Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė D. Ž. buvo paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. Ž. atlyginti padarytą turtinę žalą per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Ž. Lietuvos valstybei priteista 18 374,65 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., tyčia pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose įtvirtinama, kad UAB „V.“, atstovaujama jo, tariamai parduoda KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius, o UAB „K.“, atstovaujama jo paties, pageidauja įsigyti KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nors šie automobiliai KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. priklausė savininkei UAB „N.“, naudotoja – UAB „B.“, KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. lapkričio 10 d. priklausė savininkei UAB „N.“, naudotoja – UAB „Š.“, KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. balandžio 9 d. priklausė savininkei UAB „S.“, naudotojas – A. V., KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gruodžio 11 d. priklausė savininkei UAB „N.“, naudotoja – UAB „Va.“, KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. balandžio 10 d. priklausė savininkei UAB „Kl.“, bei žinomai pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. lapkričio 2 d., jis, panaudodamas nenustatytą kompiuterinę techniką, atspausdino juridinio asmens paraišką finansiniam lizingui gauti, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tariamai 2009 m. lapkričio 2 d. UAB „V.“, atstovaujama jo, parduoda KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius, o UAB „K.“, atstovaujama jo paties, pageidauja įsigyti KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad minėtos transporto priemonės įmonei nepriklauso, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. lapkričio 2 d. juridinio asmens paraišką finansiniam lizingui gauti;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikdamas UAB „Sw.“ 2009 m. lapkričio 2 d. juridinio asmens paraišką finansiniam lizingui gauti dėl tariamo UAB „V.“ automobilių pardavimo UAB „K.“, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo;

- 2009 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudamas UAB „V.“, žinodamas, kad minėtos transporto priemonės įmonei nepriklauso, su UAB „Sw.“, atstovaujama verslo klientų vadybininko R. R., nesuvokusio D. Ž. nusikalstamos veikos pobūdžio, bei UAB „Sw.“ kliente UAB „K.“, atstovaujama jo paties, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl automobilių priklausomybės bei tariamo automobilių KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, sutikdamas su šių sutarčių pagrindu sudarytomis lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiomis sąlygomis, priedais prie 2009 m. laprkičio 12 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties papildymo, priedais prie 2009 m. laprkičio 12 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), susitarimu dėl papildomų Kliento įsipareigojimų ir Sutarties vykdymo tvarkos, priedais prie 2009 m. lapkričio 12 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), susitarimais dėl Sutarties bendrųjų sąlygų pakeitimo, priedais prie 2010 m. lapkričio 8 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamų papildomų kliento įsipareigojimų ir sutarties vykdymo tvarkos, įmokų grafikais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmokų mokėjimo, dėl nesančių automobilių lizingavimo UAB „K.“ bei patvirtindamas dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis savo parašais, šiuos tikrus dokumentus suklastojo;

- 2009 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atstovaudamas UAB „V.“, žinodamas, kad minėtos transporto priemonės įmonei nepriklauso, su UAB „Sw.“, atstovaujama verslo klientų vadybininko R. R., nesuvokusio D. Ž. nusikalstamos veikos pobūdžio, bei UAB „Sw.“ kliente UAB „K.“, atstovaujama jo paties, pasirašydamas turto priėmimo–perdavimo aktus prie pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamo automobilių KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo–perdavimo bei patvirtindamas turto priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis savo parašu, juos suklastojo;

- tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 6 d., pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo 12 mėnesių ir patvirtino šį dokumentą savo parašu, žinodamas, kad UAB „K.“ minėtų automobilių įsigijimas iš UAB „Sw.“ yra neįvykęs, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo – pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „Sw.“ darbuotojui;

- jis 2010 m. lapkričio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Sw.“, atstovaujama verslo klientų vadybininko E. R., nesuvokusio jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašydamas priedus prie 2009 m. lapkričio 12 d. lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei įmokų grafikus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamo transporto priemonių pirkimo–pardavimo, bei patvirtindamas dokumentus savo parašu, šiuos tikrus dokumentus suklastojo;

- tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 17 d., pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. spalio 17 d. prašymą dėl lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo 9 mėnesiams ir palūkanų sumažinimo bei patvirtino šį dokumentą savo parašu, žinodamas, kad UAB „K.“ minėtų automobilių įsigijimas iš UAB „Sw.“ yra neįvykęs, bei šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam UAB „Sw.“ darbuotojui;

- jis 2011 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Sw.“, atstovaujama verslo klientų vadybininko E. R., nesuvokusio jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pasirašydamas įmokų grafikus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl tariamo transporto priemonių pirkimo–pardavimo, bei patvirtindamas dokumentus savo parašu, šiuos tikrus dokumentus suklastojo;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, žinodamas, kad 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „K.“ automobilių KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsigijo, nes minėtos transporto priemonės įmonei nepriklausė, ir įtrauktas į UAB „K.“ apskaitą minėtų automobilių įsigijimas iš UAB „Sw.“ yra neįvykęs, veikdamas per UAB „K.“ buhalterę A. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas buhalterei atspausdinti dokumentus, PVM sąskaitas faktūras su UAB „K.“ rekvizitais bei įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad:

2012 m. balandžio 30 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjai T. L. (T. L.), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 24 900 Lt, iš jų 4321,49 Lt PVM;

2012 m. gegužės 2 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. R. (V. R.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 25 500 Lt, iš jų 4425,62 Lt PVM;

2012 m. gegužės 2 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui B. D. (B. D.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt, iš jų 4165,29 Lt PVM;

2012 m. gegužės 3 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui O. Z. (O. Z.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt, iš jų 4338,84 Lt PVM;

2012 m. gegužės 3 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį KIA Sportage, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 21 600 Lt, iš jų 3748,76 Lt PVM, pagamino netikrus dokumentus.

