Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-738-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1-738-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21382-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
S. D.
Nukentėjusysis
E. S., K. G.
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-738-1011/2019Proceso Nr. 1-01-1-21382-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajai S. D., jos gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiesiems E. S. ir K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti AB „I. S.“ administratore ir „(duomenys neskelbtini)“ barmene, gyvenanti Švedijoje, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. buvo kaltinama tuo, kad pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

2015 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2015-12-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikinai eidama UAB „E. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagamino žinomai netikrus dokumentus, įrašydama UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderiuose tikrovės neatitinkančius duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas E. S., t. y. įrašydama 2015-11-20 kasos išlaidų orderyje Nr.00015/11/20, kad E. S. išmokėta 336,96 Eur, 2015-11-22 kasos išlaidų orderyje Nr. 00015/11/22 – kad E. S. išmokėta 753,00 Eur ir nurodytų kasos išlaidų orderių grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašydama E. S. vardu, tuo patvirtindama minėtos finansinės operacijos faktą, kad E. S. minėtas pinigų sumas gavo, tačiau nurodytų pinigų – iš viso 1 089,96 Eur E. S. neišmokėjusi, žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos UAB „E. V.“ buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kad būtų įtraukti į UAB „E. V.“ buhalterinę apskaitą.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2015-12-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikinai eidama UAB „E. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagamino žinomai netikrus dokumentus, įrašydama UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderiuose tikrovės neatitinkančius duomenis apie su darbo santykiais susijusias išmokas K. G., t. y. įrašydama 2015-10-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 00025, kad K. G. išmokėta 244,95 Eur, 2015-11-17 kasos išlaidų orderyje Nr. 000 – kad K. G. išmokėta 320,50 Eur, 2015-11-20 kasos išlaidų orderyje Nr. 000 – kad K. G. išmokėta 50 Eur, 2015-11-22 kasos išlaidų orderyje Nr. 000 – kad K. G. išmokėta 350,19 Eur, 2015-11-22 kasos išlaidų orderyje Nr. 000 – kad K. G. išmokėta 1 272,50 Eur ir nurodytų kasos išlaidų orderių grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašydama K. G. vardu, tuo patvirtindama minėtos finansinės operacijos faktą, kad K. G. minėtas pinigų sumas gavo, tačiau nurodytų pinigų – iš viso 2 238,14 Eur K. G. neišmokėjusi, žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos UAB „E. V.“ buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kad būtų įtraukti į UAB „E. V.“ buhalterinę apskaitą.

Be to, S. D. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino svetimą turtą, o būtent:

2015 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2015-12-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nuo 2015-08-01 iki 2016-03-21 laikinai eidama UAB „E. V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir valdydama jai patikėtą UAB „E. V.“ priklausantį turtą, suklastodama UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderius 2015-11-20 Nr. 00015/11/20 ir 2015-11-22 Nr. 00015/11/22 dėl E. S. neva išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, iš viso 1 089,96 Eur sumai bei kasos išlaidų orderius 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 dėl K. G. neva išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, iš viso 2 238,14 Eur sumai, tačiau pinigų E. S. ir K. G. neišmokėjusi, pasisavino svetimą – UAB „E. V.“ priklausantį turtą, bendrai 3 328,10 Eur sumai.

