Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-41-588/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
1-41-588/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22254-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kaltinamasis
R. O.
Nukentėjusysis
A. I., L. M., E. L., M. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-41-588/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22254-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, Ingridai Šakickienei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,kaltinamajai R. O.,nukentėjusiesiems A. I. (A. I.), L. M. (L. M.), E. L. (E. L.), M. C. (M. C.),vertėjai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O., gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, 40 procentų darbingumas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. O. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, būtent: 2018-05-12 apie 9.29 val., Palangos m., Liepojos pl. - Elijos gatvių sankryžoje, ji, vairuodama automobilį „VW Polo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama pagrindiniu keliu – Liepojos pl., Latvijos kryptimi, sankryžoje sukdama kairėn į Elijos g., nepraleido pagrindiniu keliu – Liepojos pl. tiesiai, Klaipėdos kryptimi, važiavusio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. I., ir automobiliai susidūrė. Šio eismo įvykio metu buvo sužaloti automobiliu „VW Polo“ važiavę keleiviai – R. I., kuriai dėl veido sumušimo su poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo su dešiniųjų I-II-III šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimų kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies srityje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. L., kuriam dėl stuburo juosmeninės dalies I, II, III, IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimų, kaklo, krūtinės ląstos ir rankų odos nubrozdinimų, abiejų kelių sąnarių sumušimo ir odos nubrozdinimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (būtent dėl juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžimo), R. O. dėl galvos ir kairio peties sąnario sumušimo, kaktos odos nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, U. I., kuriai dėl galvos, dešinio peties ir dešinės čiurnos sumušimų bei veido dešinės pusės odos nubrozdinimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužaloti automobiliu „Toyota Avensis“ važiavę keleiviai – A. I., kuriam dėl stuburo juosmeninės dalies I, II, III slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžimų, poodinės kraujosruvos kairio raktikaulio srityje, kairio kelio sąnario sumušimo ir odos nubrozdinimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (būtent dėl juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžimų), L. M., kuriai dėl didelės muštinės kaktos žaizdos ir muštinės nosies nugarėlės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, pilvo sumušimo, abiejų kelių sąnarių ir priekinio dešinės čiurnos paviršiaus odos nubrozdinimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. L., kuriai dėl dubens, kairio peties ir kairės pėdos sumušimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. C., kuriai dėl stuburo kaklinės dalies, krūtinės, nugaros, pilvo ir dubens sumušimo, juosmens penkto slankstelio kūno kompresinio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (būtent dėl slankstelio kūno lūžio),

Šiais neatsargiais veiksmais R. O. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms).

Apklausta kaltinamąja R. O. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena Kaune. Buvo gegužės 12 d. Jai priklausančiu automobiliu vyko su kaimynais ir savo sūnumi savaitgaliui pailsėti į Šventąją. Sukdama į kairę tiesiog nepastebėjo nukentėjusiųjų automobilio ir susidūrė. Vairuotojo pažymėjimą turi. Įvykio metu nebuvo apsvaigusi. Kadangi praėjo nemažai laiko, įvykio gerai nepamena. Per įvykį pati susižalojo, 1 mėnesį pragulėjo Klaipėdoje reanimacijoje. Ir dabar užeina dažni priepuoliai. Todėl dėl sveikatos problemų su nukentėjusiaisiais Latvijos piliečiais nebendravo. Gavo laišką, kad „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiesiems 5 000 eurų. Mano, kad nukentėjusiųjų ieškiniai yra per dideli.

Ikiteisminio tyrimo metu R. O. iš esmės davė analogiškus parodymus (2 t., b. l. 131-132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. O. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelių, plano - schemos matyti, kad auto įvykis įvyko kelio A13 Klaipėda - Liepoja 36,5 km., Liepojos pl. - Elijos g. nereguliuojamoje sankryžoje. Automobilis „VW Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi į šiaurę priešingos krypties eismo juostoje 7,8 m atstumu prieš Liepojos pl. - Elijos g. sankryžą. Smarkiai apgadinta automobilio „VW Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinė dalis ir dešinysis šonas. Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi priekine dalimi į pietus miške už Liepojos pl. - Elijos g. sankryžos dešinėje pusėje 9 m atstumu nuo priekinės dalies ir 10,5 m atstumu nuo galinės dalies iki Elijos gatvės ir 10 m atstumu nuo galinės dalies iki Liepojos plento. Smarkiai apgadintas automobilio „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekis. Po eismo įvykio transporto priemonės nebuvo judinamos (1 t., b. l. 16-30).

Iš 2018 transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos transporto priemonės: automobilis „VW Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio smarkiai apgadinta priekinė dalis ir dešinysis šonas, automobilis „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio smarkiai apgadintas priekis (1 t., b. l. 46-50)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 6781/2018 (01) matyti, kad R. O. kraujyje alkoholio nerasta (1 t., b. l. 193).

Iš specialisto išvados Nr. G 1170 /2018 (03) matyti, kad M. C. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 56).

