- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- I-895-57/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00709-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams - valstybei, jai atstovaujant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. kreipėsi skundu (b.l.5-9) į teismą prašydama:
1) įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje;
2) priteisti iš atsakovų solidariai 100000 litų neturtinę žalą. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį;
3) priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį;
4) priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į kaltą asmenį;
5) už piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių pažeidimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. skirti baudą.
Savo skundą pareiškėja argumentuoja tuo, kad ji 2010-09-17 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-605-106/2010. Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymo netenkino, prašė pateikti naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurioje būtų nurodyti teisingi bei išsamūs duomenys. Mano, kad atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes 2010-07-07 Tarnybai pateikta Deklaracija yra teisinga ir išsami. Deklaraciją pildė deklarantas M.A., todėl joje visi nurodyti duomenys yra teisingi, tačiau atsakovas tyčia delsia skirti jai advokatą baudžiamojoje byloje, tuo sąmoningai yra vilkinamas teismo procesas. Kadangi ji negali turėti kvalifikuoto advokato, kuris tinkamai ją atstovautų, ji patiria sukrėtimą, nemigą, širdies priepuolius, galvos, skrandžio, plaučių ir kitų organų skausmus, depresiją ir kt., todėl jai yra padaroma neturtinė (moralinė) žala, kuri turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tuo pačiu atstovaujant atsakovą – valstybę, atsiliepime į skundą (b.l.27-31) nurodė, kad su skundu
nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad 2010-09-17 buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.1S-605-106-10. Tarnyba 2010-09-22 raštu Nr. (1.7)-SR-3400 pranešė pareiškėjai, kad jos prašymo nenagrinės, nes jos 2010-07-07 pateiktoje Deklaracijoje deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos ir pasiūlė per 14 dienų pateikti tarnybai naują Deklaraciją, kurioje būtų nurodyti teisingi ir išsamūs duomenys apie turtą ir pajamas. Nurodo, kad surašant skundžiamą raštą, Tarnyba vadovavosi 2010-09-06 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija apie tai, kad pareiškėja nėra deklaravusi visų deklaruojamu laikotarpiu gautų pajamų. Teigia, jog Tarnyba iki šiol nėra gavusi visų dokumentų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 1 d., nuo kurių gavimo skaičiuojamas 3 darbo dienų terminas sprendimui dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą priimti. Be to, nurodo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos baudžiamosios bylos nėra, nes nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos skundus. Dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo nurodė, kad byloje nėra nei vienos įstatyme numatytos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.
2010-11-17 gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji kreipėsi su prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo šioje nagrinėjamojoje byloje Nr. 1-895-57/2010.
Prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus, motyvuodama tuo, kad atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir jos direktorius tyčia neskiria jai advokato, vilkina prašymo išnagrinėjimą. Teismas mano, kad patenkinus pareiškėjos prašymą būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Jei Tarnyba nepatenkintų pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, tarp pareiškėjos ir atsakovo-Tarnybos vėl prasidėtų beprasmiškas susirašinėjimas, kas inicijuotų naujų bylų iškėlimą, o šios bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas. Visiškai nelogiška būtų manyti, kad Tarnyba dalyvaujanti administracinėje byloje Nr. 1-895-57/2010 atsakovu priimtų kitokį sprendimą, nei yra priimtas nagrinėjamojoje byloje. Pareiškėjos siekis antrinės teisinės pagalbos toje pačioje administracinėje byloje ir kreiptis į tą patį atsakovą, kaip subjektą turintį teisę spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikytinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Tokie pareiškėjos veiksmai pripažintini atitinkančiais piktnaudžiavimo laiduotomis teisėmis ( šiuo atveju dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ) sąvoka. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( adm. byla Nr. A556 -964/ 2010 ).
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d. ir 137 str. 4 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).
Bylos medžiaga nustatyta, kad prašymu pateiktu ir įregistruotu 2010 m. rugsėjo 17 d. (b.l.32), pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.1S-605-106/10 Klaipėdos apygardos teisme, ikiteisminiame tyrime dėl Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato ATP protokolų suklastojimo, prokurorės D.D. neteisėtų nutarimų ir kitų atliekamų veiksmų nuginčijimo. Su prašymu pateiktas Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bylos Nr.1S-605-106/10 nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.37) bei nurodyta, kad Metinė turto deklaracija bei vaiko gimimo liudijimo kopija Tarnybai pateikta 2010-07-07. 2010-09-22 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su pakartotiniu prašymu (b.l.38), prie kurio pridėtas Klaipėdos apygardos teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.39). Tačiau Tarnyba 2010-09-22 raštu Nr.(1.7)-SR-3400 pareiškėjai nurodė, kad prašymas nebus nagrinėjamas bei pasiūlė per 14 dienų pateikti naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje būtų pateikti išsamūs ir teisingi duomenys.
Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos
Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje. VGTPĮ 12 straipsnyje išvardinti asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, t.y. 1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas; 2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje bei kiti asmenys išvardinti kituose įstatymo punktuose. Pareiškėja byloje nėra pateikusi jokių duomenų, kad ją būtų galima priskirti prie vienos iš išvardintų asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, grupių, taip pat, kad ji gali būti priskiriama prie asmenų grupės, kurie numatyti šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Pareiškėja tiek savo prašyme Tarnybai ( b.l. 15, 38 ), tiek skunde teismui ( b.l. 5-9 ) nurodo, kad jai yra reikalingas advokatas baudžiamojoje byloje Nr. IS-605-106/2010 Klaipėdos apygardos teisme. Iš Liteko duomenų matyti, kad 2010-10-08 Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. IS-605-106/2010 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties. Duomenų, kad šioje baudžiamojoje byloje T. Ž. būtų kaltinamoji, nukentėjusioji, civilinė ieškovė ar pan. nėra, todėl pareiškėjos argumentai, kad jai šioje baudžiamojoje byloje buvo būtina skirti advokatą, vadovaujantis VGTPĮ 12 straipsnio nuostatomis, yra nepagrįsti. Kadangi pareiškėja nepatenka į asmenų grupę numatytų VGTPĮ 12 str. 1 ir 2 punktuose, todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo teisę prašyti jai skirti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį, norint gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pateikiamas užpildant Teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1R-124 patvirtintą formą. Pagal VGTPĮ 13 straipsnio 1 punktą, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Pareiškėja su 2010 m. rugsėjo 15 d.( Tarnybai pateiktas 2010-09-17, reg. Nr. ATP-1661) prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybai pateikė 2010 m. liepos 7 d. Metinę gyventojo ( šeimos ) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30, kuria grindžia savo teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalį, Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Atsakovas nagrinėdamas anksčiau pateiktus pareiškėjos T.Ž. prašymus dėl teisinės pagalbos suteikimo bei realizuodama įvardijamą teisę, 2010-07-07 bei 2010-08-09 paprašė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus pareigūnų patikrinti ir nustatyti ar pareiškėjos T.Ž. Tarnybai 2010-07-07 pateiktoje Deklaracijoje teisingai deklaruoti duomenys apie turtą ir pajamas (b.l.45-47). Iš 2010-07-22 Klaipėdos AVMI rašto Nr.(18.32)L2-5676 Tarnybai (b.l.46) matyti, kad patikrinus pareiškėjos Turto deklaracijoje ( forma RF0001 ) už 2009-07-01 – 2010-06-30 laikotarpį deklaruotą turtą su mokesčių administratoriaus turimais VĮ Registrų centras duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaravo visą turimą nekilnojamąjį turtą. Iš 2010-09-13 Klaipėdos VMI rašto Nr.(18.17)D2-6472 Tarnybai (b.l.49-50) matyti, kad pagal pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informaciją, bendra pareiškėjos gautų pajamų suma, atėmus mokesčių, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 sudarė 7393,09 Lt, o deklaracijoje deklaruojama 5367 Lt socialinio pobūdžio pajamų (pajamų rūšies kodas 70) suma. Taip pat nurodoma, kad Deklaracijoje nėra deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos, tačiau negavus atsakymo iš UAB (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nustatyti ar priskaičiuotos pajamos pareiškėjai buvo išmokėtos. Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos 2010-07-07 Tarnybai pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (forma FR0001) už 2009-07-01 – 2010-06-30 laikotarpį deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos.
VGTPĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta pareiškėjo pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o tai reiškia, kad už prašymo ir dokumentų turinį yra atsakingas juos pateikiantis asmuo. Kaip jau minėta, pagal VGTPĮ 13 straipsnio 1 dalį asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Įstatymas preziumuoja, kad ši deklaracija turi būti užpildyta teisingai, o jei nustatyti deklaracijos pildymo netikslumai ar tyčia teikiami neteisingi duomenys, deklaracija turi būti tikslinama, o asmeniui, pateikusiam neteisingus duomenis, taikomos atitinkamos sankcijos.
