Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3304-871/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2A-3304-871/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00690-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Beinoravičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-3304-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00690-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandenė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vandenė“ (toliau – ir atsakovė) 2 913,03 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas už teisines paslaugas ir už Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimą). Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Paaiškino, kad ieškovė tiekia šilumą negyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei. Su atsakove rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau, ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, šalių veiksmai rodo, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai šilumos tiekimo–vartojimo santykiai.

1.2. Pažymėjo, kad šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Ieškovė, taikydama šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4 (toliau – ir Metodas Nr. 4), už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. suteiktas šilumos tiekimo paslaugas atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras bendrai 3 143,95 Eur sumai, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsakovė 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei pastato patalpų tūrių paskaičiavimus, po ko ieškovė perskaičiavo atsakovės mokėtiną sumą už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. suteiktas šilumos tiekimo paslaugas – atsakovės skola ieškovei sudaro 2 913,03 Eur.

1.3. Papildomai paaiškino, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba, VERT) 2023 m. rugpjūčio 9 d. surašė privalomą vykdyti nurodymą Nr. KNP-47 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šiluminę energiją šilumos vartotojams perskaičiavimą nuo 2020 m. vasario 4 d. vadovaujantis tik įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymais. VERT nurodė, jog daugiabučio namo gyventojams parduotas šilumos energijos kiekis turi būti lygus į namą patiektam ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotam šilumos kiekiui. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. E20-1428 atsakė, kad mokėjimų už suvartotą šiluminę energija perskaičiavimas nuo 2020 m. vasario 4 d. nėra galimas ir gali pažeisti teisinę tvarką ir šilumos energijos vartotojų teises ir teisėtus interesus – laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 4 d. yra įvykęs ne vienas teismo procesas ir dėl tuo laikotarpiu susidariusių skolų buvo priimta ne vienas teismo sprendimas (nutartis), kurie yra įsiteisėję ir įvykdyti, todėl bus taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, t. y., Metodas Nr. 4, nuo 2023 m. spalio mėn. šildymo sezono pradžios.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, o ne visos, kaip nurodoma ieškinyje. Ieškovė niekada iki bylos iškėlimo nebuvo/nėra pateikusi atsakovei, taip pat kartu su ieškiniu neteikia jokių duomenų/skaičiavimų, pagrindžiančių jos vienašališkai parengtoje, „Mokesčių paskaičiavimo pažymoje“ įvardintas mokėtinas sumas. Byloje nėra duomenų, kaip apskaičiuotas patalpoms patiektos šilumos energijos kiekis, kaip apskaičiuota už šildymą mokėtina pinigų suma. Nurodė, kad esant pirmiau nurodytai situacijai, t. y., ieškovei nepateikus dokumentų, patvirtinančių ieškinyje nurodytų mokėtinų sumų pagrįstumą, konstatuotina, jog atsakovės prievolė sumokėti atitinkamas pinigų sumas iki šios bylos iškėlimo neprivalėjo būti vykdoma.

3. Atsakovė 2024 m. spalio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. parengiamajame posėdyje priimtų ieškovės pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog: VERT ieškovei privalomuoju nurodymu nurodė, jog gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas) esantis „apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 (toliau – ir apskaitos prietaisas) įrengtas ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais (apskaitos mazgo projektu, apskaitos mazgo pasu, matavimo prietaisų techniniais aprašymais)“. Gavusi privalomąjį nurodymą, ieškovė nesiėmė šalinti apskaitos mazgo įrengimo trūkumų, tačiau vienašališkai nusprendė, skirstant pastatui šilumos kiekius, nesivadovauti apskaitos prietaiso pateiktais rodmenimis (ką darė eilę metų iki tol) ir šilumos apskaitą vykdyti pagal „labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą“, t. y., Metodą Nr. 4. Kitaip tariant, ieškovė pakeitė šilumos apskaitą, pradėdama taikyti kitokį apskaitos metodą, nei buvo taikomas iki tol, nors privalomajame nurodyme jokie reikalavimai keisti šilumos apskaitos tvarką nebuvo suformuluoti.

3.2. Akcentavo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) rekomenduojamų ir (ar) vartotojų siūlomų bei teikiamų Komisijai derinti šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo tvarką reglamentuoja Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatomis, šilumos paskirstymas gali būti vykdomas taikant Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus arba vartotojų parengtus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Taigi, remiantis pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog šilumos paskirstymo pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (pastate esančių patalpų savininkams) metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą, turi pasirinkti/pasirenka šio pastato bendraturčiai – šiuo klausimu privalo būti organizuojamas visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (ar balsavimas raštu įstatymų nustatyta tvarka) ir balsų dauguma priimamas sprendimas nurodytuoju klausimu. Šiuo atveju ieškovė vienašališkai nusprendė skirstyti pastatui šilumos kiekius pagal Metodą Nr. 4, t. y., pakeitė šilumos kiekio apskaitos/paskirstymo tvarką, tačiau toks sprendimas dėl aukščiau nurodytų veiksmų ir, savo ruožtu, iš to išplaukiantys veiksmai – šilumos kiekių skirstymas pastato bendraturčiams ieškovės pasirinktu būdu – yra neteisėti. Atsakovės įsitikinimu, esant aptartai situacijai, pastatui ir atsakovės patalpoms patiektos šilumos apskaita privalėjo/privalo būti vykdoma pagal iki privalomojo nurodymo gavimą taikytą metodą (atsakovės už patiektą šilumos kiekį mokėtiną sumą perskaičiuojant pagal apskaitos prietaiso rodmenis) iki kol pastate esančių patalpų savininkų daugumos sprendimu bus pasirinktas kitas metodas.

3.3. Pažymėjo, kad ieškovės skaičiavimai, atlikti skirstant šilumos kiekius pastato butų ir kitų patalpų savininkams, yra akivaizdžiai klaidingi. Metodas Nr. 4 gali būti taikomas, kai: šiluma ir karštas vanduo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams tiekiami iš pastato individualaus šilumos punkto; visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis. Kaip matyti iš ieškovės į pateiktos lentelės „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“, ieškovė, vadovaudamasi Metodu Nr. 4, skirsto šilumos kiekius 59 patalpoms, kai tuo tarpu iš kartu su šiais paaiškinimais teikiamų VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog pastate yra 62 patalpos, iš kurių ieškovės „skaičiuoklėje“ nėra patalpų Nr. 210, 212 bei 422. Be to, ieškovė patiektą šilumos kiekį skirsto pagal pastato ir jame esančių patalpų tūrį, laikydama, jog visų pastate esančių patalpų, išskyrus patalpas Nr. 101, aukštis yra 3 metrai ir kiekvienai patalpai tenkančią šilumos kiekio dalį skaičiuodama proporcingi pagal konkrečių patalpų ir visų pastato patalpų santykį. Tačiau atsakovei priklausančių patalpų aukštis nėra 3 metrai. Iš kartu su šiais paaiškinimais teikiamų kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad dalyje atsakovei priklausančių patalpų aukštis yra 2,98 m, o tam tikrose kitose patalpų dalyse jis dar mažesnis. Pastato bendras plotas yra 2796.31 kv. m, o tūris 12754 kub. m. Taigi, atsakovės patalpų plotas sudaro mažiau nei 0,1169 pastato tūrio (laikant, jog atsakovės patalpų aukštis yra 3 metrai, jų tūris sudarytų 0,1169 pastato tūrio). Atsakovės vertinimu, esant atitinkamai situacijai, atsakovei priskirtina šilumos kiekio, patiekto į pastatą, dalis negali būti didesnė nei 11,69 proc. net ir tuo atveju, jei ji pagrįstai būtų skaičiuojama pagal ieškovės pasirinktą metodiką. Tai liudija, jog ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovės suma yra aiškiai nepagrįsta.