Teismo posėdžio metu S. D. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog su K. B. susipažino 2014 m., išsinuomavo namą, gyveno kaip nuomininkai. Jos sužadėtinis D. S. dirbdamas švedų įmonėje su švedais susitarė, kad pigiau atidaryti yra įmonę Lietuvoje, o švedai samdomus lietuvius darbuotojus atleis ir juos priims į lietuvišką sukurtą įmonę. Įmonėje dirbo 18 žmonių. Tačiau D. S. neturėjo pinigų įmonės įsteigimui, tai pasisiūlė padaryti K. B., nes jis turėjo patirties šiose įmonėse. Jis pasisiūlė nupirkti UAB ir kartu prisidėti prie šios veiklos. Akcijos priklausė K. B. jis vienintelis įmonės akcininkas. Taip jie įkūrė įmonę. Kadangi K. B. ir D. S. ir kaltinamoji gyveno viename name, be to ji prieš tai buvo dirbusi personalo vadove, K. jai pasiūlė dirbti personalo vadove, t. y. priimti naują darbuotoją į darbą, rašyti įsakymus, pateikti prašymus ir kontaktuoti su K. nurodyta buhaltere R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo kaip techninė darbuotoja – darbuotojų neieškojo. Asmenys būdavo surasti arba K. arba D., tačiau jie skelbimų nedėjo. K. B. rūpinosi visų darbuotų apgyvendinimu ir įrankiais. Kaltinamoji atvažiuodavo į ofisą ir jie pasirašydavo sutartį, informuodavo nuo kada darbuotojas galėtų pradėti dirbti, kokiomis pareigomis. Ji jiems padėdavo parašyti darbo sutartį, užpildyti prašymus, supažindindavo su darbo saugos žurnalu, su komandiruotėm. Taip pat ji pasirašinėdavo prašymus, įsakymus priimti į darbą, įsakymus dėl komandiruotės, tačiau pajamų orderio nerašė. Kiek atsimena, darbo sutartyse buvo nurodytas minimalus atlyginimas plius komandiruotės iš Lietuvos į Švedija. Atlyginimai buvo mokami pavedimu. Pradžioje, kai atsidarė įmonę ir buvo pirmieji 18 darbuotojų, kaltinamoji K. buvo įpareigota suvesti į DNB banko sąskaitą ruošinius, kad būtų paprasčiau suvesti atlyginimo sumas ir padaryti pavedimus. Mokėdavo K. B. nes jis turėjo prisijungimus prie internetinės bankininkystės ir banko kortelę, o kaltinamoji tuo nedisponavo. Jai K. jokių pinigų neduodavo ir neprašydavo, kad ji sumokėtų. Ji buvo prisijungus prie internetinės bankininkystės 2 kartus, antrą kartą K. B. jos paprašė patikrinti ar įkrito iš švedų įmonės tam tikra suma, jis visą laiką prie jos sėdėjo. Prisijungimai būdavo daromi prisijungus prie DNB bankas ir banko kodų kortelėmis. Sąskaitas pasirašinėdavo K. B. Kai nusiuntė buhalterei R. sąskaitas, ji juos pakonsultavo, kad jis kaip įmonės savininkas negali pasirašyti vietoje direktoriaus – tai turėjo padaryti kaltinamoji. Tada įmonėje susiformavo tokia praktika, kad, kai reikia kažkokiam asmeniui išmokėti tam tikrą sumą, kaltinamoji paruošdavau R. pateiktą kasos išlaidų orderį ir jį paduodavo K., o K. paimdavo asmens parašą ir paduodavo jam pinigus. Įmonė mokėjo grynais pinigais. Dažnai darbuotojai prašydavo į priekį mokėti. Jai K. parnešdavo kasos išlaidų orderį ir jame buvo įrašyta tik suma ir žmogaus parašas. Kartais nebuvo įrašyta žodžiais suma, o tik skaičiais. Ant išlaidų orderio pasirašydavo kaltinamoji. Kai paklausdavo kodėl nepilnai yra užpildytas kasos orderis, K. jai paaiškindavo, kad žmogus daug dirbo ir jam paduodavo pinigus. Ji juo pasitikėjo ir todėl baigdavo pildyti kasos išlaidų orderį, ir išsiųsdavo R. kaip išmokėtus pinigus. Kaltinamoji teigė, kad už E. S. ji parašo nedėjo, už kitus žmones nepasirašinėjo. Parašu ji patvirtino, kad pinigai išmokėti, bet parašų nepadirbinėjo. Ji tais pinigais negalėjo disponuoti, tokios kaip kasos jie neturėjo, todėl ji negalėjo prieiti prie įmonės pinigų, taip pat neturėjo jokių prisijungimų ar banko kortelės. Ji patikino nedalyvavusi, kai atlyginimai buvo išmokėti K. G. Kai išsiųsdavo orderius dažnai nesutapdavo darbo užmokesčiui išmokėtos sumos, todėl jos buhalterė R. klausdavo, ar neturi daugiau orderio, nes kažkas nesutampa. Tada būdavo taip, kad jai K. parnešdavo ir sakydavo „oj aš pamiršau. Imk dar vieną ar bent du kasos išlaidų orderius, aš tam ir tam sumokėjau“. K. B. akcentuodavo, kad paims iš savęs, o vėliau pasiims iš įmonės. Kaltinamoji pabrėžė, kad jos pareigos buvo priėmimo ir atleidimo funkcijos, o ne kam išmokėti pinigus. Anot kaltinamosios, K. organizavo buhalterinę apskaitą. Įmonė pajamas gaudavo į banko sąskaitą, daugiausiai iš švedų bendrovės. Sutarties nebuvo, bet kiekviena mėnesį ar savaitę, tiksliai negali pasakyti, K. B. rengdavo švedams ataskaitas kiek žmonių konkrečiame objekte dirbo, kiek valandų dirbo. Tas ataskaitas K. B. siųsdavo švedams ir jie tada darydavo piniginius pervedimus į lietuvišką sąskaitą. Jis su švedais bendravo, nes mokėjo jų kalbą. Kaltinamoji manė, kad gal iš švedų K. B. gaudavo atlyginimą, ji pati su švedais nebendradarbiavo ir nežino kiek gaudavo atlyginimo iš švedų K. B. Įmonės veiklą jie vykdydavo gyvenamosiose patalpose. Jie gyveno dideliame name iš kokių 4–5 kambarių. Dokumentai buvo bendrose namuose, ji žinojo kur, prie jų galėjo prieiti ir ji, ir E. S. 2015 m. rugpjūčio mėn. K. jai pasiūlė būti direktore, nes jis ruošėsi labiau bendradarbiauti su švedais, todėl neturės laiko. Ji sutiko, pasirašė darbo sutartį, jis suteikė jai visus įgaliojimus ir ji turėjo visus prisijungimus prie Sodros, bet daugiau vykdė personalo vadovės pareigas ir į visą kitą valdymą nesikišo. 2015 m. spalį, jei gerai atsimena, sužinojus, kad švedai atsisako paslaugų su jų įmone, K. pareiškė, kad reikės atleisti visus darbuotojus ir įmonę uždaryti. Ji mano, kad tai įvyko dėl nesutarimų tarp K. B. ir švedų įmonės. Tada ji parengė visus atleidimo dokumentus kontaktuodama su buhaltere, visus darbuotojus atleido, kadangi nebuvo praėjęs 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, pagal darbuotojų sutartis jie turėjo teisę atleisti, jei jie nepraėjo bandomojo laikotarpio. Kai jie atleido visus darbuotojus, kaltinamoji taip pat K. pasiprašė išeiti iš darbo, bet jis nesutiko, pasakė, kad reikia paruošti dokumentus įmonės bankroto bylai iškelti, o pats ieškojosi bankroto administratoriaus. Pavasarį, kovo ar vasario mėnesį, tiksliai nepamena, jai leido rašyti prašymą atleisti iš direktorės pareigų. Ką K. turėjo daryti kaip įmonės savininkas ji jam padėjo padaryti. Tik vėliau kaltinamoji sužinojo, kad yra pareikšti kaltinimai dėl neišmokėtų atlyginimų ir padirbtų parašų. Kaltinamoji pareiškė, kad kaip įmonės direktorė nežinojo, kokios įmonės pajamos. Kaltinamoji nurodė pasitikėjusi K. B., kadangi jie gyveno viename name, kas antrą savaitę ji padėdavo jam prižiūrėti vaikus. Kai paaiškėjo (dėl pinigų pasisavinimo) jie dar gyveno kartu, bet vėliau jie išsikraustė. K. B. kaltinamajai pakomentavo, kad ji neturi ko pergyventi ir bijoti, nes tų pinigų nepasisavino ir neturėjo galimybės pasisavinti. Anot jo, meluoja tas, kas pateikė pretenzijas dėl neišmokėtų pinigų. Kaltinamoji mano, kad K. B. ją apgavo. Kaltinamoji nurodė, kad darbas įmonėje jai buvo antraeilis, nes ji 4 metus Švedijoje dirbo kitą darbą ir šiam darbui jai nereikėdavo labai daug laiko – jį atlikdavo po savo pirmo darbo. Būdavo labai patogu, nes K. šalia gyveno, kai reikėdavo kažko pasiklausti. Su buhaltere jo bendraudavo el. paštu – jos net nebuvo gyvai mačiusi, o buhalterė net nematė gyvai K. Kaltinamoji patikino, kad nebendrauja nei su K., nei su S.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad su kaltinamąja dirbo vienoje įmonėje. Jei gerai atsimena 2015 m. rugsėjį įsidarbino per D. S., jis pažįstamas per draugus. Tuo metu jis Lietuvoje nedirbo, todėl D. nukentėjusiajam pasiūlė darbą Švedijoje dengti stogus. E. S. sutiko. Švedijoje sutiko kaltinamąją S. D., kuri prisistatė kaip direktorė, K. B., kuris buvo įmonės savininkas ir tarpininkas tarp Švedijos ir Lietuvos įmonių, ir D.. Nematė kitų direktorių, bet matė švedus. Jį įdarbino jie visi kartu, kadangi jie visi kartu kalbėjo, gyveno viename name. Darbo sutartį pasirašė jų name, sutartį pateikė S. Pasirašyti davė vieną egzempliorių, o antro egzemplioriaus nedavė, nukentėjusysis jo išsireikalavo tik po savaitės laiko. Jam susidarė įspūdis, kad labiau direktoriaus pareigas ėjo K. B. ir D. S., nes jie viską organizavo, vadovavo, o S. vykdė, ką jie pasakydavo. Bendravo su S., nes vienu laiku gyveno su jais. Bendravo darbo reikalais, dažnai matydavo kaip ji pildydavo popieriukus, vis klausdavo kodėl čia tas ar anas. Nukentėjusysis matė, kad S. ruošiant dokumentas atostogoms uždėjo parašą ant atostogų prašymo už asmenį, kurio net nebuvo tuo metu. Jis jos paklausė, kodėl ji uždėjo vietoj žmogaus (A., pavardės neatsiminė) parašą, o ji atsakė, kad taip reikia padaryti. Jos darbo vieta buvo virtuvėje, viskas buvo matyti, visos kalbos ten vyko. Vėliau kituose namuose jį apgyvendino K. su D., nepamena kokiame rajone, ten pagyveno kokias 3 savaites. Gyveno iš pradžių 2, vėliau 4, o po to 6. Dirbo 3 mėn. Stokholme, algą gavo vieną kartą į sąskaitą – tai buvo minimali alga ir komandiruotės – apie 2 000 Eur. Grynų niekad negaudavo. Kiti žmonės, jam atrodė, irgi negaudavo, tačiau to neprisiminė. Namuose, kur buvo organizuojama įmonės veikla, nebuvo nei kasos, nei seifo, tačiau nukentėjusysis atsiminė, kad jie dalinosi pinigais, bet nežino ar tai asmeniški, ar įmonės. Įmonėje dirbo vien tik lietuviai. Kas buvo įvykę tarp švedų jis nieko nežino, bet vieną mėnesį jiems nesumokėjo pinigų. Darbuotojams žadėjo toliau sumokėti, todėl jie toliau dirbo. Po dviejų savaičių jiems pasakė, kad užsidaro ir pasiūlė važiuoti namo. Grįžęs į Lietuvą nukentėjusysis atsitiktinai sužinojo, kad yra atleistas iš darbo, niekas jam nepranešė, niekas nieko nepasakė. Nukentėjusysis patikino, kad jam buvo sutrikdyta sveikata, nes grįžus į Lietuvą jam diagnozavo pirmo tipo cukrinį diabetą, po šių įvykių jis susirgo antro tipo cukriniu diabetu dėl didelio streso, nes 2 mėnesius nebuvo sumokėtas atlyginimas apie 4 000 Eur, o reikėdavo mokėti ir visus mokesčius, ir už butą. Prarastus pinigus norėtų susigrąžinti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. parodė, kad nelabai pamena jau tuos įvykius. Jis bendravo su K. B. Darbą jam pasiūlė jo švogeris – A. P. Galbūt 2015 m. (tiksliai neatsimena) jie kartu atvažiavo į Švediją. Jį pasitiko K. B., kuris davė visas sutartis pasirašyti. Jis stogus dengdavo. Atsiskaitymai vykdavo grynais pinigais. Taip pat atveždavo lapelį kaip čekį pasirašyti. Būdavo vardas ir pavardė įrašyta tuose lapukuose. Sumos būdavo surašytos, kiek kartų pasirašė tiek buvo. Ranka arba kompiuteriu sumos įrašytos. Jam likdavo tuose lapukuose įrašyti tik vardą, pavardę ir pasirašyti. Nukentėjusysis nematydavau kitų asmenų parašų. Į sąskaitą nebūdavo pinigai pervedinėjami. Kiek kartų prašė tiek ir davė grynais pinigais. Visada K. atveždavo, o S. D. niekada nemokėjo pinigų, būdavo namie ir tvarkydavo buhalteriją. Jis ją matė ir bendravo su ja, kai pinigai nebuvo sumokėti. Neturėjo ji jokio seifo ar banko, iš kurio imtų pinigus. Nukentėjusysis nežino kaip su kitais darbuotojais atsiskaitinėjo. Nematė, kad S. D. kitiems darbuotojams išmokėtų pinigus. Grynųjų pinigas operacijas atlikinėdavo K. Nukentėjęs pabrėžė, kad nesumokėta buvo apie 3 400 Eur jam asmeniškai. Tai pastebėjo prieš bankrotą. Buvo įtraukta pradžioje ta suma į kreditorių reikalavimą. Todėl nori susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, jog bendrovė „E. V.“ veiklą vykdė Švedijoje, nors buvo registruota Lietuvoje. Darbuotojai dirbo Švedijoje komandiravimo principu. Liudytojas buvo įmonės savininkas. Tuo pačiu, neatsimenu tikslaus laikotarpio, jis buvo ir vadovas, o kažkuriuo laiku S. Įmonė daugiausiai turėjo apie 20 darbuotojų, kadangi gyvavo ganėtinai neilgai – apie pusę metų, ir įmonės egzistavimas pasibaigė bankrotu. Kiek atsimena, 2015 m. jie vykdė veiklą iki rudens – žiemos, o bankroto procedūra baigėsi 2016 m. S. jo prašymu ruošdavo dokumentus, paruošdavo dokumentaciją, reikalingą darbuotojui apiforminti – kas priklauso įmonės personalo vadovei. Oficialios Švedijos buveinės nebuvo, nes įmonė registruota Lietuvoje. Dokumentai ir veikla buvo vykdoma gyvenamojoje vietoje, Švedijoje. Su kaltinamąja jie gyveno ne kartu, bet tame pačiame name. Dokumentai buvo tam pačiame name. Jie buvo atskirai laikomi, bet nebuvo užrakinami seife. Galimybę prieiti prie tų dokumentų turėjo ne vienas žmogus. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė Lietuvoje. Buhalterei dokumentus teikdavo daugiausiai S., kartais ir jis pats, bet daugiausiai perduodavo S., kad ji persiųstų buhalterei. Su įmonės dalimi darbuotojų buvo atsiskaitoma pavedimais, o su kita dauguma, kurie išreikšdavo pageidavimą dėl Lietuvoje esančių įsiskolinimų (nes jei pavedimų moki tai tada jiems nuskaito) – grynaisiais pinigais. Tuos pinigus išmokėdavo liudytojas. Kai reikėdavo darbuotojui išmokėti (algas) jie atsisėsdavo prie stalo su S., ji paduodavo visus popierius. Liudytojas sutardavo laiką, kada žmogus atvyks, kada jam reikia pinigų, atvažiuodavo (jeigu iki to laiko turėjo laiko, jie atspausdindavo kasos išlaidų orderį) K. B. išsiimdavo pinigus pakeliui važiuojant ar iš anksto. Žmogus, gavęs pinigus, pasirašydavo. Ant orderio visada pasirašydavo asmuo, kuris gauna pinigus. Liudytojas nepamena, kad būtų pamiršęs paimti parašą ir atiduoti pinigus. Jis patikino, kad orderiai be pinigų nebūdavo išrašinėjami. Grynais įmonės pinigais S. nedisponavo. Įmonė turėjo banko kortelę, kurios pagalba arba Lietuvoje, arba Švedijoje K. B. nuimdavo ir išmokėdavo pinigus. Įmonė taip pat turėjo elektroninę bankininkystę, tačiau liudytojas patikino, kad be jo žinios kaltinamoji nebuvo prisijungusi prie jos. Ji buvo prisijungus, tik jam paprašius, kad ji ištrauktų kažkokią ataskaitą, kas yra išmokėta, tačiau dar kartą tai padaryti reikalingas kitas kodas ir tik su jo leidimu kaltinamoji galėjo prisijungti. Jeigu įvykdavo koks skubesnis atvejis – liudytojas algas išmokėdavo iš savų pinigų, o po to nuimdavo pinigus iš kortelės. Kai grynais išmokėdavo buvo įforminama kasos išlaidų orderiu. Jie turėjo kasos išlaidų orderio formas, kurias paėmė iš interneto, jos buvo atspausdintos, dažniausiai vietoje jas užpildydavo: vardus, pavardes, sumas. Orderius dažniausiai suformuodavo S., nes jis paprašydavo surašyti datas. Savo iniciatyva ji nieko neformuodavo. Jis nurodydavo skaičius. Kasos išlaidų orderiai buvo pildomi ir ranka, ir kompiuteriu – jeigu būdavo laiko užpildydavo kompiuteriu iš vakaro. Liudytojas mano, kad kai kuriais atvejais ir jie įrašydavo vardus ir pavardes į orderius, nes kai kurie darbuotojai buvo neraštingi. Buhalterė apskaičiuodavo pagal formulę kiek yra komandiruotpinigių. Buhalterė tai pateikdavo į įmonės elektroninį paštą. Kiek prisimena, ji galėjo prisijungti ir pažiūrėti į skaičius, arba jis S. persiųsdavo. Jei reikėdavo mokėti didesnę sumą, tai pats pridėdavo ne tik tai, ką priskaičiuoja buhalterė, bet jeigu yra avansas ar kitos pajamos. Anot liudytojo, fizinės kasos nebuvo, jis turėjo pinigus, todėl fizinė kasa buvo pas jį. Liudytojas patikino, kad dokumentus yra vežęs pats buhalterei ir perdavęs dalį, nes laikas nuo laiko reikėdavo buhalterei pristatyti originalus, o kitą dalį dokumentų išsiuntė registruotu paštu, kai buvo pradėtas bankroto procesas. Liudytojas pripažino, kad nuosekliai dokumentų netikrindavo, nes, jei kažkas neatitiko, žinojo, kad buhalterė pasakys ir klaidas ištaisys. Paskutinį kartą, kai nuvežė dokumentus (bankroto administratoriui) įmonės veikla jau buvo sustabdyta (2015 m. pabaigoje). Anot jo, šie ginčijami kasos orderiai įtakos bendram bankroto procesui negalėjo turėti įtakos. Kiek liudytojas atsimena, jie su E. S. kartu gyveno, tai tikrai tuose namuose jam buvo išmokėta (bent jau kartą), o G., mano, kad taip pat, tačiau jis gyveno kitoje vietoje, todėl jis mano, kad galėjo jam nuvežti į gyvenamą vietą. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad S. turėjo kitą darbą, kurį dirbdavo ryte. K. B. patikino, kad bankroto procedūrose S. nedalyvavo, bankroto administratorius viską tvarkė. Liudytojas yra įsitikinęs, kad S. D. negalėjo suklastoti parašų, nes neįsivaizduoja kokią naudą galėtų gauti iš to. Jis patikino, kad tikrai ne piniginė nauda, nes pinigų ji nebūtų gavusi. Kitų asmeninių priežasčių jis nežino, nes K. G. ji net nepažinojo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. U. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. vidurio ji tvarkė įmonės apskaitą, kai visi darbuotojai buvo atleisti, o vėliau reikėjo sutvarkyti dokumentus perduoti bankroto bylai. K. B. buvo atvykęs pas juos sudaryti sutartį, kad jie tvarkytų įmonės apskaitą. Tuo metu jis paminėjo, kad vadovas bus kitas žmogus ir pristatė S. (nors jos ten nebuvo – liudytoja patikino, kad kaltinamąją posėdžio metu mato pirmą kartą), kad ji tvarkys dokumentus. Iš pokalbio ji suprato, kad įmonei vadovaus K. Jie tuo metu turėjo biurą Konstitucijos pr., kur viskas ir atvyko. Jų veikla buvo Švedijoje, todėl jų bendravimas vyko el. paštu. Jie persiųsdavo pirminius dokumentus tvarkyti apskaitai, t. y. banko išrašus, sąskaitas–faktūras, taip pat darbo sutarčių kopijas. Jie tvarkydavo apskaitą, skaičiavo darbuotojų atlyginimus ir siųsdavo jiems el. paštu visus paskaičiavimus, ataskaitas – viską ką reikėdavo. Liudytoja nurodė dažniausiai bendravusi su S. Jeigu matydavo, kad jai trūksta kažkokių dokumentų, ji jų prašydavo dažniausiai pas K., jei atsakymo negaudavo, tai prašydavo pas S. ir ji atsiųsdavo. Su K. bendravo tokiais klausimais, kaip pvz.: per banką buvo apmokėta kažkokia sąskaita buhalterė tiesiog klausdavo kas čia apmokėta, nes nesimatydavo, o jis viską mokėdavo, tai žinojo. Kai klausdavo S., kas čia yra apmokėta kortelėje kažkokios išlaidos, ji jai atsakydavo, kad nežino, nes K. atliko pavedimą. Darbuotojų skaičius buvo iki 30: iš pradžių buvo mažiau, vėliau priėmė daugiau darbuotojų. Kiekviena mėnesį liudytoja prašydavo atsiųsti darbo grafikus, kad galėtų paskaičiuoti atlyginimus, užpildyti darbo tabelį, paskaičiuodavo atlyginimus ir išsiųsdavo jiems informaciją, kiek reikėdavo darbuotojams išmokėti. Dalį dienpinigių ir dalį atlyginimo darbuotojams jie sumokėdavo banko pavedimais, o kitą dalį – kasos išlaidų orderiais. Ji jiems persiuntė kasos išlaidų orderio tuščią šabloną, pagal kurį paaiškino ką jiems reikėtų užpildyti, ką kur rašyti ir kas kur turi pasirašyti (liudytojos teigimu, juos galima pildyti kompiuteriu ir ranka rašyti, pažeidimų jokių nėra, svarbiausia yra parašai kas gavo pinigus ir kas išmokėjo). Liudytoja nežino, kodėl toks buvo pasirinktas mokėjimo būdas, nes niekas neaiškino. Mėnesio pabaigoje paskaičiavus darbuotojų atlyginimus, jie išmokėdavo juos darbuotojams ir buhalterė prašydavo, kad jie atsiųstų pirminius dokumentus, kur matytųsi, kad žmonėms yra išmokėta. Jei neklysta būdavo, kad rankraštiniai įrašai buvo dokumentuose, tačiau dažniausiai kompiuteriu būdavo pildoma kasos išlaidų orderiai. Kasos išlaidų orderio rankraštinį variantą užpildyti turi vadovas ir darbuotojas, kuris gauna atlyginimą, pasirašo ir įrašo sumą žodžiu. Kai kuriuose įmonėse taip tvarkoma, kad kasos išlaidų orderyje suma yra jau įrašyta žmogui belieka tik pasirašyti. Įmonė jos manymu turėjo grynųjų pinigų, jai atrodė, kad įmonės kasa buvo Švedijoje, tačiau jai niekas nepasakojo. Jai nežinoma kas prisijungdavo prie sąskaitų. Ji prašydavo, kad atsiųstų banko išrašus, ir ji neatsimena, ar atsiųsdavo K., ar S. Visus orderius jai siųsdavo el. paštu, o po to K. atveždavo to paties mėnesio originalius orderius su parašais, kuriuos sutvarkę prisegdavo į kasos apskaitą. Nebūdavo, kad reikėtų pataisyti iš praeito mėnesio. Liudytoja patikino, kad K. B. įmonėje nedirbo – jis tai įmonei vadovavo, nes buvo pagrindinis akcininkas (jis sudarė sutartis su švedais, daugiausiai būdavo jo sprendimai), o S. tvarkė dokumentus. Įmonė Švedijoje nedaug išlaidų turėjo – įmonės reikmėms nedaug ko įsigydavo. Liudytojai buvo kilę klausimai dėl to, kodėl atlyginimas paskaičiuotas yra vienoks, o išmokėtas skirtingomis sumomis ir ne pilnos sumos. Bankroto byla, jos supratimu įvyko, nes su užsakovais buvo problemų, ar pinigų nemokėjo, buvo sunki padėtis su pinigais. Jai yra žinoma, kad su kai kuriais darbuotojais nebuvo iki galo atsiskaityta, nes sutvarkius apskaitą iki galo liko neišmokėti darbuotojams atlyginimai ir dar liko dalis dienpinigių neišmokėta. Ji paruošė ataskaitą bankroto administratoriui, kiek ir kokiems darbuotojams liko neišmokėta, tačiau nežino, kodėl nebuvo išmokėta. Ji suprato, kad įmonė tiesiog neturėjo pinigų atsiskaityti su darbuotojais. Ji nurodė, kad lapkričio ar gruodžio mėnesį K. B. suteikė paskolą įmonės veiklai, tik nepamena sumos. Ji nežino, kas turėjo prisijungimus prie sąskaitų – nenurodyta kas perveda, o nurodyta, kad įmonė perveda. K. B. buvo atvykęs pas juos į biurą ir pateikė kasos išlaidų originalius orderius, tik ji neatsimena, kada tai buvo – ar 2015 m. gruodžio mėnesį, ar 2016 m. pavasarį. Jiems reikėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir atiduoti bankroto administratoriams. Jų sutartis kaip ir baigėsi, jie ją nutraukė, tačiau turėjo paruošti dokumentus. Liudytoja nurodė, kad įmonės vardu pasirašyti turi vadovė, tai, kiek pamena, kaltinamoji ir pasirašinėjo ant kasos išlaidų orderio. Jei neklysta, tai visą laikotarpį jos parašas būdavo, nors neatsimena visko gerai, nes daug metų buvo, gal ir K. B. pasirašinėjo, tik atsimena, kad pradžioje būdavo daroma klaidų. Liudytoja patikino, kad parašų ji negali tikrinti, gauna tą dokumentą su parašu ir viskas.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, jog pamena, kaip buvo sukurta įmonė. Įmonės pavadinimas buvo UAB „E. V.“. Jam įsidarbinus į švedų kompaniją, jį kaip savo srities specialistą pastebėjo Švedijos įmonės darbuotojai ir pasiūlė vykdyti veiklą ir atidaryti įdarbinimo agentūrą Vilniuje ir pasikviesti daugiau darbuotojų į Švediją. Jis pasakė, kad neturi tokios patirties ir neturi tinkamų žinių, kad bandyti įsteigti įmonę. Pas jį nėra tam išsilavinimo. Tačiau jis jiems sakė, kad gali pakalbėti su savo sužadėtine ir nuspręsti. Grįžęs namo pakalbėjo su ja ir su tuo metu su jais gyvenusiu K., kuris pasisiūlė kartu dalyvauti. Liudytojas paklausė, ar jis turi patirties, K. atsakė, kad turi, nes Lietuvoje yra dirbęs nekilnojamo turto brokerių įmonėje, kad visą tą sistemą žino. Liudytojas sutiko, jie nuvažiavo pas tuos švedus į ofisą, pasikalbėjo ir toliau K. B. viską darė, o liudytojas dirbo kaip ir dirbęs skardininku. K. porą kartų skrido į Lietuvą, nupirko įmonę, vėliau grįžo ir jie pradėjo ieškoti darbuotojų – įdėjo skelbimus, pririnko darbuotojų (iš pradžių buvo 7 darbuotojai, paskui jų buvo 30). Jo sužadėtinė S. įdarbindavo žmones. Ji iš pradžių tvarkė popierius, taip pat vėliau buvo direktorė. Iš pat pradžių direktorius buvo K. B. Vėliau jis pasiūlė S. ir ji sutiko. Liudytojas dar jos klausė prieš sutinkant, ar direktorius neša atsakomybę ant savo pečių, jeigu kažkas atsitiktų, nes šis klausimas jam buvo iškilęs. Ji jam atsakė, kad nieko neneša, todėl jis pasakė, kad jei neneša, tai tada gali būti direktore. Ji atliko tokias funkcijas: priimdavo į darbą žmones, atleisdavo darbuotojus, tvarkydavo darbuotojų popierius, kurie Lietuvoje turėjo įsiskolinimų, ne visus reikalus ji spręsdavo. Jis nežino, ką ji spręsdavo, nes turėjo savo darbą, tik žino, kad būdavo K. ir jis spręsdavo iškilusius klausimus. Liudytojas nurodė, kad yra K. ne vieną kartą vežęs į oro uostą, į bankomatą, kad jis nusiimtų pinigų darbuotojams avansus duoti. Žmonės patys atvažiuodavo į namus, į kiemą ir jie ten bendraudavo. K. su S. kažkaip abudu reikalus tvarkėsi. K. buvo kaip darbų vadovas. Jam jau tada buvo įtartina, kodėl jis jai pasiūlė ir ją įdarbino, jeigu jis pirko tą įmonę, investavo į ją. Liudytojas nurodė, kad jo dirbau kitoje įmonėje, Švedų firmoje. K. B. mokėjo atlyginimus, jis kažką pasirašinėdavo ir darbuotojas turėdavo pasirašinėti. O S. jis pinigų nedavė – liudytojas nėra matęs, kad S. atsiskaitytų pinigais. Anot jo, įmonė neturėjo jokios kasos, o K. turėjo pinigus. Ji tik suskaičiuodavo atlyginimus, bendravo su buhaltere pastoviai, nes buhalterė negalėjo surasti K., tai viskas vyko per S. Darbuotojai jai skambindavo tik dėl mokesčių, antstolių Lietuvoje, pašalpų, elementų nemokėjimo, jis pamena, ateidavo laiškai apie skolas į įmonę ir tada S. nervindavosi, sakydavo, kodėl darbuotojai iškart negali pasakyti, nes susidarydavo darbų. Jis negali pasakyti ar S. D. turėjo prisijungimus prie sąskaitų. Liudytojas patikino, kad Lietuvoje įmonės darbuotojai turėjo daug skolų. Liudytojas nurodė, kad paskutinį kartą, kai nebuvo sumokėta darbuotojams, 30 darbuotojų atvažiavo į kiemą ir pats K. B. nuėjo aiškintis. Tada prie stalo atsisėdom liudytojas, K. ir S. ir po kelis žmones kvietėsi ir aiškinosi situaciją. Kitą dieną važiavo su darbuotojais į tą švedų įmonę kalbėtis, nes K. tada nevažiavo. Jie jam pasakė, kad jo kolega meluoja jiems dėl mokesčių – jis pamelavo, kad Lietuvoje yra didesni mokesčiai, nei iš tikrųjų yra, jie pasitikrino. Ir jie nusprendė, kad nenori bendradarbiauti su tokiais žmonėmis. Daugelis darbuotojų perėjo dirbti į tą švedų kompaniją, pas kurią liudytojas vežė darbuotojus. Tie darbuotojai jam asmeniškai nieko negalėjo reikšti, nes jis lygiai taip pat dirbo tose pačiose objektuose skardininku, pretenzijas reiškė K., nes buvo pasakyta, kad K. viską slėpė. Ir dėl mokesčių slėpimo liudytojas garantuotas, kad taip K. B. pasielgė, nes kai jie tik pradėjo įmonę kurti ir kai nusipirko lietuvišką įmonę, jam tada K. B. sakė, kad jis pakeis kažkokius skaičiukus, nes vis tiek tie švedai nesupras, o čia daug žmonių, kapsės kažkokie pinigai. Liudytojas jam sakė, kad nebandytų nieko daryti jiems jau užtenka, kad su švedais bendradarbiauja ir jie jiems žadėjo mokėti kokį procentą nuo pelno. Liudytojas matė labai didelę viziją, daug darbų ir taip būtų užsidirbę be melavimų. Dėl visko jis pats nieko negavo, nes švedai supyko ir jam nesumokėjo atlyginimo. Jis juos padavė į teismą ir laimėjo, o jie jam sumokėjo. Liudytojas su K. bendravo, tačiau jis buvo visokių istorijų prisigalvojęs, kad prieš jį jis (liudytojas) panaudojo smurtą, jį buvo iškvietę į policiją dėl to apsiklausti, kad jam smogė smūgį. Jis jo nuo to laiko net nėra matęs. Nurodė, kad jų name dar gyveno E. S. Jis atsikraustė, kai liudytojui draugas paskambino ir pasakė, kad yra vienas vaikinas, paprašė paieškoti jam kokio darbo Švedijoje. Jam buvo pasakyta, kad dabar kaip tik darbuotojų reikėjo. Jie kartu dirbo ir gyveno apie tris mėnesius. Tarp E. S. ir K. B. buvo kilę konfliktų, kai jie kartu gyveno name, tačiau tiksliai nepamena. Darbuotojai dėl algų ir avansų kreipdavosi pas K. S. dar dirbo Švedijos įmonėje, tačiau negali tiksliai pasakyti įmonės pavadinimo, bet žinojo, kad ji važinėdavo tikrinti kolonėlių ir siųsdavo į ofisą kiekvienos dienos degalų kainas. Ji pagrindinį atlyginimą gaudavo iš Švedijos įmonės, kurioje dirbo, o iš šitos įmonės tik problemas ir stresą.

