Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui G. V. teismui pateikimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo buvo išspręstas apie tai atsakovui nepranešus ir atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą, į tai, jog minėtu įrodymu apeliantas grindžia atskirąjį skundą ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, atsakovo pateiktas medicininių dokumentų išrašas pridedamas prie bylos.

16. Teismas pažymi, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui likę įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, jeigu šalims nepavyks susitarti mediacijos metu, šio apeliacinio proceso metu sprendžiamas šalių nepilnametės dukters laikino bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

17. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas G. V. 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovė T. V. nesilaiko skundžiamoje nutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymai numato teisines priemones, taikomas neteisėtai nesilaikančių teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo / motinos bendravimo tvarkos asmenų atžvilgiu. Apeliantui išaiškintina, kad jeigu ieškovė iš tiesų nesilaiko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, jis gali kreiptis į antstolį dėl nutarties nevykdymo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su teismo nutarties (ne)vykdymu, byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl apelianto pateiktą pranešimą atsisakoma priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

19. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo grindė tuo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendime numatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka, kuri visiškai neužtikrina mažametės dukters saugumo esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms (tėvo teistumui už nuolatinį bauginimą, prisipažinimo apie vartojamos stiprius vaistus ir sunkią jo psichologinę būklę). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašymas pagrįstas pritardamas ieškovės argumentams ir nurodydamas, jog atsakovo elgesys gali psichologiškai traumuoti vaiką, ar sukelti net pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sistemingai baugina ieškovę naudodamas psichinę prievartą, vertino tai, kad atsakovas pripažįsta, jog vartoja stiprius vaistus, galimai bendrauja su dukra būdamas apsvaigęs. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl atsakovo psichologinės būklės. Apeliantas taip pat laikėsi pozicijos, kad šalių nesutarimai yra praeityje.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vienos iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

21. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Pagal CK 3.171 straipsnio 1 – 3 dalis, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik vaiko tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o taip pat ir vaikas turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad vaiko poreikiai ir interesas nuolat bendrauti su abiem tėvais būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka. Šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su mama T. V.. Minėtu sprendimu taip pat nustatyta atsakovo G. V. bendravimo tvarka su šalių dukra, t. y. tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimdamas sekmadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Kai dukrai sueis 5 metai, paimdamas šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 20.00 val. Kitos savaitės: dvi darbo dienas paimdamas 16.00 val. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.30 val. Konkrečios dienos bus derinamos tarpusavyje įspėjant tėvą prieš vieną dieną iki planuojamo susitikimo; Šventes – poriniais metais pirmoji švenčių diena pas tėvą (paimant dukrą 10.00 val. ryto ir pristatant į gyvenamąją vietą 20.00 val.). Neporiniais metais- tėvas paima antrą švenčių dieną (paimant dukrą 10.00 val. ryto ir pristatant į gyvenamąją vietą 20.00 val.); Naujieji metai – poriniais metais – pas tėvą (nuo 10.00 val. iki 20.00 val.), neporiniais metais – pas motiną.

26. Remiantis byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendžiu atsakovas G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, įpareigotas nesilankyti nukentėjusiosios T. V. darbo ir gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiosios T. V. 100 m. atstumu. Minėtu nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu dėl to, jog sistemingai baugino nukentėjusiąją T. V. panaudodamas psichinę prievartą, o būtent jis, laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. liepos 26 d., esant 2022 m. spalio 19 d. įsiteisėjusiajam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kuriame nuspręsta, kad dukters O. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama T. V., nuolat laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. liepos 26 d. skambino buvusiai sutuoktinei T. V., siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes, persekiojo, taip sudarydamas bauginančią aplinką. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 24 d.

27. Pažymėtina, jog minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad kai šalių dukrai sueis 5 metai, ji galės praleisti su tėvu kas antrą savaitgalį su nakvyne (tėvui ją paimant šeštadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 20.00 val.). Šalių dukrai, gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 3 d. suėjo penkeri metai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į atsakovo elgesį dėl kurio jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. apkaltinamasis nuosprendis, manytina, jog ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatytą atsakovo iš šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, jog priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus su prašymu įrodymus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-658-920/2024, kurioje atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 2024 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad vartoja stiprius vaistus. Atsakovas G. V. 2024 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio metu, po liudytojo N. M. apklausos, pripažino, jog vartoja labai stiprius psichotropinius vaistus. Baigiamosios kalbos metu atsakovas nurodė, jog vartoja stiprius psichotropinius vaistus, kurie turi didelį šalutinį poveikį.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės dėl abejonių keliančios atsakovo psichologinės būsenos nepaneigia atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2024 m. vasario 7 d. medicininį dokumentų išrašas. Šis išrašas parengtas 2024 m. vasario 7 d., o atsakovas pripažino vartojantis stiprius psichotropinius vaistus 2024 m. birželio mėnesį vykusių teisiamųjų posėdžių metu. Akcentuotina, jog 2024 m. vasario 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktas medicininis dokumentų išrašas yra reikšmingas, nes jis patvirtina, kad atsakovui buvo reikalinga medicininė pagalba. Šis išrašas, kaip oficialus medicinos įstaigos dokumentas, yra laikomas patikimu ir objektyviu įrodymu, atskleidžiančiu atsakovo sveikatos būklę tuo metu. Atsakovas pripažino vartojantis stiprius psichotropinius vaistus 2024 m. birželio mėnesį, kai vyko teisiamieji posėdžiai baudžiamojoje byloje. Ši informacija, pateikta paties atsakovo, ji kelia pagrįstas abejones dėl jo gebėjimo pilnavertiškai pasirūpinti dukra nakties metu. Psichotropiniai vaistai gali reikšmingai paveikti asmens psichinę būseną, kognityvinius gebėjimus, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą vertinti aplinkybes. Įvertinus nurodytus faktus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės abejonės dėl atsakovo galimybės pasirūpinti 5 m. amžiaus vaiku nakties metu yra pakankamos sprendžiant klausimą dėl skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

30. Apeliantas nepateikė argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka su šalių nepilnamete dukra būtų netinkama. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, privalo pateikti aiškius ir pagrįstus motyvus, kodėl laikina bendravimo tvarka yra netinkama ar neatitinkančia vaiko interesų. Apeliantas nesugebėjo suformuluoti konkrečių argumentų dėl laikinai nustatytos bendravimo tvarkos netinkamumo, apeliacinis teismas neturi pagrindo savo iniciatyva keisti ar peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad, esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

31. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta šalių susitarimu mediacijos metu arba bylą išnagrinėjus iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.