Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir peišieškinys tenkinami iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.3. Nuosprendžiu, priimtame 2024 m. liepos 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuteistas už tai, kad jis, sistemingai baugino nukentėjusiąją (ieškovę) panaudodamas psichinę prievartą – sistemingai skambino buvusiai sutuoktinei siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes, persekiojo, taip sudarydamas bauginančią aplinką. Be kita ko, Nuosprendyje atsakovas pripažįsta, kad jam sunku kalbėti, nes vartoja stiprius vaistus.

11.4. Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. buvo skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri atitinkamai buvo mažėjanti nuo 794 Eur iki 544 Eur.

11.5. Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. O. V. atžvilgiu nustatytas smurtas prieš vaiką, įvykio metu, būdamas neblaivus, atsakovas paėmęs plastikinį žaislinį namuką metė į savo dukrą O. V., pataikydamas jai į veido sritį. Vaiko sesers A. S. atžvilgiu (atsakovas, įvykio metu būdamas neblaivus, rankomis tampė nepilnametės A. S. galvos srities plaukus, taip sukeldamas jai skausmą.

11.6. Iš Luminor bank AS mokėjimų sąrašo nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. vasario 14 d. ieškovei pervesdavo 150-200 Eur, išskyrus 2022 m. gruodžio 8 d. – 250 Eur; 2023 m. spalio – 216 Eur; 2023 m. lapkričio – 239 Eur; 2023 m. gruodžio – 310 Eur; 2024 m. vasario-balandžio – 232 Eur; 2024 m. balandžio – 224 Eur; 2024 m. birželio – 232 Eur.

11.7. Iš Luminor bank AS pavedimo kopijų nustatyta, kad atsakovas 2025 m. vasario 14 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 411,22 Eur, 42,29 Eur; 2025 m. liepos 1 d. – 42,29 Eur, 411,22 Eur; 2025 m. liepos 15 d. 42,29 Eur, 411,22 Eur.

11.9. Iš viešosios įstaigos Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro 2025 m. kovo 13 d. medicininės pažymos nustatyta, kad atsakovas nėra įrašytas į asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų sutrikimų ir priklausomybių, grupę.

11.13. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti kaip atsakovas leidžia kartu laiką su dukra vaikų žaidimo aikštelėje, susipažįsta su gyvūnėliais, švenčia (duomenys neskelbtini) gimtadienį.

11.15. Iš e.sveikatos duomenų nustatyta, kad šalių vaikui įtariama (duomenys neskelbtini) liga. 2024 m. spalio 9 d. vyko pasitikrinti dantis. 2025 m. spalio 10-14 d. bei 2025 m. sausio 6 d. fiksuota (duomenys neskelbtini).

11.19. Iš Lietuvos probacijos tarnybos pranešimo nustatyta, kad po Nuosprendžio priėmimo atsakovo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas. Įpareigojimo nesilankyti ieškovės darbo ir gyvenamojoje vietoje pažeidimų nefiksuota, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m. atstumu prie nukentėjusios, pažeidimų nefiksuota. Pakartotino nusikalstamumo elgesio rizika žema.

Dėl išlaikymo padidinimo

14. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

15. Teismo sprendimas, kuriuo išlaikymo dydis buvo nustatytas vienašališkai teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant arba padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja arba padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja arba pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

18. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius.

19. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovės bei atsakovo pateiktus argumentus, konstatuoja, kad atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, Sprendimu priteisto išlaikymo dydis 200 Eur, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl egzistuoja pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 330 Eur. Teismas tokias išvadas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu:

19.1. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui Sprendimu priteistas 2022 m., t. y. prieš daugiau nei 3 m.

19.2. Sprendimo priėmimo dienai, šalių nepilnametė dukra buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šiuo metu vaikui (duomenys neskelbtini) m.

19.3. Akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja.

19.4. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui, ir kt. Be to, per 3 m. laikotarpį padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos.

19.5. Vertinant atsakovo gaunamas pajamas, matyti, jog atsakovo vidutiniškos pajamos per mėnesį yra 450 Eur. Svarbu ir tai, jog atsakovas turi papildomų išlaidų dėl sveikatos sutrikimų.

19.6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sveikatos sutrikimai netrukdo įprastai gyventi, tik negali ilgais stovėti, dirbti fizinio darbo. Be to, sveikatos sutrikimai nustatyti jau maždaug prieš 15 m.

