- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-1954-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15892-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolos draudimas“, AB DNB bankas, UAB „Durupis“, AB SEB bankas, AB „Lesto“
- Pareiškėjas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo (suinteresuoti asmenys: AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Durupis“, AB SEB bankas, AB „Lesto“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. L. prašė jai iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad jos nemokumą sukėlė negalėjimas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis AB DNB bankui, AB SEB bankui, AB „Lesto“, UAB „Durupis“, gaunamų pajamų netektis, ekonominė krizė, skyrybos su ilgamečiu partneriu ir vaikų tėvu A. S.. Įsipareigojimai kreditoriams sudaro 141770,51 Eur, iš jų AB DNB bankui – 132449,11 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 5406,68 Eur, UAB „Durupis“ – 1071,59 Eur, AB SEB bankui – 2227,91 Eur, UAB „Lesto“ – 36,49 Eur. Pareiškėja šiuo metu dirba aukle, augina du nepilnamečius vaikus. Turi nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 34754,40 Eur. Jokio kito turto neturi. Iš vaikų tėvo gauna 200 Eur vaikų išlaikymui, viso jos pajamos per mėnesį sudaro apie 450 Eur. Jai pragyvenimui užtenka apie 350 Eur, likusią pinigų sumą bus skirta skolų dengimui.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė atsisakyti iškelti R. L. fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. pareiškėjai jau vieną kartą buvo iškelta bankroto byla, tačiau teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi bankroto bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog nuo bankroto bylos iškėlimo praėjus 1,5 metų, pareiškėja nesiėmė jokių priemonių, kad suderintų savo kreditorių interesus bei parengtų mokumo atkūrimo planą, atitinkantį realią situaciją. Todėl pakartotinai iškėlus bankroto bylą tikėtina, jog bankroto procesas vėl bus neefektyvus.
Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir AB DNB bankas prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai R. L. bankroto bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams sudaro Kreditoriams 141770,51 Eur sumą (AB DNB bankui – 132449,11 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 5406,68 Eur, UAB „Durupis“ – 1071,59 Eur, AB SEB bankui – 2227,91 Eur, 5 proc. metinių palūkanų, 66,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Lesto“ – 36,49 Eur). Tuo tarpu pareiškėja priklauso žemės sklypas su statiniais, kurio vertė 34754,40 Eur; kito jokio turto neturi, dirba aukle pagal verslo liudijimą, gauna vidutiniškai 220 Eur darbo užmokestį, augina du nepilnamečius vaikus (2010 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. gimimo), vaikų tėvas moka vaikų išlaikymui 200 Eur kas mėnesį, pareiškėja taip pat gauna 30 Eur per mėnesį išmoką vaikui, viso per mėnesį pareiškėjos pajamos sudaro 450 Eur. Teismas konstatavo, jog pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja yra nemoki. Nurodė, jog fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, tačiau kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nenustatė (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjos gaunamos pajamos ilgus metus neleistų padengti skolos sumos, tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditoriaus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolos draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nevertino aplinkybių kodėl pareiškėjos bankroto byla vieną kartą jau buvo nutraukta, ar bankroto bylos iškėlimas nepažeidžia teisėtų kreditorių interesų atgauti visą ar dalį skolos, ar pareiškėja nepiktnaudžiauja bankroto institutu siekdama išvengti skolos išieškojimo bei įsipareigojimų vykdymo. Pirmą kartą pareiškėjos bankroto byla buvo iš esmės nutraukta dėl to, kad pareiškėja nesiekė, jog iškėlus jai bankroto bylą būtų įgyvendinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. numatyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja mokumą siekė atkurti tik nurašius skolas, tačiau nededant jokių realių pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Visą laiką, kol vyko bankroto procesas (apie 1,5 metų), buvo sustabdytas išieškojimas iš pareiškėjos turto ir pajamų, taigi kreditoriai negalėjo imtis jokių išieškojimo veiksmų su tikslu kuo greičiau pasidengti visą ar dalį skolos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015). Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro bankrutuojančiam asmeniui visas sąlygas piktnaudžiauti bankroto procesu, t. y. pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismui iškėlus bankroto bylą, nedėti jokių pastangų, kad būtų suderinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesai, o teismui nutraukus bankroto bylą dėl to, kad nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas, neribotą kartų skaičių vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, kad skolos išieškojimas bankrutuojančio asmens atžvilgiu vėl yra sustabdomas ir kreditoriai negali imtis jokių skolos išieškojimo veiksmų. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, tais atvejais, kai bankrutuojančiam asmeniui jau buvo anksčiau nutraukta bankroto byla, turėtų atidžiai įvertinti dėl kokių priežasčių anksčiau bankroto procesas jau nebuvo efektyvus ir bankroto byla jau buvo nutraukta, ar bankroto bylos nutraukimas buvo tiesiogiai įtakotas dėl bankrutuojančio asmens veikimo ar neveikimo.
Atsiliepimas
Pareiškėja R. L. atsiliepimu prašo atmesti UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą. Paaiškino, kad jai bankroto byla buvo nutraukta, nes nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, todėl remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis nėra jokio pagrindo neiškelti bankroto bylą pakartotinai. Aplinkybės, dėl kurių planas nebuvo patvirtintas nesudaro jokios teisinės reikšmės vėliau sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių kodėl pareiškėjos bankroto byla vieną kartą jau buvo nutraukta, ar bankroto bylos iškėlimas nepažeidžia teisėtų kreditorių interesų atgauti visą ar dalį skolos, ar pareiškėja nepiktnaudžiauja bankroto institutu siekdama išvengti skolos išieškojimo bei įsipareigojimų vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 str. 7 d. nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; teismas nepatvirtina plano; iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla); 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi Fizinių asmenų bankroto įstatymas aiškiai numato pagrindus, iš kurių nustačius bent vieną, teismas privalo atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjai nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog asmuo, kuriam yra iškelta bankroto byla privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam Fizinių asmenų bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti nustatytas pareigas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 str.). Tačiau iš teismų informacinės sistemos duomenų (teismų procesinių sprendimų elektroninių kopijų) matyti, jog pareiškėjai pirmą kartą iškėlus bankroto bylą Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2-522/2015, 2014 m. kovo 7 d. nutartimi teismas patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį panaikino ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (c. b. 2S-1205-340/2014). Širvintų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą iš naujo, 2014 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė R. L. 2 mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumams ir patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikti teismui tvirtinti ne vėliau, kaip iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (c. b. Nr. 2S-13-653/2015). Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi R. L. mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bylą nutraukė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. teismui nepatvirtinus plano. Taigi iš esmės beveik metus bankroto procedūra užsitęsė ne dėl pareiškėjos, kreditoriams priešingų, veiksmų, o dėl mokumo plano, kuris buvo patvirtintas dar 2014 m. kovo 7 d. nutartimi, patvirtinimo teisėtumo. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 5 p. nedraudžia fiziniam asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai teismas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė. Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo įžvelgti pareiškėjos piktnaudžiavimo fizinio asmens bankroto institutu, kadangi nenustatyta, jog pareiškėja sistemingai teikia pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tik tam, jog išvengtų prievolių kreditoriams. Be to, pažymėtina, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, jog klausimai dėl konkrečių atsiskaitymų su kreditoriais yra sprendžiami iškėlus bankroto bylą prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, o ne sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytą pareiškėjos turto ir skolų balansą, nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjo bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų, nes atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja ir toliau liktų nemoki, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, apeliacine tvarka vertinamu atveju nėra aktuali, kadangi ši nutartis savo ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, t. y. nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimas, tuo tarpu ginčo atveju yra sprendžiamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.