ir kitų testatorės įpėdinių teisės ir pareigos, nes nustačius, kad testatorės tikroji valia buvo palikti tik 5 ha žemės sklypą A. J., kiti įstatyminiai įpėdiniai galėtų pretenduoti į likusią žemės sklypų plotų paveldėjimą. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad yra ir kiti įstatyminiai įpėdiniai, turėjo juos įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis byloje, bet jų neįtraukė.Suinteresuotasis asmuo A. J. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nei testamentu, nei preliminaria sutartimi, testatorė V. T. negalėjo palikti ar perleisti konkretaus 5 ha žemės sklypo, kadangi (duomenys neskelbtini) testatorė nuosavybės teise neturėjo ir nevaldė ne tik 5 ha, bet ir jokio kito žemės sklypo. Jai šiame kaime negalėjo būti ateityje atkurtos ir nuosavybės teisės į 5 ha žemės sklypą, nes dėl objektyvių priežasčių, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, (duomenys neskelbtini) buvusio savininko P. R. turėta žemė buvo išperkama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Būtent dėl to testatorei ir buvo parengta bei išduota Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvada Nr. 212-312. Testamente minimas 5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą nuosavybės teise testatorei nepriklausė, priklausė tik teisė atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusi buvusiam savininkui P. R.. Taigi testatorė testamentu paliko A. J. ne konkretų 5 ha žemės sklypą, bet visus žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 212-312 V. T.. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog žemės sklypų, kurių plotas sudaro 14,27 ha, vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus sudaro 20 674 Eur. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie šių sklypų vertę, nurodytą VĮ „Registrų centras“. Be to, nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus buvo atkurtos ne pagal vidutinę rinkos vertę, bet pagal apskaičiuotą žemės sklypo vertę, kuri yra žymiai mažesnė. Pagal šią apskaičiuotą žemės sklypo vertę visų testamentu paiktų A. J. žemės sklypų vertė yra ne 20 674 Eur, bet 1 971 Eur (6 801 Lt). Todėl A. J. priklauso visi žemės sklypai, kurie buvo atkurti pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 212-312. Testatorės V. T. 2007 m. sausio 24 d. notaro patvirtintas testamentas yra galiojantis. Jo pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017 nenuginčijo. Pareiškėjas, įrodinėdamas kitokią nei yra nurodyta testamente testatorės valią, nepateikė jokių išvadų ar įrodymų, kad jo motina testamentu paliko A. J. tik 5 ha dydžio žemės sklypą ar sklypus, į kuriuos bus vėliau jai atkurtos nuosavybės teisės. Testatorė nurodė, kad A. J. palieka visą žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 212-312. Aiškinant testatorės valią, akivaizdu, jog ji paliko ne realiai egzistuojantį žemės sklypą konkrečioje vietoje, bet visą būsimą turtą (visus būsimus žemės sklypus), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal šią išvadą. Nes jei būtų palikta tik dalis žemės sklypų, kaip teigia pareiškėjas, testamente būtų buvusi nurodyta tik dalis išvadoje nurodyto žemės sklypo dydžio. Testatorė testamentu paliko A. J. visas nuosavybės teises į visą būsimą turtą pagal minėtą išvadą. Tai pavirtina ir testamento tekstas: „į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas“. Pareiškėjo skundas teismo pagrįstai buvo atmestas ir dėl to, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo pasisakęs Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra vienintelis įstatyminis įpėdinis. Taigi šiuo atveju, net jei pirmos instancijos teismas ir būtų pasisakęs dėl kitų įpėdinių, tai jokių teisių ir pareigų jiems nesukurtų, nes vieninteliu paveldėtoju pagal įstatymą tėra tik pareiškėjas. Tačiau kadangi teismas dėl kitų konkrečių pretendentų nepasisakė, o ginčas vyksta tik dėl testamento paveldėtojo A. J. paveldėjimo teisių apimties, todėl CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindu naikinti skundžiamos nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl notaro atsisakymo išduoti pareiškėjui papildomą paveldėjimo liudijimą į žemės sklypus, viršijančius 5.000 ha, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo motina, V. T., 2007 m. sausio 24 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriame nurodė, jog suinteresuotajam asmeniui A. J. palieka žemės sklypą, turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 212-312, į kokią kadastrinę vietovę jis bebūtų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebūtų padalintas. Pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. išvadą Nr.2.12-312 testatorė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į P. R. nuosavybės teisėmis valdytą 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 6 801 Lt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 435-283 atkūrė testatorės vardu nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, 4,67 ha žemės, ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam, t.y.14,27 ha (vertė 5 987 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, jog pagal testamento turinį ir nurodytas faktines aplinkybes testamentinis įpėdinis turi teisę tik į 5 ha atkurtos nuosavybės žemės sklypų, tuo tarpu pareiškėjas, kaip įpėdinis pagal įstatymą, turi paveldėjimo teisę į likusius 9,27 ha. Todėl notarė nepagrįstai atsisakė išduoti jam papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į likusius žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, jog tiek notarė savo atsisakyme, tiek pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl 2007 m. sausio 24 d. testamento panaikinimo. Minėtoje byloje teismas vertino tas pačias atskirajame skunde pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl testatorės su testamentiniu įpėdiniu sudarytos preliminarios sutarties ir testamento santykio, dėl faktiškai atkurtų nuosavybės teisių į didesnio ploto žemės sklypus, negu nurodyta testamente. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, jog testamentu testatorė išreiškė savo valią perleisti nuosavybės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Ši teismo nustatyta aplinkybė pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą pripažintina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pagal testamentą gali būti paveldėtas tik 5 ha žemės sklypas, o notarė nepagrįstai savo nuožiūra interpretuoja testamentą, atsižvelgdama tik į atkurtos nuosavybės sklypų vertę, yra nepagrįsti, nes dėl jų jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime.Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, kurioje buvo analizuojamos analogiškos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl kriterijų testamente išreikštos valios turiniui nustatyti, taip pat nagrinėjo, kokią dalį žemės sklypo, į kurį teisės buvo atkurtos po testatorės mirties, faktiškai paveldėjo testamentinis ir įstatyminiai įpėdiniai. Tačiau nurodytoje byloje buvo išsamiai aptartos visos faktinės aplinkybės, kurios nėra visiškai tapačios nagrinėjamai bylai, be to visos nagrinėjamoje byloje svarbios testamento turinio aiškinimui aplinkybės buvo ištirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundo dėl notaro veiksmų pagrįstumą, iš naujo nebetiria testamento sudarymo bei kitų su jo turinio aiškinimu susijusių aplinkybių. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2018 m. balandžio 20 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog suinteresuotasis asmuo A. J. yra verslininkas ir nesąžiningai supirkinėja išvadas į nuosavybės teisių atkūrimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-383-450/2018, kurioje A. J. dalyvavo kaip išvadų pirkėjas, nurodė, jog išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirkimo pardavimo sandoris nėra galimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto, todėl šalis sieję teisiniais santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje buvo nagrinėjamas suinteresuotojo asmens ir su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų ginčas dėl avanso grąžinimo ir baudos mokėjimo pagal žemės sklypo išvados pirkimo sutartį. Todėl šioje byloje teismo padarytos išvados nei dėl faktinių aplinkybių, nei teisės taikymo aspektu neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundo dėl notaro veiksmų nagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.