- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- I-83-162/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00727-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T.Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovams – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-125-10 panaikinimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T.Ž. skundu (b.l. 8-12) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-125-10, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9-2912-730/2010; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) pripažinti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos direktoriaus R.V. veiksmus, neskiriant pareiškėjai advokatą administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi; 5) už piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą skirti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos direktoriui R.V. baudą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 3-6) patikslinta šalių procesinė padėtis ir priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-125-10 panaikinimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos direktoriui R.V. baudos skyrimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip atskirą reikalavimą, dalyje dėl pripažinimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R.V. veiksmus, neskiriant pareiškėjai advokatą administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2010 m. liepos 8 d. prašymu (reg. Nr. ATP-1243, 2010 m. liepos 9 d.) kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama skubos tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teisme policijos pareigūnų sufabrikuotoje ir suklastotoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tarnybai buvo pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., užpildytą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialisto M.A. Nurodo, kad jokių pretenzijų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija dėl pateiktos deklaracijos neturėjo. Pateiktame prašyme taip pat prašė nušalinti tarnybos direktorių R.V. nuo jos prašymo išsprendimo, nes tarp jos ir R.V. dviejų metų laikotarpiu vyksta nuolatinis interesų konfliktas, juo visiškai nepasitiki. Teigia, kad tarnybos direktorius pastoviai neteisėtai ir nepagrįstai jai ir jos nepilnamečiui vaikui atima galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba absoliučiai visose bylose. Dėl to yra priversta nuolat bylinėtis su tarnybos direktoriumi dėl jo asmeniškai priimamų neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų, dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba ir jam, kaip valstybės pareigūnui, suteiktomis teisėmis. Nurodo, jog tarnybos direktorius tyčia užklausė Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, ar pateiktoje deklaracijoje visi duomenys teišingti, užvilkindamas prašymo nagrinėjimą, tyčia nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, tuo keršydamas jai ir jos vaikui. Tarnybos 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. (1.7)-SR-2465 buvo nurodyta, kad prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bus išnagrinėtas tik tada, kai bus gautas atsakymas iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Nors pajamų ir turto deklaraciją su mokesčių inspekcijos žyma, kad ji teisinga buvo tarnybai pristatyta 2010 m. liepos 7 d., tačiau tarnybos direktorius tyčia atsisakė skubiai spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimą, akivaizdžiai pažeisdamas jos teisę į gynybą. Teigia, kad jos visas turtas ir pajamos yra areštuotos, savo pajamomis nedisponuoja, todėl naujos deklaracijos pateikimas tarnybai 2010 m. liepos 7 d. net nebuvo būtinas. Teigia, jog tarnyboje esantį deklaracija patvirtina, kad ji turėjo tik 5367 Lt realių pragyvenimo pajamų sau ir vaikui, tačiau tarnybos direktorius tyčia vilkino jos teisių gynimą. Pažymi, kad tiesiogiai nukentėjo dėl tokių neteisėtų veiksmų, nes buvo praleistas terminas apskųsti 2010 m. gegužės 25 d. neteisėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo jai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teigia, jog advokato pagalba jai administracinio teisės pažeidimo byloje būtina, nes turi teisę atnaujinti minėtos bylos nagrinėjimą.
Teigia, kad dėl pastovaus savo teisių ir teisėtų interesų suvaržymo patiria pažeminimą, stresą, nuolatinį išgyvenimą, fizinį bei dvasinį skausmą, neigiamas emocijas, baimę dėl ateities ir savo teisių neapgynimo, pastovaus bado ir skurdo, į kurį pateko dėl atsakovų kaltės. Atsirado pasekmės administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. nubausta už pažeidimą, kurio nepadarė. Dėl atsakovų veiksmų ir neveikimo patyrė 500 000 Lt neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Pažymi, kad jai advokato dalyvavimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra būtinas, tokią teisę jai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, todėl turi būti panaikintas neteisėtas sprendimas.
Pareiškėja T.Ž., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 100), į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjos prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (b.l. 87). Prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą netenkintas, nes iki teismo posėdžio pradžios gauti duomenys iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (b.l. 96-97), kurie patvirtina, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos persiųstą pareiškėjos prašymą, 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SP-4753 (7.3535) atsisakė pareiškėjai T.Ž. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-913-162/2010, t.y. nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 98, 99, 101), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 40-43) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsakovai atsiliepime nurodo, jog pareiškėja 2010 m. liepos 9 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje, kaip nurodė pareiškėja, administracinėn atsakomybėn yra patraukta neteisėtai, slapta, pagal suklastotą policijos protokolą ir kitus šiurkščius pažeidimus. Nurodė, kad reikia paruošti apeliacinį skundą ir dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Nurodo, kad tarnybos žinioje buvo pareiškėjos 2010 m. liepos 7 d. pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos apie jos turtą ir pajamas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. kopija. Abejonių dėl deklaruotų duomenų teisingumo sukėlė tarnybos nustatyti faktai dėl pareiškėjos neteisingai deklaruoto turto ir pajamų anksčiau pateiktose deklaracijose, todėl tarnyba 2010 m. liepos 7 d. raštu Nr. (1.22)-SR-2353 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu patikrinti ir nustatyti, ar pareiškėjos deklaracijoje pateikti duomenys apie turtą ir pajamas yra teisingi. Nurodo, kad 2010 m. liepos 13 d. raštu tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad kreipėsi dėl deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo patikrinimo, bei kad pateiktas 2010 m. liepos 9 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą bus išnagrinėtas po to, kai bus gautas atsakymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. 2010 m. liepos 22 d. raštu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo tarnybą apie tai, kad pareiškėja deklaracijoje deklaravo visą turtą, tačiau dėl deklaruotų pajamų išsiųsti paklausimai, o gavus atsakymus, bus informuojama papildomai. 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu tarnyba pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu patikrinti ir nustatyti, ar pareiškėjos turto deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį deklaruojami teisingi duomenys apie turtą ir pajams. 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu tarnyba buvo informuota, kad duomenys dar tikrinami. Pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. tarnyboje gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. (18.17)-L2-6472 apie tai, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos.
Teigia, jog tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. skundžiamu sprendimu Nr. (1.31)-TPB-125-10 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje, nes nustatė, kad pareiškėja pateiktoje turto deklaracijoje sąmoningai deklaravo ne visas deklaruojamu laikotarpiu gautas pajamas, tokiu būdu nevykdė įstatymu numatytų jai pareigų, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymi, kad išvadą dėl neteisingai deklaruotų pajamų tarnyba padarė remdamasi minėta oficialia informacija, gauta iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Pažymi, kad pareiškėja tarnybai teikiamose deklaracijose ne pirmą kartą savo turtą ir pajamas deklaravo neteisingai, dėl to tarnyba jai nepagrįstai buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą 5 bylose. Nurodo, kad išsamiau skundžiamo sprendimo motyvai ir pagrindai aptarti pačiame sprendime.
Teigia, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodomą patirtą neturtinę žalą, vadovaujantis vien elementariu protingumo principu visi pareiškėjos nurodomi neigiamai išgyvenimai negalėjo atsirasti dėl skundžiamo tarnybos sprendimo. Pažymi, kad labai panašius nusiskundimus, patirtus dėl tarnybos neva neteisėtų veiksmų, pareiškėja yra nurodžiusi kituose savo skunduose dėl tarnybos aktų panaikinimo (pvz. administracinėse bylose Nr. I-800-162/ 2010, Nr. I-889-57/2010, Nr. I-890-243/2010, Nr. I-895-57/2010, Nr. I-905-609/2010), prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomų nusiskundimų pobūdį ir mastą, juos įrodančių dokumentų nebuvimą, pareiškėjos prašomos priteisti neturinės žalos dydžius, pareiškėjos šioje byloje nurodoma neturtinė žala yra ne tik akivaizdžiai nepagrįsta, bet ir prieštarauja protingumo principui. Tarnybos nuomone, jei pareiškėja ir patyrė kokių nors neigiamų išgyvenimų, tai jie buvo mažareikšmiai, o juos sukėlė ne tarnybos veiksmai, o pačios pareiškėjos nenoras bendradarbiauti su tarnyba. Akcentuoja, jog tarnybos skundžiami veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Pažymi, jog pareiškėjos reikalavimas paskirti tarnybos direktoriui baudą yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes teisinė atsakomybė asmeniui gali atsirasti tik dėl priešingo teisei, kalto veikimo ar neveikimo, už kurį įstatymai numato teisinę atsakomybę, tuo tarpu tarnybos direktorius skundžiamo akto priėmimo procedūrose veikė teisėtai ir pagrįstai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-125-10, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9-2912-730/2010, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei baudos skyrimo Klaipėdos tarnybos direktoriui.
Dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-125-10 teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja 2010 m. liepos 8 d. (prašymas tarnyboje užregistruotas 2010 m. liepos 9 d., reg. Nr. ATP-1243) kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. A.2.9-2912-730/2010, nurodydama, kad reikia paruošti apeliacinį skundą ir dalyvauti ikiteisminiame tyrime dėl policijoje suklastoto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kitų įrodymų klastojimo (b.l. 44-46). Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą, kuriuo T.Ž. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas bei pareiškėjos 2010 m. liepos 7 d. pareiškimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorei ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui kopiją (b.l. 49, 50). Pareiškėja prašyme nurodė, kad metinė gyventojo (šeimos) pajamų ir turto deklaracija (toliau – ir Deklaracija) Klaipėdos tarnybai pateikta 2010 m. liepos 7 d. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo argumentuodama tuo, kad tarp jų yra nuolatinis interesų konfliktas, tarnybos direktorius šališkas, neteisėtai ir nepagrįstai atsisako jai skirti antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Klaipėdos tarnyba 2010 m. liepos 13 d. raštu Nr.(1.7)-SR-2465 (b.l. 56) informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 13 punktu, tarnyba paprašė Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Klaipėdos AVMI) nustatyti, ar tarnybai 2010 m. liepos 7 d. pateiktoje Deklaracijoje yra deklaruojami teisingi duomenys apie pareiškėjos turtą ir pajamas. Šiuo raštu Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją, kad jos prašymas bus išnagrinėtas tik gavus atsakymą iš Klaipėdos AVMI.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad galutinį atsakymą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius pateikė 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)-L2-6472 „Dėl informacijos pateikimo“ (Klaipėdos tarnyboje šis raštas gautas 2010 m. rugsėjo 13 d.).
Klaipėdos tarnyba skundžiamu 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-125-10 atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą nustačiusi, kad pareiškėjos Deklaracijoje už 2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. liepos 30 d. laikotarpį yra deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos. Sprendime nurodyta, kad ši faktinė aplinkybė nustatyta remiantis tarnyboje 2010 m. liepos 27 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 13 d. gautais Klaipėdos AVMI atsakymais į tarnybos prašymą. Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi turimą informaciją, tokius pareiškėjos veiksmus įvertino kaip Teisinės pagalbos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą bei piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba.
Teismas, nagrinėdamas bylą, turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėja, kreipdamasi į Klaipėdos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti jos reikalavimą dėl nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą – tai yra metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.
Pareiškėja 2010 m. liepos 9 d. prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą grindė 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos tarnybai pateikta Deklaracija už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. su 2010 m. liepos 2 d. mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimą (b.l. 51-54). Pateiktoje Deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad minėtu laikotarpiu ji turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 75000 Lt ir gavo 5367 Lt pajamų (Deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai).
Klaipėdos tarnyba atsiliepime bei skundžiamame sprendime nurodo, jog abejonių dėl deklaruotų duomenų teisingumo sukėlė tarnybos nustatyti faktai dėl pareiškėjos neteisingai deklaruoto turto ir pajamų anksčiau tarnybai pateiktose deklaracijose, todėl paprašė Klaipėdos AVMI patikrinti (2010 m. liepos 7 d. raštas, 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštas, b.l. 55, 58), ar pareiškėja tarnybai pateiktoje Deklaracijoje už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtą ir pajamas.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, pateikdama aukščiau nurodytus prašymus, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytą teisę gauti informaciją tam, kad nustatyti, ar pareiškėjos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.
Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. (18.32)L2-5676 informavo Klaipėdos tarnybą, jog Deklaracijoje už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. deklaruotas visas nekilnojamasis turtas, nustatymui ar teisingai deklaruotos šiuo laikotarpiu gautos pajamos, išsiųsti paklausimai (b.l. 57). Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)-L2-6472 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Klaipėdos tarnybą, kad pagal pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informaciją, bendra T.Ž. gautų pajamų suma, neatėmus mokesčių, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. sudarė 7393,09 Lt, o Deklaracijoje deklaruota 5363 Lt socialinio pobūdžio pajamų (pajamų rūšies kodas 70) suma. Taip pat nurodė, kad Deklaracijoje nėra deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos, tačiau negavus atsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nustatyti, ar priskaičiuotos pajamos buvo išmokėtos. Todėl palyginus T.Ž. Deklaracijoje (forma FR0001) už 2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. liepos 30 d. laikotarpį deklaruotas pajamas su Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus gautais duomenimis iš juridinių asmenų, teigiama, kad deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos (b.l. 84-85).
Aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir ši aplinkybė buvo įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, sudarančiomis teisinį pagrindą neteikti antrinės teisinės pagalbos.
Turto deklaravimo tvarką detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 8 punktą, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Aptartų Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarką, turinys leidžia daryti išvadą, kad jose labai išsamiai yra nurodoma deklaravimo tvarka, teikiami deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiai, tačiau pareiškėja Deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas.
Pareiškėjos argumentai, kad deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kad ši institucija turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtą ir pajamas, todėl ji nėra atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, pripažįstami nepagrįstais, nes metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).
Aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, Klaipėdos tarnybos prašymu patikrinęs pareiškėjos pateiktos Deklaracijų duomenis ir nustatęs, kad joje neteisingai deklaruotos pajamos, apie tai informavo Klaipėdos tarnybą. Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų – draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja imperatyvias pareiškėjų pareigas, tarp kurių – pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (4 straipsnio 2 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam
Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą – jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius nurodytus pagrindus (pvz. administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Analogiškai nurodytos teisės normos turi būti taikomos ir sprendžiant klausimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, teismas turi nustatyti, ar buvo teisinės prielaidos atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba nesuteikimo pagrindą, yra savarankiškas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą antrinę teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti. Pagrindų konstatavimas yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos – nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos – vertinimo rezultatas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikdama neteisingus duomenis apie pajamas, tuo pačiu ji piktnaudžiavo ir valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Laikytina nereikšminga aplinkybė, kad jos deklaruota pajamų suma 5367 Lt neviršija valstybės nustatyto dydžio, kuriam esant galima gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes konstatuota, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas. Darytina išvada, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjos skundas argumentuojamas ir tuo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius nepagrįstai nenusišalino nuo jos skundo nagrinėjimo, teigdama, jog tarp tarnybos direktoriaus ir jos yra interesų konfliktas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Aukščiau aptartuose įstatymuose nurodytos priežastys galėtų būti laikomos tarnybos direktoriaus nušalinimo/nusišalinimo pagrindu, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog jos turėjo įtakos šio asmens objektyvumui priimant skundžiamą sprendimą. Ta aplinkybė, jog Klaipėdos tarnyba atsisako tenkinti pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nesudaro įstatyminio pagrindo tarnybos direktoriaus nušalinimui/nusišalinimui. Viešojoje teisėje veikiantis įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis. Taigi, nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, darytina išvada, jog Klaipėdos tarnybos vadovo nenusišalinimas nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo atitinka aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, šį prašymą išsprendžiant skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos tarnybos direktorius pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nenustačius įstatyme numatytų nusišalinimo pagrindų.
Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl neturtinės 500 000 litų žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėja skunde teigia, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagal 2010 m. liepos 9 d. prašymą, patyrė pažeminimą, nuolatinius išgyvenimus ir stresą, buvo pažeistos konstitucinės teisės turėti advokatą, todėl byloje būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba vilkino priimti sprendimą.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinė teisinės pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimą priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.
Jau sprendime buvo aptarta, kad Klaipėdos tarnybai kilo įtarimų dėl pareiškėjos pateiktoje Deklaracijoje nurodyto turto ir pajamų teisingumo, todėl 2010 m. liepos 7 d. ir 2010 m. rugpjūčio 8 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo (b.l. 55, 58). Galutinę informaciją Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius Klaipėdos tarnybai pateikė 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17)L2-6472, kuris Klaipėdos tarnyboje gautas 2010 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 84-85), o skundžiamas sprendimas priimtas 2010 m. rugsėjo 15 d., t.y. nepažeidus teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos tarnyba vilkino priimti sprendimą.
Remdamasi išdėstytu, teisėju kolegija daro išvadą, kad skundžiami Klaipėdos tarnybos veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.
Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Dėl baudos skyrimo Klaipėdos tarnybos direktoriui ir bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja skundu prašo skirti Klaipėdos tarnybos direktoriui R.V. piniginę baudą už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, visišką neveikimą bei atsisakymą atlikti savo pareigas. Sprendimo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Klaipėdos tarnybos direktorius pažeidė Teisinės pagalbos įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis reglamentuoja teismo teisę skirti baudas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas tik už teismo reikalavimų pateikti atsiliepimus, dokumentus ar kitą medžiagą nevykdymą bei už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, prašymas paskirti baudą Klaipėdos tarnybos direktoriui pareiškėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje.
Nors pareiškėja skundo prašomosios dalies 4 punktu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė šioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
pareiškėjos T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.