2. Atsakovė 2025 m. vasario 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

4.1. Kaip matyti iš 2025 m. vasario 12 d. ieškovės pateiktos dokumentacijos, ji kartu su 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. E20-1198 pateikė VERT 2005 m. šilumos punkto (duomenys neskelbtini) projektą bei 2005 m. šilumos punkto (duomenys neskelbtini) schemą. Pažymėjo, jog 2019 metais UAB „Terma“ parengė UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), naujos šildymo ir karšto vandens sistemos prijungimo prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių įrengimo projektą, kurio pagrindu buvo įrengtas šilumos skaitiklis (daliklis), skirtas šiai dienai atsakovei priklausančiose patalpose tiekiamos šilumos apskaitai. Atitinkamas projektas buvo suderintas su UAB „Mano Būsto priežiūra“, šilumos punkto schema suderinta su ieškove. Kaip matyti iš ieškovės VERT pateiktų dokumentų, atitinkama projektinė dokumentacija VERT nebuvo pateikta. Taigi, VERT privalomajame nurodyme konstatavo, jog pastate esantis apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais (apskaitos mazgo projektu, apskaitos mazgo pasu, matavimo prietaisų techniniais aprašymais), nors atitinkamo apskaitos mazgo projektinė dokumentacija egzistuoja. Trumpai tariant, privalomajame nurodyme įvardintos ydingos išvados suformulavimą sąlygojo tai, kad ieškovė nepateikė VERT egzistuojančios/egzistavusios aktualios projektinės dokumentacijos.

4.2. Nurodė, kad iš byloje esančių apskaitos prietaiso rodmenų, kuriuos fiksavo ir atsakovei pateikė pati ieškovė matyti, kad 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje apskaitos prietaisu buvo fiksuoti tokie atsakovės patalpoms patiektos šilumos kiekiai: 2022 m. lapkričio mėn. nuo 92,435 MWh iki 97,937 MWh, t. y., per lapkričio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,502 MWh šilumos kiekis; 2022 m. gruodžio mėn. nuo 97,937 MWh iki 103,622 MWh, t. y., per gruodžio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,685 MWh šilumos kiekis; 2023 m. sausio mėn. nuo 103,622 MWh iki 109,308 MWh, t. y., per sausio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,686 MWh šilumos kiekis; 2023 m. vasario mėn. nuo 109,308 MWh iki 114,443 MWh, t. y., per vasario mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,135 MWh šilumos kiekis. Viso per aukščiau nurodytuosius keturis 2022–2023 m. rudens–žiemos mėnesius atsakovės patalpose suvartota 22,008 MWh šilumos, t. y., vidutiniškai po 5,502 MWh per mėnesį. Taigi, atsakovė už patalpose nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. patiektą šilumos energiją turėtų mokėti ne daugiau kaip: už 2023 m. spalio mėn. 5,502 x 54,50 Eur = 299,859 Eur; už 2023 m. lapkričio mėn. 5,502 x 54,50 Eur = 299,859 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. 5,502 x 67,40 Eur = 370,8348 Eur; už 2023 m. spalio mėn. 5,502 x 67,80 Eur = 373,0356 Eur. Viso už nurodytą laikotarpį atsakovės mokėtina suma turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 343,59 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 1 625,74 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 913,03 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat grąžino ieškovei 6 Eur žyminį mokestį.

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šilumos energijos kiekio skirstymo metodo pakeitimo pagrįstumo, nurodė, kad atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudaro tvirtinimai, kad ieškovė, gavusi VERT nurodymą, nesiėmė pati šalinti apskaitos mazgo įrengimo trūkumų, o neteisėtai vienašališkai nusprendė šilumos apskaitą vykdyti pagal Metodą Nr. 4, nors pagal galiojančius įstatymus pasirinkti šilumos paskirstymo metodą yra bendraturčių prerogatyva, bei kad pati ieškovė priėmė į eksploataciją apskaitos prietaisą Nr. 00181753, jį užplombuodama, todėl privalo vadovautis šio prietaiso rodmenimis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VERT 2023 m. rugpjūčio 22 d. nurodyme nustatytą faktą, kad atsakovės įgytų patalpų šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753 buvo įrengtas buvusio savininko iniciatyva ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais, t. y., įrengtas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, jog naujasis savininkas įgyja į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl nepagrįstas yra atsakovės teiginys, kad įteisinti šilumos apskaitos prietaisą įrengtą savininko iniciatyva privalėjo ieškovė. Ta aplinkybė, kad ieškovės atsakingi darbuotojai užplombavo šilumos apskaitos prietaisą, nepašalina jo įrengimo neteisėtumo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, vykdydama VERT 2023 m. rugpjūčio 22 d. nurodymą, kad šilumos apskaitos prietaiso Nr. 00181753 parodymai negali būti naudojami komercinei apskaitai, naujai nustatydama šilumos paskirstymo metodą pastato adresu (duomenys neskelbtini), vartotojams, vadovavosi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jog, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal VERT rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Kadangi šiose nuostatose numatyta, kad šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš VERT rekomenduotų taikyti metodų, ieškovė minėto pastato vartotojus informavo, kad jie turi teisę kreiptis į VERT ir suderinti individualaus metodo taikymą, o kol šilumos vartotojai pasirinks ar suderins su VERT individualaus metodo taikymą, ieškovė taikys pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantį metodą, t. y., bus taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4. Duomenų, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), vartotojai pasirinko ar suderino su VERT individualaus metodo taikymą į bylą nėra pateikta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, nusprendė, jog atsakovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog jos nurodytos aplinkybės dėl Metodo Nr. 4 taikymo neteisėtumo yra pagrįstos.

