Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki patekimo į įkalinimo įstaigą gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas 11 kartų, paskutinį kartą 2024 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. 1 d., 30 parų arešto bausme; 2024 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., 64 str. 1 d., 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (1 metai 14 dienų), prie neatliktos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį, ir E. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio E. D. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šią įsiteisėjusią teismo nutartį, dienos; bausmės atlikimo pradžia 2024 m. spalio 2 d., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. D. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia delnu vieną kartą sudavė motinai O. D. į dešinės pusės smilkinio sritį, tempė jai už plaukų bei suėmęs jos dešinės rankos žasto sritį jį spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - galvos bei dešinės rankos sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimu galvos plaukuotoje dalyje ir poodine kraujosruva dešinio žasto srityje.

Motyvuojamoji dalis

4.9 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. D. nustatyti galvos bei dešinės rankos sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimu galvos plaukuotoje dalyje ir poodine kraujosruva dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais ar bukabriauniais daiktais/paviršiais pasekoje, iki tiriamosios apžiūros 2024 m. rugsėjo 14 d. 15.53 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. O. D. nustatyti sužalojimai, vertinant juos visumoje, yra mažai būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą. O. D. nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. O. D. nustatyti sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 76).

6. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog E. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus savo artimam giminaičiui – motinai O. D., o būtent: tyčia delnu vieną kartą suduodamas motinai O. D. į dešinės pusės smilkinio sritį, tempdamas jai už plaukų bei suimdamas jos dešinės rankos žasto sritį ir jį spausdamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - galvos bei dešinės rankos sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimu galvos plaukuotoje dalyje ir poodine kraujosruva dešinio žasto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog E. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. D. gynėja advokatė J. Š., remdamasi nukentėjusiosios O. D. 2024 m. spalio 16 d. apklausos protokolu (Nuosprendžio 4.3 punktas), prašė jos ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

8. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021).

9. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

10. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji O. D. ir kaltinamasis E. D. savo tarpusavio santykius apibūdina kaip gerus, nurodoma, jog byloje tiriamas įvykis buvo pavienė konfliktinė situacija. Nesutarimas kilo dėl kaltinamojo girtuokliavimo ir kartu su draugais triukšmavimo nakties metu, kai nukentėjusioji norėjo išprašyti nepageidaujamus asmenis iš savo namų. Teismo vertinimu nukentėjusioji neveikė provokuojančiai. Kaltinamajam, buvusiam lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos, netinkamai elgiantis – nakties metu girtaujant ir triukšmaujant su draugais, dėl ko nukentėjusioji negalėjo miegoti, O. D. norėjo išprašyti pašalinius asmenis, o toks veikimas negali būti vertinamas kaip provokuojantis elgesys. Kaltinamasis E. D. teisme pripažino ranka vieną kartą sudavęs motinai O. D. į smilkinį, tempęs už plaukų ir suėmęs už motinos rankos žasto srityje spaudęs. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu O. D. jai sukeltą fizinį skausmą vertino 8 balais iš dešimties. Tuo tarpu antrosios apklausos (2024 m. spalio 16 d.) metu O. D. teigė, jog pirmosios apklausos metu ji buvo šoke dėl tokio sūnaus elgesio, todėl tokį didelį skausmo balą ir nurodė. Nurodė, jog geriau pagalvojus, kad E. tokio didelio skausmo tikrai nesukėlė, jai jis sukėlė momentinį fizinį skausmą, skaudėjo tik kelias sekundes, tikrai ne daugiau. Pažymėtina, jog nukentėjusioji O. D. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto kreipėsi ne iš karto po E. D. veiksmų, o iki jos pareiškimo policijos įstaigoje surašymo praėjo daugiau nei dešimt valandų, kas leidžia manyti, jog nukentėjusioji jai sukelto fizinio skausmo mastą pareiškime nurodė neimpulsyviai. Nukentėjusiosios O. D. teiginiai, jog skausmas buvo tik momentinis, sūnus E. jai nepadarė didelės žalos vertintini ir kitų jos apklausos parodymų kontekste, jog sūnus E. D. jos atsiprašė, pasižadėjo, kad daugiau taip nebesielgs; ji tiki, kad E. D. iš to įvykio pasimokė, savo elgesį įvertino kritiškai ir ji atleido. Pažymėtina ir tai, jog skausmo traktavimas kaip momentinio nepaneigia pačio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo fakto. Be to, didelės žalos žmogaus sveikatai požymis nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis.

12. Kaltinamasis E. D. veikė tiesiogine tyčia - žodinio konflikto metu sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai O. D. fizinį skausmą, ir atliko ne pavienį, o net tris fizinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu – rankos delnu vieną kartą sudavė motinai į smilkinio sritį, tempė už plaukų bei suėmęs nukentėjusiosios dešinės rankos žasto sritį jį spaudė, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: galvos bei dešinės rankos sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimu galvos plaukuotoje dalyje ir poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje. Šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo E. D. veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiosios žalojimą, kas yra pakankamai standartinė situacija BK 140 straipsnio kontekste. Nukentėjusioji vėlesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje teigė, jog nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje galėjo atsirasti dėl įvykio metu E. D. ant rankos segėto laikrodžio, kuriuo šis galimai netyčia perrėžė odą dešiniame smilkinyje ir pradėjo bėgti kraujas, nes tiek ir tereikėjo, kadangi gerią kraują skystinančius vaistus; dėl minėtų geriamų vaistų mėlynės jai atsiranda greitai. Teismas pažymi, jog galimai lengvesnis kraujosruvų nukentėjusiajai susidarymas dėl jos vartojamų vaistų, neeliminuoja kaltinamojo sukeltos žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai. Jokių kitų aplinkybių, mažinančių E. D. veikos pavojingumą, byloje nenustatyta.

13. Įvertinus aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad E. D. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė. Todėl kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtina bausmė.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad ją padarė recidyvistas bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

17. E. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. E. D. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, kas BK 27 str. prasme laikytina recidyvizmu (1 t., b. l. 83–100), baustas administracine tvarka, skirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 120–132), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki pateikimo į įkalinimo įstaigą buvo nedirbantis (1 t., b. l. 134–136), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 133). E. D. šioje byloje nagrinėjamą veiką padarė būdamas teistas 11 kartų, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir artimojo giminaičio atžvilgiu, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus vos pusantro mėnesio nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (išleistas iš kalėjimo 2024 m. liepos 22 d., nusikalto – 2024 m. rugsėjo 14 d.). Šios aplinkybės, įvertinus jauną kaltinamojo amžių, itin neigiamai charakterizuoja E. D. ir rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, taisytis būdamas laisvėje nėra suinteresuotas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti E. D. paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

18. Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

19. Šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmės dalis) paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Nustatant pridėtinos bausmės dalį atsižvelgtina į nuosprendyje nurodytas tiek nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Galutinė bausmė skirtina E. D. laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

20. Kaltinamajam E. D. bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

21. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. D. ginti paskirta advokatė J. Š.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už E. D. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 154,17 Eur (2 t., b. l. 12–14). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, policijos pareigūnų „Body Cam“ kamerų, E. D. apklausos, 4 vnt., esantys voke, prisegtame prie bylos pirmo tomo priekinio viršelio – paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. D. skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmės dalis) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos sumažintos bausmės dalį ir E. D. skirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią E. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. sausio 10 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, policijos pareigūnų „Body Cam“ kamerų, E. D. apklausos, 4 vnt., esančias vokuose, prisegtuose prie bylos pirmo tomo priekinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.