Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.9.; 2.6.39.2.5.5.; 2.4.4.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.

2024 m. kovo 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ atstovei A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Dainava.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apylinkės teismas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, pareiškimą patenkino ir 2023-08-16 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš UAB „Mano būstas Dainava“ išieškoti 135,56 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-16) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Mano būstas Dainava“ 2023-08-29 pateikė prieštaravimus. Gavus AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį, 2023-09-14 nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, ieškinys priimtas pagal teismingumą perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovui 135,56 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su B. P. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. LT23-TPD-00105329-1 ir apdraudė transporto priemonę VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta transporto priemonė 2023-05-15, (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta, dėl rūgšties pratekėjimo požeminiame garaže nuo lubų (tarp sijų). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 135,56 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto, todėl reiškia reikalavimą atsakovei, kuri, būdama bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir namo konstrukcijų, prižiūrėtoju privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus, - savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Pateikė žalos administravimo bylos medžiagą: draudžiamojo įvykio aktą Nr. ITPD/23/005970/1, atsakovei skirtą 2023-06-02 pranešimą Nr. RE-001578-23, draudėjai skirtą 2023-05-26 pranešimą apie priimtą sprendimą įvykio byloje ITPD/23/005970, 2023-05-25 žalos sąmatą ITPD/23/00, sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. LT23-TPD-00105329-1, nuotraukas, 2023-05-26 sąskaitos išrašą, 2023-05-18 pokalbį tarp nukentėjusio asmens ir ieškovo atstovo.

Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus ir iš jos negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su administratoriaus veikla visiškai nesusijusius nuostolius. Pažymėjo, jog ieškovas kaip rūpestingas draudikas turi savarankiškai ištirti žalos atsiradimo faktą ir neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nurodė, kad ieškovas byloje nėra pateikęs apžiūros akto, kuris patvirtintų, jog buvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės ir konstatuota, jog draudiminis įvykis kilo dėl aplinkybių, kurios nurodomos ieškinyje. Ieškovo pateiktas pokalbio įrašas, atsakovės nuomone, neįrodo, kad atsakovė kaip administratorė neatliko savo pareigų, nes pokalbyje yra tik draudėjos paaiškinimai, jog automobilis buvo apgadintas požeminiame garaže. Išdėstė poziciją, kad ieškovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio pažeidimai padaryti ne požeminiame garaže, o nenustatytoje vietoje, nes automobilis fotonuotraukoje, kuri daryta požeminiame garaže, jokių pažeidimų neturi. Pažymėjo ir tai, jog iš požeminio garažo fotonuotraukų nematyti jokio pratekėjimo, o ieškovo argumentai, kad transporto priemonė buvo apgadinta dėl rūgšties pratekėjimo, taip pat nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovei nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovas nustatė, kad dėl nurodyto įvykio atsakinga būtent atsakovė, kokiais būdais buvo nustatyta, jog dėl rūgšties pratekėjimo požeminiame garaže nuo lubų (tarp sijų) buvo apgadinta transporto priemonė. Nurodė , kad įvykio metu, administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2017-11-21 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kas, atsakovės nuomone, reiškia, jog administratorius teikia tik sutartyje numatytas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodė, kaip konkrečiai apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė kokie įrodymai patvirtina prašomą priteisti žalos dydį iš atsakovės. Pateikė 2017-11-21 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties Nr. DNB_SUT_17_0000022 specialiąją dalį, Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo priėmimo - perdavimo aktą Nr. 17-01, sudarytą 2017-12-12, raktų perdavimą administratoriui „Dainavos būstas“ (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros žurnalo, adresu (duomenys neskelbtini), pradėto 2018 m. išrašą.

Ieškovas dubliku nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais atsikirtimais. Paaiškino, kad atsakovės pateikta 2017-11-21 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad atsakovė šia sutartimi įsipareigojo eksploatuoti, teikti technines paslaugas, taigi, atsakovė bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo ne pagal paskyrimą, o sutarties, sudarytos su daugiabučio namo savininkais, pagrindu ir tokiu būdu prisiėmė pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti, jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, jog atsakovė tinkamai vykdė namo konstrukcijų ir bendrosios inžinierinės sistemos priežiūrą, kurios nepriežiūros pasekmė – trečiųjų asmenų turto – automobilio apgadinimas. Pažymėjo, kad draudėja ieškovui nurodė, kad atsakovės atstovas buvo atvykęs į įvykio vietą ir fotografavo automobilį. Taip pat paaiškino, kad draudėjai pasikreipus į atsakovę dėl žalos atlyginimo, atsakovės atstovai draudėjai nurodė kreiptis ne į namo administratorių, o į draudimo kompaniją, kuri vėliau teiks pretenziją atsakovei. Išdėstė prašymą atsakovei pateikti įrodymus apie komunikaciją su nukentėjusiąją, įrodymus dėl įvykio fiksavimo ir tyrimo, įrodymus dėl atsakovės atliktų veiksmų, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio žalų atsiradimą. Pakartotinai pateikė 2023-05-25 žalos sąmatą ITPD/23/00, papildomai pateikė UAB „Mano būstas“ skirtą 2023-05-23 raštą dėl informacijos suteikimo Nr. ITPD/23/005970, UAB „Mano būstas“ 2023-06-21 atsakymą į 2023-06-02 pranešimą Nr. RE-001578-23.

Atsakovė pateiktame triplike atkartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomų įrodymų nepateikė.

Ieškovas 2024-01-10 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš draudėjos žino, jog atsakovės atstovas buvo atvykęs į įvykio vietą ir fotografavo automobilį, kad iš draudėjos žino, kad draudėja kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau draudėjai buvo nurodyta kreiptis į draudimo kompaniją. Pateikė 2023-12-08 draudėjos ir ieškovo elektroninį susirašinėjimą, nuotraukas.

Atsakovė 2022-01-22 pateikė 2023-05-15 darytas nuotraukas, 2023-05-15 apžiūros aktą Nr. DA544290, 2023-05-18 statinio apžiūros aktą, UAB „Dirbam“ 2023-10-19 raštą Nr. 2023-1; draudėjos ir R. B. 2023-05-15 pokalbio įrašą, draudėjos ir (duomenys neskelbtini) 2015-05-15 pokalbio įrašą, draudėjos ir A. B. 2023-05-18 pokalbio įrašą, draudėjos ir K. P. 2023-05-18 pokalbio įrašą. 2024-01-29 pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad namo statytoju buvo „Citus Developmend Fund“ ir pateikė 2024-01-22 R. B./Citus 2024-01-22 elektroninį laišką skirtą K. P..

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo pateiktas 2023-04-05 sausumos transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. LT23-TPD-00105329-1 patvirtina, kad transporto priemonė VW T-Roc, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-05-14 iki 2024-05-13 apdrausta sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu. Draudimo sutartis sudaryta tarp draudėjos B. P. ir ieškovo.

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad transporto priemonė VW T-Roc, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo garaže tarp stovėjimo vietų Nr. 24 ir Nr. 26. Iš byloje esančio draudžiamojo tyrimo akto Nr. ITPD/23/005970/1 matyti, kad įvykio adresas (duomenys neskelbtini) parkavimo vieta požeminiame garaže, (duomenys neskelbtini). Iš kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad garažo lubos, virš stovinčios transporto priemonės VW T-Roc, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikrose vietose yra drėgnos. Iš kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad ant transporto priemonės VW T-Roc, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio yra šviesios spalvos dėmės. Atsakovė 2024-01-22 teikdama teismui papildomus įrodymus pateikė 2023-05-15 apžiūros aktą Nr. DA544290, kuriame nustatyta, kad ties automobilio stovėjimo vieta Nr. 25 per perdangą laša vanduo. Atsakovė 2024-01-22 pateikė papildomus įrodymus (DOC-11393), iš kurių matyti, kad atsakovės darbuotojas 2023-05-15 užfiksavo užtiškusio skysčio šviesios spalvos dėmę ir ant kitos transporto priemonės, kurią vizualiai sulyginus su ieškovo pateiktomis automobilio nuotraukomis, atrodo panašiai kaip ir ant ginčo automobilio esančios dėmės. Iš minėtų atsakovės 2024-01-22 pateiktų papildomų įrodymų (DOC-11393) matyti, kad požeminio garažo lubose kaupiasi drėgmė.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW T-Roc, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priparkuotas garažo stovėjimo vietoje Nr. 25, garažo lubose matosi besiskverbianti drėgmė, atsakovės apžiūros akte Nr. DA544290 nustatyta, kad ties automobilio stovėjimo vieta Nr. 25 per perdangą laša vanduo, nėra pagrindo pripažinti nepagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog transporto priemonei VW T-Roc, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusi žala atsirado būtent dėl garažo lubose tekančio skysčio. Nagrinėjamu atveju vizualiai sulyginus ieškovo pateiktas automobilio nuotraukas, kuriose ant automobilio matosi šviesios spalvos dėmės ir atsakovės nuotrauką, kurioje užfiksuotas kitas (ne ginčo) automobilis ant, kurio priekinio stiklo matosi taip pat šviesios spalvos dėmė, matyti, kad dėmės yra vizualiai panašios. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių ieškovo pozicijai dėl įvykio vietos ir įvykio aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, kad automobilis buvo apgadintas ieškovo nurodytoje vietoje ir ieškovo nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Ieškovo pateiktas draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. ITPD/23/005970/1, AS „Luminor bank“ 2023-05-26 sąskaitos išrašas ir 2023-05-26 pranešimas apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. ITPD/23/005970 patvirtina, kad už 2023-05-15 įvykio metu automobiliui padarytą žalą buvo išmokėta draudimo išmoka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, įvykus draudžiamajam įvykiui, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, ieškovas ieškinį pareiškė atsakovei, laikydama jog atsakovė yra atsakinga už automobiliui padarytą žalą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas su administracinės paskirties patalpomis ir kad vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai nuo 2017-11-21 yra sudarę administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. DNB_SUT_17_0000022. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 31, 33 punktai). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).

Byloje esančios 2017-11-21 sutarties Nr. NPCV-SUT-16-0030/1 specialiosios dalies įžanginė dalis patvirtina, kad minėtą administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir UAB „Dainavos būstas“ kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios sutarties bendrosios dalies 2.1. punktu UAB „Dainavos būstas“ įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos būtų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas dėl kurių teikimo šalys susitarė raštu. Sutarties specialiosios dalies 2.1.1. papunkčio lentelėje nurodytos paslaugos dėl kurių šalys susitarė sudaryta sutartimi. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Dainavos būstas“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo ne pagal paskyrimą (savivaldybės įsakymą), o sudarytos sutarties su daugiabučio namo savininkais pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įvykio metu, atsakovė administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2017-11-21 administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad juridinio asmens UAB „Dainavos būstas“ pavadinimas 2019-06-28 pakeistas į UAB „Mano Būstas Dainava“, todėl atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“ yra 2017-11-21 sutarties Nr. NPCV-SUT-16-0030/1 šalimi ir yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė, kuriai gali kilti atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

Kadangi atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“ 2017-11-21 sutarties Nr. NPCV-SUT-16-0030/1 pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, jai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.240 straipsnio), kas reiškia, kad atsakovė administruodama turtą įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi laikotarpyje nuo 2015-08-13 iki 2022-04-05) 3 punkte įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendro naudojimo objektus, į kurio turinį patenka ir administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal nurodytų nuostatų 4.3 punktą, namo administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, organizuoja namo techninę priežiūrą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Pagal nurodytų nuostatų 7.1 punktą namo administratorius nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojanti nuo 2022-05-01) (toliau - STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka, vadovaujantis kuria bendrojo naudojimo objektų valdytoju laikomas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 13.1 papunktyje yra numatyta pareiga prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84-85 punktuose įtvirtinta, daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

Byloje esančios 2017-11-21 sutarties Nr. DNB_SUT_17_0000022 specialiosios dalies 2.1.1. papunkčio lentelės paslaugų skiltyje „Paslaugos“ 1 dalyje „Administravimas“ be kitų yra nurodyta pastato bendro ūkio priežiūros organizavimas. Iš byloje esančio atsakovės pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo išrašo 35 ir 42 punktų matyti, kad 2022-06-20 ir 2023-04-24 yra užfiksuota ir atsakovei žinoma, jog požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje per perdangą laša skystis. Iš byloje esančio atsakovės 2024-01-22 pateikto garso įrašo tarp draudėjos ir K. P. nustatyta, kad atsakovei žinomos skysčio pro požeminio garažo lubas pratekėjimo faktas, numano, kas galėjo įtakoti šio pratekėjimo priežastis, supranta, kad daroma žala požeminio garažo naudotojams ir pripažįsta, kad lašantis vanduo iš požeminio garažo lubų sukėlė žalą ir daugiau asmenų t. y. ne tik draudėjai.

Kadangi atsakovė sutartimi prisiėmė pareigą organizuoti pastato bendro ūkio priežiūrą, STR 1.07.03:2017 13.1 papunktyje yra įtvirtinta pareiga prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita), atsakovė, sutartimi prisiėmusi daugiabučio gyvenamojo namo butų bendrojo naudojimo objektų administravimą, yra atsakinga už namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, į kurią patenka ir pareiga prižiūrėti išorinių atitvarų drėgmę izoliuojančius įrenginius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis VW T-Roc, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2023-05-15 lašant skysčiui iš požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), lubų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi 2017-11-21 sutarties Nr. DNB_SUT_17_0000022 pagrindu nuo 2017-12-01 yra atsakovė, kurios kaip namo administratorės pareiga yra ne tik prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita), bet ir operatyviai imtis priemonių atsiradusiai žalai likviduoti bei užkirsti kelią naujos žalos atsiradimui. Kaip minėta, atsakovė apie lašantį vandenį iš požeminio garažo lubų žinojo jau nuo 2022-06-20, tačiau nesiėmė veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias 2023-05-15 žalai atsirasti t. y. byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodinėjo, kad informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus apie lašantį vandenį pro požeminio garažo lubas, atsakovė neaptvėrė požeminio garažo stovėjimo vietų, kuriose laša vanduo, tam, kad automobilių stovėjimo vietose butų ir kitų patalpų savininkai nestatytų transporto priemonių ir nepatirtų žalos. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą (į kurią patenka ir pareiga prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų, pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai) ir tokiu būdu veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuo 2022-06-20 iki 2023-05-15 atsiradusios žalos nesiėmė veiksmų, reikalingų tam, kad užkirstų kelią skysčio lašėjimui nuo požeminio garažo lubų ar bent veiksmų, kurių imantis neatsirastų žala požeminiame garaže stovinčioms transporto priemonėms, todėl atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui VW T-Roc, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovė kaip namo administratorė nevykdė pareigos prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita), nevykdė pareigos informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie iškilusią problemą bei galimos žalos atsiradimo grėsmę, žinodama, jog lašantis skystis sukelia žalą transporto priemonėms, nesiėmė veiksmų požeminio garažo naudotojų turtui apsaigoti, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiam ieškovui nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą, atsiradusią iš požeminio garažo lubų lašant skysčiui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 - 6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovo pateikti įrodymai draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. ITPD/23/005970/1, AS „Luminor bank“ 2023-05-26 sąskaitos išrašas ir 2023-05-26 pranešimas apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. ITPD/23/005970 patvirtina, kad už 2023-05-15 įvykio metu automobiliui padarytą žalą buvo išmokėta 135,56 Eur draudimo išmoka. Atsakovė atsiliepime išdėstė argumentus, kad nėra aišku kaip ieškovas apskaičiavo prašomos priteisti žalos atlyginimo sumą. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui 2023-05-25 žalos sąmatą Nr. ITPD/23/00, kurioje yra detalizuotos remonto darbų ir medžiagų kainos, patvirtinančios, kad automobilio remonto darbų kaina yra 255,56 Eur. Kartu su sąmata yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilio variklio dangčio yra užlašėjusio skysčio dėmės. Minėta, kad atsakovės 2024-01-22 pateiktose nuotraukose, kuriose fiksuotas ne tik pro požeminio garažo lubas skverbiantis skystis, bet ir užfiksuotos ant kito automobilio užtiškusio skysčio dėmės, kurios vizualiai panašios į dėmes, esančias ant automobilio VW T-Roc, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl labiausiai tikėtina yra tai, kad ieškovo pateiktose nuotraukose fiksuotos ant automobilio variklio dangčio esančios dėmės buvo padarytos 2024-05-15 ant automobilio nuo požeminio garažo lubų užlašėjus skysčiui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo nurodytu, todėl atsakovės argumentai dėl padarytos žalos ir jos dydžio atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog transporto priemonės remonto kaina sudarė 135,56 Eur, yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 135,56 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl draudimo išmokos išmokėjimo subrogacijos pagrindu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 - 2 dalys).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovės už priteistą 135,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 522 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 135,56 Eur nuotolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (135,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.