19.7. Viena vertus, teismas sutinka, jog dėl sveikatos būklės atsakovui yra sunkiau susirasti darbą. Kita vertus, atsakovas nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl nustatyto nedarbingumo lygio atsakovas negali dirbti ir gauti papildomų pajamų dirbant intelektinį darbą, kuris nereikalauja fizinio krūvio.

19.8. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę susirasti darbą ir bent minimaliai prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau nei iki šiol.

19.9. Svarbu ir tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, duomenų, kad turėtų skolinių įsipareigojimų, neteikė.

19.10. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo orientacinė suma 388 Eur (777 Eur / 2). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna 122 Eur vaiko išmoką, spręstina, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne mažesne nei 327 Eur suma.

20. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnametėms O. V. po 200 Eur, keistinas, ir iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymas po 330 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis, teismo vertinimu, užtikrins nepilnamečio vaiko realius poreikius ir bus pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bei atitiks atsakovo finansinę padėtį.

21. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

22. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

23. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti sekančią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukra O. V. du sekmadienius per mėnesį nuo 10 val. iki 19 val., informuojant apie pasirinktas bendravimo dienas prieš dvi savaites laiko, bei pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną) nuo 10 val. iki 19 val..

24. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu ir prašo nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1) Tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimdamas sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Kai dukrai sueis 5 metai paimdamas šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir gražindamas sekmadienį 20.00 val. Kitos savaitės: dvi darbo dienas – antradienį ir ketvirtadienį - paimdamas 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir gražindamas į jos gyvenamąją vietą 19.30 val.; 2) Šventes (Šv. Velykų, Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienos) — poriniais metais pirmoji švenčių diena pas tėvą (tėvas paima dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.). Neporiniais metais — tėvas paima dukrą antrą švenčių dieną (paimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.); 3) Naujieji metai — poriniais metais — pas tėvą (tėvas paima dukrą gruodžio 31 d. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20.00 val.), neporiniais metais — pas motiną.; 4) Lyginiais metais dukros gimtadienio šventę (gegužės 3 d.) dukra praleidžia su motina, o nelyginiais metais dukros gimtadienio šventę (gegužės 3 d.) dukra praleidžia su tėvu. Jeigu dukra tuo metu yra pas motiną pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas turi teisę bendrauti su dukra gegužės 3 d. nuo 10.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gegužės 3 d. 20.00 val.; 5) Pirmą gegužės mėn. sekmadienį, Motinos dieną, dukra praleidžia su motina. Jeigu dukra tuo metu yra pas tėvą pagal nustatytą bendravimo tvarką, motina turi teisę bendrauti su dukra Motinos dieną nuo 10.00 val. sekmadienio, pasiimant dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos; 6) Pirmą birželio mėn. sekmadienį, Tėvo dieną, dukra praleidžia su tėvu. Jeigu dukra tuo metu yra pas motiną pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas turi teisę bendrauti su dukra tėvo dieną nuo 10.00 val. sekmadienio, pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.; 7) Šalys įsipareigoja bendravimo su dukra metu sudaryti vienas kitam galimybę bendrauti su dukra bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, socialinėmis programomis ir pan.) nuo 18.00 val. iki 21.00 val. kiekvieną dieną.; 8) Šalys susitaria, kad neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų dukra bendrauja pagal šioje Sutartyje numatytą bendravimo tvarką, dukros ligos ar susirgimo atveju Šalys privalo reguliariai teikti vienas kitam informaciją apie dukros ligas bei susirgimus. Dukrai susirgus vykdoma įprasta bendravimo tvarka, išskyrus išimtinais atvejais (pavyzdžiui, dukra ligoninėje, dukrai tą dieną yra aukšta, ne mažesnė nei 38 laipsnių temperatūra – tokiu atveju dukra perduodama / grąžinama sekančią dieną). Dukros neperdavus ligos atveju daugiau nei 2 dienas, nuo 3 dienos tėvas / motina turi teisę lankyti dukrą tėvo / motinos namuose ne mažiau kaip 2 valandas per dieną. Tėvas / motina privalo sudaryti sąlygas tėvui / motinai sergančią dukrą aplankyti namuose.; 9) Tėvas ir motina praleidžia kartu su dukra nepertraukiamų 14 kalendorinių dienų atostogas per vienerius kalendorinius metus, apie suplanuotų atostogų laiką informuodamas tėvas motiną, motina tėvą ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios, pirmenybė teikiama pirmai pranešusiai Šaliai. Šalys įsipareigoja užtikrinti, jog nesantis kartu tėvas / motina turės galimybę susisiekti su dukra, žinos dukros buvimo vietą bei visą su dukra susijusią informaciją. Atostogų metu atitinkamai tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 19.00 val., bet ne vėliau kaip 21.00 val. dieną prieš pirmą atostogų dieną ir dukrą grąžina į dukros gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 11.00 val. sekančią dieną po paskutinės atostogų dienos.

26. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą poziciją, sprendžia, jog nėra pagrindo apriboti maksimaliai atsakovo ir dukters bendravimą. Teismo vertinimu, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra dienos metu ne tik du kartus per mėnesį, tačiau ir švenčių laikotarpiu. Tokia išvada daroma žemiau nurodytų motyvų pagrindu:

27.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus ar psichotropines medžiagas vaiko akivaizdoje.

27.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas tyčiniais veiksmais kenktų vaiko sveikatai ar gyvybei (nėra duomenų, kad vaikas iš tėčio grįžtu su sužalojimais, išsigandęs ar kt.).

27.3. Bylos duomenimis, atsakovo netinkamas elgesys, kuris fiksuotas 2024 m. liepos 2 d. Nuosprendžiu, pasireiškė ieškovės atžvilgiu.

27.4. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu neneigė, kad iki šiol laiko pykti atsakovo atžvilgiu, dėl praeityje nutikusių įvykių, tačiau taip pat parodė, kad vaikas grįžęs iš tėčio nesiskundžia jo elgesiu. Taip pat po Nuosprendžio priėmimo nėra mačiusi jo išgėrusio.

27.5. Nors iš atsakovo pateiktų vaizdų įrašų galima spręsti, jog atsakovas tyčia nurodo vaikui jam palankias aplinkybes, tačiau svarbu pažymėti, kad vaikas užfiksuotuose akimirkose jaučiasi gerai, t. y. juokiasi, bendrauja, išreiškia poziciją, jog nori būti su tėčiu.

27.6. Teismo nuomone, šiuo atveju, nėra pagrindo keisti Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, dalyje, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas gali vaiką pasiimti kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimdamas sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.

27.7. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai, bei tai, kad nuo Nuosprendžio praėjo tik kiek daugiau nei 1 metai, spręstina, jog geriausiai vaiko interesus atitiks atsakovo ir vaiko bendravimas dienos metu. Tokiu būdu tiek atsakovas galės įrodyti, kad keičia savo gyvenimo būdą, nėra pavojingas, tiek ieškovė įgis pagrindą pasitikėti atsakovu. Šiais pagrindais taip pat atmetamas ir prašymas dėl bendravimo tvarkos 14 d. laikotarpiui.

27.8. Teismas taip pat sutinka ir su ieškovės pozicija, jog dažnas skambinėjimas vaikui vėlų vakarą nėra pateisinamas, tačiau šiuo pagrindu apriboti vaiko ir tėvo bendravimą nėra pagrindo.

27.9. Teismo vertinimu, atsakovas darbo dienomis turi teisę pasikalbėti su vaiku, atsižvelgdamas į vaiko ugdymo ir poilsio laiką, t. y. 18.00 val. iki 20.00 val., tačiau ne kasdien. Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su vaiku matysis kas antrą savaitgalį, pokalbių telefonu turėtų pakakti 2 kartus per savaitę (antradienį, ketvirtadienį). Tuo tarpu esant vaikui pas atsakovą, esant poreikiui, atsakovas turi sudaryti visas galimybes ieškovei susisiekti su vaiku.

27.10. Vaiko ir tėvo bendravimas neturėtų apsiriboti tik darbo dienomis, vaikui svarbu švęsti šventes su abiem tėvais. Todėl teismas tenkina atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos švenčių dienomis.

27.11. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo reikalavimas, kuriame apžvelgiamas dukters gimtadienis nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas prašo: „<...> Jeigu dukra tuo metu yra pas motiną pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas turi teisę bendrauti su dukra gegužės 3 d. nuo 10.00 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gegužės 3 d. 20.00 val.“. Tenkinus tokį prašymą, susidarytų situaciją, kad atsakovas bet kuriuo atveju nuolat per dukters gimtadienį turėtų galimybę išimtinai švęsti kartu.

27.12. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teisę gimtadienį švęsti su vaiku, teismas sprendžia, jog gegužės 3 d. lyginiais metais dukros gimtadienio šventę dukra praleidžia su motina, o nelyginiais metais dukros gimtadienio šventę (gegužės 3 d.) dukra praleidžia su tėvu, paimdamas dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Tuo atveju, jeigu gegužės 3 d. yra darbo diena, atsakovas turi teisę prieš savaitę susitaręs su ieškove, bei atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi laiką, pasiimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti iki 20.00 val.