6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos, nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog šiluma jai buvo tiekiama. Pažymėjo, kad anksčiau byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, jog ieškovės taikomas metodas yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovė teikė atsakovei atlygintinas paslaugas ir tai padarė tinkamai. Atsakovė, laiku neapmokėjusi PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, pažeidė prievolę tinkamai ir laiku visa apimtimi atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnis), todėl laikoma ją pažeidusia (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), tuo pagrindu ieškovės reikalavimą dėl 2 913,03 Eur skolos priteisimo pripažino pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodė, kad faktinę aplinkybę, jog ieškovės taikytas Metodas Nr. 4 yra pakeistas neteisėtai, pagrindžia tai, jog šilumos paskirstymo pastato bendraturčiams (pastate esančių patalpų savininkams) metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą, turi pasirinkti/pasirenka šio pastato bendraturčiai – šiuo klausimu privalo būti organizuojamas visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (ar balsavimas raštu įstatymų nustatyta tvarka) ir balsų dauguma priimamas sprendimas nurodytuoju klausimu. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų ir (ar) vartotojų siūlomų bei teikiamų Komisijai derinti šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo tvarką reglamentuoja Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės. Vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatomis, šilumos paskirstymas gali būti vykdomas taikant Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus arba vartotojų parengtus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog duomenų, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), vartotojai pasirinko ar suderino su VERT individualaus metodo taikymą į bylą nėra pateikta, yra visiškai nepagrįsta, nes pastate esančių patalpų savininkai net neturėjo galimybės savarankiškai pasirinkti jiems tinkantį šilumos paskirstymo metodą. Skundžiamame sprendime nurodoma aplinkybė, jog ieškovė informavo savininkus, kad jie turi teisę kreiptis į VERT ir suderinti individualaus metodo taikymą, neatitinka realios situacijos ir byloje nebuvo įrodyta – ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad atitinkama informacija buvo pateikta atsakovei ir/ar kitiems pastato bendraturčiams. Kartu su 2025 m. balandžio 7 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo ieškovė pateikė teismui informaciją iš jos vienašališkai rengiamos vidinės informacijos apie bendrovės raštų rengimo/siuntimo procesą, tačiau nepateikė absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių rašto Nr. E20-1475 išsiuntimą registruotu ar elektroniniu paštu pastato bendraturčiams. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. parengiamajame posėdyje priimtų ieškovės pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog: VERT privalomajame nurodyme nurodė, jog pastate esantis apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais (apskaitos mazgo projektu, apskaitos mazgo pasu, matavimo prietaisų techniniais aprašymais). Gavusi privalomąjį nurodymą, ieškovė nesiėmė šalinti apskaitos mazgo įrengimo trūkumų, tačiau vienašališkai nusprendė skirstant pastatui šilumos kiekius, nesivadovauti apskaitos prietaiso pateiktais rodmenimis (ką darė eilę metų iki tol) ir šilumos apskaitą vykdyti pagal „labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą“, t. y., Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Kitaip tariant, ieškovė pakeitė šilumos apskaitą, pradėdama taikyti kitokį apskaitos metodą, nei buvo taikomas iki tol, nors privalomajame nurodyme jokie reikalavimai keisti šilumos apskaitos tvarką nebuvo suformuluoti. Apeliantės įsitikinimu, esant aptartai situacijai, pastatui ir atsakovės patalpoms patiektos šilumos apskaita privalėjo/privalo būti vykdoma pagal iki privalomojo nurodymo gavimo taikytą metodą (atsakovės už patiektą šilumos kiekį mokėtiną sumą perskaičiuojant pagal apskaitos prietaiso rodmenis) iki kol pastate esančių patalpų savininkų daugumos sprendimu bus pasirinktas kitas metodas. Priešingu atveju ieškovė turėjo šalinti privalomajame nurodyme įvardintus trūkumus kitu būdu, nei šilumos paskirstymo metodo vienašališkas keitimas.

7.2. Nurodė, kad privalomasis nurodymas ieškovės atžvilgiu buvo priimtas dėl to, kad VERT nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, remiantis kuria pastate buvo įrengtas aktualus apskaitos mazgas su apskaitos prietaisu. Privalomajame nurodyme konstatuota, jog apskaitos prietaisas „įrengtas ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais (apskaitos mazgo projektu, apskaitos mazgo pasu, matavimo prietaisų techniniais aprašymais)“, nors atitinkamo apskaitos mazgo projektinė dokumentacija egzistuoja. Trumpai tariant, privalomajame nurodyme įvardintos ydingos išvados suformulavimą sąlygojo tai, kad ieškovė ir/ar pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius nepateikė VERT egzistuojančios/egzistavusios aktualios projektinės dokumentacijos, kas byloje buvo įrodyta. Negana to, vykdydama privalomąjį nurodymą ieškovė vėl gi nepateikė atitinkamos projektinės dokumentacijos, bet, vietoje to, pakeitė į pastatą tiekiamo šilumos kiekio paskirstymo metodą, kuris yra akivaizdžiai nenaudingas atsakovei ir neatitinka protingumo, teisingumo principų ir atsakovės interesų (pakeitus metodą ir nesivadovaujant realų į patalpas patiektą šilumos kiekį fiksuojančiu apskaitos prietaisu, atsakovei priskaičiuotos mokėtinos sumos ženkliai išaugo).

7.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo kartu su 2025 m. vasario 21 d. prašymu pateiktą 2019 metais UAB „Terma“ parengtą UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), naujos šildymo ir karšto vandens sistemos prijungimo prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių įrengimo projektą, kurio pagrindu buvo įrengtas šilumos skaitiklis (daliklis), skirtas šiai dienai atsakovei priklausančiose patalpose tiekiamos šilumos apskaitai. Atitinkamas projektas buvo suderintas su UAB „Mano Būsto priežiūra“, pateikto šilumos punkto schema suderinta su ieškove. Kaip matyti iš ieškovės VERT pateiktų dokumentų, atitinkama projektinė dokumentacija VERT nebuvo pateikta. Taigi, VERT priėmė privalomąjį nurodymą, neturėdama informacijos apie tai, kad, priešingai nei teigiama privalomajame nurodyme, šilumos mazgo su apskaitos prietaisu projektinė dokumentacija egzistuoja ir buvo suderinta su pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (jo įgaliota įmone) bei ieškove, kaip tai buvo reikalinga.