Po to tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 20 d., veikdamas per UAB „K.“ buhalterę A. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodydamas šiuos žinomai netikrus dokumentus bei PVM sąskaitas faktūras 2012 m. balandžio 30 d. PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 2 d. PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 2 d. PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 3 d. PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 3 d. PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, sudaryti PVM deklaracijas, kuriose buvo padidintas 59 192 Lt paslaugų pirkimo PVM ir sumažintas 4252 Lt pelno mokestis, bei pateikti šias deklaracijas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai panaikino didelės vertės turtines prievoles: būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., direktorius nuo (duomenys neskelbtini) d. bei būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., direktorius nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., turėdamas administracinius įgalinimus ir veikdamas įmonių vardu, žinodamas, kad transporto priemonės KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. UAB „V.“ parduotos kitiems asmenims ir šių transportų priemonių UAB „V.“ neturi, veikdamas apgaule, pateikdamas UAB „Sw.“ tikrovės neatitinkančią juridinio asmens paraišką automobilių lizingui, kurios pagrindu UAB „Sw.“ paruošė tikrovės neatitinkančias 2009 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas tarp UAB „K.“, UAB „Sw.“ bei UAB „V.“, pagal kurių 4 punktą įskaitė debitinius įsiskolinimus UAB „V.“ UAB „Sw.“ dėl UAB „V.“ sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 341 059,33 Lt sumai bei šias 5 transporto priemones KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sportage, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių UAB „V.“ realiai neturėjo, neva įsigijo UAB „K.“ pagal 2009 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – už 73 124,79 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – už 73 124,79 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – už 71 663,42 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – už 51 482,91 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – už 71 663,42 Lt su PVM, išrašytas UAB „Sw.“, D. Ž., veikdamas per UAB „K.“ buhalterę A. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius dokumentus – sutartis dėl automobilių pirkimo bei PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) – 73 124,79 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – 73 124,79 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – 71 663,42 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – 51 482,91 Lt su PVM, Nr. (duomenys neskelbtini) – 71 663,42 Lt su PVM ir per buhalterę elektroniniu būdu ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 20 d. pateikdamas PVM deklaracijas už 2009–2010 metus, neteisėtai padidino 59 192 Lt paslaugų pirkimo PVM, kuris buvo išskirtas neatitinkančiose tikrovės UAB „K.“ PVM sąskaitose faktūrose, bei sumažino mokėtiną pelno mokestį 4252 Lt. Tokiais veiksmais apgaule panaikino dalį didelės vertės UAB „K.“ turtinės prievolės – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 63 444 Lt sumą (iš jų 59 192 Lt PVM, 4252 Lt PM) (tai atitinka 18 374,65 Eur) bei panaikino UAB „V.“ dalį turtinės prievolės už 341 059,33 Lt (tai atitinka 98 777,61 Eur) UAB „Sw.“.

Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „K.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. veikdamas per UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. B., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė 5 KIA automobilius – KIA Sportage Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą iš UAB „Sw.“ už 281 867,22 Lt ir 59 192,11 Lt PVM, iš viso už 341 059,33 Lt, kurių UAB „K.“ realiai neįsigijo. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 5 neįvykusius KIA automobilių pardavimus: 2012 m. balandžio 30 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjai T. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 24 900 Lt, iš jų 4321,49 Lt PVM; 2012 m. gegužės 2 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 25 500 Lt, iš jų 4425,62 Lt PVM; 2012 m. gegužės 2 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui B. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt, iš jų 4165,29 Lt PVM; 2012 m. gegužės 3 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio KIA Sorento, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui O. Z., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt, iš jų 4338,84 Lt PVM; 2012 m. gegužės 3 d. pagal PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio KIA Sportage, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 21 600 Lt, iš jų 3748,76 Lt PVM.

Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. balandžio 20 d. būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu, privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respunlikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai, 17 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, UAB „K.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 20 d., siekdamas išvengti 63 444 Lt mokesčių, iš jų 59 192 Lt PVM, 4252 Lt PM, žinodamas, kad bendrovės buhalterei A. M. pateikė 2009 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitas faktūras dėl 5 KIA automobilių – KIA Sportage Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš UAB „Sw.“ už bendrą 341 059,33 Lt sumą (iš jų 59 192,11 Lt PVM), kurių UAB „K.“ faktiškai neįsigijo, veikdamas per UAB „K.“ buhalterę A. M., nesuvoku­sią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, šias neįvykusias ūkines operacijas užregistravo UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje bei įrašė į 2009 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „K.“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – deklaracijos 25 laukelyje deklaravo 75 248 Lt, nors turėjo deklaruoti 16 056 Lt (75248-59192), t. y. deklaravo 59 192 Lt daugiau; apie UAB „K.“ atskaitomą PVM – deklaracijos 35 laukelyje deklaravo 75 248 Lt, nors turėjo deklaruoti 16 056 Lt (75248-59192), t. y. deklaravo 59 192 Lt daugiau gautino PVM; apie UAB „K.“ mokėtiną į biudžetą arba grąžintiną iš biudžeto PVM – 36 laukelyje deklaravo 46 740 Lt, nors turėjo deklaruoti 12 452 Lt (59192 Lt-46740), t. y. deklaravo 59 192 Lt daugiau gautino PVM ir tokiu būdu 59 192 Lt padidino paslaugų pirkimo PVM bei 59 192 Lt sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM, ir šią deklaraciją 2009 m. gruodžio 23 d. pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat D. Ž., tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, veikdamas per UAB „K.“ buhalterę A. M., nesuvoku­sią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nežinojusią apie nepatirtas 5 KIA markės automobilių – KIA Sportage Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini), KIA Sorento Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš UAB „Sw.“ išlaidas, žinodamas, kad jai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2009 m. ir 2010 m. apmokestinamąjį pelną, įrašė į UAB „K.“ 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „K.“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 58 eilutėje „Apmokestinamojo pelno suma“ deklaravo 53 003 Lt, nors turėjo deklaruoti 56 979 Lt (53003+3976), t. y. deklaravo 3976 Lt mažiau apmokestinamojo pelno, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 795 Lt (10601+795 Lt) pelno mokesčio už 2009 metus ir šią deklaraciją 2010 m. lapkričio 19 d. pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o į 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) įrašė tik jam vienam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „K.“ apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną valstybės biudžetui pelno mokestį, o būtent šios deklaracijos 58 eilutėje „Apmokestinamasis pelnas suma“ deklaravo 136 401 Lt, nors turėjo deklaruoti 159 449 Lt (136401+23048), t. y. deklaravo 23 048 Lt mažiau apmokestinamojo pelno, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo, neįrašė ir valstybės biudžetui nesumokėjo 3457 Lt (20460+3457 Lt) pelno mokesčio už 2010 metus ir šią deklaraciją 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiais savo veiksmais D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K.“ pajamų panaudojimą, pelną ir padarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 63 444 Lt (tai atitinka 18 374,65 Eur) žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-188-719/2018).

Vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228-458/2016 atlikti UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. R. pateiktų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

1. Iš tyrimui pateiktų UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, bankų sąskaitų duomenų bei kitų registrų galima nustatyti 2007 – 2009 m. laikotarpiu įsigytų parduoti naujų automobilių KIA ir realizuotų šiuo laikotarpiu automobilių kiekius.

2. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus UAB „V.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „V.“ (direktorius – D. Ž.) sąskaitomis faktūromis (Invoice), PVM sąskaitomis faktūromis laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. pagrindė 256 naujų KIA automobilių įsigijimą (2007 m. – 129 vnt., 2008 m. – 111 vnt., 2009 m. – 16 vnt.) už 11474643,52 Lt, iš jų:

250 vnt. iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) AS (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 3260364 Eur (11257384,82 Lt),

2 vnt. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 71500 Lt,

1 vnt. iš (duomenys neskelbtini) įmonės ŠIA „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 11300 Eur (39016,64 Lt),

1 vnt. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 44742,06 Lt,

1 vnt. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 27000 Lt,

1 vnt. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už 35000 Lt.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „V.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „V.“ (direktorius – D. Ž.) laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 3 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. (iki tiriamojo laikotarpio pradžios) sąskaitomis faktūromis (Invoice) pagrindė 8 naujų KIA automobilių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) AS už 119373 Eur (412171,08 Lt), kurių pardavimą pagrindė tiriamojo laikotarpio pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V.“ (direktorius – D. Ž.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 6 d. iki 2009 m. spalio 21 d. PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė iš viso 264 naujų KIA automobilių pardavimą lizingo bendrovėms, fiziniams bei juridiniams asmenims už 15235473,36 Lt, iš jų:

35 automobilių pardavimą juridiniams asmenims už 1966103,55 Lt.

3. Tyrimo metu pagal UAB „V.“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visi 2007–2009 m. laikotarpiu pardavimui įsigyti nauji KIA automobiliai minėtu laikotarpiu buvo parduoti, todėl neparduotų ar kitaip nerealizuotų naujų, skirtų perparduoti, automobilių dokumentinio likučio 2009 m. lapkričio 1 dieną nenustatyta.

4. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „V.“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodė prekių, skirtų perparduoti, likutinę vertę 567616 Lt. Pagal pateiktus UAB „V.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „V.“ (direktorius – D. Ž.) tiriamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentais (atsargų inventorizacijos aprašais Nr. 5 ir Nr. 6) pagrindė prekių, skirtų perparduoti, likutinę vertę 2008 m. gruodžio 31 dieną – 19679,54 Lt (547,07 Lt +19132,47 Lt), kurią sudarė automobilių dalys, detalės ir aksesuarai (akumuliatoriai, padangos, kilimėliai, garsiakalbiai ir kt.).

Pagal tyrimui pateiktus UAB „V.“ apskaitos dokumentus ir registrus nebuvo galimybės įvertinti, kokios konkrečios perpardavimui skirtos prekės sudarė 547936,46 Lt (567616 Lt - 19679,54 Lt), kadangi UAB „V.“ (direktorius – D. Ž.) ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti minėtą sumą pagrindžiantys tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentai ir registrai.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. neparduotų ar kitaip nerealizuotų automobilių likutis sudarė 4 naujus KIA automobilius (iki 2009 m. lapkričio 1 d. automobiliai buvo parduoti), kurių įsigijimo vertė sudarė 46 986 Eur (162 233,25 Lt), iš jų:

- KIA CEED PRO 1.6 VGT EX SPORT PACK (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio įsigijimo vertė – 13 319 Eur, įsigytas 2008 m. balandžio 21 d., parduotas 2009 m. rugpjūčio 31 d. (45 987,84 Lt),

- KIA CEED 1.4 LX PLUS (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio įsigijimo vertė – 9 580 Eur (33 077,82 Lt), įsigytas 2008 m. spalio 27 d., parduotas 2009 m. rugpjūčio 18 d.,

- KIA CEED 1.6 VGT EX (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio įsigijimo vertė – 11 919 Eur (41 153,92 Lt), įsigytas 2008 m. lapkričio 4 d., parduotas 2009 m. rugpjūčio 12 d.,

- KIA SPORTAGE F/L 2.0 LX CUP PACK (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio įsigijimo vertė – 12 168 Eur (42 013,67 Lt), įsigytas 2008 m. lapkričio 11 d., parduotas 2009 m. kovo 3 d. (t. 7, b. l. 5–12).

Apibendrinant 2017 m. kovo 31 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/22, galima tvirtinti, kad esmingai svarbus konstatuotas faktas, jog UAB „V.“ 2009 m. lapkričio 1 d. neparduotų ar kitaip nerealizuotų naujų, skirtų perparduoti, automobilių dokumentinio likučio nenustatyta, nes visi 2007–2009 m. pardavimui įsigyti nauji KIA automobiliai minėtu laikotarpiu buvo parduoti. Taigi tokiu būdu atmetama ir versija dėl suklydimo, t. y. nesant kitų automobilių (nei dokumentinio, nei faktinio) likučio, suklysti dėl automobilių, sutartyse vietoj vienų įrašant kitus, nebuvo galima. Taigi net ir atlikus papildomą, apelianto ir jo gynėjo prašytą tyrimą, parengus specialisto išvadą dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog lizingo sutartys pakartotinai buvo sudarytos realiai UAB „V.“ minėtų automobilų neturint, kadangi šie jau anksčiau, dar iki sutarčių sudarymo, buvo parduoti tretiesiems asmenims. Jau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje buvo konstatavęs, kad UAB „Sw.“ jokių kitų transporto priemonių 2009 m. antroje pusėje UAB „V.“ nelizingavo, buvo likusios tik tos 5 transporto priemonės, kurios ir minimos visuose dokumentuose (t. 4, b. l. 10), todėl, banke nesant kitų lizinguojamų transporto priemonių, suklysti dėl automobilių nebuvo galima.

Nuosprendyje atkreiptas dėmesys, jog liudytojas R. R. teisme parodė, kad jam nebuvo žinoma, jog paraiškoje lizingui gauti, sutartyse ir kituose vėliau sudarytuose dokumentuose minimos transporto priemonės buvo parduotos, tokių duomenų jam niekas nepateikė, o jis ir netikrino, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis ir vėliau surašant automobilių priėmimo–perdavimo aktus, automobiliai realiai nebuvo apžiūrėti (t. 6, b. l. 34–35). Nors apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pastebėjimais visiškai sutinka, tačiau apeliantas bandė tokių teiginių pagrįstumą užginčyti, tvirtindamas, kad realiai UAB „K.“ perduotos transporto priemonės nebuvo lizinguojamos, todėl UAB „Sw.“ duomenys apie šiuos automobilius ir nebuvo žinomi, t. y. UAB „V.“ perdavė UAB „K.“ nelizinguojamus automobilius, o per klaidą sutartyse buvo nurodyti lizinguojamų transporto priemonių, kurios nors ir buvo lizinguojamos, tačiau jau parduotos tretiesiems asmenims, kėbulų numeriai. Bylos medžiagoje esančius dokumentus, susijusius su automobilių pirkimu–pardavimu (paraiškos, prašymai, lizingo sutartys, prašymai dėl jų pratęsimo), juos yra pasirašęs direktorius D. Ž. Vis dėlto apelianto teiginius apie klaidos galimybę paneigia 2017 m. kovo 31 d. specialisto išvados Nr. 5-3/22 duomenys, jog aktualiu tyrimui laikotarpiu UAB „V.“ neturėjo nei dokumentinio, nei faktinio automobilių likučio, t. y. ne tik transporto priemonių, kurios nurodytos D. Ž. pareikštame kaltinime, bet ir kitų lizinguojamų bei nelizinguojamų transporto priemonių. Taigi apygardos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo tvirtinimais, kad, dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, įmonėse buvo atliekami mokestiniai patikrinimai, taip pat faktiniai patikrinimai įmonėje UAB „K.“, kurių metu jokių automobilių, kurie galėjo būti perduoti per klaidą, nerasta, jie nebuvo įtraukti į UAB „K.“ apskaitą. Taip pat buvo sudaryti inventorizacijos aktai, kuriuose išvardyti visi įmonėje buvę daiktai, o tarp jų automobilių nebuvo (specialisto išvados 13 lapas (t. 3, b. l. 52) ir nuorodos prieduose).

Apeliantas skunde itin akcentuoja, kad 19 679,54 Lt UAB „V.“ turto sumą sudarė automobilių detalės, o automobiliai, skirti perparduoti, sudarė likusią prekių dalį – 547 936,46 Lt. Taip pat skunde D. Ž. pažymėjo, jog 2014 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje nebuvo tirta ir nustatyta, kokios prekės tiksliai sudarė minėtą pinigų sumą. Dėl UAB „V.“ patikrinimo specialisto išvadoje nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar UAB „V.“ realiai UAB „K.“ 2009 m. lapkričio 12 d. (t. y. likus beveik mėnesiui iki bankroto paskelbimo UAB „V.“) neperdavė 5 KIA automobilių kitais nei nurodyta kėbulų numeriais, UAB „K.“ mokestinio patikrinimo ir pakartotinio patikrinimo metu buvo surinkta informacija dėl likviduotos UAB „V.“. Nustatyta, kad ne visi 2008–2009 metų UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti šios įmonės bankroto administratoriui, nes dalis dokumentų buvo pavogta (dėl to bankroto administratorius negalėjo patikrinti UAB „V.“ sudarytų sandorių už paskutinius 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo). 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 30-31-S-4100 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė informaciją (7 priedas), kad „<...> 2010 m. kovo 15 d. apie 20 valandą D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., aptiko, kad iš automobilio „KIA Carnival“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis turtas bei UAB „V.“ dokumentai. Kokio laikotarpio ir kokie dokumentai pagrobti, nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, nenustatyti, pagrobtas turtas nesurastas <...>.“ Pagal UAB „V.“ balansą 2008 m. gruodžio 31 d. (6 priedas, 3–7 lapai), ši įmonė turėjo prekių, skirtų perparduoti, už 567 616 Lt, tačiau inventorizacijos dokumentai (kurie buvo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti nepasirašyti ir nepatvirtinti, 8 priedas, 1–15 lapai) dėl prekių likučių pateikti tik 19 679,54 Lt sumai (Inventorizacijos aprašas Nr. 6 – „Atsargos s-ta 2040“ 19 132,47 Lt ir Inventorizacijos aprašas Nr. 5 – „Atsargos s-ta 2000“ 547,07 Lt) ir tarp jų automobilių nebuvo. Nustatyta, kad pati įmonė dokumentų neišsaugojo, jų, kaip buvo pavesta, neatkūrė, remiantis oficialiais registrais ir pačios įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais dokumentais, automobilių likučio nebuvo (t. 3, b. l. 52). Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad specialistė, atlikdama tyrimą, negalėjo išsiaiškinti, kokios prekės sudarė 547 936,46 Lt sumą, nes pats D. Ž. neįvykdė savo pareigos pateikti visus reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus, o šiems dingus, reikalingų duomenų neatkūrė. Taigi apelianto tvirtinimas, kad specialistė įvertino ne visus duomenis ir reikšmingų aplinkybių nenustatė, yra visiškai nepagrįstas, pateiktas kaip gynybinė versija ir nesudaro pagrindo objektyviai išvadai, kad minėtą sumą atitinka 5 KIA markės automobilių vertė.

