Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-672-175-2014;

Teisėja Indrė Petrokienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00096-2014-0;

2014 m. spalio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam J. L., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. A. sodybos) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.;

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. ūkinio pastato) – laisvės atėmimu 1 metams.;

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. gyvenamojo namo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos sudedant jas iš dalies ir J. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta 1/3 ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Iš J. L. nukentėjusiajai R. A. priteista 170 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš J. L. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista 210 Lt išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 15 d., apie 00.30 val., išdaužęs R. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovęs į namo vidų, pagrobė 150 Lt vertės lauko baldų komplektą: stalą ir dvi kėdes, 50 Lt vertės elektrinę viryklę, 100 Lt vertės vandens siurblį, 20 Lt vertės plastikinį kubilą, du turtinės vertės neturinčius spyruoklinius čiužinius, turtinės vertės neturinčią keptuvę ir tris bevertes šakutes, du beverčius metalinius krosnies žiedus, tuo nukentėjusiajai R. A. padarė 320 Lt turtinę žalą;

be to, jis, 2014 m. vasario 22 d., apie 1 val., ištraukęs ūkinio pastato durų spynos velkę, pro duris įsibrovęs į A. K. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagrobė 200 Lt vertės vežimą, 50 Lt vertės 10 vienetų OSB plokščių (vieneto vertė 5 Lt), tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 250 Lt turtinę žalą;

be to, jis 2014 m. vasario 22 d., apie 1.30 val., išėmęs A. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) lango rėmą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė 50 Lt vertės televizorių „(duomenys neskelbtini)“, 100 Lt vertės dujų balioną su reduktorium, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 150 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam J. L. pritaikyti tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo J. L. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d. Šio straipsnio sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmės rūšių numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. L. anksčiau teistas vienuolika kartų, tame tarpe ir už analogiškas nuskalstamas veikas nuosavybei, jam ne kartą jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis realiai atliko. Naujos nusikalstamos veikos, už kurias J. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos neišnykus teistumui. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį J. L. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės – bauda, areštas, taip pat ir bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko J. L. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. Parinkti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi aukščiau paminėtų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis J. L. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, kurie sunkių padarinių nesukėlė, dalis daiktų buvo grąžinta teisėtam savininkui, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), baustas administracine tvarka (b. l. 52), nedirba.

Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir už atskiras nusikalstamas veikas skyrė J. L. laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. L. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bei BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad J. L. už BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nėra objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. L., išlaidas iki 2014-10-01 sudaro 120 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 120 Lt, iš nuteistojo J. L. nepriteisti.