2018-07-12 ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta S. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dokumentų neklastojo, nepasirašinėjo vietoj darbuotojų, įmonės pinigų nepasisavino, nes neturėjo priėjimo prie įmonės sąskaitų, nedisponavo ir grynaisiais pinigais. Su K. B. susipažino 2014 m. Jos sužadėtinis D. S. dirbo Švedijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, susijusioje su stogų renovavimu. Švedai jam pasiūlė su kokiu nors draugu atsidaryti įmonę, kad švedams būtų pigiau plėtoti verslą. Jis davė šią mintį K. B., kuris sutiko ir 2015 m. galimai liepos mėn. buvo įkurta UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), siekiant bendradarbiauti su minėta švedų įmone. Tarptautinė sutartis tarp UAB „E. V.“ ir švedų įmonės nebuvo pasirašyta. K. B. jai pasiūlė būti įmonės direktore, kaip jis pasakė, padėti tvarkyti įmonės dokumentaciją. Tikslių datų neatsimena, galimai, kad 2015-07-31 su K. B. buvo sudaryta darbo sutartis. Neatsimena, į kokias pareigas buvo, priimta, jai atrodo, kad iš karto į direktorės. Kuriam laikotarpiui buvo sudaryta sutartis, neatsimena. Sutartis buvo sudaryta 1 egzemplioriumi, ji darbo sutarties nei originalo, nei kopijos neturi. K. B. pasitikėjo ir darbo sutarties nepasiėmė. Yra baigusi Teisės ir valdymo studijas, niekada nedirbus panašaus darbo, susijusio su vadovavimu įmonei ir įmonės buhalterine apskaita. Įmonė realiai veikė jų bendruose namuose su K. B. Dokumentacija, įmonės antspaudas buvo laikomi bendrai namuose, nebuvo jokio atskiro kabineto. Dažnai K. B. įmonės antspaudą pasiimdavo su savimi, taip pat nešiodavosi banko kodų generatorius. Realiai ji atliko tik techninį darbą – pasirašydavo darbo sutartis, kitus reikiamus dokumentus. Darbuotojus surasdavo, su jais tardavosi dėl darbo sąlygų K. B. Darbo sutartis ruošdavo ir atspausdindavo ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašydavo darbo sutartis su darbuotojais kartais namuose, kartai objektuose, kartais K. B. atnešdavo darbuotojų pasirašytas darbo sutartis, būdavo, kad ji pati vykdavo į švedų įmonę. Darbo sutartis atspausdindavo 2 egzemplioriais, vieną įteikdavo darbuotojui. Būdavo atvejų, kad K. B. tiesiog jai parveždavo pasirašytą darbo sutartį, pats ją paruošęs ir pateikdavo jai pasirašyti. Visus dokumentus ji sekdavo į segtuvus. Kiek atsimena, darbo sutartyse būdavo įrašytas darbo užmokestis minimumas ir komandiruotpinigiai. Ką su darbuotojais tardavosi pats K. B., nežino. Įmonės buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. Šią įmonę surado K. B., nes įmonėje dirbanti vyr. buhalterė R. buvo K. B. pažįstama (per jo buvusią žmoną). Su R. niekada gyvai nebuvo susitikę, bendravo tik telefonu ir elektroniniais laiškais. Elektroniniu būdu tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės buvo sudaryta ir buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis. Kaip buvo sudarytos darbo sutartys su E. S. ir K. G., gali pasakyti, kad su E. S. darbo sutartis buvo sudaryta jų namuose, nes E. S. kažkiek laiko gyveno jų namuose, laikotarpio neatsimena. Gali pasakyti, kad E. S. nebuvo geras darbuotojas, nes, kiek ji nuvažiuodavo į objektus, jį nuolat matydavo poilsiaujantį. Su K. G. darbo sutartį pasirašė prie švedų įmonės. Neatsimena, dėl kokių darbo sąlygų, užmokesčio buvo su jais sutarta, kaip minėjo, galimai dėl minimumo. Kaip spausdindavo darbo sutartis, ar ant vieno lapo puslapio, ar abiejų, neatsimena. Visas darbo sutartis, prašymus, įsakymus priimti į darbą, įsakymus dėl komandiruočių, kažkokią formą dėl darbuotojų, turinčių nepilnamečių vaikų, taip pat el. laiškus, gautus iš antstolių, dėl baudų, skolas už telefonus, darbuotojų bankų sąskaitų numerius, kitu dokumentus el. paštu siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati nesigilino ir darbo užmokesčio neskaičiavo. Dėl išmokamų darbuotojams atlyginimų gali pasakyti tiek, kad atlyginimus suformuodavo buhalterė ir jai atsiųsdavo reikiamas išmokėti sumas. Buhalterė buvo suformavusi kasos išlaidų orderių šablonus, kur K. B. įrašydavo išmokamas sumas. Prisijungimai prie įmonės sąskaitos banke, banko kortelė buvo tik pas K. B., jis darydavo pavedimus. Ji gal yra pačioje darbo pradžioje padarius kelis bankinius pavedimus, dalyvaujant K. B. K. B. švedams rašydavo ataskaitas, tvarkė visus įmonės reikalus. Ji tik formaliai persiųsdavau įmonės dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežinojo, kokia UAB „E. V.“ apyvarta, koks pelnas, ar įmonė dirba nuostolingai. Dėl kasos išlaidų orderių surašymo galinti pasakyti, kad juos suformuodavo ir atspausdindavo K. B., galimai tuometiniuose jų namuose, ir jai, kaip įmonės vadovei, duodavo pasirašyti. Kartais ji įrašydavo pinigų sumą žodžiais. Grynųjų pinigų niekada darbuotojams nebuvo išmokėjusi. K. B. jai parnešdavo kasos išlaidų orderius, kiek pamena, grafoje „Gavėjo parašas“ būdavo pasirašyta, ji niekada nepasirašinėjo vietoje darbuotojų grafoje „Gavėjo parašas“. Kad grafoje „gavėjo parašas“ būtų skirtingi parašai, tuomet neatkreipdavo dėmesio, nes neturėjo pagrindo įtarti, kad kažkas daroma neteisėtai. Darbuotojams būdavo mokami atlyginimai grynai pagal jų reikalavimą. Kartais iki atlyginimo visa suma būdavo išmokėta grynais, nepervedant į darbuotojų sąskaitas. 2015 m. spalio mėn. švedų įmonė, pasak K. B., pradėjo priekaištauti, kad jų įmonės darbuotojai per daug dirba ir per mažai padaro darbo. Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje švedai pasakė, kad nebemokės jų įmonei pinigų. Kokia tuomet buvo jų įmonės finansinė padėtis, nežino. Oficialios tarptautinės sutarties su švedų įmone nebuvo sudarę, nors, ji sutartį buvo parengusi, tačiau K. B. tikino, kad sutarties nereikia, kad viskas bus gerai. Jie padarė ataskaitas, kiek, kuris darbuotojas, kokiame objekte dirbo, kokius darbus atliko, kiek valandų dirbo ir pateikė švedams. K. B. su darbuotojais vyko į švedų įmonę aiškintis situacijos, tačiau nieko detaliau apie tai nežino. 2015 m. lapkričio pradžioje sukvietę visus darbuotojus, ji ir K. B. informavo, kad įmonė užsidaro. Tuomet iš K. B. sužinojo, kad kažkuri dalis darbuotojų, jų pavardžių nežino, iš švedų įmonės gavo kažkokią dalį užmokesčio grynais. Taip pat buvo pasakyta, kad įmonė bankrutuoja ir daugiau nebėra pinigų mokėti. Visuose šiuose susirinkimuose dalyvavo E. S. ir K. G. Jie tuomet jiems grasino, kad paduos į teismą. Iš jai parodytų kasos išlaidų orderių, galinti pasakyti, kad orderyje dėl išmokų E. S. 2015-11-20 Nr. 00015/11/20 dėl 336,96 Eur ir 2015-11-22 Nr. 000/15/22 dėl 753 Eu, grafoje „įmonės vadovas“ yra jos parašas, taip pat, jai atrodo, kad suma žodžiais ir data taip pat įrašyta jos ranka, nes tai labai panašus į jos raštą. Kas pasirašė orderiuose „Gavėjo parašas“, nežino, ji nepasirašė. Dėl kasos išlaidų orderio dėl K. G., galinti pasakyti, kad kasos išlaidų orderyje 2015-11-17 Nr.000 dėl 320 Eur grafoje „įmonės vadovas“ parašas parašytas jos ranka, taip pat suma žodžiais ir data. Grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašyta ne jos, kas pasirašė, nežino. Kasos išlaidų orderyje 2015-11-20 Nr.000 dėl 50 Eur grafoje „įmonės vadovas“ pasirašyta jos ranka, galimai ir data. Suma žodžiais įrašyta ne jos, taip pat grafoje „gavėjo parašas“ pasirašyta ne jos. Kas pasirašė, nežino. Kasos išlaidų orderyje 2015-11-22 Nr. 000 dėl 350,19 Eur grafoje „Įmonės vadovas“ pasirašyta jos ranka, taip pat suma žodžiais ir data. Grafoje „gavėjo parašas“ pasirašyta ne jos, kas pasirašė, nežino. Kasos išlaidų orderyje 2015-11-22 Nr. 000 dėl 1 272,50 Eur grafoje „įmonės vadovas“ pasirašyta jos ranka, kiti įrašai ir parašas grafoje „gavėjo parašas“ rašyti ne jos. Kasos išlaidų orderyje 2015-10-09 Nr. 00025 dėl 244,95 Eur grafoje „įmonės vadovas“ pasirašyta jos ranka, taip pat ir suma žodžiais ir data. Grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašyta ne jos ranka. Kas pasirašė, nežino. Šiuos kasos išlaidų orderius, kaip ir visą kitą įmonės dokumentaciją ji teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėti kasos išlaidų orderiai turėjo būti įtraukti į įmonės apskaitą. Sau paskutinio atlyginimo, galimai ir dviejų, neatsimena, neišsimokėjo, nes nebuvo sąskaitoje pinigų. Pinigų iš įmonės sąskaitos nepasisavino. 2016 m. pavasarį K. B. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl bankroto iškėlimo ir pasakė, kad UAB „E. V.“ apskaitos dokumentus reikia pateikti bankroto administratoriui Lietuvoje. Ji padėjo K. B. surinkti visus įmonės dokumentus pagal jo pateiktą sąrašą. Neatsimena, kas sąraše buvo nurodyta. Ar visi dokumentai buvo originalai, ar tarp jų buvo kopijos, neatsimena. Visus UAB „E. V.“ dokumentus į Lietuvą K. B. vežėsi pats, ir pateikė, kiek žino, bankroto administratoriui. Kokia įmonė administravo, nežino. Žino, kad K. B. kažkokius įmonės dokumentus teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei R., tačiau kokius–nežino. 2016 m. pavasarį, datos neatsimena, nutraukė darbo sutartį su UAB „E. V.“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimai tai buvo susiję su data, kada buvo pateikti įmonės dokumentai bankroto administratoriui, tiksliai neatsimena. Kompiuteris, kuriame buvo visi įmonės duomenys, susirašinėjimai, yra K. B., taigi kompiuteris pas K. B. Dėl tos priežasties neturi jokių įmonės dokumentų ir laiškų. Galinti pasakyti, kad K. G. vis reikalaudavo mokėti grynais. Teikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės UAB „E. V.“ dokumentaciją nežinojo ir neįtarė, kad dokumentai yra netikri ar suklastoti. Apie tai ji nieko neįtarė. Kas galėjo suklastoti E. S. ir K. G. parašus, nežino ir nieko neįtaria. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai apgailestauja. Veikdama kaip įmonės direktorė, suprato, kad yra atsakinga už įmonės veiklą, stengėsi veiklą vykdyti teisėtai, tačiau visiškai pasitikėdama K. B., supranta, kad padarė klaidą (t. 3, b. l. 32–36).

