Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-718-1010/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-17
Bylos Nr.: II-718-1010/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01082-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Lina Šakarnienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. G.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-718-1010/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01082-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 16.8; 21.10.4 (S)

Registro objektas ROIK: 21135659676KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė

sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), , skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8253-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau Institucijos) specialistas 2021 m. liepos 15 d. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-23044-2021, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „A“ (kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. sumokėti 30 Eur baudą. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 30-ANR_N-8253-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. G. paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo V. G. prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas Nr. II-557-563/2021, Nr. II-558-563/2021, Nr. II-559-563/2021, II593-718/2021, II-592-718/2021, II-594-718/2021, II595-718/2021, II-623-718/2021 ir Nr. II-718-1010/2021 paliktas nenagrinėtas. Atsisakyta priimti V. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8253-2021 ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-718-1010/2021 dalies dėl atsisakymo priimti V. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8253-2021, ir perduotas V. G. skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimas iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. V. G. skundas toje dalyje, kuria ginčijamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-718-1010/2021 priimto sprendimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas, paliktas nenagrinėtu ir procesas dėl šios skundo dalies nutrauktas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. rugsėjo 6 d. gautas pareiškėjo V. G. skundas. V. G. teigia, jog 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 patvirtintos ir pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Nurodo, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį). Pareiškėjas skundu prašo Institucijos įgalioto pareigūno 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą panaikinti, kuriuo paskirta bauda už administracinį pažeidimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. G. skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas priėmė nutarimą 2021 m. rugpjūčio 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 1 dalimi skyrė V. G. 40 eurų už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo transporto priemonę ir važiavo pirma eismo juosta, kuri paženklinta ženklu “Eismo juosta maršrutiniams transportui” (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir kelio ženklinimo “A” (Kelių eismo taisyklių 3 priedas , 1.21 punktas), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Prašė V. G. skundo dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo netenkinti. Prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teisme savo skundą palaikė iš dalies ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta. Patvirtina, kad klydo ir padarė pažeidimą nežinodamas, neteisingai interpretuodamas kelių eismo taisykles. V. G. teismui parodė, kad dirbdamas taksistu iš gerų paskatų, taupydamas keleivių laiką ir pinigus, nuoširdžiai galvodamas, kad yra maršrutinis transportas važiavo juosta, kuri pažymėta „A“ ženklinimu. Keleiviams sakydavo, kad gali važiuoti šia juosta. Kai pradėjo gauti baudas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mokėjo už paskirtas nuobaudas, įsiskaitė į kelių eismo taisykles ir suprato, kad taksi transportas yra ne maršrutinis transportas ir kad jam juosta paženklinta „A“ žymėjimu negalima važiuoti. Pradžioje manė, kad „A“ juostoje turi būti ženklinimas taksi, tačiau ar nematė, ar galvojo, kad jis nusitrynęs ir nesimato. Teigia, kad klydo, pripažino padarytą nusižengimą. Paaiškino, kad dėl tokio jo suklydimo, šiuo metu gauna daug nuobaudų, kurios iš viso sudaro apie 1300 eurų sumą. Įvertinęs visą šį kontekstą, mano, kad nuobauda per didelė. Suprato auklėjimo priemonę, jos reikšmę. Taip pat teigia supratęs kelių eismo taisykles ir neketina to kartoti. Prašė teismo panaikinti nuobaudą, nes ji jam per didelė našta. Teismui pateikė neįgaliojo pažymėjimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus pažymą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo, taip pat bankinio mokėjimo pavedimų kopijas, kuriomis mokėjo gautus pirmuosius nutarimus dėl padarytų nusižengimų. Tvirtina V. G., kad neturi kuo pasiteisinti, gailisi ir daugiau taip nesielgs. Šiuo metu gauna 350 Eur neįgalumo pensiją ir dirba taksistu. Už taksisto paslaugas, neįgalumo pensiją bendrai gauna apie 800-1000 eurų per mėnesį. Taip pat V. G. parodė, kad už padarytas nuobaudas išieškojimo veiksmų ėmėsi ir antstoliai, kuriems už vykdymo išlaidas ir už padarytas nuobaudas bendrai yra sumokėjęs apie 500 eurų.

V. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

V. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytų įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 1 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad V. G. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Pats V. G. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Teigia supratęs padaryto nusižengimo esmę, tačiau skirtos baudos jam yra per didelė našta, kuri paskirta kaip prevencijos poveikio priemonė.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Taisyklių 3 priedo, 1 skyriaus, 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę. Tačiau Taisyklių 181.2 punkte nustatyta, jog eismo juostoje pažymėtoje raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ gali važiuoti lengvieji automobiliai taksi.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), važiuojanti eismo juosta, kuri paženklinta horizontaliuoju ženklinimu „A“, neturint tam teisės (b. l. 14). Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2021 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato administracinių nusižengimų registras išsiuntė pranešimą pažeidimą padariusio automobiliu T. P. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko užregistruotu elektroninio pašto adresu, siekiant išsiaiškinti asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone (b. l. 19). 2021 m. liepos 13 d. Ž. G. elektroniniu paštu informavo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jai priklausančią transporto priemonę „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. G. (b. l. 20). Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas su lengvuoju automobiliu taksi, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nepriskiriamas maršrutinei transporto priemonei, kuriai skirta eismo juosta pažymėta raide „A“. Be to, Taikos pr. - Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, raide „A“ pažymėtoje eismo juostoje nėra papildomo kelio ženklinimo „TAKSI“.

Iš skundo turinio, bei bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas nutarimas V. G. priimtas už tai, kad jis, teikdamas taksi paslaugas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą, t. y.: (duomenys neskelbtini), Taikos pr.- Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (ROIK: 21135659676).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir paties V. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje yra priimtas teisėtai, todėl protokolas ir nutarimas buvo surašytas už nusižengimą ir kvalifikuotas teisingai.

Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8253-2021 naikinti nėra pagrindo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi Institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant V. G. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta 40 Eur bauda. V. G. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, iš jo paaiškinimų matyti, kad šį nusižengimą, kaip ir kitus panašiu metu padarytus nusižengimus, padarė klaidingai suvokdamas KET reikalavimus, gavęs pirmą baudą suprato klydęs ir „A“ juosta nebevažinėja, pirmas baudas sumokėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Šios aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi, nežiūrint neįgalumo, V. G. dirba, vykdo taksi veiklą. V. G. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pranešimą apie užfiksuotą administracinį nusižengimą asmeniui, kuriam priklauso automobilis „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė tik praėjus 7 mėnesiams nuo užfiksuoto pažeidimo ( b. l. 19).

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje V. G. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veikos ir eismo įvykių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8253-2021. Pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad V. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė