Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams A. V. bei V. N. dėl jo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. V. bei V. N. priešieškinį ieškovui L. V. dėl jų turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad ieškovui L. V. ir atsakovams A. V. bei V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie kilnojamieji daiktai: 1) traktoriaus priekaba GKB 819, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., 2) ratinis traktorius VALTRA T191H, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010 m., 3) ratinis traktorius ChTZ T-25FM, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., 4) ratinis traktorius MTZ Belarus-892, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., 5) traktoriaus priekaba GKB 8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., 6) ratinis traktorius MTZ 82, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., 7) ratinis traktorius MTZ 50L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., 8) ratinis traktorius JUMZ 6KL, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., 9) traktoriaus priekaba 2PTS-4-785A, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., 10) ratinis traktorius DT-75, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m. Nurodyti daiktai bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu tokiomis dalimis: ieškovui L. V. priklauso 3/4 dalys kiekvieno minėto kilnojamojo daikto, atsakovui A. V. priklauso 1/8 dalis kiekvieno minėto kilnojamojo daikto, atsakovei V. N. priklauso 1/8 dalis kiekvieno minėto kilnojamojo daikto (1 t., e. b. l. 8-9, 11-12, 14-15, 17-18, 20-21, 23-24, 26-27, 29-30, 32-33, 35-36).

11. Tiek ieškovas L. V., pareiškęs teismui ieškinį, tiek atsakovai A. V. bei V. N., pareiškę priešieškinį, siekia atsidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

13. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, tačiau reikalaujama suderinti atidalijimo būdą. Pagal minėtą CK 4.80 straipsnio 2 dalį teismo tvarka atidalijama tik tuo atveju, jei bendraturčiams nepavyksta susitarti dėl atidalijimo būdo. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju su reikalavimais dėl dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo kreipėsi tiek ieškovas L. V. su ieškiniu, tiek atsakovai A. V. bei V. N. su priešieškiniu, neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių yra kilę nesutarimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

14. Konkretizuojant pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dviem aspektais: pirma, ginčo pusės nesutaria dėl vieno daikto – traktoriaus priekabos GKB 8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1990 m., – vertės ir, antra, dėl paties dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.

15. Pažymėtina, kad tarp ginčo pusių nuo pat šios bylos proceso pradžios buvo kilęs ginčas dėl daiktų, priklausančių jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, vertės: ieškovas pradiniame ieškinyje buvo nurodęs daiktų vertes, remdamasis viešosios įstaigos „Emprekis“ pateiktais duomenimis apie vidutinę transporto priemonių kainą Lietuvoje (1 t., e. b. l. 1-5, 10, 13, 16, 19, 22, 25, 28, 31, 34, 37), atsakovai beveik su visų daiktų įvertinimu nesutiko, išskyrus ratinio traktoriaus JUMZ 6KL, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvertinimą (1 t., e. b. l. 46-49); ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų nesutikimą su daugelio daiktų įvertinimu, proceso eigoje kreipėsi į turto vertintoją ir pateikė į bylą 2019 m. liepos 1 d. turto vertintojo Gedimino Juozo Beržinio parengtą Kilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą, kartu pateikdamas ir patikslintą ieškinį (1 t., e. b. l. 73-75, 76-156), tačiau atsakovai ir toliau nesutiko su kai kurių daiktų įvertinimu, pateikė priešieškinį (1 t., e. b. l. 166-169).

16. Siekiant pašalinti ginčo pusių nesutarimus dėl daiktų vertės, atsakovų prašymu teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, ekspertą prašant nustatyti šių daiktų rinkos vertę turto apžiūros dieną: ratinio traktoriaus VALTRA T191H, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2010 m.; traktoriaus priekabos GKB-8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1990 m.; ratinio traktoriaus MTZ 82, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975 m.; ratinio traktoriaus MTZ 50L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975 m.; ratinio traktoriaus JUMZ 6KL, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m.; traktoriaus priekabos 2PTS-4-785A, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1984 m. (1 t., e. b. l. 194; 2 t., e. b. l. 8). Turto vertinimo teismo ekspertui Juozui Urbonui pateikus Kilnojamųjų daiktų – žemės ūkio technikos vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. 218 (2 t., e. b. l. 46-89), tarp ginčo pusių liko nesutarimai tik dėl vieno daikto – traktoriaus priekabos GKB 8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., – vertės, nes dėl šio daikto vertės teismo ekspertas išvados nepateikė, kadangi konstatavo, jog daiktų apžiūros dienai traktoriaus priekabos GKB 8527 nebėra, todėl nėra sąlygų jos rinkos vertei nustatyti.