7.4. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog VERT 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. R2-(KT)-6451 nurodoma, kad VERT atlikto patikrinimo (kuriame dalyvavo administratoriaus ir seniūnijos atstovai) nustatyta, jog šilumos punkto patalpoje prie pastato šilumos įrenginių papildomai įrengtas šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753, kuris užplombuotas ieškovės plombomis, t. y., priimtas į eksploataciją. Atitinkamame rašte nurodyta, kad administratoriaus atstovai patikrinimo metu informavo, jog pastato patalpų savininkai dėl šilumos įrenginių pertvarkymo ir/ar papildomų apskaitos prietaisų įrengimo į administratorių nesikreipė. VERT teigimu, tokio pobūdžio darbams būtina paruošti paprastojo remonto aprašą, o atliktų nurodytų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas, tačiau toks dokumentas faktinių aplinkybių vietoje VERT nebuvo pateiktas. VERT rašte aiškiai nurodyta, kad įrengiant apskaitos prietaisą, techninės būklės patikrinimo pažyma neprivaloma, tačiau apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 turi būti įrengtas pagal suderintą projektą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, dokumentacija, kuri privalomuoju nurodymu konstatuota kaip „neegzistuojanti“, taip pat pastato valdytojo, t. y., UAB Mano Būstas Dainava (tiksliau – jos įgaliotos įmonės UAB „Mano Būsto priežiūra“) suderinimas/pritarimas apskaitos mazgo su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengimui buvo gauti. Nors posėdyje apklausta ieškovės darbuotoja teigė, kad aktualios projektinės dokumentacijos ji nematė, apskaitos prietaiso techniniai aprašymai greičiausiai buvo tikrinti, o apskaitos mazgo ieškovės darbuotojai, atlikę apskaitos prietaiso plombavimą, netikrino, nes „to ieškovė nedaro“, šie ieškovės darbuotojos liudijimai vertintini kritiškai. Visų pirma, ši darbuotoja 2020 m. vasario 4 d. vykusiame šilumos apskaitos prietaiso Nr. 00181753 patikrinime ir plombavime nedalyvavo, visų antra, akivaizdu, jog apskaitos prietaisas nebūtų buvęs ieškovės užplombuotas, nesusipažinus su jo įrengimo dokumentacija. Pagal Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 7 punktą, įrengtų šilumos apskaitos mazgų priėmimą vykdo šilumos tiekėjo ir objekto savininko atstovai – atlikę atitinkamų taisyklių 7.1 papunktyje nurodytus veiksmus jie plombuoja šilumos apskaitos prietaisą, be to, kiekvienais metais prieš šildymo sezono pradžią, tikrina šilumos punkto paruošimą šildymo sezonui (kas buvo daroma ir šiuo atveju), kartu patikrinant apskaitos mazgą pagal minėtų taisyklių 7.1 papunkčio reikalavimus. Šilumos mazgo su apskaitos prietaisu įrengimo projektinėje dokumentacijoje esanti šilumos punkto pertvarkymo/paprastojo remonto schema buvo suderinta su AB „Kauno energija“, projektas suderintas su UAB „Mano Būsto priežiūra“. AB „Kauno energija“ patikrino, užplombavo apskaitos prietaisą Nr. 00181753 ir patvirtino, jog jis tinkamas komercinei apskaitai, t. y., atliko Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytus veiksmus. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių yra nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės teiginiai, tariamai priimant apskaitos prietaisą į eksploataciją „tam tikri dokumentai buvo patikrinti, tam tikri nebuvo, nes praktikoje taip nėra daroma“, yra absoliučiai nepagrįsti ir neįrodyti.

7.5. Akcentavo, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Todėl ieškovė privalėjo apskaičiuoti į pastatą patiektą šilumos energijos kiekį, taikydama Metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, o atsakovei tenkantį šilumos kiekį nustatyti remdamasi apskaitos prietaiso rodmenimis.

7.6. Nurodė, kad iš byloje esančių apskaitos prietaiso rodmenų, kuriuos fiksavo ir atsakovei pateikė pati ieškovė, matyti, kad 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje apskaitos prietaisu buvo fiksuoti tokie atsakovės patalpoms patiektos šilumos kiekiai: 2022 m. lapkričio mėn. nuo 92,435 MWh iki 97,937 MWh, t. y., per lapkričio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,502 MWh šilumos kiekis; 2022 m. gruodžio mėn. nuo 97,937 MWh iki 103,622 MWh, t. y., per gruodžio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,685 MWh šilumos kiekis; 2023 m. sausio mėn. nuo 103,622 MWh iki 109,308 MWh, t. y., per sausio mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,686 MWh šilumos kiekis; 2023 m. vasario mėn. nuo 109,308 MWh iki 114,443 MWh, t. y., per vasario mėnesį (šildymo sezono metu) suvartotas 5,135 MWh šilumos kiekis. Viso per aukščiau nurodytuosius keturis 2022–2023 m. rudens–žiemos mėnesius atsakovės patalpose suvartota 22,008 MWh šilumos, t. y., vidutiniškai po 5,502 MWh per mėnesį. Taigi, atsakovė už patalpose nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. patiektą šilumos energiją turėtų mokėti ne daugiau kaip: už 2023 m. spalio mėn. 5,502 x 54,50 Eur = 299,859 Eur; už 2023 m. lapkričio mėn. 5,502 x 54,50 Eur = 299,859 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. 5,502 x 67,40 Eur = 370,8348 Eur; už 2023 m. spalio mėn. 5,502 x 67,80 Eur = 373,0356 Eur. Viso už nurodytą laikotarpį atsakovės mokėtina suma turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 343,59 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 1 625,74 Eur.

7.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktos lentelės „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“, ieškovė, vadovaudamasis Metodu Nr. 4, skirsto/skirstė šilumos kiekius 59 patalpoms, kai tuo tarpu iš kartu su 2024 m. spalio 1 d. atsakovės papildomais paaiškinimais pateiktų duomenų matyti, jog pastate yra 62 patalpos, iš kurių ieškovės „skaičiuoklėje“ nėra patalpų Nr. 210, 212 bei 422, t. y., daliai pastate esančių patalpų šilumos kiekis nėra skirstomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018, 32 punktą). Taigi, skirstant į pastatą patiektą šilumos kiekį pastato butų ir kitų patalpų savininkams, jis privalo būti paskirstytas absoliučiai visoms pastate esančioms patalpoms.

7.10. Pažymėjo, kad, skaičiuodama atsakovės patalpų tūrį, ieškovė nurodė, jog atsakovės patalpų plotas yra 497,07 kv. m, o tūris –1491,21 kub. m, taip pat nurodė, jog pastate esančių patalpų plotas yra 2140,90 kv. m, o tūris – 6419,2875 kub. m, tačiau iš kartu su atsakovės 2024 m. spalio 1 d. papildomais paaiškinimais pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato bendras plotas yra 2796.31 kv. m, o tūris – 12754 kub. m. Taigi, atsakovės patalpų plotas sudaro mažiau nei 0,1169 pastato tūrio, todėl, apeliantės vertinimu, jai priskirtina šilumos kiekio, patiekto į pastatą, dalis negali būti didesnė nei 11,69 proc. net ir tuo atveju, jei ji pagrįstai būtų skaičiuojama pagal ieškovės pasirinktą metodiką. Iš ieškovės pateiktų „skolos“ pagrįstumą pagrindžiančių skaičiavimų matyti, jog ieškovės atsakovei priskirtas „suvartotos“ šilumos kiekis sudaro beveik dvigubai daugiau, t. y., virš 20 proc. viso į pastatą patiekto šilumos kiekio. Iš lentelės „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus” ir „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos prietaiso rodmenų lentelė“ matyti, jog 2023 m. rugsėjį į pastatą patiektas apmokestinamas šilumos kiekis sudarė 4,01 MWh, 2023 m. spalį – 20,455 MWh, 2023 m. lapkritį – 43,223 MWh, 2024 m. gruodį – 56,571 MWh, 2024 m. sausį – 67,861 MWh. Iš lentelės „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“ matyti, jog atsakovei priskirtas apmokėti šilumos kiekis už 2023 m. spalį sudarė 3,746056 MWh (18 proc. viso į pastatą patiekto apmokestinamo kiekio), už 2023 m. lapkritį – 9,039065 MWh (20,92 proc. viso į pastatą patiekto apmokestinamo kiekio), už 2023 m. gruodį – 12,124009 MWh (21,43 proc. viso į pastatą patiekto apmokestinamo kiekio), už 2024 m. sausį – 14,829624 MWh (21,85 proc. viso į pastatą patiekto apmokestinamo kiekio). Pateikti skaičiavimai dar kartą patvirtina, jog ieškovės skaičiavimai yra aiškiai nepagrįsti, taip pat patvirtina, kad ieškovė aptariamu atveju toli gražu nėra pasirinkusi „labiausiai vartotojų interesus atitinkančio“ šilumos paskirstymo metodo.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Paaiškino, kad VERT 2023 m. birželio 2 d. gavo Kauno miesto savivaldybės filialo Centro seniūnijos raštą dėl atliktų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo seniūnija informuoja apie gautą buto adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos pranešimą dėl negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), savininkų galimai savavališkų prijungtų šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens įrenginių. VERT, siekdama tinkamai išnagrinėti susidariusią situaciją, 2023 m. birželio 14 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad šilumos punkto patalpoje prie pastato šilumos įrenginių papildomai įrengtas šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753. Ieškovė gavo VERT 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. R2-(KT)-6451, kuriame nurodė, jog prietaisas Nr.00181753 neatitinka reikalavimų, todėl šio prietaiso parodymai negali būti naudojami komercinei apskaitai ir įpareigojo atlikti mokėjimų už suvartotą šiluminę energiją šilumos vartotojams perskaičiavimą nuo 2020 m. vasario 4 d. vadovaujantis tik įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymais. VERT nurodė, jog daugiabučio namo gyventojams parduotas šilumos kiekis turi būti lygus į namą patiektam ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotam šilumos kiekiui. Ieškovė, vykdydamas VERT sprendimą/nurodymą, mokesčius už šilumą atsakovei nuo 2023 m. spalio mėn. šildymo sezono pradžios skaičiuoja, taikydama Metodą Nr. 4 – labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, kol patalpos savininkai pasirinks ar suderins su VERT individualaus metodo taikymą, ir nesivadovauja šilumos apskaitos prietaiso Nr.00181753 rodmenimis. Taigi, apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog VERT ieškovei jokių reikalavimų keisti šilumos apskaitos tvarką nesuformulavo.

8.2. Akcentavo, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo atsakovę, jog skirstant pastatui šilumos kiekius nebus vadovaujamasi šilumos prietaiso Nr. 00181753 pateiktais rodmenimis bei, jog atsakovė turi teisę kreiptis į VERT ir suderinti individualaus metodo taikymą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius šio rašto atsakovei ir kitiems suinteresuotiems asmenims išsiuntimą (pateikta su 2025 m. balandžio 7 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo su paaiškinimais). Atsakovė apie šio rašto išsiuntimą pakartotinai buvo informuota 2023 m. lapkričio 27 d.

8.3. Nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog buvo organizuojamas visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas dėl šilumos paskirstymo pastato bendraturčiams metodo pasirinkimo ir metodas buvo pasirinktas, ar kad atsakovė kreipėsi į VERT dėl individualaus metodo taikymo suderinimo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių VERT raštuose dėl atliktų statybos darbų ((duomenys neskelbtini)) nurodytas aplinkybes, nepateikė įrodymų, kad turi dokumentus, nurodytus VERT raštuose: apskaitos mazgo projektą, apskaitos mazgo pasą, matavimo prietaisų techninius aprašymus, paprastojo remonto aprašą, patvirtintą pastato valdytojo, ar kad turi pastato adresu (duomenys neskelbtini), daugumos bendrasavininkų pritarimą atsijungimui nuo pastato šildymo sistemos ir naujos šildymo sistemos prijungimui prie pastato šildymo sistemos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog duomenų, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini) vartotojai pasirinko ar suderino su VERT individualaus metodo taikymą į bylą nėra pateikta, ir visiškai pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog aplinkybės dėl Metodo Nr. 4 taikymo neteisėtumo yra pagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VERT 2023 m. rugpjūčio 22 d. nurodyme nustatytą faktą, kad atsakovės įgytų patalpų šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753 buvo įrengtas buvusio savininko iniciatyva ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais, t. y., įrengtas pažeidžiant nustatytus reikalavimus. CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, jog naujasis savininkas įgyja į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl nepagrįstas yra atsakovės teiginys, kad įteisinti šilumos apskaitos prietaisą įrengtą savininko iniciatyva privalėjo ieškovė. Ta aplinkybė, kad ieškovės atsakingi darbuotojai užplombavo šilumos apskaitos prietaisą, nepašalina jo įrengimo neteisėtumo.

8.5. Akcentavo, kad ieškovė mokesčius už šilumą atsakovei pagal apskaitos prietaiso rodmenis ėmė skaičiuoti tik gavusi pastato adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Mano Būstas Dainava“ 2020 m. kovo 31 d. prašymą mokesčius šių patalpų savininkams skaičiuoti pagal naujai įrengtą šilumos apskaitos prietaisą Nr. 0018175. Po Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikrinimo, VERT nurodė nesivadovauti šilumos apskaitos prietaiso Nr. 00181753 rodmenimis, o administratorius UAB „Mano Būstas Dainava“ nurodė, jog šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753 turėjo būti demontuotas.

8.6. Nurodė, kad apeliantė neteisi, apeliaciniame skunde teigdama, jog VERT nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, remiantis kuria pastate buvo įrengtas aktualus apskaitos mazgas su apskaitos prietaisu, kas sąlygojo ydingos VERT išvados suformulavimą. Iš tiesų atsakovė neturi ir į bylą nepateikė dokumentų, nurodytų VERT raštuose: apskaitos mazgo projekto, apskaitos mazgo paso, matavimo prietaisų techninio aprašymo, paprastojo remonto aprašo, patvirtinto pastato valdytojo, tad apeliantė neturi jokio pagrindo teigti, jog VERT išvada ydinga. Pastato administratorius UAB Mano Būstas Dainava Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, atliekant faktinių duomenų patikrinimą pastato šilumos punkte, nurodė, jog patalpų savininkai dėl šilumos įrenginių pertvarkymo ir/ar papildomų apskaitos prietaisų įrengimo į administratorių nesikreipė. Pastato administratorius UAB Mano Būstas Dainava 2025 m. balandžio 3 d. el. laiške nurodė, jog jis gali atlikti pakartotinį patikrinimą, ar šilumos prietaisas Nr. 00181753 demontuotas, kas dar kartą patvirtina, jog ieškovė negali vadovautis šilumos prietaiso Nr. 00181753 pateiktais rodmenimis.

