Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2A-798-555/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2A-798-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00724-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
A. V., V. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-798-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00724-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-305/2020 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams A. V. bei V. N. dėl jo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. V. bei V. N. priešieškinį ieškovui L. V. dėl jų turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. V. kreipėsi į teismą ieškiniu (patikslintu 2020 m. sausio 14 d.), prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią turto dalį tokiu būdu:

1.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., vertė – 3 200,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010 m., vertė – 40 100,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., vertė – 2 610,00 Eur, traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., vertė – 720,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., vertė – 2 500,00 Eur;

1.2. atsakovams dalinės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., vertė – 10 800,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., vertė – 1 525,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., vertė – 1 710,00 Eur, traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., vertė – 1 050,00 Eur, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m., vertė – 1 040,00 Eur;

1.3. ieškovas L. V., už jam atitekusį didesnės vertės turtą, išmoka bendraturčiams kompensaciją: atsakovui A. V. – 94,38 Eur, atsakovei V. N. – 94,38 Eur ir ieškovo naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas L. V. nurodė, kad jam ir atsakovams A. V. bei V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodytas turtas (10 vnt. žemės ūkio technikos), kurį yra prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodytas turtas šalims priklauso tokiomis dalimis: ieškovui 3/4 dalys (pinigine išraiška 48 941,25 Eur), atsakovui A. V. 1/8 dalis (pinigine išraiška 8 156,88 Eur), atsakovei V. N. 1/8 dalis (pinigine išraiška 8 156,88 Eur). Šalims geruoju nepavyksta pasiekti susitarimo dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo. Ieškovas teigė, kad atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės nei vienai iš šalių negali būti primesta nepagrįsta prievolė mokėti kompensaciją, jeigu yra galimybė turtą pasidalinti natūra. Dalinant nurodytą žemės ūkio techniką (10 vnt.), teisingumo kriterijams labiausiai atitinka skaičiavimas, kai šaliai atitenka daiktų jai priklausančio turto piniginei vertei. Ieškovas taip pat teigė, kad jam turėtų atitekti 5 vienetai daiktų už 49 130,00 Eur sumą. Tokiu atveju ieškovas turėtų kompensuoti atsakovams 188,75 Eur, kiekvienam po 94,38 Eur.

3. Atsakovai A. V. bei V. N. kreipėsi į teismą su priešieškiniu (patikslintu 2020 m. sausio 15 d.), prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias po 1/8 dalis:

3.1. traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., rinkos vertė – 3 200,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010, rinkos vertė – 40 100,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., rinkos vertė – 2 610,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., rinkos vertė – 10 800,00 Eur; traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., rinkos vertė – 3 000,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 2 500,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 1 525,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., rinkos vertė – 1 710,00 Eur; traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., rinkos vertė – 1 050,00 Eur; ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m., rinkos vertė – 1 040,00 Eur, ir šį turtą priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn;

3.2. atsakovams priteisti iš ieškovo kompensaciją po 1/8 dalį šio turto vertės – po 8 441,87 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovai nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovai sutiko, kad ieškovas atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieškovo pateiktu atsidalinimo būdu bei su traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., vertinimu. Atsakovai pažymėjo, kad teismo ekspertas šios priekabos negalėjo įvertinti, nes pas ieškovą jos nebuvo. Atsakovei laikėsi nuomonės, kad traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., rinkos vertė turėtų būti artima priekabos (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., rinkos vertei. Nors traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini)yra vieneriais metais anksčiau pagaminta, tačiau jos didžiausia leistina krovinio masė yra 9 tonos, t. y. 3 tonomis didesnė, lyginant su priekaba (duomenys neskelbtini) Traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., rinkos vertė yra ne mažesnė nei 3 000,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį (patikslintą 2020 m. sausio 14 d.) atmetė, o priešieškinį (patikslintą 2020 m. sausio 15 d.) tenkino iš dalies: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams priklausančias 1/8 turto dalis tokiu būdu:

1.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., rinkos vertė – 3 200,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010, rinkos vertė – 40 100,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., rinkos vertė – 2 610,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., rinkos vertė – 10 800,00 Eur; traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., rinkos vertė – 720,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 2 500,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 1 525,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., rinkos vertė – 1 710,00 Eur; traktorių priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., rinkos vertė – 1 050,00 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m., rinkos vertė – 1 040,00 Eur;

1.2. priteisė iš ieškovo atsakovui A. V. 8 156,88 Eur kompensaciją už jo dalies bendrame turte praradimą, kompensacijos sumokėjimą išdėstant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 679,74 Eur;