Iš specialisto išvados Nr. G 1171 /2018 (03) matyti, kad L. M. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 11-12)

Iš specialisto išvados Nr. G 1173 /2018 (03) matyti, kad E. L. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 17)

Iš specialisto išvados Nr. G 1172 /2018 (03) matyti, kad A. I. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 22).

Iš specialisto išvados Nr. G 1174 /2018 (03) matyti, kad E. L. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 27-28).

Iš specialisto išvados Nr. G 1169 /2018 (03) matyti, kad R. O. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 33).

Iš specialisto išvados Nr. G 1234/2018(03) matyti, kad U. I. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 38-39).

Iš specialisto išvados Nr. G 1455 /2018(03) matyti, kad R. I. auto įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 43-44).

2018-05-12 nutarimais E. L., M. C., o 2019-05-16 nutarimais A. I. ir L. M., 2018-05-29 nutarimu R. O., 2018-05-31 nutarimu E. L., 2018-09-21 nutarimais R. I. ir U. I. pripažinti nukentėjusiaisiais (1 t., b. l. 65, 79, 93, 121,134, 144, 156, 169).

A. I. pareiškė civilinį ieškinį R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“ 4500 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 114).

M. C. pareiškė civilinį ieškinį R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“ 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 50).

E. L. pareiškė civilinį ieškinį R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 51).

L. M. pareiškė civilinį ieškinį R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“ 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 52).

2018-10-14 nutarimu AB „Lietuvos draudimas“ įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (1 t., b. l., 187-188)

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad draudimas A. I. atlygino 1550,00 EUR, M. C. – 1550,00 Eur, L. M. – 1550,00 Eur, o E. L. – 350,00 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 89)

AB „Lietuvos draudimas“ 2019-04-04 raštu informavo, jog A. I. Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balta“ išmokėjo 3 232,39 Eur (tame tarpe 3 140,00 Eur už sunaikintą transporto priemonę „Toyota Avensis“ ir 192,39 Eur už transportavimą). Ir šią sumą AB „Lietuvos draudimas“ draudimo bendrovei AAS „Balta“ kompensavo (3 t., b. l. 93)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamosios parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, neginčijamai nustatyta, jog R. O. 2018-05-12 apie 9.29 val., Palangos m., Liepojos pl. - Elijos gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „VW Polo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama pagrindiniu keliu – Liepojos pl., Latvijos kryptimi, sankryžoje sukdama kairėn į Elijos g., dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms), reikalavimą, nes nepraleido pagrindiniu keliu – Liepojos pl. tiesiai, Klaipėdos kryptimi, važiavusio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. I., ir automobiliai susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiesiems R. I., E. L., A. I., L. M., M. C. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o R. O., U. I. ir E. L. – nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp R. O. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 157 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių – nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl R. O. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji R. O. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, proceso metu nė karto neneigė savo kaltės dėl įvykio, pripažino visas nustatytas aplinkybes, jų neginčijo, sutiko, kad nukentėjusiesiems turi būti atlyginta žala, todėl, tai, kad ji iš dalies nesutiko su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniai ieškiniais, nes jos nuomone, jie yra per dideli, nepatvirtina, jog ji ginčijo savo kaltę. Kita vertus, baudžiamajame procese galioja rungimosi principas, kuris nesuteikia nei vienai bylos šaliai prioriteto prieš kitą, kaip ir nesuteikia neginčijamo pagrindo nukentėjusiesiems į absoliučiai visos reikalaujamos žalos atlyginimą. Įvertintina ir tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiesiems A. I., M. C., L. M. ir E. L. dalį neturtinės žalos (3 t., b. l. 89). Taip pat Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balta“ kompensavo A. I. turtinę žalą, kurią pastarajai bendrovei padengė kaltinamosios draudimo bendrovė (3 t., b. l. 93). Pagal teismų praktiką tai, kad patirtą žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamosios automobilis, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkė savo noru neatlygino fiziniam asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi tokią teisę kreiptis į draudimo bendrovę.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. O. visiškai pripažino, jog ji pažeidė Kelių eismo taisykles ir eismo įvykis kilo dėl jos kaltės ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. O. padarė neatsargų nusikaltimą, neteista, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, administracine tvarka nebausta, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, davė išsamius parodymus, jokių neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, todėl jai skirtina švelniausia BK 281 str. 1 d. numatyta bausmės rūšis – bauda, artima minimaliam sankcijos dydžiui.

Kadangi byla buvo nagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, R. O. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir skirtinoji laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, išvardintos BK 67 straipsnio 3 dalyje. Asmeniui, pripažintam kaltu padarius BK 281 str. numatytus nusikaltimus, paprastai skiriama BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tačiau teismų praktikoje yra pažymėta, jog sisteminė BK 67 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės neatleistam pilnamečiam asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti, ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).

Kaltinamoji R. O. anksčiau nėra bausta administracine tvarka, tarp jų ir už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors turi gana ilgą vairavimo stažą (1 t., b. l. 34), nusikalto pirmą kartą, kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivi, nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs ir nežymūs sveikatos sutrikdymas, taigi padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajai nebūdingas elgesys. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, R. O. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – netaikoma.

