Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino sekretoriaujant Nataljai Švec, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2010-09-15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-121-10, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo, dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja T. Ž. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2010-08-04 padavė prašymą suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje, jos teigimu, jai reiškiami nepagrįsti kaltinimai. Nustatyta, jog Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėja S. S. 2010-08-11 pranešime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nurodė, kad T. Ž. kviečiama apklausai baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00913-10, kurioje jai ketinama pareikšti įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi gautus duomenis Tarnyba konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nurodytų būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų. Tarnyba pagrįstai nusprendė pareiškėjos 2010-08-04 prašymą nagrinėti bendra tvarka, t.y. vertino, ar jos turtas ir pajamos suteikia jai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tokią prašymo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis, nustatanti, jog, kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ar privalomas kitais įstatymo nustatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Lietuvos Respublikos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra deklaravęs turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) trijų mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, laikotarpiu, turimo turto ir gautų pajamų už vienerius metus (12 mėnesių) tam gyventojui deklaruoti nereikia. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja pateikė Tarnybai prie 2010-08-04 paduoto prašymo metinę gyventojo turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30. Pateiktąją deklaraciją Tarnyba pavedė patikrinti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2010-09-06 raštu Nr. (18.17)-L2-6472 informavo Tarnybą, jog laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 pareiškėja deklaravo ne visas gautas pajamas, nes nedeklaravo darbo užmokesčio. Inspekcija nurodė, kad gautų pajamų suma, neatėmus mokesčių, sudaro 7393,09 Lt, o deklaruotas 5367 Lt socialinio pobūdžio pajamos. Tarnyba tokius pareiškėjos veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, nevykdymą įstatymu numatytų pareigų ir 2010-09-15 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-121-10, kuriuo atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00913-10.

Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkino jos prašymo nagrinėjimą ir priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidžiantį jos teises ir interesus. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Įstatymo nurodytų sprendimo priėmimo termino eigos pradžia sietina ne su prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo data, o su dokumentų, nurodytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, gavimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gavimo data (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A146-769/2008). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, tuo atveju, kai pareiškėjas prašymo pateikimo metu suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai visą įstatymu numatytą informaciją ir dokumentus, įrodančius prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos duomenų matyti, jog Tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekciją su prašymu patikrinti, ar pareiškėja teisingai deklaravo nekilnojamąjį turtą ir pajamas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-09-06 raštu Nr. (18.17)-L2-6472 informavo Tarnybą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 pareiškėja deklaravo ne visas gautas pajamas, nes nedeklaravo darbo užmokesčio. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys patvirtinami ir Sodros pažyma apie T. Ž. įmokas nuo 2007-12-01 iki 2010-21-31, kurioje nurodyta, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotoja ir deklaruojamu laikotarpiu 2010-06-01 2010-06-30 nuo jos 1000 Lt darbo užmokesčio sumos priskaičiuota 399,80 įmokų suma (b.l. 151 ). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama šią teisę Tarnyba aiškinosi aplinkybes, susijusias su deklaracijos duomenų nustatymu. Už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą atsako deklarantas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Pareiškėjos argumentas, jog Mokesčio administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina jos teisingumą yra nepagrįstas. Mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informaciją teisingumą. Iš liudytojo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto M.A. parodymų matyti, jog Inspekcija neturi duomenų apie asmenų gaunamas pajamas, todėl tik patys deklarantai gali šiuos duomenis teisingai užpildyti, turėdami tai patvirtinančias pažymas iš darbdavių ir kitų institucijų. Liudytojas patvirtino, jog pareiškėja jam nepateikė informacijos apie darbo užmokestį. Pripažįstami nepagrįstais pareiškėjos argumentai, jog už deklaracijos duomenų teisingumą atsakingas Inspekcijos darbuotojas, padėjęs jai užpildyti deklaraciją, nes deklaracijos pildymo metu ji nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo ( šeimos ) turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Įstatymas preziumuoja, kad deklaracija turi būti užpildyta teisingai, jei nustatyti deklaracijos pildymo netikslumai ar tyčia teikiami neteisingi duomenys, deklaracija turi būti tikslinama, o asmeniui, pateikusiam neteisingus duomenis, taikomos atitinkamos sankcijos. Teismo vertinimu, Tarnyba turėjo teisę ir pareigą patikrinti pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį ir juos įvertinusi priimti sprendimą. Teismas pripažįsta nepagrįstais pareiškėjos skundo argumentus, kad Tarnyba vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo nagrinėjimą pagal jos 2010-08-04 paduotą prašymą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punkto nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Teisės normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius nurodytus pagrindus (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Analogiškai nurodytos teisės normos turi būti taikomos ir sprendžiant klausimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas nagrinėjamu atveju turi nustatyti ar buvo teisinės prielaidos atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba nesuteikimo pagrindą yra savarankiškas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti. Pagrindų konstatavimas yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos (atsakovo) vertinimo rezultatas. Sprendžiant klausimą ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą ir pajamas analizuotina turto deklaravimo tvarka, kurią detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias Taisykles asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Pareiškėja deklaracijoje nenurodė gautų darbo užmokesčio pajamų. Vertinant ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas analizuotina šio žodžio prasmė kalbine prasme. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiškinant žodžio sąmoningas reikšmę ji prilyginama žodžio tyčia reikšmei (sąmoningai, specialiai). Remiantis šiuo aiškinimu ir įvertinus tai, kad pareiškėja deklaracijoje nenurodė UAB (duomenys neskelbtini), gautų darbo užmokesčio pajamų, kurios jai negalėjo būti nežinomos, Tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja sąmoningai (tyčia) 2010-07-02 turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nepateikta piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvoka. Piktnaudžiavimas, susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintinas pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 964/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė gauti antrinę teisinę pagalbą pateikusi neteisingą turto deklaraciją, kurioje sąmoningai nurodė neteisingus duomenis apie pajamas. Konstatavus, kad pareiškėja žinodama, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) sąmoningai šių pajamų neįtraukė į deklaraciją, ir pateikė neteisingus duomenis apie turtą, tuo pačiu konstatuojama, jog ji piktnaudžiavo ir valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju laikytina nereikšminga aplinkybė, kad jos deklaruota pajamų suma 5367 Lt neviršija valstybės nustatyto dydžio, kuriam esant galima gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes konstatuota, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas ir piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Tarnyba 2010-09-15 sprendime Nr. (1.31)-TPB-121-10 atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu ir rėmėsi Įstatymo 3, 4, 18, 23 straipsnio1 dalies 2 ir 6 punktais straipsnių nuostatomis (b.l. 58-83 ). Skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 89 straipsnyje nėra. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja T. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Minėta, jog deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti visos t.y. žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai ir skundžiamas sprendimas yra teisėti. Teisėtais veiksmais žala asmeniui nepadaroma, todėl skundo reikalavimas dėl 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pritemo atmestinas kaip nepagrįstas, Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, teisės norma taikytina ir esant nesutartinėms prievolėms. Teismui nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo taip pat netenkintinas ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas ).

Pareiškėja skundu taip pat prašo paskirti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktoriui R. V. piniginę baudą už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, atsisakymą atlikti savo pareigas. Teismo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Tarnybos vadovas pažeidė pareiškėjos teises, be to, teismui nesuteikti įgalinimai tokio pobūdžio poveikio priemones taikyti. ABTĮ 84 straipsnis, nustatantis administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisę paskirti baudą, sieja baudų skyrimą tik su procesinių teisės normų ar teismo įpareigojimų nevykdymu.

Proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos T.Ž. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-121-10, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo, dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei kitų reikalavimų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.