Kilus ginčams ir nustačius pažeidimus, 2012 metais tarp UAB „K.“ buhalterinių dokumentų atsirado PVM sąskaitos faktūros, kad automobiliai, kurie parduoti jau iki 2009 m., dar kartą parduodami Ukrainos piliečiams. Sąskaitos išrašytos buhalterės A. M. Kaip ji parodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šias PVM sąskaitas faktūras surašė direktoriaus D. Ž. nurodymu pagal jo pateiktus duomenis, pirkėjų nematė. 2013 m. gegužės 7 d. buvo kreiptasi į Ukrainos teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu apklausti Ukrainos gyventojus V. R. dėl automobilių KIA Sportage, 2008 metų laidos, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Sorento, 2007 metų laidos, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių, B. D. dėl automobilio KIA Sorento, 2008 metų laidos, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, T. L. dėl automobilio KIA Sorento, 2007 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, O. Z. dėl automobilio KIA Sorento, 2008 metų laidos, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei pateikti dokumentų, įrodančių transporto priemonių įsigijimą, įregistravimą ar perleidimą kitiems asmenims, kopijas (t. 5, b. l. 1–4).

Dėl automobilių KIA Sportage, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl KIA Sorento, 2007 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas R. V. L. (gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) paaiškino, kad 2012 m. gegužės 2 ir 3 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos mieste nebuvo, nurodytą datą iš tikrųjų buvo Palangos mieste, kur firmoje „P.“ įsigijo vilkiką DAF, o automobilių KIA Sportage, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Sorento, 2007 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nepirko, kodėl sąskaitos faktūros buvo išrašytos jo vardu, nežino (t. 5, b. l. 49–51). Iš UAB „P.“ pateiktų duomenų matyti, kad V. R. 2012 m. gegužės 3 d. Palangoje pirko vilkiką DAF (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gruodžio 19 d. pirko vilkiką DAF (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 79–88). Iš pateiktų 2012 m. gegužės 3 d. deklaracijų matyti, kad vienoje iš jų nurodyta transporto priemonė vilkikas DAF (duomenys neskelbtini) išvyko savo eiga per Lenkijos-Ukrainos sienos kirtimo postą 2012 m. gegužės 6 d., siuntėjas nurodomas UAB „P.“, (duomenys neskelbtini), kitoje deklaracijoje nurodyta puspriekabė, siuntėjas nurodomas UAB „D.“, (duomenys neskelbtini) r., abiem atvejais V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (t. 6, b. l. 95–100).

Dėl automobilio KIA Sorento, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas D. B. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą buvo atvažiavęs 2002 metais. Nuo to laiko nė karto nevažiavo į Lietuvos Respubliką, taip pat ir 2012 m. gegužės 2 d. į Klaipėdos miestą. Automobilio KIA Sorento, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nepirko ir nežino, kas jį pirko ir už kokią sumą. Kodėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti jo anketiniai duomenys, nežino. Apie įmonę UAB „K.“ niekada negirdėjo, jokių sandorių su jais nesudarinėjo. Kokių nors dokumentų dėl nurodyto automobilio įsigijimo, registravimo, nusavinimo neturi (t. 5, b. l. 20–22).

Dėl automobilio KIA Sorento, 2007 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta L. T. A. (gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) parodė, kad nei 2013 m. balandžio 30 d., nei kitu laiku Lietuvos Respublikos Klaipėdos mieste nebuvo, Lietuvoje jokių automobilių nepirko, savo dokumentų niekada nebuvo pametusi ir niekam nebuvo davusi (t. 5, b. l. 40–41).

Dėl automobilio KIA Sorento, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas Z. O. J. (gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą buvo atvažiavęs 2001 arba 2002 m. Nuo to laiko nė karto nevažiavo į Lietuvos Respubliką, taip pat ir 2012 m. gegužės 3 d. į Klaipėdos miestą. Minėto automobilio nepirko ir nežino, kas jį pirko ir už kokią sumą. Kodėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti jo anketiniai duomenys, nežino. Apie įmonę UAB „K.“ niekada negirdėjo, jokių sandorių su jais nesudarinėjo. Kokių nors dokumentų dėl nurodyto automobilio įsigijimo, registravimo, nusavinimo neturi (t. 5, b. l. 27–29).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pateiktos informacijos matyti, kad anksčiau minėti Ukrainos piliečiai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. nebuvo užregistruoti kaip vykę per Lenkijos Respublikos išorinę valstybės sieną (t. 6, b. l. 90). Papildomai pažymėtina, kad apeliantas skunde yra nurodęs, jog negalima teigti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys patvirtina automobilių neišvežimą, nes automobiliai galėjo būti išardyti ir nedeklaruotais būdais išvežti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais visiškai nesutinka, kadangi byloje esanti surinkta ir išsamiai ištirta duomenų visuma leidžia daryti visiškai priešingą išvadą. Nuteistojo D. Ž. tvirtinimas, jog automobiliai iš Lietuvos Respublikos galėjo būti išvežti jų nedeklaravus, nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis, pastarosios išvados nepatvirtina ir, vykdant teisinės pagalbos prašymą, atliktos Ukrainos piliečių apklausos. Tai, kad Ukrainos piliečiai nesudarė automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „K.“, patvirtina ir duomenys, gauti pagal teisinės pagalbos prašymą, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pateikti duomenys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pateikta informacija, UAB „P.“ pateikti dokumentai (t. 6, b. l. 79–88, 90, 95–100). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė versiją, kad V. R. nupirko visus automobilius, kurių nebuvo įmanoma įregistruoti, nes neatitiko kėbulo numeriai, ir nupirktus automobilius išsivežė, juos dėl mažesnių muito mokesčių Baltarusijoje ar Lenkijoje išardė. Visa tai rodo, kad D. Ž. suvokė, kad rašant PVM sąskaitas faktūras buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamus automobilius, jų identifikacinius duomenis, kad jie parduodami antrą kartą ir jų realiai nėra, pirkėjus.

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tiek apeliantas, tiek liudytojas V. B. nurodė, jog neva neįvykusių sandorių metu į Lietuvą buvo atvykęs automobilių pirkėjas V. R., kuris iš UAB „K.“ nupirko 5 KIA automobilius detalėms, juos išsigabeno iš bendrovės, o šio pirkinio įforminimui buvo pateikęs dar kitų Ukrainos piliečių, kuriuos pristatė kaip pirkėjus, dokumentų kopijas. Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones ir neaiškumus bei išsamiai atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Ukrainos teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu apklausti teisme kaip liudytoją V. R. (t. 7, b. l. 72–91). Įvykdžius teisinės pagalbos prašymą, Klaipėdos apygardos teisme gautas Rovno srities Kostopolio rajono teismo pateiktas atsakymas. Gauti duomenys patvirtina, kad liudytojas V. R. teisme buvo apklaustas 2018 m. balandžio 10 d. Liudytojas nurodė, jog nepamena, ar 2012 m. gegužės 2 ir 3 d. buvo Lietuvos Respublikos Klaipėdos mieste, tačiau automobilių KIA Sportage, 2008 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Sorento, 2007 m., kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), nepirko. Liudytojas V. R. pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 12 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie neva patvirtina jo avansinius mokėjimus už anksčiau nurodytus KIA markės automobilius, parašai yra ne jo, t. y. ne V. R. Liudytojas spėja, kad galėjo būti pasinaudota jo duomenimis. V. R. nurodė, kad jo jokie ryšiai su UAB „K.“ nesieja, su D. Ž. yra nepažįstamas. V. R. su kitu liudytoju V. B. yra pažįstamas, kadangi iš jo 2008 ar 2009 metais pirko automobilį „Žiguliai“. Liudytojas V. R. galiausiai nurodė, kad su O. Z., B. D. ir T. L. yra nepažįstamas (t. 7, b. l. 92–104). Taigi įvykdyto teisinės pagalbos prašymo duomenys tik dar kartą patvirtina, jog Ukrainos piliečiai nesudarė automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „K.“. Priešingi teiginiai yra tik nuteistojo D. Ž. pasirinkta gynybos versija, kuria jis remiasi, siekdamas įrodyti, kad UAB „V.“ tyrimui aktualiu laikotarpiu turėjo dar kitus 5 UAB „Sw.“ nelizinguojamus KIA markės automobilius, kuriuos ir perdavė UAB „K.“, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma tokių apelianto teiginių nepatvirtina.

Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys, jog nors teismas nurodė, kad „pagal 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 8 428,64 Lt priimti iš V. R. (t. 3, b. l. 29) <…> į kasą įnešti ne iš karto nupirkus (pirkimai neva vyko 2012 gegužės pradžioje), o 2012 m. gruodžio mėnesį”, tačiau tai tik patvirtina, kad realiai pirkėjas V. R. ginčo automobilius pirko ir už juos pinigus mokėjo. Su tokia apeliacinio skundo išvada apygardos teismas sutikti negali. Pagal 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 8428,64 Lt – priimti iš V. R. (t. 3, b. l. 29), kasos knygos grafoje „Komentaras“ pažymėta: „įplaukos į kasą iš pirkėjų: V. R. 8428,64 12 12 07 Nr. 301“ (t. 3, b. l. 34). Atsižvelgtina į tai, kad su automobilių pirkimu–pardavimu susijusiuose dokumentuose pirkėjų parašų nėra (aptariant ne vien dokumentus, susijusius su V. R., bet ir kitais Ukrainos piliečiais, kurie taip pat neva pirko automobilius iš UAB „K.“). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų atkreipė dėmesį, kad grynieji pinigai į kasą įnešti ne iš karto nupirkus (pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pirkimai neva įvyko 2012 m. gegužės pradžioje), o 2012 m. gruodžio mėnesį. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad taip už kitas paslaugas ir kitus sandorius gautos pajamos buvo fiksuojamos buhalterijoje kaip gautos neva už parduotus automobilius. Tai tik patvirtina, kad jokių kitų automobilių nebuvo ir jų pardavimas Ukrainos piliečiams neįvyko ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Taigi kasos pajamų orderis savaime nepatvirtina, jog liudytojas V. R. ar kiti Ukrainos piliečiai pirko automobilius iš UAB „K.“, tuo labiau, kad pinigai nebuvo įnešti į kasą laiku, t. y. ne tuo laiku, kada neva turėjo vykti pirkimas–pardavimas, be to, dokumentai nebuvo pasirašyti. Taigi apeliantas iškraipė pirmosios instancijos teismo nurodytus duomenis ir padarytas išvadas sau naudinga linkme, tačiau lieka neįrodyta, kad anksčiau minėtų 5 KIA markės automobilių pirkimas–pardavimas tarp UAB „K.“ ir Ukrainos piliečių realiai būtų įvykęs.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. Ž. tyčia siekė išvengti mokestinių prievolių. Apygardos teismas pabrėžia, kad netikrų dokumentų pagaminimas, tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, taip pat apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą įrašymas į deklaracijas ir pateikimas valstybės įgaliotai institucijai atskleidžia tikruosius nuteistojo ketinimus bei nusikalstamų veikų padarymo motyvus. Taigi apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti ir įvertinti duomenys, kurie pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, patvirtino D. Ž. siekį išvengti mokestinių prievolių, o vien ta aplinkybė, kad analogiškų situacijų per įmonės vykdomą ilgalaikę praktiką nėra pasitaikę, savaime neįrodo, jog ir nagrinėjamu atveju nuteistojo D. Ž. veiksmuose nesema nusikalstamų veikų sudėčių požymių visumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir nutarta patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur. Nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Nepaisant pasikeitusio reguliavimo, nuteistojo D. Ž. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi,1 MGL prilyginus 50 Eur, panaikintos turtinės prievolės vertė vis tiek viršija 250 MGL. Be to, MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, o minimalių ekonominių–socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. BK 3 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, pasikeitus MGL dydžiui, netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2011, 2K-7-519/2006).

Apygardos teismas atliko visus prašytus ir reikiamus veiksmus, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones ir pašalinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu likusius neaiškumus, taigi visiškai nepagrįsta apeliacinio skundo išvada, kad D. Ž. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Vertinant byloje surinktus duomenis ir pripažįstant juos įrodymais, nebuvo padaryta jokių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų, t. y. pirmosios instancijos teismas visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, visus surinktus duomenis įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu ir padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas.

II. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos buvimo nuteistojo D. Ž. veiksmuose

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu D. Ž. taip pat buvo nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., tyčia pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai pagamintus netikrus ir suklastotus dokumentus panaudojo.

BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1073/2018).