Šalies argumentai

8.7. Pažymėjo, kad pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl apskaitos prietaiso įrengimo teisėtumo: 2024 m. vasario 1 d. Butų ir kitų patalpų savininkų Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad tik 2024 metų vasario mėnesį, atsakovė UAB „Vandenė“ ir S. ir V. B. iniciavo balsavimą klausimais: ar pastato bendrasavininkai pritaria, kad 105 buto savininkas savo asmeninėmis lėšomis UAB „Vandenė“ ir S. ir V. B. priklausančiose patalpose atjungtų šildymo sistemos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos pagal parengtą projektą Nr.2019-160.1-PRA-ŠV?; ar pastato bendrasavininkai pritaria, kad 105 buto savininkas savo asmeninėmis lėšomis UAB „Vandenė“ ir S. ir V. B. priklausančiose patalpose prijungtų naują šildymo ir karšto vandens sistemą prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių pagal parengtą projektą Nr.2019-160.2-TPD-ŠV. Balsavimo biuletenių buvo išsiųsta 62, iš 22 balsavusių pastato patalpų savininkų nepritarė 20, balsavimas neįvyko, sprendimas nepriimtas. Pakartotinis balsavimas taip pat buvo nesėkmingas. Atsakovei nepavyko iš pastato administratoriaus UAB „Mano Būstas Dainava“ gauti ir į bylą pateikti 2019-ųjų metų pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo dėl tuomečiam patalpų savininkui UAB „Ąžuolas LT“ priklausančiose patalpose esančių šildymo prietaisų atjungimo nuo pastato šildymo sistemos ir UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms naujos šildymo sistemos prijungimo prie esamo pastato šilumos mazgo. Pastato administratorius UAB „Mano Būstas Dainava“ nurodė, jog šio protokolo neturi, jo neturi ir atsakovė. Be daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo nėra galimybių atsijungti nuo pastato šildymo sistemos ir prijungti naują šildymo ir karšto vandens sistemą prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių.

8.8. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog į bylą pateiktas UAB „Terma“ techninis darbo projektas yra tik vienas iš būtinų dokumentų, siekiant atsijungti nuo pastato šildymo sistemos ir naują šildymo sistemą prijungti prie pastato šilumos sistemos, buvo pateiktas ir į civilinę bylą Nr.e2-2785-475/2022 atsakovės UAB „Ąžuolas“, tuomečio ginčo patalpų savininko, tačiau teismas šio projekto nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovams priklausančių patalpų šilumos įrenginiai buvo atjungti teisės aktų nustatyta tvarka ir priteisė už ginčo laikotarpį skolą, apskaičiuotą pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Neturint daugumos pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo atsijungti nuo pastato šildymo sistemos ir prijungti naują šildymo ir karšto vandens sistemą prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių, nėra galimybių įgyvendinti UAB „Terma“ techninį darbo projektą. VERT turėjo būti pateikti VERT nurodyti dokumentai: apskaitos mazgo projekto, apskaitos mazgo paso, matavimo prietaisų techninio aprašymas, paprastojo remonto aprašas, patvirtintas pastato valdytojo, kurių nei atsakovė, nei pastato administratorius UAB „Mano Būstas Dainava“ neturi, o ne UAB „Terma“ techninis darbo projektas, kuris yra tik vienas iš būtinų dokumentų, siekiant atsijungti nuo pastato šildymo sistemos ir naują šildymo sistemą prijungti prie pastato šilumos sistemos. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos (šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai, rankšluosčių džiovintuvai) – yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Bet kokios rekonstrukcijos tokiose įrenginiuose gali būti vykdomos tik CK, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatyta tvarka. Buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, pirmiausiai turi kreiptis į namo administratorių bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją bei gauti daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Tuomet turi parengti paprastojo remonto projektą. Sprendimus dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo pastato bendros šildymo sistemos bei šildymo būdo keitimo priima bei dokumentus išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimą, buto/patalpos savininkas privalo savo lėšomis atlikti projekte numatytus darbus, nepažeidžiant kitų butų ar patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 102 punktu, gavus teisės aktuose nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir jo kopiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privaloma pateikti šilumos tiekėjui. Ieškovė nėra gavusi statybos užbaigimo dokumento nei iš atsakovės, nei iš ankstesnių patalpų savininkų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir, jeigu reikia, papildomus įrodymus dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl neteisingai apskaičiuotų už suteiktas paslaugas mokėtinų sumų.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė 2025 m. spalio 21 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kartu su atsakovės 2024 m. spalio 1 d. papildomais paaiškinimais pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas pastato bendras plotas (2796,31 kv. m) ir tūris (12754 kub. m) yra didesni nei ieškovės pateiktoje lentelėje „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“, nes ne visas pastato bendras plotas yra šildomas bei ne visos pastato patalpos yra traukiamos į šilumos paskirstymą, todėl nėra jokio pagrindo apeliantei skaičiavimuose remtis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais pastato bendro ploto ir tūrio duomenimis. Lentelėje „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“ nurodytų šildomų patalpų plotas yra 2140,90 kv. m, o tūris – 6419,2875 kub. m. Atsakovės patalpų plotas yra 497,07 kv. m, o tūris – 1491,21 kub. m, taigi, iš tiesų atsakovės dalis yra 0,2323, o ne 0,1169, kaip klaidingai nurodo apeliantė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Ieškovė tiekia šilumą į negyvenamąsias patalpas – viešbutį, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei (65808149/83531784 dalis patalpos) bei V. B. ir S. B. (17723635/83531784 dalis patalpos) (1 t., b. l. 1). Anksčiau patalpos, be kitų savininkų, nuosavybės teise priklausė UAB „Ąžuolas LT“.

13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų – 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija KER1 Nr. 231000001072 už šiluma patalpų šildymui už 2023 m. spalio mėn. 248,21 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija KER1 Nr. 231100001076 už šiluma patalpų šildymui už 2023 m. lapkričio mėn. 688,03 Eur sumai; 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija KER1 Nr. 231200001074 už šiluma patalpų šildymui už 2023 m. gruodžio mėn. 989,94 Eur sumai; 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija KER1 Nr. 240100001074 už šiluma patalpų šildymui už 2024 m. sausio mėn. 1 217,77 Eur sumai (1 t., b. l. 35–38). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovei pateikus duomenis apie patalpų aukščius, ieškovė perskaičiavo atsakovės mokėtiną sumą už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. suteiktas šilumos tiekimo paslaugas ir, patikslinusi ieškinį, nurodė, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 2 913,03 Eur.

14. Bylos duomenimis, AB „Kauno energija“ išdavė UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms 2019 m. kovo 15 d. Šilumos įrenginių projektavimo sąlygas Nr. 22-53 (1 t., b. l. 105). 2020 m. sausio 24 d. ieškovė gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad yra atlikti atsijungimo nuo bendros sistemos darbai ir įrengtas naujas įvadas su apskaita UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms bei, kad prašoma atvykti sumontuoti apskaitos prietaisą (1 t., b. l. 123).

15. AB „Kauno energija“ 2020 m. vasario 4 d. Komercinės apskaitos protokole Nr. 0029027 nurodyta, kad apskaitos prietaisas Nr. 00181753 tinka komercinei apskaitai nuo 2020 m. vasario 4 d. (1 t., b. l. 108–109).

16. UAB Mano Būstas Dainava 2020 m. kovo 31 d. rašte Nr. MBD_RI_20_000998, adresuotame ieškovei, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), paslaugų paskirties patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko atlikti šildymo sistemos remonto darbai, atsijungiant nuo esamos namo šildymo sistemos ir įsirengiant atskira apskaitą, yra teisiški bei, kad prašo perskaičiuoti paslaugų paskirties patalpų šildymo suvartotą kiekį pagal naujai įrengta šilumos apskaitos prietaisą šilumos punkte Nr. 00181753 nuo 2020 m. vasario 1 d. ir toliau teikti sąskaitas už suvartotą šildymą pagal naujai įrengtą šilumos apskaitos prietaisą (2 t., b. l. 36).

17. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba 2023 m. birželio 2 d. buvo informuota, kad gautas pranešimas dėl patalpos ((duomenys neskelbtini)) savininkų galimai savavališkai prijungtų šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens įrenginių ir, 2023 m. birželio 14 d. atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, t. y., pastato šilumos punkte, nustatė, kad prie pastato šilumos įrenginių papildomai įrengtas šilumos apskaitos prietaisas Nr. 00181753, užplombuotas AB „Kauno energija“ plombomis (Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. R2-(KT)-6451; 1 t., b. l. 89).

18. Tarnyba 2023 m. birželio 15 d. raštu Nr. R2-(KT)-4762 paprašė ieškovės per 10 dienų pateikti informaciją apie pastate sumontuotų ir eksploatuojamų šilumos apskaitos prietaisų atitiktį Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių reikalavimams.

19. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. rašte Nr. E20-1198 nurodė, kad: šilumos apskaitos prietaiso Nr. 00181753 įrengimas buvo numatytas AB „Kauno energija“ 2019 m. kovo 15 d. Šilumos įrenginių projektavimo sąlygose Nr. 22-53, tačiau atskiras šildymo įrenginių, esančių žemų parametrų zonoje, projektas jai nebuvo pateiktas; gavus vartotojo prašymą, šilumos apskaitos prietaisas buvo užplombuotas komercinei apskaitai 2020 m. vasario 4 d.; įrengtas šilumos punktas priimtas eksploatuoti pagal visus nustatytus reikalavimus (1 t., b. l. 104).

20. Tarnyba 2023 m. liepos 26 d. rašte Nr. R2-(KT)-5866 paprašė ieškovės per 10 dienų pateikti šią informaciją: ar apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas pagal suderintą projektą, Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, galiojančių norminių dokumentų, matavimo priemonių techninės dokumentacijos reikalavimus; ar įrengtas apskaitos mazgas priimtas eksploatuoti pagal nustatytą tvarką susipažinus su apskaitos mazgo dokumentais, kuriuos sudaro: apskaitos mazgo projektas, apskaitos mazgo pasas, matavimo prietaisų techniniai aprašymai (1 t., b. l. 164).

21. Ieškovė 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. E20-1261 nurodė, kad minimų dokumentų neturi bei, kad dėl jų siūlo kreiptis į pastato administratorių UAB Mano Būstas Dainava (1 t., b. l. 164).

22. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 9 d. nurodyme ieškovei nurodė pašalinti šį pažeidimą: apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas ir eksploatuojamas be projektinės dokumentacijos, priimtas eksploatuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, nesusipažinus su apskaitos mazgo dokumentais (apskaitos mazgo projektu, apskaitos mazgo pasu, matavimo prietaisų techniniais aprašymais) (1 t., b. l. 51–52).

23. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. R2-(KT)-6451 paaiškino, kad atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją darė išvadą, jog AB „Kauno energija“ vartotojams patiektą šilumos kiekį fiksavo ne tik vadovaudamasi įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymais, bet ir prietaiso Nr. 00181753 parodymais, kuris neatitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų, todėl šio prietaiso parodymai negali būti naudojami komercinei apskaitai. Pažymėjo, kad vartotojams parduotas šilumos kiekis turi būti lygus į namą patiektam ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotam šilumos kiekiui, todėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. surašė AB „Kauno energija“ atsakingiems darbuotojams privalomą vykdyti nurodymą, kuriuo įpareigojo atlikti mokėjimų už suvartotą šiluminę energiją perskaičiavimą nuo 2020 m. vasario 4 d. vadovaujantis tik įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymais (1 t., b. l. 89).

24. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. E20-1428, be kita ko, nurodė, kad: mokėjimų už suvartotą šiluminę energija perskaičiavimas nuo 2020 m. vasario 4 d. nėra galimas ir gali pažeisti teisinę tvarką ir šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus – laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 4 d. yra įvykęs ne vienas teismo procesas ir dėl tuo laikotarpiu susidariusių skolų buvo priimta ne viena teismo nutartis, kurios yra įsiteisėjusios ir įvykdytos, todėl AB „Kauno energija“ veiksmai, atliekant perskaičiavimus, butų prieštaraujantys teismo išreikštai valiai, pažeistų įstatymuose apibrėžtus reikalavimus, galėtų pažeisti kitų šilumos vartotojų teises taip pat teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir teismo sprendimo privalomumo principus (1 t., b. l. 89).

25. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. E20-1459 informavo Tarybą, kad pažeidimas pašalintas, t. y., apskaitos prietaisas toliau nebus eksploatuojamas ir jo pateiktais rodmenimis nebus vadovaujamasi, bei pažymėjo, kad pastatui bus taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, t. y., bus taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4. (1 t., b. l. 47).

Dėl ginčo esmės

26. Apeliantė teigia, kad Taryba priėmė privalomąjį nurodymą, neturėdama informacijos apie tai, kad, priešingai nei teigiama privalomajame nurodyme, apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 projektinė dokumentacija egzistuoja – atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Terma“ parengtą dokumentą „UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), naujos šildymo ir karšto vandens sistemos prijungimo prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių įrengimo projektas“, kuris 2020 m. sausio 9 d. suderintas su UAB „Mano Būsto priežiūra“ (1 t., b. l. 151–163) (UAB Mano Būstas Dainava, atsakydama į atsakovės atstovės paklausimą, 2025 m. kovo 17 d. rašte Nr. MBD-IR-25-014580, be kita ko, nurodė, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ paslaugas šiuo metu teikia daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutarties Nr. MBD_SUT_22_566 pagrindu (2 t., b. l. 10)).

27. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 95 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina įvykdyti teisės aktuose (CK, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo) nurodytus reikalavimus. AB „Kauno energija“ išduotose UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms 2019 m. kovo 15 d. Šilumos įrenginių projektavimo sąlygose Nr. 22-53, buvo, be kita ko, nurodyta, kad šildymo sistemos pertvarkymui reikalinga teisės aktų nustatyta tvarka gauti pastato bendraturčių sutikimus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tokie sutikimai buvo gauti, o priešingai, pateikė duomenis, kad UAB Mano Būstas Dainava apie 2019-aisiais metais vykdytą balsavimą dėl UAB „Ąžuolas LT“ priklausančiose patalpose esančių šildymo prietaisų atjungimo nuo pastato šildymo sistemos ir UAB „Ąžuolas LT“ priklausančioms patalpoms naujos šildymo sistemos prijungimo prie esamo pastato šilumos mazgo informacijos neturi (UAB Mano Būstas Dainava 2025 m. gegužės 20 d. raštas Nr. MBD-IR-25-014742; 2 t., b. l. 66). Iš pastato administratoriaus UAB Mano Būstas Dainava gautų duomenų matyti, kad pastato bendrasavininkų balsavimas buvo organizuotas tik 2024 metais – Pastato butų ir kitų patalpų savininkų 2024 m. vasario 1 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL-038072 ir Pastato butų ir kitų patalpų savininkų 2024 m. kovo 18 d. Pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL-038676 nurodyta, kad balsavimų raštu tikslas – išsiaiškinti, ar: pastato bendrasavininkai pritaria, kad 105 buto savininkas savo asmeninėmis lėšomis, UAB „Vandenė“ ir S. ir V. B. priklausančiose patalpose atjungtų šildymo sistemos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos pagal parengtą projektą Nr. 2019-160.1-PRA-ŠV; pastato bendrasavininkai pritaria, kad 105 buto savininkas savo asmeninėmis lėšomis, UAB „Vandenė“ ir S. ir V. B. priklausančiose patalpose prijungtų naują šildymo ir karšto vandens sistemą prie pastato šilumos punkte esančių šilumos įrenginių pagal parengtą projektą Nr. 2019-160.2-TPD-ŠV (išvados dėl balsavimų – nei balsavimas, nei pakartotinis balsavimas neįvyko) (2 t., b. l. 6–7, 27).

28. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl, kaip nurodė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba, šio prietaiso parodymai negali būti naudojami komercinei apskaitai.

29. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė sprendimą pakeisti šilumos paskirstymo metodą priėmė vienašališkai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui; šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų; kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba; kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovė, gavusi privalomąjį nurodymą bei neturėdama duomenų apie tai, kad apskaitos mazgas su šilumos apskaitos prietaisu Nr. 00181753 įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaudamasi pirmiau paminėta teisės norma, pradėjo taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą. Iš Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų (76–85 punktai) matyti, kad yra patvirtinti šie šilumos paskirstymo metodai: Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1; Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr. 2; Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3; Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4; Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5; Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6; Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ vartotojų pasiūlyto šilumos paskirstymo metodas Nr. 7; Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr. 8; Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 m³ karšto vandens paruošti, metodas Nr. 9; Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodas Nr. 10. Ieškovė, po privalomojo nurodymo gavimo, pradėjo taikyti Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Byloje nepateikti įrodymai, kad pastato bendraturčiai anksčiau buvo pasirinkę kitokį šilumos paskirstymo metodą.

30. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovės pateiktoje lentelėje „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugos ir vartotojus“ nėra patalpų Nr. 210, 212 bei 422, t. y., daliai pastate esančių patalpų šilumos kiekis nėra paskirstomas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad iš lentelės „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugos ir vartotojus“ turinio matyti, kad patalpos Nr. 210 ir 212 yra įtrauktos, t. y., jos nurodytos priešpaskutinėje lentelės eilutėje (1 t., b. l. 49–50). Antra, teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 26 d., metu ieškovės darbuotoja D. L. P. paaiškino, kad patalpos Nr. 422 yra nešildoma palėpė, todėl į skaičiavimus nėra traukiamos. Apeliantė, teigdama, kad skirstant į pastatą patiektą šilumos kiekį pastato butų ir kitų patalpų savininkams, jis privalo būti paskirstytas absoliučiai visoms pastate esančioms patalpoms, remiasi CK 4.82 straipsnio 7 dalimi ir kasacinio teismo išsiaiškinimais dėl jos taikymo, tačiau ši teisės norma nagrinėjam klausimui nėra aktuali. CK 4.82 straipsnio 7 dalis reglamentuoja tai, kaip nustatoma buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, t. y. šioje teisės normoje nustatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pirmos dalies „III. SĄVOKOS“ 8 punkte nustatyta, kad buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas – buto ar kitų patalpų visų kambarių, verslo patalpų ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Taigi, naudingasis plotas apima tik šildomą plotą.

31. Apeliantė taip pat pažymėjo kad, skaičiuodama atsakovės patalpų tūrį, ieškovė nurodė, jog atsakovės patalpų plotas yra 497,07 kv. m, o tūris –1491,21 kub. m, taip pat nurodė, jog pastate esančių patalpų plotas yra 2140,90 kv. m, o tūris – 6419,2875 kub. m (šie duomenys nurodyti lentelėje „Pastato (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymas pagal paslaugas ir vartotojus“ – teismo pastaba), tačiau iš kartu su atsakovės 2024 m. spalio 1 d. papildomais paaiškinimais pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato bendras plotas yra 2796,31 kv. m, o tūris – 12754 kub. m. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai, kaip apskaičiuojamas pastato tūris, reglamentuoja Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo”. Šių taisyklių 163 punkte nustatyta, kad pagal pastato išorės matmenis ir nustatytą įkainojimo aukštį (Hi) apskaičiuojamas pastato antžeminės dalies, požeminės dalies ir viso pastato tūris, bei 121 punkte, be kita ko, nustatyta, kad: rūsių ir pusrūsių, esančių po pagrindiniu pastatu ar priestatu, įkainojimo aukštis (Hi) nustatomas rūsio (pusrūsio) patalpų vidaus aukštį sumuojant su rūsio (pusrūsio) perdangos storiu; pagrindinio pastato, priestatų, antstatų įkainojimo aukštis (Hi) nustatomas patalpos vidaus aukščių sumą sudedant su perdangų storių suma. Taigi, pastato tūrio apskaičiavimui, be kita ko, aktualūs pastato išorės matmenys, perdangų storiai. Todėl vertintina, kad paskirstant į pastatą patiektą šilumos kiekį vartotojams, nėra pagrindo atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastato tūrį, taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos patalpų plotas sudaro mažiau nei 0,1169 pastato tūrio, bei kad jai priskirtina šilumos kiekio, patiekto į pastatą, dalis negali būti didesnė nei 11,69 proc.

32. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai tiek dėl neteisėto šilumos paskirstymo metodo pakeitimo, tiek dėl neteisingai apskaičiuotų už suteiktas paslaugas mokėtinų sumų laikytini nepagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Beinoravičienė