Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-11-26 · Administracinė byla Nr. I-889-57/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
I-889-57/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00703-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. I-889-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00703-2010-8
Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74( S )KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2010-10-04 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-140-10 panaikinimo, 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Ž. skundu prašė: 1) įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 50000 litų neturtinę žalą. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį; 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas sumą pateiktų dokumentų pagrindu. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį; 4) priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į kaltą asmenį. Nurodė, kad ji 2010-09-17 su prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-32-S-10477. Ji pateikė atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visus reikiamus dokumentus, tačiau Tarnyba vilkina priimti sprendimą dėl jos 2010-09-17 pateikto prašymo paskirti advokatą baudžiamojoje byloje, kurioje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi atsakovas - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepriima sprendimo dėl advokato paskyrimo, tuo yra vilkinama apklausa baudžiamojoje byloje, kur advokato dalyvavimas yra būtinas. Kadangi ji negali turėti kvalifikuoto advokato, kuris tinkamai ją atstovautų, ji patiria sukrėtimą, nemigą, širdies priepuolius, galvos, skrandžio, plaučių ir kitų organų skausmus, depresiją ir kt., todėl ji patiria neturtinę ( moralinę ) žalą, kuri turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka ( b.l. 5-7). 2010-10-29 pareiškėja patikslino skundą (b.l. 58-61), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-04 sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-140-10, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog 2010-09-17 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-32-S-10477, kuri jos skundu pradėta pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį. Prie prašymo pridėjo tyrėjos šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai. Teigia, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir tai įrodo jos Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurią Tarnybai buvo pateikusi 2010-07-07. Pareiškėjos teigimu, nebuvo jokių kliūčių jai paskirti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnybos direktorius jos prašymo nenagrinėjo ir nepaskyrė advokato, vilkino klausimo sprendimą, nepagrįstai prašė tyrėjų pateikti informaciją apie baudžiamąją bylą, nors pati buvo ją pateikusi. Argumentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę visais atvejais gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas. Teigia, kad Tarnybos direktorius, nepaskirdamas jai antrinės teisinės pagalbos, pažeidžia jos išskirtinę konstitucinę teisę į teismą, teisę turėti advokatą baudžiamojoje byloje, pažeidė Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos bei tarptautinius įstatymus ir padarė jai ir jos šeimai nepataisomą turtinę ir neturtinę žalą. Smarkiai pablogėjo jos ir šeimos narių sveikata, dvasinė pusiausvyra, kamuoja nuotaikų kaita, jaučiasi pažeminta ir prislėgta, negali apginti pažeistų teisių. Prašo priteisti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovė - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2010-09-17 padavė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00296-10, iškeltoje pagal jos 2010-08-03 skundą dėl vagystės, kurioje, jos teigimu, ji yra pripažinta nukentėjusiąja, tačiau dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimo ar teismo nutarties, kuriais pripažinta nukentėjusiąja, ji nepateikė. Tarnyba, siekdama gauti informaciją, reikalingą pareiškėjos prašymui pagrįsti 2010-09-22 raštu Nr. (1.7)-SR-3398 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atliekančią tyrėją ir 2010-09-29 gavo informaciją, jog pareiškėja yra kviečiama apklausai liudytoja, taip pat ji bus pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove. Skundžiamu 2010-10-04 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-140-10 atsisakė suteikti T. Ž. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra liudytoja. Argumentuoja, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį, 55 straipsnio 4 dalį, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau liudytojui tokia teisė nėra numatyta. Pažymi, jog skundžiamame sprendime pareiškėjai išaiškino, jog įgijusi nukentėjusiosios statusą, ji turės teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo su nauju prašymu. Nurodo, jog sprendimą priėmė Įstatymo nustatytu terminu – per tris darbo dienas nuo informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog turi būti sąlygų visuma, t.y. neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai (CK 6.246 straipsnis); padaryta žala (CK 6.249 - 6.250 straipsniai) bei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju nei vienos iš sąlygų nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjos nurodytus neigiamus išgyvenimus sukėlė jos pačios nenoras bendradarbiauti su Tarnyba, atlikti veiksmus, būtinus antrinei teisinei pagalbai gauti (b.l. 71-74).

2010-11-17 gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji kreipėsi su prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo šioje nagrinėjamojoje byloje Nr. 1-889-57/2010.

Prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo jai atsisakyta teigti antrinę teisinę pagalbą. Teismas mano, kad patenkinus pareiškėjos prašymą būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Jei Tarnyba nepatenkintų pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, tarp pareiškėjos ir atsakovo-Tarnybos vėl prasidėtų beprasmiškas susirašinėjimas, kas inicijuotų naujų bylų iškėlimą, o šios bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas. Visiškai nelogiška būtų manyti, kad Tarnyba dalyvaujanti administracinėje byloje Nr. 1-889-57/2010 atsakovu priimtų kitokį sprendimą, nei yra priimtas nagrinėjamojoje byloje. Pareiškėjos siekis antrinės teisinės pagalbos toje pačioje administracinėje byloje ir kreiptis į tą patį atsakovą, kaip subjektą turintį teisę spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikytinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Tokie pareiškėjos veiksmai pripažintini atitinkančiais piktnaudžiavimo laiduotomis teisėmis (šiuo atveju dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo) sąvoka. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( adm. byla Nr. A556 -964/ 2010 ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas ir patikslintas skundas netenkinti ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).

pareiškėja T. Ž. skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-140-10, kuriuo atsisakyta jai suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje, jos teigimu, yra pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 33-35).

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.

Pareiškėja Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2010-09-17 padavė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00296-10, iškeltoje pagal jos 2010-08-03 skundą dėl vagystės (b.l. 8-12). Prašyme nurodė, jog yra pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 8).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau Įstatymas) 12 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą įtvirtinta ir Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, ar pateikdama Tarnybai prašymą dėl antrinės teisės pagalbos suteikimo, T. Ž. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Iš prie prašymo Tarnybai pridėtų priedų matyti, jog 2010-08-31 šaukimu ir pranešimu T. Ž. buvo šaukiama atvykti į Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą kaip liudytoja (b.l. 13, 14). Aplinkybę, jog ji kviečiama apklausai prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodė ir pati pareiškėja. Nei šaukime, nei pranešime nėra nurodyta jokia kita pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese, tik liudytoja. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog 12 straipsnio 2 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. Iš esmės ši Įstatymo nuostata pakartoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Vadinasi, pagal Įstatymo nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Pareiškėjai su prašymu Tarnybai nepateikus įrodymo, jog yra pripažinta nukentėjusiąja, atsakovė, siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, 2010-09-22 raštu Nr. (1.7)-SR-3398 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją (b.l. 21). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyrius Tarnybai prašomą informaciją pateikė 2010-09-29 ir nurodė, jog T.Ž. kviečiama apklausai liudytoja (b.l. 30). Rašte taip pat nurodyta, jog pareiškėja bus pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Vadinasi, skundžiamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-04 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-140-10 priėmimo metu pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese buvo liudytoja. Baudžiamojo proceso kodekso 78 straipsnyje nurodyta, jog kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 81 straipsnio 7 punkte įtvirtinta liudytojo teisė turėti atstovą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei nukentėjusiajam, liudytojui nėra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, jog T. Ž. nukentėjusiąja buvo pripažinta tik 2010-10-19 nutarimu (b.l. 25, 26-27, 28). Tarnybos 2010-10-12 raštu Nr. (1.7)-SR-3674 pareiškėjai išaiškinta, jog pripažinus ją nukentėjusiąja, ji turi teisę kreiptis į Tarnybą su nauju prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą ir pateikti tai įrodančius dokumentus (b.l. 32).

Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą ir be reikalo kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. Gavusi pareiškėjos prašymą 2010-09-17, Tarnyba per tris darbo dienas kreipėsi į tyrėją informacijos, kokia pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese. Pažymėtina, jog Įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje yra įtvirtinta Tarnybos teisė iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyrius Tarnybai prašomą informaciją pateikė 2010-09-29 ir Tarnyba skundžiamą sprendimą priėmė 2010-10-04, t.y. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu.

Įvertinus visas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą - Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės tesinės pagalbos suteikimo T. Ž., nes jos 2010-09-17 prašymas ( b.l. 8 ) yra išspręstas Tarnybos 2010-10-04 sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-140-10 (b.l. 33). Taip pat nustatytina, kad skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-04 sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-140-10 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti patikslintame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja turi teisę vėl kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl jai antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, nes ji Klaipėdos miesto 2 PK 2010-10-19 nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąją ( b.l. 28 ).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus.Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą. Dėl to plačiau nenagrinėtina, ar yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius

civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas, todėl netenkintinas ir prašymas dėl palūkanų priteisimo. Kiti pareiškėjos prašymai išdėstyti patikslintame skunde buvo išspręsti priimant pareiškėjos patikslintą skundą ( b.l.62-64 ).

Dėl išdėstytu aplinkybių pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti ( ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Irena StulpinienėRemigijus ArminasVida Stonkuvienė