2017-04-24 ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. S. parodė, kad yra įmonės UAB „E. V.“ kreditorius, pareiškimo rašymo metu jam įmonė buvo skolinga 3 789 Eur, kuriuos priteisė Lietuvos darbo ginčo komisija. Buvo pradėta bankroto byla, kurioje bankroto administratorius yra UAB „J.“. Jam būnant teismo posėdyje 2017-03-28, UAB „J.“ bankroto administratorius teismui pateikė suklastotus kasos išlaidų orderius, neva su jo parašais, tačiau tų orderių jis anksčiau nebuvo matęs ir nepasirašinėjo bei jokių pinigų jam nebuvo išmokėta (2015-11-05 160 Eur, 2015-11-08 321 Eur, 2015-11-20 336,96 Eur ir 2015-11-22 753 Eur, iš viso 1 570,96 Eur). Šiuos kasos išlaidų orderius su kita dokumentacija bankroto administratoriui perdavė UAB „E. V.“ įmonės atstovas. Ar yra surašyti dokumentų perdavimo aktai, jis nežino. Šioje įmonėje dirbo apie 4 mėn. nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Įmonės veikla buvo susijusi su stogų dengimu Švedijos Karalystėje, Stokholme. Algą gaudavo į banko sąskaitą bei dalį pinigų (dienpinigių) sumokėdavo grynais. Įsidarbinant į įmonę, darbo sutartį direktoriaus vardu pasirašė S. D., nors tuo metu įmonės savininkas–akcininkas buvo K. B. Vėliau paaiškėjo, kad S. D. toje įmonėje nėjo jokių pareigų, nors pagal įmonės mokėjimo duomenis S. D. 2015-11-30 yra gavusi 341,19 Eur atlyginimą bei pagal dienpinigių apskaitos pažymą už 2015 m. rugsėjo mėn., S. D. ėjo direktoriaus pareigas. Pagal visus pateiktus dokumentus jis įtaria, kad įmonė tyčia suklastojo jo parašus ant kasos išlaidų orderių tam, kad pasisavintų jo uždirbtus pinigus, bei taip vesdama buhalterinę apskaitą, tyčia įmonę privedė prie bankroto. Prašo ištirti, ar S. D. įmonėje ėjo direktorės pareigas, ar turėjo įgaliojimą pasirašinėti darbo sutartį. Prašo ištirti ar nebuvo tyčinio bankroto. Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad dirbdamas UAB „E. V.“ ant tuščių ar nepilnai užpildytų kasos pajamų orderių nepasirašinėjo. Šia veika jam buvo padarytu turtinė žala, kadangi buvo neišmokėtas darbo užmokestis. Dėl įvykio patyrė stresą, todėl jam padaryta ir moralinė žala (t. 1, b. l. 45, 62).