17. Ieškovas traktoriaus priekabą GKB 8527 vertina 720 Eur, o atsakovų įsitikinimu, šios traktoriaus priekabos vertė yra žymiai didesnė – 3 000 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi teisę ir pareigą teikti į bylą įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Ieškovas jo nurodomą traktoriaus priekabos GKB 8527 vertę grindžia turto vertintojo Gedimino Juozo Beržinio 2019 m. liepos 1 d. Kilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte pateiktu šios traktoriaus priekabos įvertinimu: šiame ekspertizės akte fiksuota, kad ši traktoriaus priekaba parduota iki vertinimo apžiūros datos (savininkas paaiškino, kad verčiant žvyrą, sulūžo priekabos rėmas), todėl ši traktoriaus priekaba buvo įvertinta kaip metalo laužas, atsižvelgiant į turimus duomenis apie jos masę, naudojant lyginamąjį metodą, ir nustatyta vertė – 720 Eur (1 t., e. b. l. 98-100, 150-152). Atsakovai jų nurodomą traktoriaus priekabos GKB 8527 vertę grindžia turto vertintojo Gedimino Juozo Beržinio 2019 m. liepos 1 d. Kilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte nurodyta kitos traktoriaus priekabos GKB 819, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., verte (jos vertė nurodyta 3 200 Eur), argumentuodami, kad šių priekabų pagaminimo metai yra panašūs (traktoriaus priekaba GKB 8527 yra tik vieneriais metais senesnė, todėl negali būti žymiai daugiau nusidėvėjusi, nei traktoriaus priekaba GKB 819), o pagal savo tonažą ir kitas savybes traktoriaus priekaba GKB 8527 vertintina kaip esanti vertingesnė nei traktoriaus priekaba GKB 819.

18. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pritarti atsakovų pateikiamiems argumentams dėl traktoriaus priekabos GKB 8527 vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad jie, sutikdami su turto vertintojo Gedimino Juozo Beržinio pateiktu traktoriaus priekabos GKB 819 įvertinimu, ginčija to paties turto vertintojo tuo pačiu aktu pateiktą traktoriaus priekabos GKB 8527 įvertinimą. Atsakovai abejones dėl traktoriaus priekabos GKB 8527 įvertinimo pagrįstumo grindžia tik tuo, kad traktoriaus priekaba GKB 8527 buvo įvertinta jos realiai turto vertintojui neapžiūrėjus, atsižvelgiant į L. V. paaiškinimus, kad priekabos nebėra – ji buvo parduota kaip metalo laužas, nes sulūžo. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, t. y. nurodė, kad traktoriaus priekabos GKB 8527 rėmas sulūžo, todėl jis priekabą pardavė už 300,00 Eur kaip metalo laužą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi (2020 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 26 sek. – 17 min. 41 sek.). Atsakovai, nors ir kėlė abejones dėl šių ieškovo paaiškinimų teisingumo, tačiau kokių nors konkrečių duomenų ieškovo paaiškinimams nuneigti neteikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais. O atsižvelgiant į juos, pripažintina, kad pagrįstai turto vertintojas Gediminas Juozas Beržinis traktoriaus priekabą GKB 8527 pripažino metalo laužu ir vertino kaip metalo laužą. Tuo tarpu traktoriaus priekaba GKB 819 vis dar eksploatuojama, todėl šias dvi traktoriaus priekabas laikyti lygiavertėmis ir vienos vertę nustatyti pagal kitos vertę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad be savo pateikiamų traktoriaus priekabų GKB 8527 ir GKB 819 lyginimų (kuriuos, kaip minėta, teismas laiko nepagrįstais) atsakovai jokių kitų duomenų, nuneigiančių turto vertintojo Gedimino Juozo Beržinio pateiktą traktoriaus priekabos GKB 8527 įvertinimą, nepateikė. Todėl teismas nemato pagrindo abejoti vertintojo Gedimino Juozo Beržinio pateiktu traktoriaus priekabos GKB 8527 įvertinimu ir, atitinkamai, juo vadovaujasi.

19. Taigi, nustatyta tokia ginčo daiktų rinkos vertė: traktoriaus priekabos GKB 819, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., vertė – 3 200 Eur, ratinio traktoriaus VALTRA T191H, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010 m., vertė – 40 100 Eur, ratinio traktoriaus ChTZ T-25FM, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., vertė – 2 610 Eur, traktoriaus priekabos GKB 8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., vertė – 720 Eur, ratinio traktoriaus MTZ 82, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., vertė – 2 500 Eur; ratinio traktoriaus MTZ Belarus-892, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., vertė – 10 800 Eur, ratinio traktoriaus MTZ 50L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., vertė – 1 525 Eur, ratinio traktoriaus JUMZ 6KL, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., vertė – 1 710 Eur, traktoriaus priekabos 2PTS-4-785A, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., vertė – 1 050 Eur, ratinio traktoriaus DT-75, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m., vertė – 1 040 Eur. Bendra ginčo daiktų rinkos vertė – 65 255 Eur.

20. Kaip minėta, ginčo pusės nesutaria ir dėl dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Pagal minėtas CK 4.80 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką prioritetinis atidalijimo būdas yra atidalijimas natūra. Atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Pagal CK 4.6 straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis. Taigi, daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Tik tuo atveju, jeigu padaroma išvada, kad daiktas negali būti atidalintas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, galima taikyti kaip subsidiarų atidalijimo būdą – išmokant kompensaciją pinigais. Paprastai kompensacija pripažįstama teisingai, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę.

21. Kadangi ginčo pusės nesutaria dėl dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, pirmiausia turi būti įvertintas bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančių daiktų pobūdis: tai dalūs ar nedalūs daiktai, jie gali būti padalinti natūra ar ne.

22. Pažymėtina, kad ginčo pusių atstovų nuomonės išsiskyrė dėl turto, daiktų, priklausančių šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, traktavimo: sprendžiant pagal paaiškinimus, ieškovo atstovė objektu, iš kurio reikia atidalyti dalį, laiko visą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. bendrą 10 vienetų žemės ūkio technikos kiekį, o atsakovų atstovo įsitikinimu, objektas, iš kurio reikia atidalyti dalį, yra kiekvienas traktorius ar traktoriaus priekaba. Šiuo atveju teismas pareiškia, kad ieškovo atstovės atitinkamas 10 vienetų žemės ūkio technikos traktavimas kaip vieno objekto yra niekuo nepagrįstas, teismas pritaria atsakovų atstovo išsakytai pozicijai, kad nagrinėjamu atveju bendraturčio dalis turi būti atidalijama iš kiekvieno traktoriaus ar traktoriaus priekabos, kaip savarankiško objekto, daikto, turinčio savo identifikacinius požymiu, atskirą registraciją.

23. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog traktoriai, traktorių priekabos savo pobūdžiu yra nedalūs daiktai, nes jų neįmanoma padalinti į atskirus daiktus, kuriuos būtų galima naudoti pagal jų paskirtį. Taigi, sutiktina su atsakovų atstovo pozicija, jog nagrinėjamoje situacijoje vienintelis galimas atidalinimo būdas yra tas būdas, kai tam tikras daiktas atitenka vienam bendraturčiui, o kitiems išmokama kompensacija. Kita vertus, pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovo atstovė klaidingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra galimas dalies atidalijimas natūra, teismo vertinimu, iš esmės ieškovas taip pat siūlo ne atidalijimo natūra būdą, bet atidalijimą išmokant kompensaciją: pagal ieškovo siūlomą būdą tam tikri konkretūs daiktai paliekami ieškovui ir jis turėtų atsakovams už jų dalių bendrame turte praradimą išmokėti kompensaciją, kiti daiktai atitenka atsakovams, kurie ieškovui už jo dalių bendrame turte praradimą turėtų išmokėti kompensaciją, tačiau atlikus mokėtinų kompensacijų įskaitymą, kompensaciją mokėtų tik ieškovas atsakovams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo siūlomas atidalijimo variantas yra paprastasis (pavienis) atidalijimas, nes jo metu bus atskirta tik ieškovo dalis, o atsakovai ir toliau liks bendraturčiais; tuo tarpu atsakovų siūlomas atidalijimo variantas yra visiškas (absoliutus) atidalijimas, nes iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pasitrauks visi bendraturčiai, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovai, nes ieškovas taps vieninteliu daiktų savininku.

24. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovų siūlomus turto dalių atidalijimo variantus, sprendžia, kad atsakovų siūlomas variantas yra optimalesnis. Tokią išvadą teismas daro, visų pirma, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų siūlomas atidalijimo būdas, priešingai nei ieškovo, yra visiškas (absoliutus) atidalijimas, kurio metu iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pasitraukus visiems bendraturčiams, taps paprastesnis ir lengvesnis savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas, bus išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Taip pat, teismo vertinimu, yra reikšmingas atsakovų atstovo akcentuotas faktas, kad kiekvienam atsakovui kiekviename ginčo daikte priklauso tik labai maža dalis – 1/8 dalis, kai tuo tarpu ieškovui priklauso net ¾ dalys kiekviename ginčo daikte. Be to, atsakovai, jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai, tapę ginčo daiktų bendraturčiais, ginčo daiktais nesinaudojo ir neketina naudotis (nes atsakovė V. N. ūkine veikla apskritai nesiverčia, o atsakovas A. V. nors ir verčiasi, bet jam taip pat ginčo daiktai nereikalingi). Ieškovas šios atsakovų nurodytos aplinkybės neginčijo. Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bus racionalesnis sprendimas, jei ginčo daiktai natūra liks ieškovui, kuris ginčo daiktais realiai iki šiol ir naudojasi.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų visi bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas neišgalės sumokėti atsakovams kompensacijų. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jis pinigų neturi, kad turi sveikatos problemų, tačiau šiems teiginiams patvirtinti (apie sveikatos problemas ar sunkią turtinę padėtį) jokių įrodymų nėra pateikęs. Kita vertus, iš ieškovo paaiškinimų spręstina, kad jis vis dar verčiasi ūkine veikla, taip pat gauna pensiją, taigi, atitinkamas pajamas gauna.

26. Aukščiau pateiktų argumentų pagrindu ieškovo ieškinys (patikslintas 2020 m. sausio 14 d.) atmetamas, o atsakovų priešieškinys (patikslintas 2020 m. sausio 15 d.) tenkinamas, tačiau ne pilna apimtimi, bet iš dalies: kadangi pripažinta, kad traktoriaus priekabos GKB 8527 vertė yra ne 3 000,00 Eur, bet 720,00 Eur, atitinkamai bendra ginčo daiktų vertė yra 65 255 Eur, iš ieškovo atsakovams priteistina ne po 8 441,87 Eur, bet po 8 156,88 Eur kompensacijos: 1/8 dalis × 65 255 Eur = 8 156,88 Eur.

27. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą, priešieškinio tenkinimo atveju, kompensacijos mokėjimą išdėstyti. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, bet atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, jų atstovas, teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą, kad kompensacijų išmokėjimas būtų išdėstytas iki 1 metų, ieškovo atstovės prašymas tenkintinas: kompensacijų mokėjimas išdėstytinas 1 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį kiekvienam atsakovui mokant po 679,74 Eur (8 156,88 Eur : 12 mėn. = 679,74 Eur) (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

29. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 1 035,00 Eur išlaidų: sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, reikšdamas ieškinį, ir 960,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas, parengiant ir pateikiant teismui ieškinį (1 t., e. b. l. 6, 7, popierinės bylos l. 88-89). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, konstatuotina, kad pagal minėtas CPK 93 straipsnio nuostatas ieškovas neturi teisės į jo išlaidų atlyginimą.

30. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. V. šioje byloje turėjo iš viso 1 273,00 Eur išlaidų: 100,00 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, sumokėjo 273,00 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinį ir 900,00 Eur už ekspertizės atlikimą (1 t., e. b. l. 50, 51, 172; 2 t., e. b. l. 21), o atsakovė V. N. šioje byloje turėjo 273,00 Eur išlaidų, sumokėdama tokio dydžio žyminio mokesčio dalį už priešieškinį. Kadangi, teismo vertinimu, atsakovai už priešieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei priklausė (turėjo iš viso būti sumokėta 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kiekvienam iš jų grąžintina po 235,50 Eur (((273,00 Eur + 273,00 Eur) – 75,00 Eur) : 2) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Atitinkamai pripažintina, kad kiekvienas iš atsakovų turėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinys tenkinamas 98 proc. (atsižvelgiant į tai, kad sumažinta atsakovams iš ieškovo priteistina kompensacija), atsižvelgdamas į minėtas CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teismas sprendžia, kad ieškovas privalo atlyginti 100 proc. atsakovo A. V. turėtų teisinės pagalbos išlaidų bei 98 proc. kitų atsakovų turėtų išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo atsakovui A. V. priteistina 1 018,75 Eur išlaidų: 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 36,75 Eur žyminio mokesčio (37,50 Eur × 98 proc.) ir 882,00 Eur išlaidų už ekspertizę (900,00 Eur × 98 proc.). Atitinkamai iš ieškovo atsakovei V. N. priteistina 36,75 Eur žyminio mokesčio (37,50 Eur × 98 proc.).

31. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovui tenka pareiga atlyginti 99 proc. valstybei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 21,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (21,21 Eur × 99 proc.) (CPK 96 straipsnis). Likusi dalis išlaidų valstybei iš atsakovų nepriteistina, nes nesiekia teisės aktais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 284, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą 2020 m. sausio 14 d.) atmesti.

Priešieškinį (patikslintą 2020 m. sausio 15 d.) patenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančias 1/8 turto dalis tokiu būdu:

ieškovui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos daiktus: 1) traktoriaus priekabą GKB-819, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1991 m., rinkos vertė – 3 200 eurų; 2) ratinį traktorių VALTRA T191H, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2010, rinkos vertė – 40 100 eurų; 3) ratinį traktorių ChTZ T-25FM, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m., rinkos vertė – 2 610 eurų; 4) ratinį traktorių MTZ BELARUS-892, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2003 m., rinkos vertė – 10 800 eurų; 5) traktoriaus priekabą GKB-8527, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1990 m., rinkos vertė – 720 eurų; 6) ratinį traktorių MTZ 82, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 2 500 eurų; 7) ratinį traktorių MTZ 50L, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1975 m., rinkos vertė – 1 525 eurai; 8) ratinį traktorių JUMZ 6KL, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1986 m., rinkos vertė – 1 710 eurų; 9) traktorių priekabą 2PTS-4-785A, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984 m., rinkos vertė – 1 050 eurų; 10) ratinį traktorių DT-75, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1993 m., rinkos vertė – 1 040 eurų;

priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 156,88 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 88 ct) kompensaciją už jo dalies bendrame turte praradimą, kompensacijos sumokėjimą išdėstant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 679,74 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 74 ct).

priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 156,88 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 88 ct) kompensaciją už jos dalies bendrame turte praradimą, kompensacijos sumokėjimą išdėstant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 679,74 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 74 ct).

Priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 018,75 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 36,75 Eur (trisdešimt šešių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 235,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 50 ct) nepagrįstai sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Grąžinti atsakovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 235,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 50 ct) nepagrįstai sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.