27.13. Teismas taip pat sutinka su atsakovu, kad vaikas turi teisę švęsti tiek mamos dieną, tiek tėvo dieną kartu. Todėl šioje dalyje teismas tenkina priešieškinio reikalavimus.

27.14. Teismas sutinka, kad atsakovas turi teisę žinoti visą informaciją apie vaiko sveikatą. Todėl teismas tenkina atsakovo reikalavimą – „Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų dukra bendrauja pagal šioje Sutartyje numatytą bendravimo tvarką, dukros ligos ar susirgimo atveju Šalys privalo reguliariai teikti vienas kitam informaciją apie dukros ligas bei susirgimus. Dukrai susirgus vykdoma įprasta bendravimo tvarka, išskyrus išimtinais atvejais (pavyzdžiui, dukra ligoninėje, dukrai tą dieną yra aukšta, ne mažesnė nei 38 laipsnių temperatūra – tokiu atveju dukra perduodama / grąžinama sekančią dieną motinai).“

27.15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, teismas atmeta atsakovo prašymą susirgus vaikui leisti jį lankyti namuose.

28. Esant aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, teismas daro išvadą, jog tokia bendravimo tvarka leis užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiu vaiku lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugos vaiko interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

29. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

30. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

31. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).

32. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

33. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo.

34. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 910 Eur (110 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovas prašo atlyginti 114 Eur žyminio mokesčio.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškinys, dalyje dėl bendravimo tvarkos, iš esmės patenkintas pilna apimti, tuo tarpu priešieškinys apie 67 proc. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 807 Eur bylinėjimosi išlaidų (55 Eur žyminio mokesčio ir 752 Eur išlaidų teisinei pagalbai padengti).

38. Taip pat už ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 89 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. V. nepilnamečiam vaikui O. V. priteistą materialinį išlaikymą, ir priteisti iš G. V. nepilnamečiam vaikui O. V. 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2024 m. gruodžio 18 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo sumą pervedant į T. K. banko sąskaitą.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina T. K..

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, ir ją išdėstyti sekančiai:

1) Tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimdamas sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.

2) Tėvas turi teisę 2 kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį), atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi ir poilsio laiką, t. y. nuo 18.00 val. iki 20.00 val., bendrauti su dukra bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, socialinėmis programomis ir pan.).

3) Vaikui esant pas tėvą, G. V. turi sudaryti galimybes vaiko mamai susisiekti su vaiku.

4) Šventes (Šv. Velykų, Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienos) — poriniais metais pirmoji švenčių diena pas tėvą (tėvas paima dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.). Neporiniais metais — tėvas paima dukrą antrą švenčių dieną (paimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.).

5) Naujieji metai — poriniais metais — pas tėvą (tėvas paima dukrą gruodžio 31 d. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. 20.00 val.), neporiniais metais — pas motiną.

6) Vaiko gimimo dieną (gegužės 3 d.) lyginiais metais dukros gimtadienio šventę dukra praleidžia su motina, o nelyginiais metais dukros gimtadienio šventę (gegužės 3 d.) dukra praleidžia su tėvu, paimdamas dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Tuo atveju, jeigu gegužės 3 d. yra darbo diena, G. V. turi teisę prieš savaitę susitaręs su T. V., bei atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi ir poilsio laiką, pasiimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti iki 20.00 val.

7) Pirmą gegužės mėn. sekmadienį, Motinos dieną, dukra praleidžia su motina. Jeigu dukra tuo metu yra pas tėvą pagal nustatytą bendravimo tvarką, motina turi teisę bendrauti su dukra Motinos dieną nuo 10.00 val. sekmadienio, pasiimant dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos.

8) Pirmą birželio mėn. sekmadienį, Tėvo dieną, dukra praleidžia su tėvu. Jeigu dukra tuo metu yra pas motiną pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas turi teisę bendrauti su dukra tėvo dieną nuo 10.00 val. sekmadienio, pasiimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.

9) Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų dukra bendrauja pagal numatytą bendravimo tvarką, dukros ligos ar susirgimo atveju šalys privalo reguliariai teikti vienas kitam informaciją apie dukros ligas bei susirgimus. Dukrai susirgus vykdoma įprasta bendravimo tvarka, išskyrus išimtinais atvejais (pavyzdžiui, dukra ligoninėje, dukrai tą dieną yra aukšta, ne mažesnė nei 38 laipsnių temperatūra – tokiu atveju dukra perduodama / grąžinama sekančią dieną motinai).

Priteisti iš atsakovo G. V. 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. V. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. V. 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o už žyminį mokestį – 5662.

Sprendimą dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.