20117-09-07 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2015 m. rudenį jis dirbo UAB „E. V.", stogdengiu (konkrečiai, nuo kada iki kada dirbo, šiuo metu nepamena, nurodyti negali, dirbo apie 2–3 mėnesius, iki gruodžio mėnesio). Tuo metu įmonei vadovavo direktorius K. B. Darbas buvo Švedijoje. Dirbo legaliai, buvo su UAB „E. V.“ pasirašęs darbo sutartį. Kiek pamena, darbo sutartį pasirašė 2015-09-10 būdamas Švedijoje, Stokholme (tikslaus adreso nepamena), UAB „E. V.“ direktoriaus K. B. namuose. Pamena, kad ant sutarties pasirašė jis ir UAB „E. V.“ direktorius K. B. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs stogdengio padėjėju. Kokia sutartyje buvo nurodyta atlyginimo suma, nepamena. Sudarius darbo sutartį, jam egzempliorius duotas nebuvo. Jis ne kartą buvau prašęs UAB „E. V.“ direktoriaus, kad šis duotų jam darbo sutarties egzempliorių, bet K. B. vis aiškindavo, kad duos vėliau, bet taip iki šiol jo ir nedavė. Kol jis dirbo nurodytoje įmonėje, darbo sutartis keista nebuvo – jis pasirašinėjo tik ant tos vienos (pirmosios) darbo sutarties. Dirbdamas UAB „E. V.“, jis niekada nėra buvęs pasirašęs ant tuščių ar nepilnai užpildytų kasos pajamų orderių, darbo sutarčių blankų, tuščių popieriaus lapų. Niekada nebuvo davęs jokio sutikimo kitiems asmenims pasirašyti kasos išlaidų orderiuose vietoj jo. 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, jam būnant pas naująją UAB „E. V.“ direktorę S. D. jos namuose Švedijoje, Stokholme, tikslaus adreso nepamena, S. D. jam padavė kažkokį nepilnai užpildytą lapą (dokumentą), liepdama jam tame lape pasirašyti. Jis atsisakė, nepasirašė. Koks tai buvo dokumentas, nurodyti negali, nes neatkreipė dėmesio – dokumentas buvo panašus į kvitą (kiek mažesnis, nei A4 formato lapas). Tai buvo vienintelis kartas, kai direktorė jam bandė pakišti nepilnai užpildytą dokumentą pasirašyti. 2015 m. gruodžio mėnesį, jis iš UAB „E. V.“ išėjo savo noru, nes jam nebuvo išmokėtas žadėtas atlyginimas. 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, jis, grįžęs į Lietuvą, kreipėsi į teismą dėl UAB „E. V.“ jam neišmokėto atlyginimo. Teismo proceso metu bankroto administratorius UAB „J.“, ginčydamas jo, kaip buvusio UAB „E. V.“ darbuotojo–kreditoriaus reikalavimus, pateikė dokumentus: 2015-09-10 darbo sutartį, sudarytą jo ir UAB „E. V.“ ir kasos pajamų orderius: 2015-11-17 Nr. 00074, 2015-10-09 Nr. 25 (244,95 Eur), 2015-11-20 Nr.00091, 2015-11-22 Nr. 000105 ir 2015-11-22 Nr. 000106. Nurodytuose dokumentuose ties jo vardu ir pavarde buvo parašai, esą, kad tai jis ant minėtų kasos išlaidų orderių pasirašė, ir jam buvo išmokėtos tuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos. Pasižiūrėjęs į nurodytus dokumentus, pamatė, jog tai ne jo parašai – jie visiškai nepanašūs į jo parašus. Kas liečia UAB „J.“ teismui pateiktą 2015-09-10 darbo sutartį, nurodo, kad tos darbo sutarties turinys yra pakeistas (sutartyje nurodytas ne tas darbo pobūdis, pakeista atlyginimo suma, be to, jis ant darbo sutarties buvo padaręs savo rankraštinius įrašus su savo vardu ir pavarde ir parašu, o kaip UAB „E. V.“ direktorius buvo pasirašęs K. B.), palikta tik ta pati data ir kompiuteriu įrašytas jo vardas, pavardė bei suklastotas jo parašas, o kaip įmonės direktorė pasirašė S. D. Taip pat nurodo, jog to paties teismo proceso metu UAB „J.“ teismui pateikė kasos išlaidų orderio 2015-10-29 Nr.00046 (320 Eur) kopiją, kuriame ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas, tačiau jis nėra įsitikinęs, jog parašas tikrai jo – vizualiai parašas atrodo panašus į jo, bet parašytas virpančia ranka, neužtikrintai, jo braižas kiek kitoks. Ant kasos išlaidų orderių 2015-09-25 Nr.19 (500 Eur) ir 2015-10-12 Nr.00034 (1 060 Eur) yra jo parašai. Kadangi tuo metu, kai dirbo UAB „E. V.“, atlyginimai jiems buvo mokami grynais, o ne bankiniais pavedimais, jis nepamena, ar jam buvo išmokėtos kasos išlaidų orderiuose 2015-09-25 Nr.19 (500 Eur), 2015-10-12 Nr.00034 (1 060 Eur), 2015-10-29 Nr.00046 (320 Eur) nurodytos pinigų sumos. Jam nebuvo išmokėta darbo užmokesčio suma, kurią būtų gavęs pagal suklastotos darbo sutarties sąlygas. Įtaria, kad ant jo pareiškime nurodytų suklastotų dokumentų galimai pasirašė UAB „E. V.“ direktorė S. D. Prašo, kad tyrimo metu būtų atlikti jo nurodytų UAB „J.“ Vilniaus apygardos teismui pateiktų suklastotų ir galimai suklastotų dokumentų rašysenos ekspertizės, t. y.: 2015-09-10 darbo sutarties, sudarytos tarp jo ir „E. V.“ direktorės S. D., kasos išlaidų orderių 2015-10-09 Nr. 25, 2015-10-29 Nr. 00046, 2015-11-17 Nr. 00074, 2015-11-20 Nr. 00091, 2015-11-22 Nr. 000105, ir 2015-11-22 Nr. 000106. Dėl suklastoto jo parašo, patyrė žalą, nebuvo išmokėta jam priklausanti darbo užmokesčio dalis. Konkrečiai kokia jam buvo padaryta žala, nurodys vėliau, nes visi dokumentai šiuo metu yra pas jo advokatę. Prašo pripažinti jį byloje nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 31–33).

