- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- BIK-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29033-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Sigita Jokimaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Paulis Svir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 16 d. nutartį ir baudžiamąją bylą E. K. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai dėl E. K. pripažinimo kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek kaip visuma nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina fakto, kad E. K. būtent pats vairavo keturratį ir padarė nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir E. K. priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bylos duomenims nepatvirtinus, kad liudytojų K. V. ir R. I. parodymai yra melagingi - darytina pagrįsta išvada, jog byloje nepakanka įrodymų pripažinti E. K. kaltu. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas E. K. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų V. K. ir D. S. parodymais, tačiau nenurodė, kodėl nevertino liudytojų K. V. ir R. I. parodymų. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir bylos aplinkybėmis, paviršutiniškas pritarimas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepateikiant jokių išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažintas motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų bei esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su E. K. nuteisimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir pateikia savo subjektyvų bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą, deklaratyviai teigia esant padarytų procesinių pažeidimų, kurie esminės teisinės reikšmės neturi, nes nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, E. K. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Kasaciniame skunde kasatorius, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, pateikia savo bylos faktinių aplinkybių vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl E. K. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir kt.) išsamiai atsakyta. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.