Atsakovas, spręsdamas T.Ž. 2010-09-17 prašymą bei 2010-09-22 pakartotinį prašymą, vadovavosi minėtu Klaipėdos AVMI 2010-09-06 raštu (b.l.49-50), kuris patvirtino, jog pareiškėjos 2010-07-02 Deklaracija užpildyta neteisingai, ir tai buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos teikiama informacija yra netiksli, nėra pateikti teisingi duomenys dėl sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Todėl atsakovas pagrįstai 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu
Nr.(1.7)-SR-3400 (b.l.40) nurodė pareiškėjai, kad jos prašymas nebus nagrinėjamas ir pasiūlė per 14 dienų pateikti Tarnybai naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratorius žyma, kurioje būtų nurodyti teisingi ir išsamūs duomenys apie turtą ir pajamas.
Įstatymas nesuteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teisės nepriimti asmens, prašančio suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikto prašymo ir dokumentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Atlikdama VGTPĮ pavestas funkcijas ir priimdama sprendimus dėl prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą gali remtis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis tais klausimais, kurių nereglamentuoja specialusis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis suteikia viešojo administravimo subjektui teisę motyvuotai reikalauti iš pareiškėjo dokumentų ir informacijos, kuri reikalinga sprendimui priimti. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priėmusi asmens prašymą ir dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nustačiusi, kad suteikta informacija ir dokumentai nėra pakankami sprendimui priimti, nurodydama konkrečius motyvus ir juos pagrįsdama įstatymų normomis, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų trūkstamus dokumentus ir/ar informaciją. Teisinė situacija, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priėmusi asmens prašymą ir jo priedus motyvuotu ir įstatymo normomis pagrįstu raštu nurodo pareiškėjui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį dokumentą (šiuo atveju – naują metinę gyventojo turto deklaraciją) negali būti traktuojama kaip vilkinimas priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas informacijos ir dokumentų iš pareiškėjo reikalavo pagrįstai ir motyvuotai, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovas vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimą pagal jos 2010 m. rugsėjo 17 bei 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktus prašymus yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja neteikė Tarnybai patikslintos metinės gyventojo turto deklaracijos, o vėl ir tuo pačiu klausimu Tarnybai teikia pakartotinį prašymą ( b.l. 38-40 ). Kadangi pareiškėja nevykdė Tarnybos reikalavimų, todėl atsakovas neturėjo galimybės tinkamai išspręsti pareiškėjos pateiktų prašymų.
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžių įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo dėl tariamų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tarnybos vadovo neteisėtų veiksmų, nežiūrint to, kad turi būti konkretus skundo pagrindas ir nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindžiantys reikalavimo pagrindą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).
Kaip jau paminėta teismo sprendime, teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas vilkino sprendimo priėmimą dėl jos 2010 m.rugsėjo 17 d. bei pakartotinio 2010 m. rugsėjo 22 d. prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą taip pat nėra, nes 2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11-397/2007 yra konstatavęs, kad 3 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju kai kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai, įrodantys prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas. Atsakovas pareiškėjai nurodė pateikti naują Deklaraciją, pagrindžiančią jos teisę į antrinę teisinę pagalbą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja būtų įvykdžiusi atsakovo nurodymą, todėl atsakovas neturi galimybės išspęsti pareiškėjos 2010-09-17 prašymo
bei 2010-09-22 patikslinto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Taigi kolegijos išvardinti argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad atsakovo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų. Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.
Pareiškėjos reikalavimas už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą R.Valančiui skirti įstatymo nustatyta tvarka baudą yra nepagrįstas ne tik aukščiau išdėstytais argumentais, bet jis nepatenka ir į teismo kompetencijos ribas. Teismo teisė skirti baudas yra apibrėžta ABTĮ 84 straipsnyje ir tai yra susiję su procesinių normų ar teismo įpareigojimų vykstant procesui ignoravimu, tačiau teismui net ir nustačius įstatymo pažeidimus nėra suteikti įgalinimui taikyti pareiškėjos prašomas poveikio priemones.
Įvertinus visas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.