1.3. priteisė iš ieškovo atsakovei V. N. 8 156,88 Eur kompensaciją už jos dalies bendrame turte praradimą, kompensacijos sumokėjimą išdėstant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 679,74 Eur; iš ieškovo atsakovui A. V. priteisė 1 018,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei V. N. – 36,75 Eur; grąžino atsakovui A. V. 235,50 Eur nepagrįstai sumokėtą žyminio mokesčio dalį, o atsakovei V. N. – 235,50 Eur; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dviem aspektais: pirma, ginčo pusės nesutaria dėl vieno daikto – traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1990 m., – vertės ir, antra, dėl paties dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pritarti atsakovų pateikiamiems argumentams dėl traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) vertės ir nematė pagrindo abejoti vertintojo G. J. B. pateiktu traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) įvertinimu ir, atitinkamai, juo vadovavosi. Teismas, pasisakydamas dėl daiktų atidalinimo būdo, sutiko su atsakovų atstovo pozicija, jog nagrinėjamoje situacijoje vienintelis galimas atidalinimo būdas yra tas būdas, kai tam tikras daiktas atitenka vienam bendraturčiui, o kitiems išmokama kompensacija. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovų siūlomas variantas yra optimalesnis ir racionalesnis.

7. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, sprendė, jog pagal CPK 93 straipsnio nuostatas jis neturi teisės į jo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis tenkinamas 98 procentais (atsižvelgiant į tai, kad sumažinta atsakovams iš ieškovo priteistina kompensacija), todėl laikė, jog ieškovas privalo atlyginti 100 procentus atsakovo A. V. turėtų teisinės pagalbos išlaidų bei 98 procentus kitų abiejų atsakovų turėtų išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovui tenka pareiga atlyginti 99 procentus valstybei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusi dalis išlaidų valstybei iš atsakovų nebuvo priteista, nes nesiekė teisės aktais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas nustatė, kad ieškovai yra per daug sumokėję žyminio mokesčio, todėl sprendė dalį jo grąžinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas L. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys yra visiškai atmestas ir, atitinkamai, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos. Be to, atsakovų priešieškinis dalyje dėl kompensacijos priteisimo yra patenkintas 96,60 procentų, o ne 98 procentais, kaip tą nurodė teismas. Teismas neturėjo priteisti ir visų atsakovų turėtų ekspertizės išlaidų, kadangi ieškovai nesutiko tik su šešių daiktų verte iš dešimties. Atsakovas teigia, kad būtų sąžininga pripažinti, kad dėl kainų nustatymo abi šalys patyrė išlaidas, kurių viena kitai nekompensuoja.

Atsiliepimas

9. Atsakovai A. V. ir V. N. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokio apeliacinio skundo išnagrinėjimo teisinio rezultato ieškovas siekia. Ieškovas nepasisako ir, kokia apimtimi, jo nuomone, ieškinys yra patenkintas, o tuo pačiu ir kokią dalį bylinėjimosi išlaidų siekia prisiteisti iš atsakovų. Šiuo atveju ieškovo siūlomas atidalinimo variantas buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškinys yra atmestas visiškai ir ieškovui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pagrįstai paskirstė ir išlaidas, turėtas už ekspertizės atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 10 vnt. žemės ūkio technikos (traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini) ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini) bei ratinį traktorių (duomenys neskelbtini)), penkis iš jų priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir penkis iš jų priteisiant atsakovų A. V. ir V. N. dalinės nuosavybės teise, taip pat atsakovų naudai priteisiant po 94,38 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto vertę. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasirinktinu atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė visą nurodytą 10 vnt. žemės ūkio techniką priteisti ieškovui asmeninės nuosavybes teise, o jiems iš ieškovo priteisti po 8 441,87 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią turto dalį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tarp šalių buvo kilęs esminis ginčas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir dėl šio turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovų siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra optimalesnis ir racionalesnis, ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies (atitinkamai pagal priteistos kompensacijos dydį), t. y. ginčo daiktus priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovams iš ieškovo priteisė po 8 156,88 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią turto dalį. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo naudai iš atsakovų nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

13. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje ieškovo ieškinys yra atmestas visiškai (tinkamesniu pripažinus atsakovų siūlomą ginčo daiktų atidalinimo būdą), todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistos nebuvo. Tuo tarpu, teismas, pasisakydamas dėl atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, sprendė, kad jų priešieškinis yra patenkintas 98 procentais (sumažinus jiems iš ieškovo priteistiną kompensacijos dydį), dėl ko ieškovas privalo atlyginti 100 procentų atsakovo A. V. turėtų teisinės pagalbos išlaidų bei 98 procentus kitų abiejų atsakovų turėtų išlaidų. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovui tenka atlyginti valstybei 99 procentus bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų turi būti paskirstytos atsižvelgiant į ieškiniu / priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė netinkamai, kadangi neįvertino aplinkybės, jog šioje byloje abi šalys pateikė savo savarankiškus reikalavimus, t. y. ieškinio reikalavimai – 50 procentų, priešieškinio reikalavimai – 50 procentų. Būtent tokiu principu ir turėjo būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovų siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra optimalesnis ir racionalesnis, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Taigi, ieškovo išlaidos, susijusios su ieškiniu pareikštais reikalavimais, iš kitos šalies (atsakovų) pagrįstai nepriteistos, o atsakovams turėtų būti priteisiama 50 procentų (išlaidų, susijusių su atsikirtimu į ieškovo ieškinį). Kadangi atsakovų priešieškinis patenkintas iš dalies – 48,31 procentais (8 156,88x100/8 441,87) (sumažinus atsakovams iš ieškovo priteisiamą kompensacijos dydį) skaičiuojant iš 50 procentų, todėl jų naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 48,31 procentai, o ieškovo naudai 1,69 procentai. Taigi, ieškovo (apelianto) naudai iš viso turėtų būti priteisiama 1,69 (0+1,69), o atsakovų – 98,31 (50+48,31) procentai bylinėjimosi išlaidų.

18. Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas turėjo iš viso 1 035,00 Eur išlaidų: sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, reikšdamas ieškinį, ir 960,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas, parengiant ir pateikiant teismui ieškinį, todėl jo naudai iš atsakovų priteisiama suma sudarytų 17,50 Eur (1 035,00x1,69/100), o iš kiekvieno atsakovo priteisiama suma sudarytų 8,75 (17,50/2).

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas A. V. turėjo iš viso 1 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100,00 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, 37,50 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (dalis sumokėto žyminio mokesčio priimtu sprendimu grąžinta atsakovui) ir 900,00 Eur už ekspertizės atlikimą. Apeliantas teigia, kad atsakovo turėtos išlaidos už ekspertizės atlikimą neturėtų būti priteisiamos pilna apimtimi, kadangi jis ginčo daiktų vertę taip pat grindė savo lėšomis užsakyta eksperto išvada, su kuria atsakovai iš dalies sutiko. Kaip matyti iš priimto sprendimo, teismas, nustatydamas ginčo daiktų vertę, rėmėsi tiek bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizės išvada, tiek ir paties apelianto į bylą pateiktu ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėtos išlaidos už ekspertizės atlikimą buvo būtinos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais, be to, ir pats apeliantas, pateikdamas teismui patikslintą ieškinį, sutiko su ekspertizės išvadoje nustatyta ginčo daiktų verte, todėl nėra pagrindo šių išlaidų nepriteisti. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad apeliantas pats turėjo panašių išlaidų, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi į bylą nėra pateikti tokias ieškovo išlaidas pagrindžiantys įrodymai, kuriems esant, galimai būtų pagrindas svarstyti tokių išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui (CPK 178 straipsnis, 88 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo naudai iš ieškovo priteisiama suma sudarytų 1 019,97 Eur (1 037,50x98,31/100).

20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė V. N. turėjo 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokestis už priešieškinį (dalis sumokėto žyminio mokesčio priimtu sprendimu grąžinta atsakovei), todėl jos naudai iš ieškovo priteisiama suma sudarytų 36,87 Eur (37,50x98,31/100). Kadangi ieškovo ir atsakovų reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl, atlikus jų įskaitymą, pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymo iš dalies pakeičiama, priimtu sprendimu iš ieškovo L. V. atsakovo A. V. naudai priteistą 1 018,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinat iki 1 011,22 Eur (1 019,97-8,75) sumos, o atsakovės V. N. naudai priteistą 36,75 Eur sumą sumažinant iki 28,12 Eur sumos (36,87-8,75). Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas klausimas dėl išlaidų valstybės naudai priteisimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako, juolab, kad teismo sprendimu priteista išlaidų dalis sudaro netgi mažesnė dalį, nei apskaičiavus ją, pagal atmestų reikalavimų dalį (98,31 proc.).

21. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą, todėl ieškovo L. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimas iš dalies pakeičiamas, sumažinant iš ieškovo atsakovų A. V. ir V. N. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

22. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 1,69 procentais (17,50x100/1 035,00), proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dalimi paskirstomos apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu atsakovas A. V. pateikė įrodymus, jog jis turėjo 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir, už kurias atsakovai atsiskaitė su advokato padėjėju V. R..

23. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 p.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 10 d. teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų ir advokato padėjėjo V. R., kuria buvo susitarta dėl advokato padėjėjo teisinių paslaugų apimties ir atsiskaitymo su juo tvarkos, taip pat įvertinus tai, kad, pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovai už apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė būtent su advokato padėjėju V. R., spręstina, kad atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos iš ieškovo negali būti priteisiamos, todėl prašymas netenkinamas.

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sumažinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 1 018,75 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 011,22 Eur (vieno tūkstančio vienuolikos eurų 22 ct) sumos.

Sumažinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 36,75 Eur (trisdešimt šešių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 28,12 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 12 ct) sumos.

Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas