Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. L. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotoja E. V. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolis Irmantas Gaidelis 2022 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-22-8-26547, pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Antstolis patvarkyme nurodo, kad 2022 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-22-8-23163 skolininkei pateiktas prašymas pateikti informaciją, ar teismo įpareigojimas įvykdytas/ yra vykdomas. Pažymi, kad antstolio patvarkymo neteisėtumo ar skolininkės teisių pažeidimo įrodymų antstoliui nepateikta. Taip pat antstoliui nepateikta jokių duomenų, kad teismo įpareigojimas yra įvykdytas/ vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

8. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

9. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

10. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/20/00522 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nusprendė, be kita ko, įpareigoti atsakovę H. L. per 90 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. balandžio 6 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti nuotekų siurblinę ir kitus su tuo tiesiogiai susijusius būtinus inžinerinius statinius, įrenginius ir tinklus bei perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Be to, sprendimu teismas nustatė, kad suėjus teismo sprendime atsakovei nustatytam įpareigojimo terminui ir atsakovei įpareigojimo neįvykdžius, ieškovai turi teisę atsakovės H. L. lėšomis patys įrengti nuotekų siurblinę vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. balandžio 6 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. PS 18/888.

11. Teismo sprendimo pagrindu, išieškotojai – E. V. S., 2020 m. balandžio 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Irmantui Gaideliui.

12. Vykdymo eigoje, antstolis 2020 m. rugpjūčio 28 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, jog H. L. aptariamo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįvykdė.

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-30425-905/2020, tenkino pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo padarinių taikymo ir nutarė taikyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nurodytas pasekmes, bei leisti ieškovei E. V.-S. atsakovės H. L. lėšomis įrengti nuotekų siurblinę vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. balandžio 6 d. išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. PS 18/888. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

14. 2022 m. birželio 7 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos el. laiškas, informuojantis apie žemės sklype vykdomus darbus. Antstolio 2022 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-22-8-23163 skolininkei pateiktas prašymas pateikti iki 2022 m. liepos 1 d. informaciją, ar teismo įpareigojimas įvykdytas/ yra vykdomas. Taip pat patvarkymu pareiškėja buvo informuota, kad nepateikus duomenų apie teismo įpareigojimo vykdymą, bus pradėta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo priverstinio realizavimo procedūra su tikslu kaupti lėšas, reikalingas teismo įpareigojimo įvykdymui.

15. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007).

16. Pažymėtina, kad skolininkai vykdymo procese, be CPK 643 straipsnyje numatytų teisių, turi taip pat ir CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas, ir viena iš jų – nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 6 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėja įvykdė 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą jame nustatytais terminais ar per antstolio raginime nustatytą terminą, nėra. Pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad gali būti pradėta pareiškėjai priklausančio sklypo priverstinio realizavimo procedūra, nes, anot pareiškėjos, dalis sąlygų yra įvykdyta ir ji nevengia įvykdyti įpareigojimą. Gavus antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo pareiškėja turėjo teisę pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius teismo įpareigojimo vykdymo eigą, tačiau po patvarkymo gavimo, tokių įrodymų antstoliui nepateikė.

18. Kaip minėta, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad vykdymo procesas tęsiasi nuo 2020 metų, skolininkė nesikreipė į teismą nei dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Taigi, antstolis, gavęs išieškotojos paklausimą, privalėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų aplinkybes apie teismo įpareigojimo vykdymo eigą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai iš pareiškėjos pareikalavo pateikti informaciją apie teismo įpareigojimo vykdymą. Kaip minėta, pareiškėja reikšdama skundą iš esmės nesutinka, kad būtų pradėta turto priverstinio realizavimo procedūra, tačiau skundžiamas 2022 m. birželio 10 d. antstolio patvarkymas nėra priimtas dėl turto realizavimo, tik pateikiama informacija, kad nepateikus prašomų duomenų bus pradėti turto realizavimo veiksmai. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog turto realizavimo veiksmai yra inicijuoti.

20. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos dėl antstolių veiksmų nėra priskiriamos byloms, kuriose teismui suteikiama teisė, o juolab pareiga rinkti įrodymus, todėl teismas remiasi šalies, kuri pateikė prašymą/skundą, pateiktas įrodymais.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad visi atlikti antstolio veiksmai pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę situaciją buvo teisėti, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos H. L. skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.