2012 metais tarp UAB „K.“ buhalterinių dokumentų atsirado PVM sąskaitos faktūros, kad automobiliai, kurie parduoti jau iki 2009 m., dar kartą parduodami Ukrainos piliečiams. Sąskaitos išrašytos buhalterės A. M.. Kaip ji parodė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šias PVM sąskaitas faktūras surašė direktoriaus D. Ž. nurodymu pagal jo pateiktus duomenis, pirkėjų nematė (t. 6, b. l. 55–56). Bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad, rašant PVM sąskaitas faktūras, buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamus automobilius, jų identifikacinius duomenis, kad jie parduodami antrą kartą ir jų realiai nėra, pirkėjus. Šiuos suklastotus dokumentus D. Ž. nurodymu buhalterė įtraukė į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą. Sulyginus UAB „K.“ buhalterės A. M. pateiktas kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (t. 3, b. l. 22-30) ir D. Ž. pateiktą UAB „K.“ kasos knygą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 33–38), matyti, kad, pvz., pagal 2012 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 8428,64 Lt – priimti iš V. R. (t. 3, b. l. 29), kasos knygos grafoje „Komentaras“ pažymėta: „įplaukos į kasą iš pirkėjų: V. R. 8428,64 12 12 07 Nr. 301“ (t. 3, b. l. 34), analogiškai ir dėl nurodomų pirkėjų O. Z., B. D. (t. 3, b. l. 27, 28, 34). Pagal 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 24 900 Lt – priimti iš T. L., kasos knygos grafoje „Debetas“ nurodyta 24 900 Lt, grafoje „Komentaras“ – įplaukos, nors šis asmuo, kaip ir anksčiau minėti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo. Pagal 2012 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 38 671,36 Lt – priimti iš V. R., kasos knygoje 2012 m. balandžio 12 d. grafoje „Debetas“ nurodyta 38 671,36 Lt, grafoje „Komentaras“ – įplaukos už automobilį, kai nurodoma, jog automobilių pirkimas–pardavimas neva įvyko 2012 m. gegužės 2 ir 3 dienomis. Pagal 2012 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigai – 3000 Lt – priimti iš O. Z., kasos knygoje 2012 m. vasario 3 d. grafoje „Debetas“ nurodyta 3000 Lt, grafoje „Komentaras“ – „įplaukos į kasą iš pirkėjų: M. T. 3000 12 vasario 3 d. Nr. 230“, iš to išeina, kad neva pinigai paimti iš vieno asmens, o į kasą įnešti iš kito. Pagal 2012 m. vasario 3 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1500 Lt – priimti iš B. D., nurodant „avansinis mokėjimas už automobilius KIA“, kasos knygoje 2012 m. vasario 3 d. grafoje „Debetas“ nurodyta 1500 Lt, grafoje „Komentaras“ – „įplaukos į kasą iš pirkėjų: už draudimą M. T. 1500 12 vasario 3 d. Nr. 232“. Akivaizdu, jog minėtos sąskaitos faktūros buvo klastojamos, t. y. jose buvo įrašomi melagingi duomenys, kadangi jau anksčiau apygardos teismas aptarė duomenis, kurie pagrindžia faktą, kad jokių kitų KIA markės automobilių nebuvo ir jų pardavimas Ukrainos piliečiams neįvyko.

Apeliantas skunde yra pažymėjęs, jog nesutinka, kad aptarti dokumentai buvo tvarkomi tada, kai vyko mokestiniai patikrinimai ir taip iš kitų sandorių gautos sumos fiksuojamos, kaip gautos už automobilius. Būtent tokią išvadą nuosprendyje padarė pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto tokią išvadą suponuoja nustatytos aplinkybės, o apeliantas priešingų teiginių objektyviais duomenimis nepagrindė. Visų pirma, neatitinka laikas, kada gryni pinigai buvo įnešami į kasą, t. y. grynieji į kasą buvo įnešami ne iš karto neva nupirkus automobilį, o tik praėjus ne trumpam laiko tarpui (kaip pvz., V. R., O. Z., B. D. atvejais). Be to, UAB „K.“ mokestiniai patikrinimai kaip tik buvo atliekami panašiu laiku, kai pinigai buvo įnešami į banko sąskaitos (apie 2012 m. gruodžio mėnuo). Kadangi dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, akivaizdu, kad jokie automobiliai iš UAB „K.“ Ukrainos piliečiams nebuvo parduoti, galima daryti išvadą, kad pinigai į įmonės sąskaitą buvo pervedami už kitus objektus ir / ar teikiamas paslaugas. Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad finansiniai dokumentai, ypač sąskaitos faktūros, susijusios su neva Ukrainos piliečiams parduotomis transporto priemonėmis, būdavo tvarkomi mokestinių patikrinimų metu ir taip realiai užfiksuojamos iš kitų sandorių gautos sumos. Tuo tarpu dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad UAB „K.“ kasos knygoje galėjo būti užpajamuoti avansiniai mokėjimai arba pinigai iš pirkėjų buvo gaunami anksčiau nei užpajamuojami, nurodytina, kad tokiu atveju tai ir būtų buvę pažymėta kasos knygose tiksliai, o ne vien tik abstrakčiai nurodomas atliktas mokėjimas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teiginys dėl galbūt įtraukto avansinio mokėjimo į kasos knygą yra visiškai nepagrįstas, nes į kasą buvo įnešta visa pinigų suma, o ne dalis mokėjimo (dėl V. R. atvejo, 2012 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad D. Ž. ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. tyčia pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo. Žinodamas, kad automobiliai parduoti jau iki 2009 m. lapkričio 2 d., jis tą dieną surašė paraišką finansiniam lizingui gauti, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų automobilių priklausomybę UAB „V.“, šių automobilių duomenis, nors realiai jokie automobiliai nebuvo nei parduodami, nei perduodami. Šios paraiškos pagrindu buvo sudarytos 2009 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias parduotos transporto priemonės dar kartą buvo parduodamos ir neva perduodamos UAB „K.“. Sutarčių, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrindu buvo surašyti turto priėmimo–perdavimo aktai, sudarytos lizingo sutartys dėl jau parduotų automobilių, įmokų mokėjimo grafikai ir kiti minėti dokumentai. Nurodyti dokumentai buvo parengti ir patvirtinti D. Ž. parašais, jam žinant realią situaciją ir siekiant turtinės prievolės UAB „V.“ panaikinimo, nes įmonė buvo bankrutuojanti. Šiuos dokumentus panaudojęs teisinėje apyvartoje, D. Ž. apgaule panaikino UAB „K.“ turtinę prievolę – mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 63 444 Lt sumą (PVM ir PM) (tai atitinka 18 374,65 Eur) – bei panaikino UAB „V.“ turtinę prievolę už 341 059,33 Lt (tai atitinka 98 777,61 Eur) UAB „Sw.“, perkeldamas ją UAB „K.“, kuri įsipareigojimus įvykdė ir, negaudama jokio ekvivalento už tai, patyrė turtinės žalos. Taigi tokie aptarti nuteistojo D. Ž. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir todėl pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti teisingai.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis D. Ž. apeliaciniame skunde yra nurodęs, jog neva pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vienu atveju tvirtino, kad anksčiau nurodyti 5 KIA markės automobiliai nebuvo įtraukti į apskaitą UAB „K.“, o kitu atveju tvirtino, kad šios transporto priemonės buvo įtrauktos į apskaitą pagal suklastotus dokumentus. Apygardos teismas nurodo, kad apeliantas iškraipo pirmosios instancijos teismo teiginius, nes nuosprendyje buvo tvirtinama, kad UAB „K.“ minėtųjų transporto priemonių neperėmė iš UAB „V.“ ir neturi jų fiziškai kaip savo nuosavybės, o įtrauktos į apskaitą įmonėje jos buvo pagal suklastotus dokumentus.

III. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnio 1 dalis)

D. Ž. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., būdamas UAB „K.“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio nuostatą, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. veikdamas per UAB „K.“ buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė 5 KIA automobilių įsigijimą iš UAB „Sw.“ už 341 059,33 Lt (iš jų 59 192,11 Lt PVM), kurių bendrovė realiai neįsigijo; laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė 5 neįvykusius KIA automobilių pardavimus, taip iškreipė buhalterinės apskaitos duomenis, įtraukdamas suklastotus dokumentus ir nebūtas finansines operacijas į apskaitą. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos pagrindu D. Ž., siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per buhalterę, nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, į PVM ir PM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K.“ pajamas, pelną, 59 192 Lt sumažindamas mokėtiną į valstybės biudžetą PVM bei neįrašydamas ir neapskaičiuodamas iš viso 4252 Lt pelno mokesčio, ir pateikė šias deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokius nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Apygardos teismas nutartyje jau anksčiau iš dalies aptarė apeliaciniame skunde nurodomą klaidos galimybę, t. y. apeliantas nurodo, kad dokumentus rengdavo skirtingi asmenys, komerciniame pasiūlyme nebuvo nurodyti transporto priemonių kėbulo VIN numeriai, todėl darbuotojai suprato, kad toliau bus lizinguojami lizingo sutartyse nurodyti automobiliai, o ne kiti UAB „V.“ turimi automobiliai. Su tokia apeliacinio skundo išvada apygardos teismas kategoriškai negali sutikti. Jau minėta, kad byloje yra įrodyta, jog jokių kitų KIA markės automobilių UAB „V.“ neturėjo, todėl surašant dokumentus negalėjo įsivelti klaida – naujose lizingo sutartyse ir pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodomi būtent tų automobilių numeriai, kurie jau anksčiau buvo parduoti, ir ši aplinkybė nuteistajam D. Ž. buvo žinoma. Būtent turėdamas siekį išvengti mokestinių prievolių ir kitų asmenų naudai panaikinti didelės vertės turtines prievoles, D. Ž., remdamasis naujai sudarytomis lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartimis dėl 5 anksčiau minėtų KIA markės automobilių, apgaulingai tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą ir į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Liudytojas R. R., UAB „Sw.“ vadybininkas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad faktiškai automobilių niekada netikrino, todėl dokumentuose pasitaikydavo klaidų, tokių kaip sutartyse nurodyti klaidingi kėbulų numeriai. Jos išaiškėdavo tik registruojant automobilius. Tokiu atveju buvo perrašomi visi dokumentai. 2008 ar 2009 m. buvo gautas iš UAB „V.“ prašymas dėl įsipareigojimų bankui dėl 5 KIA automobilių perkėlimo UAB „K.“. Fiziškai minėtų automobilių neapžiūrėjo. Pirkimo–pardavimo sutartyse galėjo būti perkelti klaidingi automobilių kėbulų numeriai, tačiau UAB „Sw.“ apie tai duomenų negavo (t. 6, b. l. 34–35). Taigi nors liudytojas patvirtino klaidos egzistavimo galimybę, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, galima spręsti, kad, tvarkant UAB „K.“ buhalterinę apskaitą ir į PVM ir PM deklaracijas įrašant žinomai neteisingus duomenis bei jas pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai, klaida būtų paaiškėjusi. Papildomai pažymėtina, kad net jei UAB „Sw.“ atstovas, sudarant naujas lizingo sutartis, fiziškai transporto priemonių nepatikrino, tai nuteistasis D. Ž., sudarydamas tų pačių transporto priemonių pirkimo–pardavimo UAB „K.“ sutartis, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą patikrinti, ar dokumentuose nurodomi duomenys yra teisingi. Akivaizdu, jog, žinodamas, kad UAB „V.“ jokių kitų, išskyrus 5 lizinguojamas UAB „Sw.“, transporto priemonių neturėjo, D. Ž., sudarydamas sutartis, jokios klaidos nepadarė, o šių sutarčių pagrindu į įmonės apskaitą įtrauktas 5 automobilių įsigijimas ir deklaracijų su neteisingais duomenimis surašymas bei pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo suplanuoti, taip elgtis norėta ir siekta būtent nusikalstamų padarinių kilimo. Tokią išvadą patvirtina visi byloje surinkti duomenys, todėl apelianto tvirtinimas, kad UAB „K.“ mokestinę prievolę galėtų įvykdyti, kadangi iki šiol pelningai vykdo veiklą, nepaneigia nuteistojo D. Ž. veiksmuose buvus nusikaltimų sudėčių požymių visumą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingus su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusius duomenis, visą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.