Žemesnės instancijos teismas

2018-03-06 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke. Įmonė užsiima įvairių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu. 2015-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės I. S., sudarė sutartį su UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktore S. D., dėl UAB „E. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Su pačia direktore ji pati nėra gyvai bendravusi, sutartį pasirašė, persiunčiant dokumentus el. paštu. Prieš tai, 2015 m. liepos mėn. pas ją buvo atvykęs UAB „E. V.“ akcininkas K. B., kurį pažįsta kaip buvusios savo klientės vyrą, ir paprašė tvarkyti įmonės buhalteriją. Aptarė dokumentų pateikimo sąlygas. K. B. nurodė, kad įmonės veikla bus vykdoma Švedijoje, jų ofisas ir darbuotojai bus Švedijoje, direktoriumi bus kitas asmuo, ne jis. Sutarė, kad dokumentai apskaitai tvarkyti bus siunčiami skenuoti elektroniniu paštu. Taigi, gali pasakyti tiek, kad jai, kaip įmonės vyriausiajai finansininkei, turėjo būti persiunčiami visi įmonės dokumentai. Dokumentai turėjo būti pasirašyti direktorės ar įgalioto asmens. Dėl darbo sutarčių gali pasakyti, kad privalėjo būti atsiųstos visų darbuotojų darbo sutartys, kadangi ji apie naują darbuotoją turėjo informuoti SODRĄ. Taip pat jai turėjo būti pateiktos visos pakeistos sutartys (pvz. keičiamas apmokėjimas), nes nuo to irgi priklauso paskaičiuojamas darbo užmokestis. Kiek pamena, pakeistų darbo sutarčių jai nebuvo siųsta. Kiek pamena, darbo sutartys su darbuotojais buvo pasirašytos S. D., K. B. pasirašytų darbo sutarčių neatsimena. Ji, kaip UAB „E. V.“ vyr. finansininkė, kasos netvarkė. Ji tik apskaičiuodavo darbuotojams pagal jai atsiųstus skenuotus dokumentus darbo užmokestį, vėliau pagal jai atsiųstus skenuotus dokumentus paskaičiuodavo, ar pilnai atsiskaityta su darbuotojais, jei ne, nurodydavo, kokia pinigų suma turėtų būti priskaičiuota kitam mėnesiui. Visą kasą Švedijoje turėjo tvarkyti pati direktorė S. D. S. D. dalį atlyginimo pervesdavo darbuotojams į banko sąskaitas, dalį išmokėdavo grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Jai būdavo siunčiami skenuoti kasos išlaidų orderiai, pasirašyti įmonė vadovo ir darbuotojo. Gali paaiškinti, kad išmokant grynais pinigais, kasos išlaidų orderiuose grafose „gavau“ suma žodžiais, „gavėjo parašas“ ir „data“, kada gavėjui buvo išmokėti pinigai, turi būti įrašyti paties gavėjo. Grafa, pagal kokį dokumentą išduota, gali būti nepildoma. Grafos „Vyr. finansininkas“ ir „išdavė kasininkas“ aptariamu atveju grafos nepildomos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvauja kasos organizavimo procese, o gauna tik pirminius jiems pateiktus dokumentus. Iš jai atsiųstų skenuotų kasos išlaidų orderių ji negalėdavo spręsti, ar išlaidų orderiuose tikrai įmonės direktorės S. D. ir darbuotojų, kuriems išmokėti pinigai, parašai, nes šių asmenų (darbuotojų) niekada nebuvo mačiusi, nežino, koks jų raštas, taigi, jai nekildavo įtarimas, kad gali būti suklastoti kasos išlaidų orderiai. Būdavo atvejų, kad direktorei S. D. darydavo pastabas dėl netiksliai išmokamų atlyginimų, nurodydama priskaičiuoti neišmokėtas sumas prie kito mėnesio, tačiau ji niekaip negalėjo įtakoti, kokias sumas ir kokiu būdu S. D. turėtų išmokėti darbuotojams. Jei neklysta, 2015 m. lapkričio mėn. buvo darbuotojai išleisti nemokamų atostogų (buvo atsiųstas S. D. įsakymas dėl darbuotojų išleidimo nemokamų atostogų, išskyrus vieną, kuris buvo nedarbingume) ir gruodžio pradžioje visi darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Dalis, kaip neišlaikę bandomojo laikotarpio, dalis – savo noru. Turėjo gauti darbuotojų prašymus ir S. D. įsakymus. Tikrai minėti dokumentai turėjo būti gauti, nes kitu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų tvarkę toliau dokumentų. Taigi, atleidžiant iš darbo, turėjo būti šie dokumentai: darbuotojo prašymas, direktoriaus įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutartyje užpildyta atitinkama grafa, kur pasirašo įmonės vadovas ir darbuotojas. Tuo atveju, jei atleidžiamas darbuotojas kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio, darbuotojo parašo gali ir nebūti. Tiksliai neatsimena, kada, bet gali pasakyti, galimai, kai buvo atleisti visi darbuotojai, pas ją į ofisą buvo atvykęs K. B. ir atvežė UAB „E. V.“ buhalterinius dokumentus. Jai buvo atvežta šūsnis dokumentų, jie buvo nesusegti, sudėti be sistemos, be tvarkos. Pervertus dalį jo pateiktų dokumentų, pastebėjo, kad dalis dokumentų–kopijos, be direktorės parašų, nebuvo jokių apyrašų. Paprašė, kad perduotų S. D., kad pastaroji atvyktų pasirašyti dokumentų, tačiau S. D. nebuvo atvykusi. Jis užtruko labai trumpai, informavo, kad įmonė bankrutuoja. Sudėliojus dokumentus tvarkingai, pastebėjo, kad trūksta keleto kasos išlaidų orderių originalų, todėl segtuvuose paliko turėtas kopijas. Dėl darbuotojų darbo sutarčių, kiek pamena, originalai jai nebuvo pateikti, ji sudėjo į segtuvus jai siųstas skenuotas darbo sutartis. Kadangi S. D. reikalavo, kad atlyginimai darbuotojams už praėjusį mėnesį būtų apskaičiuoti kito mėnesio pradžioje, kasos išlaidų orderius ir banko išrašus už apskaičiuotiną mėnesį S. D. atsiųsdavo kito mėnesio pradžioje. Gali bendrai pasakyti, kad S. D. dokumentus siųsdavo tvarkingai, visus pareikalautus dokumentus gaudavo, tačiau to negali pasakyti apie K. B. Kai 2016-07-12 raštu Nr. 15. į ją kreipėsi bankroto administratorius su reikalavimu atsiųsti jam UAB „E. V.“ dokumentus, ji bankroto administratorių informavo, kad dalis pateiktų dokumentų yra be įmonės vadovo parašų, ne originalai. Bankroto administratorius liepė siųsti dokumentus, tokius, kokie pateikti, ką ji ir padarė, perduodama visus turėtus įmonės dokumentus pagal lydraštį. 2016-02-01 bendru sutarimu buvo nutraukta AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. S., Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis su UAB „E. V.“, atstovaujama direktorės S. D. Sutartis, kaip ir visi kiti įmonės dokumentai, jai buvo atsiųsta skenuota el. paštu. Nutraukus sutartį, visi UAB „E. V.“ buhalteriniai dokumentai iš kompiuterinės sistemos buvo panaikinti. Dėl didelės apkrovos tiesiog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesaugo dokumentų įmonių, su kuriomis nutrauktos sutartys, todėl jokių dokumentų, susijusių su UAB „E. V.“ pateikti nėra galimybės. Dėl jai parodytų kasos išlaidų orderių 2015-11-05 Nr. 00015/11/05, 2015-11-08 Nr.00015/11/08, 2015-11-20 Nr.00015/11/20, 2015-11-22 Nr.00015/11/22, išduotų E. S., paaiškino, kad šiuose orderiuose prie Nr. 000 yra jos ranka prirašyti skaičiai, atitinkantys kasos išlaidų orderių datą. Tai padaryti buvo reikalinga, kad galėtų šiuos kasos išlaidų orderius įtraukti į apskaitos programą, nes nesunumeruotų orderių kompiuterinė sistema nepriima. Iš S. D. buvo gavusi skenuotus orderius, kurių numeriai pasibaigdavo 000. Sunumeruodavo skenuotus dokumentus, o gavusi originalus, šiuos numerius perrašė ant originalų. Daugiau jokių jos įrašų nėra (apart lapų numeracijos pieštuku). Grafoje „įmonės vadovo“ parašas, panašu, kad pasirašyta S. D., kieno ranka įrašyta suma žodžiais, nežino. Ar orderiuose pasirašė pats E. S. ar kitas asmuo, nežino, kaip minėjo, darbuotojų, tame tarpe ir E. S., nebuvo mačiusi, nežino jo rašto. Be to, nėra specialistė spręsti apie parašus ir įrašus. Kad buvo suklastoti E. S. parašai ant kasos išlaidų orderių, sužinojo tik policijos komisariate. Kas galėjo pasirašyti vietoj E. S., ji nežino, nieko neįtaria (t. 1, b. l. 72–75).