Baudžiamojoje byloje A. I. pareiškė civilinį ieškinį 4500 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 114), o nukentėjusiosios M. C. ir L. M. dėl 5000 Eur, E. L. dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 50, 51,52), prašydami šią žalą priteisti iš R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau pagal BPK 115 str. 1 d., prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 str.).

Nors nukentėjusysis A. I. prašė iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo priteisti 4500 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau kuo pasireiškia padaryta turtinė žala nedetalizavo ir įrodymais nepagrindė. AB „Lietuvos draudimas“ 2019-04-04 raštu informavo, jog A. I. Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balta“ išmokėjo 3 232,39 Eur. Ir šią sumą AB „Lietuvos draudimas“ draudimo bendrovei AAS „Balta“ kompensavo (3 t., b. l. 93).

Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Taigi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.

Draudimui nukentėjusiajam A. I. atlyginus 3 232,39 Eur, dėl likusios neatlygintos civilinio ieškinio dalies, t. y. 1 267,61 Eur priteisimo nukentėjusysis papildomų reikalavimų nebereiškė ir įrodymų jai pagrįsti neteikė, todėl darytina išvada, kad klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra išspręstas civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sprendimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo A. I. jau yra išspręstas civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sprendimu, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Taip pat nukentėjusieji A. I., M. C. ir L. M. pareiškė civilinius ieškinius po 5000 Eur, o E. L. dėl 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1143 t., b. l. 50, 51,52), prašydami šią žalą priteisti iš R. O. ir AB „Lietuvos draudimas“.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 600 iki 3000 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 4344 EUR neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Esant nežymiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 1448 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010; 2K-453/2014; 2K-408/2015, 2K-394/2015 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-551/2013).

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Šiuo atveju R. O. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, dėl kurio nukentėjusiesiems A. I., M. C. ir L. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o E. L. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. I., M. C., L. M. ieškiniuose nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką buvo nedarbingi, jautė skausmus, diskomfortą, negalėjo atlikti net paprasčiausių darbų, užsiimti buities ruoša, tinkamai pasirūpinti savimi, leisti laisvalaikio, yra privesti lankytis pas gydytojus, prarado pajamas. E. L., be to, nurodė, kad negalėjo tinkamai pasirūpinti savo 6 mėnesių dukra ir atšvęsti gimtadienio. L. M. nurodė, jog jai buvo atlikta žandikaulio operacija, po kurios liko randas veide ir dėl to buvo sugadinta jos išvaizda. Dėl to jaučia diskomfortą, buvo priversta keisti šukuoseną. Taip pat jai buvo atlikta blužnies operacija, po kurios taip pat liko randas, darkantis jos išvaizdą.

Akivaizdu, kad dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusieji patyrė tam tikrų nepatogumų, jų gyvenimo kokybė suprastėjo, dėl to turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusieji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jiems buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jų būklė ir šiuo metu būtų ypatingai bloga, kad jie patiria kokias nors ypatingas pasekmes, tęsia gydymą, kad iš esmės pasikeitė jų gyvenimo kokybė, apsunkintos jų galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla.

AB „Lietuvos draudimas“ informavo teismą, kad po ieškinių pateikimo, draudimas A. I. atlygino 1550,00 EUR, M. C. – 1550,00 Eur, L. M. – 1550,00 Eur, o E. L. – 350,00 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 89). Draudimo atlygintų neturtinių žalų dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Be to, draudimui atlyginus nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos, šie papildomai reikalavimų atlyginti likusią dalį šios žalos nereiškė ir įrodymų jai pagrįsti neteikė.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, R. O. kaltę, kad nelaimė negali būti pasipelnymo šaltinis, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, ir tai, kad nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko reikėtų nuo jos nukrypti, pripažintina, jog A. I., M. C., L. M. ir E. L. prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Civiliniuose ieškiniuose nurodyti nukentėjusiųjų patirti fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu nustatyti jiems didesnį neturtinės žalos dydį, nei jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl A. I., M. C., L. M. ir E. L. civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinami.

R. O. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kompaktinis diskas su transporto priemonių apžiūros metu darytų fotonuotraukų įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

R. O. priklausantis automobilis „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate (Gamyklos g. 29, Gargždai), (1 t. b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. O. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. O. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę – 21 MGL, t. y. 1050,00 EUR (vieno tūkstančių penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti galutinę bausmę – 14 MGL, t. y. 700,00 EUR (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nukentėjusiųjų A. I. civilinį ieškinį dėl 4500,00 Eur turtinei žalai ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo, M. C. civilinį ieškinį dėl 5000,00 Eur neturtinei žalai, L. M. civilinį ieškinį dėl 5000,00 Eur neturtinei žalai ir E. L. civilinį ieškinį dėl 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo, atmesti.

Kompaktinį diską su transporto priemonių apžiūros metu darytų fotonuotraukų įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. O. priklausantį automobilį „VW POLO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate (Gamyklos g. 29, Gargždai), grąžinti R. O..

R. O. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja Diana Vercinskė