2017-05-03 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad UAB „J.“, kurios direktoriumi jis yra, nuo 2016-06-01 buvo paskirta bankrutuojančios UAB „E. V.“ bankroto administratoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės UAB „E. V.“ dokumentus UAB „J.“ atsiuntė paštu (2016-07-12 lydraščiu) (t. 1, b. l. 84).

2018-09-12 ir 2018-09-12 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB „E. V.“, registruota Lietuvoje, veiklą vykdė Švedijoje 2015 metais. Veikla–stogų dengimas. 2015 m. vasaros pabaigoje jis pirko šią įmonę, kuri skolų neturėjo. Maždaug apie 3 mėnesius jų įmonė bendradarbiavo su Švedijos statybos įmone AB „(duomenys neskelbtini)“. Jis įmonės savininku buvo visą laiką, kada tiksliai ėjo direktoriaus pareigas, neatsimena. Datos neatsimena, gali būti, kaip pranešime apie įtarimą nurodyta – nuo 2015-08-01 iki 2016-03-21, atrodo, įsakymu, buvo paskirta laikinai eiti direktoriaus pareigas S. D.. Su S. D. susipažino, kai ji su savo sužadėtiniu D. S. išsinuomavo kambarį jo name. D. dirbo minėtoje švedų įmonėje. S. mokėjo dirbti su dokumentais, jis (K. B.) turėjo kitos veiklos, taigi pasiūlė S. D. laikinai eiti direktoriaus pareigas. Jai sutikus, buvo priimtas toks sprendimas. Dokumentus ruošė pati S., taigi, kokiu pagrindu ji buvo paskirta į direktoriaus pareigas, negali tiksliai pasakyti. Įmonės buhalterija buvo vedama įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), adreso neatsimena. Ši įmonė UAB „E. V.“ buhalterinę apskaitą vedė nuo momento, kai UAB „E. V.“ buvo įsigyta. Įmonės buhalterinius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriams siųsdavo el. paštu S. Ar vėliau siųsdavo originalus, neatsimena. Atsimena, kad 2015 m. pradžioje yra vežęs. Kai buvo pradėta bankroto procedūra (tai buvo 2016 m.), jis nuvežė Bankroto administratoriaus pareikalautus dokumentus–įmonės registracijos duomenis (pažymėjimą, antspaudą). Kas pateikė UAB „E. V.“ buhalterinius dokumentus įmonei „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Kadangi S. vedė visą dokumentaciją, mano, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Ar buvo pateikti originalai ar kopijos, nežino. Kiek atsimena, nei iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nei iš bankroto administratoriaus jokių pastabų dėl netvarkingų buhalterinės apskaitos dokumentų negavo. Švedijoje visi AB „E. V.“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Tiek šioje vietoje, tiek pas užsakovus – statybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AB ofise buvo priimami darbuotojai, pasirašomos darbo sutartys. Darbo sutartis, priklausomai nuo laikotarpio, kas tuo metu ėjo direktoriaus pareigas, pasirašydavo arba jis, arba S. D. Kaip buvo spausdinamos darbo sutartys – ant abiejų lapo pusių ar vienos, neatsimena. Kaip priklauso, darbuotojams būdavo duodami darbo sutarčių antri egzemplioriai. Darbuotojams būdavo mokamas minimalus atlyginimas (kaip Lietuvoje) su indeksu 1,3 ar 1,4, neatsimena. Darbo sutartyse būdavo įrašyta jau suindeksuota suma. Darbo sutartys ir atlyginimai nebuvo keičiami. Prie UAB „E. V.“ „Danske banko“ banko sąskaitos buvo prisijungiama su kodų kortelėmis. Visą laiką turėjo galimybę prisijungti. Taip pat galėjo prisijungti su Registro centro išduotu USB raktu. Jis jam išduotas asmeniškai. Kaip įmonės savininkas, turi galimybę jungtis prie įmonės banko sąskaitos. S. prisijungti prie banko sąskaitos turėjo galimybę, bet ne visą laiką. Būdavo, kad palikdavo jai USB raktą, kad patikrintų, ar įplaukę į įmonės sąskaitą pinigai, jungiantis prie Sodros. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais–pagal kasos išlaidų orderius. Grynaisiais pinigai buvo mokama pagal darbuotojų prašymus, dažniausiai, kurie turėdavo problemų su antstoliais. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavus darbuotojų atlyginimus, S. kompiuteriu paruošdavo kasos išlaidų orderius (specialios apskaitos programos neturėjo) ir atspausdindavusi, pateikdavo jam. Kartais darbuotojai ateidavo į S. gyvenamąją vietą, kartais užsakovo ofise. Įprastai pinigus darbuotojams pagal kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas išmokėdavo jis arba atitinkamą pinigų sumą jis duodavo S., kad išmokėtų. Kaip buvo išmokami atlyginimai E. S. ir K. G. atvejais, jis nelabai atsimena. Dėl E. S. suformuotų kasos išlaidų orderių - 2015-11-20 kasos išlaidų orderio Nr.00015/11/20, dėl išmokėtų 336,96 Eur, ir 2015-11-22 kasos išlaidų orderio Nr. 00015/11/22 dėl išmokėtų 753 Eur, bei dėl K. G. suformuotų 2015-10-09 kasos išlaidų orderio Nr. 00025, dėl išmokėtų 244,95 Eur, 2015-11-17 kasos išlaidų orderio Nr. 000 – dėl išmokėtų 320,50 Eur, 2015-11-20 kasos išlaidų orderio Nr. 000 - dėl išmokėtų 50,00 Eur, 2015-11-22 kasos išlaidų orderio Nr. 000 - išmokėtų 350,19 Eur, 2015-11-22 kasos išlaidų orderio Nr. 000 – dėl išmokėtų 1 272,50 Eur, neatsimena, ar matė tokius kasos išlaidų orderius, ar išmokėjo tokias pinigų sumas pagal nurodytus išlaidų orderius. Kiek pamena, jei nebūdavo kasos išlaidų orderyje įrašyta išmokėtina suma žodžiais, būdavo, kad sumą žodžiais įrašydavo ir jis pats. Nežino, kaip yra reikalaujama, kas turi įrašyti sumą žodžiais: ar pinigų gavėjas, ar tas, kas išrašo kasos išlaidų, ar pinigus išdavęs asmuo. Kas pasirašydavo kaip pinigus išmokėjęs asmuo, neatsimena, bent jau pradžioje, kol jis buvo direktorius, pasirašydavo jis. Kai S. pradėjo eiti direktoriaus pareigas, galvoja, kad – S. Galvoja, kad pasirašydavo tas, kieno pareigos nurodytos. Galintis pasakyti, kad minimu laikotarpiu įmonėje buvo sudėtinga padėtis, kasoje pinigų beveik nebuvo. Darbuotojai buvo informuoti apie sunkią finansinę įmonės padėtį. Įmonei tapus nemokiai, buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kai iš užsakovo pinigų nebegaudavo, darbuotojams netgi išmokėjo daugiau, nei buvo kasoje, mokėjo iš savo lėšų, kad pastarieji galėtų grįžti namo. Neišrašinėjo pranešime apie įtarimą nurodytų kasos išlaidų orderių, jų neklastojo, nepasirašinėjo kasos išlaidų orderiuose už E. S. ar K. G., nes, kaip minėjo, kasoje pinigų nebuvo, taigi jam kyla abejonės, kaip galėjo būti išrašinėjami minėti kasos išlaidų orderiai. Kas galėjo tai padaryti, nežino, nieko neįtaria. Pinigų sumų, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis neėmė ir nepasisavino. Papildomai K. B. parodė, kad iš jam parodytų kasos išlaidų orderių, išduotų 2015-11-20 Nr. 00015/11/20 dėl išmokėtų 336,96 Eur E. S. ir 2015-11-22 Nr.00015/11/22 dėl išmokėtų 753 Eur galintis pasakyti, kad rankraštiniai įrašai (sumos žodžiais, datos, grafose „gavėjo parašas“, „įmonės vadovas“) yra tikrai parašyti ne jo ranka, kas atliko šiuos rankraštinius įrašus, nežino. Dėl kasos išlaidų orderiuose 2015-10-09 dėl K. G. išmokėtų 244,95 Eur, 2015-11-17 Nr. 000 dėl K. G. išmokėtų 320,50 Eur, 2015-11-20 Nr. 000 dėl K. G. išmokėtų 50,00 Eur, 2015-11-22 Nr. 000 dėl K. G. išmokėtų 350,19 Eur, 2015-11-22 Nr. 000 dėl K. G. išmokėtų 1 272,50 Eur, galintis pasakyti, kad rankraštiniai įrašai (sumos žodžiais, datos, grafose „gavėjo parašas“, „įmonės vadovas“) yra tikrai parašyti ne jo ranka, kas atliko šiuos rankraštinius įrašus, nežino. Galimai visuose orderiuose sumos žodžiais surašyti S. D. (t. 2, b. l. 160–163, 165–166).

Iš UAB „E. V.“ 2015-08-01 įsakymo matyti, kad S. D. nuo 2015-08-01 iki 2017-08-01 buvo paskirta į direktorės pareigas (t. 1, b. l. 95).

2017-06-21 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3550)-IS1-3842 nurodyta, kad parašas (E. S. vardu), esantis 2015-11-05 UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderyje Nr. 00015/11/05, eilutėje „Gavėjo parašas“, tikėtina, yra atliktas E. S. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje. Atsakyti į klausimą, ar parašas (E. S. vardu), esantis 2015-11-08 UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderyje.Nr. 00015/11/08, eilutėje „Gavėjo parašas“, yra atliktas E. S., ar kito asmens, nėra galimybių dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje. Parašai (E. S. vardu), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-22 Nr. 00015/11/22 eilutėse „Gavėjo parašas“ yra atlikti ne E. S., o kito asmens (t. 1, b. l. 145–147).

2018-03-14 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1095)-IS1-1479 nurodyta, kad parašas, esantis 2015-10-29 UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderyje Nr. 00046 eilutėje „gavėjo parašas“ yra atliktas K. G.. Parašai, esantys UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti ne K. G., o kito asmens (t. 2. b. l. 75–77).

2018-04-12 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1610)-IS1-2124 nurodyta, kad parašą, esantį 2015-10-09 UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderio Nr. 00025 eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne K. G., o kitas asmuo (t. 2, b. l. 87–88).

2018-07-20 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3561)-IS1-4127 nurodyta, kad:

1. Atsakyti į klausimą, ar parašai (E. S.), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-22 Nr. 00015/11/22, eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti S. D., ar kito asmens, nėra galimybių, dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje akto dalyje (nes atlikti pamėgdžiojant E. S. parašą)

2. Atsakyti į klausimą, ar parašai (K. G. vardu), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumos), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti S. D., ar kito asmens, nėra galimybės, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (nes atlikti pamėgdžiojant K. G. parašą) (t. 2, b. l. 110–112).

2018-10-10 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4610)-IS1-5715 nurodyta, kad:

1. Atsakyti į klausimą, ar parašai (E. S. vardu), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-22 Nr. 00015/11/22, eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti K. B., ar kito asmens, nėra galimybių, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje akto dalyje (nes atlikti pamėgdžiojant E. S. parašą).

2. Atsakyti į klausimą, ar parašai (K. G. vardu), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti K. B., ar kito asmens, nėra galimybės, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (nes atlikti pamėgdžiojant K. G. parašą).

3. Rankraštiniai įrašai (grafoje „Gavau“) ir parašai (eilutėse „Įmonės vadovas“), esantys UAB „E. V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-20 Nr. 00015/11/22, 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), yra atlikti S. D. (t. 2, b. l. 118–120).

Teismo motyvai bei išvados

BK 183 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 183 str. 1 numatytas nusikaltimas – turto ar turtinės teisės pasisavinimas – reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas.

Taigi, iš BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties analizės matyti, kad norint asmeniui inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, be kitų baudžiamosios atsakomybės sąlygų, būtina nustatyti, kad jo žinioje buvo patikėtas svetimas turtas ar turtinė teisė ir šį turtą jis pasisavino, t. y. neurėdamas jokio teisinio pagrindo pasiėmė sau.

Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiųjų K. G. ir E. S., liudytojų K. B., R. U., D. S. parodymais – nustatyta, kad nors S. D. buvo UAB „E. V.“ direktore (paskirta nuo 2015-08-01; t. b. l. 95), tačiau šiai bendrovei faktiškai vadovavo K. B., kuris valdė visas jos akcijas, taip pat iš esmės priimdavo visus ūkinėje veikloje reikšmingus sprendimus: spręsdavo dėl naujų darbuotojų priėmimo, užsakymu sudarymų bei vykdymu. S. D., kaip UAB „E. V.“ direktorės veikla apsiribodavo jai pavestų dokumentų parengimų, darbo sutarčių pasirašymu, apskaitai reikšmingų dokumentų pateikimu buhalterei. Be to, tiek kaltinamoji, tiek liudytojai K. B. ir D. S. patvirtino, kad jokios pinigų kasos, kur būtų laikomi grynieji pinigai, UAB „E. V.“ nebuvo. K. B. taip pat patvirtino, kad atsiskaitymams reikiamą pinigų kiekį kaskart išgrynindavo iš bankomato, S. D. jokių bendrovės grynųjų pinigų neduodavo, todėl ji jokių pinigų pasisavinti ir negalėjo.

Minėti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti teiktų parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad S. D. jokios UAB „E. V.“ priklausančios piniginės lėšos nebuvo patikėtos ir kaltinamoji su darbuotojais jokių atsiskaitymų nevykdė nei bankiniais pavedimais, nei grynaisiais pinigais, todėl jų pasisavinti ir negalėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog S. D. pasisavino UAB „E. V.“ pinigus, kurie turėjo būti išmokėti K. G. ir E. S., nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.

BK 300 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Taigi, BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK str. nurodytų veikų. BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d. – netiko dokumento suklastojimas – padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018 ir kt.).

2018-10-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(4610)-IS1-5715 nurodyta, kad rankraštiniai įrašai (grafoje „Gavau“) ir parašai (eilutėse „Įmonės vadovas“), esantys UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-20 Nr. 00015/11/22, 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), yra atlikti S. D..

2017-06-21 specialisto išvadoje Nr. 140-(3550)-IS1-3842 nurodyta, kad parašai (E. S. vardu), esantys UAB „E. V.“, kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-22 Nr. 00015/11/22 eilutėse „Gavėjo parašas“ yra atlikti ne E. S., o kito asmens (t. 1, b. l. 145–147).

2018-03-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(1095)-IS1-1479 nurodyta, kad parašai, esantys UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderiuose: 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), eilutėse „Gavėjo parašas“, yra atlikti ne K. G., o kito asmens. 2018-04-12 specialisto išvada Nr. 140-(1610)-IS1-2124 nurodyta, kad parašą, esantį 2015-10-09 UAB „E. V.“ kasos išlaidų orderio Nr. 00025 eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne K. G., o kitas asmuo.

Buvę UAB „E. V.“ darbuotojai – nukentėjusieji K. G. ir E. S. – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog minėtuose kasos išlaidų orderiuose nepasirašinėjo, pinigų pagal šiuos kasos išlaidų orderius negavo. Be to, E. S. teismo posėdžio nurodė, kad grynaisiais pinigais jam jokios išmokos nebuvo mokamos. K. G. patvirtino, kad iš UAB „E. V.“ išmokas gaudavo tik grynaisiais pinigai.

Taigi, kasos išlaidų orderiuose 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-20 Nr. 00015/11/22, pagal kuriuos E. S. neva buvo išmokėta 1 089,96 Eur, taip pat kasos išlaidų orderiuose 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai), pagal kuriuos K. G. neva buvo išmokėta 2 238,14 Eur, pinigų gavėjų, t. y. E. S. ir K. G., parašai yra suklastoti, o kas šiuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė už pinigų gavėjus – byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kasos išlaidų orderiuose 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-20 Nr. 00015/11/22, 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350,19 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272,50 Eur sumai) fiksuotos faktinės aplinkybės apie pinigų išmokėjimus K. G. ir E. S. neatitinka tikrovės, nes pinigai minėtiems asmenims nebuvo išmokėti, o jų parašai yra suklastoti. Taigi, minėti kasos išlaidų orderiai, kaip dokumentai, yra netikri.

Teisminio nagrinėjimo metu S. D., o taip pat ir liudytojas K. B., patvirtino, kad atsiskaitymui su Bendrovės darbuotojus kasos išlaidų orderius paruošdavo dažniausiai kaltinamoji ir perduodavo juos K. B., kuris atsiskaitydavo su darbuotojais grynaisiais ir vėliau jai grąžindavo kasos išlaidų orderius pasirašytus. Tai, jog S. D. niekada neatsiskaitydavo pagal kasos išlaidų orderius su UAB „E. V.“ darbuotojais patvirtina ir nukentėjusiųjų K. G. ir E. S., liudytojų K. B. ir D. S. parodymai.

S. D. taip pat nurodė, kad kartais kasos išlaidų orderiai buvo paruošiami kompiuteriu, šiuose orderiuose buvo nurodytos tiek skaičiais, tiek įrašais (žodžiais) visos sumos. Tačiau, tais atvejais, kai gaunamos sumos žodžiais įrašas nebuvo padarytas kompiuteriu, kartais K. B. pinigų gavėjo pasirašytus kasos išlaidų orderius jai grąžindavo be žodžiais įrašytos pinigų sumos, o išmokėta suma buvo nurodyta tik skaičiais. K. B. jai paaiškindavo, kad pinigus paduodavo dirbusiam žmogui, todėl gautų sumų įrašai žodžiais nebuvo padaryti. Tokiais atvejais, ji, pasitikėdama K. B., baigdavo pildyti kasos išlaidų orderius įrašydamą sumą žodžiais, o tokius kasos išlaidų orderius, kartu su kitais apskaitos dokumentais, teikdavo apskaitininkei.

Tokios S. D. nurodytos kasos išlaidų orderių surašymo aplinkybės nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad S. D. kasos išlaidų orderiuose padaryti įrašai nėra teisingi, nes juose nurodytos pinigų sumos K. G. ir E. S. nebuvo išmokėtos. Kita vertus, nustačius, jog S. D. šiuos kasos išlaidų orderių įrašus (sumos įrašą žodžiais) atliko jau gavusi juos su gavėjų parašais (kurie, kaip minėta, suklastoti), nepaneigta kaltinamosios versija, jog tokiu būdu ji tik baigdavo pildyti kasos išlaidų orderius, manydama, kad pinigai tikrai yra išmokėti.

Todėl, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad S. D., padarydama kaltinimuose nurodytuose kasos išlaidų orderiuose išmokėtų sumų rankraštinius įrašus, žinojo, jog orderiuose gavėjų parašai yra suklastoti ir jiems pinigai nebuvo išmokėti. Taigi, S. D. veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia pagaminti netikrus kasos išlaidų orderius, taip pat panaudoti šiuos netikrus dokumentus teikiant juo apskaitininkei.

Pažymėtina ir tai, kad apie kaltininko tyčią galima spręsti iš nusikalstama veika siekiamų tikslų, motyvų. Kaip minėta, S. D. kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų nepasisavino, nes bendrovė kasos neturėjo, visi atsiskaitymai su darbuotojais buvo vykdomi per banką ir K. B. Taigi, byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių S. D. tikslų bei motyvų suklastoti aptartus išlaidų orderius ir juos teikti buhalterinei apskaitai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog S. D. tyčia parengė netikrus kasos išlaidų orderius (2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-22 Nr. 00015/11/22, 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000), o taip pat to, jog teikdama juos apkaitai, žinojo, kad šie kasos išlaidų orderiai yra netikri, nes juose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.

Taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog S. D. pasisavino minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodytas ir nukentėjusiesiems K. G. ir S. turėtas būti išmokėtas pinigų sumas.

Nepasitvirtinus S. D. pareikštiems kaltinimams padarius BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kaltinamoji išteisintina Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, t. y. neįrodžius, jog ji dalyvavo nusikaltimų padaryme.

Dėl nukentėjusiojo E. S. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriou prašė priteisti jam 1 089,96 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai ir 1 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 105).

Pagal BPK 115 str. 3 d. 1 p., priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Atsižvelgus į tai, kad S. D. išteisinta pagal visus jai pareikštus kaltinimus neįrodžius, jog ji dalyvavo nusikaltimų padaryme, E. S. pareikštas ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai

Kasos išlaidų orderiai: 2015-11-22 Nr. 00015/11/22, 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-08 Nr. 00015/11/08, 2015-11-05 Nr. 00015/11/05 (pasirašyti E. S. vardu) ir 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000 (1 272 Eur sumai), 2015-10-29 Nr. 00046, 2015-09-25 Nr. 00019, 2015-10-12 Nr. 00034 (pasirašyti K. G. vardu) ir kiti dokumentai, saugomi voke, prisegtame prie 3 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p., 297–298 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304–305 str., 307 str. 4 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius, jog ji dalyvavo nusikaltimų padaryme.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – panaikinti.

Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingus daiktus: kasos išlaidų orderius 2015-11-22 Nr. 00015/11/22, 2015-11-20 Nr. 00015/11/20, 2015-11-08 Nr. 00015/11/08, 2015-11-05 Nr. 00015/11/05, 2015-10-09 Nr. 00025, 2015-11-17 Nr. 000, 2015-11-20 Nr. 000, 2015-11-22 Nr. 000 (350 Eur sumai), 2015-11-22 Nr. 000, 2015-10-29 Nr. 00046, 2015-09-25 Nr. 00019, 2015-10-12 Nr. 00034 ir kitus dokumentus saugomu voke, prisegtame prie 3 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys