- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-478-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62893-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Advokatai
- Laimutė Bagdzevičienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria buvo nutarta perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020 prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir kaltinamajam aktui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus, surašyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, 2017 m. gruodžio 1 d., apie 18.50 val., reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį BMW 5er Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 34, 35 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusio pėsčiojo L. B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam dėl dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyšimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinio intrasąnarinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimo, medialinio menisko horizontalaus išilginio plyšimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti nukentėjusiojo L. B. prašymo ir atsisakyti kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-34-416/2020 perdavimo nagrinėti kitam teismui. Netenkinti nukentėjusiojo L. B. atstovės advokatės Laimutės Bagdzevičienės prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir D. S. veikos papildomo kvalifikavimo pagal BK 144 straipsnį. Minėta nutartimi taip pat nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir kaltinamajam aktui, atitinkančiam BPK 219 straipsnio reikalavimus, surašyti. Nutartimi taip pat buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo bylos gavimo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje dienos, ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir D. S. veikos papildomo kvalifikavimo pagal BK 144 straipsnį, nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis L. B. 2018 m. birželio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai buvo pateikęs prašymą kaltinamojo D. S. veikas kvalifikuoti kaip realią nusikalstamų veikų, apibrėžtų BK 144 straipsnyje, 281 straipsnio 1 dalyje, sutaptį. Nagrinėjamu atveju prokuroras procesinio sprendimo dėl pareikšto prašymo nepriėmė, o nukentėjusiajam buvo pateiktas rašytinis atsakymas „Dėl prašymo byloje Nr. 01-1-62893-17“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, galutinis pranešimas apie įtarimą įtariamajam D. S. neįteiktas. Rašte nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą bus įteiktas atlikus būtinus tyrimo veiksmus bei įvertinus surinktus faktinius duomenis. Taip pat nurodyta, kad vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti – grėsmė nukentėjusiojo gyvybei, galimybės suteikti pagalbą turėjimas. Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad dėl netenkinto prašymo, nepriėmus procesinio sprendimo (rašytinis atsakymas pareiškėjui negali būti laikomas procesiniu sprendimu), iš nukentėjusiojo buvo atimta galimybė jį netenkinantį procesinį sprendimą apskųsti BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu buvo pažeistos nukentėjusiojo procesinės teisės. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pradėtas įrodymų tyrimas ir ją nagrinėjant nustatyta teisinė situacija, kuomet dar ikiteisminio tyrimo stadijoje dėl nukentėjusiojo prašymo nepriėmus procesinio sprendimo buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės. Šias teises nukentėjusysis bando ginti jau bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, teikdamas prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuris faktiškai reiškia ne kaltinimo keitimą, o kaltinimo pareiškimą dėl naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reguliavimas bei teismų praktika tai kategoriškai draudžia, nes šiuo atveju būtų pažeistos jau kaltinamojo teisės, todėl konstatavo, kad nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje jų ištaisyti negalima. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad BPK 234 straipsnio 2 dalis nustato, jog tokiais atvejais byla perduodama prokurorui, todėl siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo tinkamą teisų įgyvendinimą baudžiamajame procese, baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, buvo nutarta perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo papildymui.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui prokurorė Lina Bingelienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį dalyje dėl bylos perdavimo prokurorui ją panaikinant ir baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020 perduoti iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, prokuroro ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam pateiktą paaiškinamąjį raštą į jo 2018 m. birželio 13 d. prašymą traktuoja kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą ir, kurio teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje ištaisyti negalima. Skunde sutinkama, kad 2018 m. birželio 13 d. minimo nukentėjusiojo prašymo gavimo metu ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, buvo skiriamas autotechninis tyrimas (Lietuvos teismo ekspertizės centro autotechninis tyrimas atliktas 2018 m. gruodžio 12 d.). Tik surinkus ir įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, esant pakankamai duomenų dėl konkrečios ar konkrečių nusikalstamų veikų padarymo, asmeniui įteikiamas galutinis pranešimas apie įtarimą. Konkrečiu atveju, nors prokuroras ir nepriėmė nutarimo dėl šio prašymo, o pateikė motyvuotą atsakymą dėl tolimesnės tyrimo eigos ir veikos vertinimo pagal BK 144 straipsnį, tai netraktuotina esminiu proceso pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą.
3.2. Prokurorės teigimu, teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl esminių, kurie trukdo nagrinėti bylą. Skunde nurodoma, kad BPK nuostatos ikiteisminio tyrimo stadijoje neįpareigoja prokuroro asmeniui įteikti pranešimo apie įtarimą ir veikos kvalifikuoti pagal nukentėjusiojo ar jo atstovo prašomus inkriminuoti veiksmus. Pranešimo apie įtarimą įteikimas yra išimtinė ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno/prokuroro teisės ir niekas negali, tame tarpe ir teismas, nurodyti prokurorui, įpareigoti prokurorą, kuris yra savarankiškas proceso dalyvis, kaip kvalifikuoti įtariamojo veiksmus.
3.3. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis ir jo atstovė teisme 2019 m. spalio 17 d. pateikė prašymą dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį, todėl traktuotina, kad nei nukentėjusiojo teisės, nei kaltinamojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo, kadangi šį prašymą turi nagrinėti teismas ir dėl pateikto prašymo pasisakyti nuosprendyje. Netgi, jei ir būtų priimtas prokuroro nutarimas pareiškėjo prašomus klausimus dėl įtariamojo/kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal du BK straipsnius, šis prokuroro sprendimas, net ir įsiteisėjęs, nesutrukdytų nukentėjusiajam ir jo atstovei analogišką prašymą teikti teismui bylą nagrinėjant iš esmės, kadangi tokia teisė nukentėjusiajam yra įtvirtinta baudžiamojo proceso įstatyme. Priešingai, grąžinus bylą prokurorui, dėl teismo manymu padaryto formalaus pažeidimo, su kuo nesutinka prokuroras, būtų pažeistas proceso operatyvumas ir ekonomiškumo principas, kadangi šį klausimą galima išnagrinėti teisme, juo labiau, kad jau yra pateiktas nukentėjusiojo ir jo atstovės prašymas sunkinti kaltinimą kaltinamajam ir jis yra įteiktas visiems proceso dalyviams – teismui, prokurorui, kaltinamajam. Inkriminuojant kaltinamajam veiką, numatytą BK 144 straipsnyje, akivaizdu, kad veika būtų padaryta tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš esmės papildomai inkriminuojant tai, kad kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos ir paliko nukentėjusįjį be pagalbos. Atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus šios veikos vertinimui nebūtina, kadangi ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju atliktas išsamiai, surinkti maksimaliai visi galimi duomenys ir jie pateikti teismui vertinti. Todėl vien formalus grąžinimas nepateisinamai užvilkintų procesą, tuo labiau, pažeistų kaltinamojo teises į greitą procesą. Prokurorė nurodo, kad teismui yra pateikti visi duomenys, ką teismas ir turi vertinti, priimdamas sprendimą ir išspręsdamas nukentėjusiojo ir jo atstovės 2019 m. spalio 17 d. pateiktą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo.
3.4. Skunde nurodoma, kad teismas iš esmės negalėjo nepriimti nukentėjusiojo ir jo atstovės 2019 m. spalio 17 d. prašymo, nes tokią teisę teikti prašymą įtvirtina BPK nuostatos ir teismas turi dėl šio prašymo priimti sprendimą, pasisakydamas nuosprendyje. Priešingai nei nurodė teismas, įvardindamas, kad prokuroras padarė esminį BPK pažeidimą, ne tokia forma išnagrinėdamas prašymą, kaip tik šiuo atveju traktuotina, kad teismas, nepriimdamas nukentėjusiojo ir jo atstovės prašymo, padarė BPK esminį pažeidimą, kurį turi ištaisyti. Skunde pažymima, kad netgi Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartyje, nagrinėjant nukentėjusiojo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties, buvo konstatuota, kad teismas, nepriimdamas nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo keitimo, papildymo, užkirto kelią nukentėjusiajam į savo teisių realizavimą baudžiamajame procese.
3.5. Prokurorė taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas nutaria baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir kaltinamajam aktui, atitinkančiam BPK 219 straipsnio reikalavimus, surašyti, nors dėstomojoje nutarties dalyje net neužsiminta apie kaltinamojo akto galimus trūkumus. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad teismas šia nutartimi neformaliai įpareigoja prokurorą kvalifikuoti veikas pagal nukentėjusiojo teismui pateiktus prašyme BK straipsnius, nors prokuroras neturėtų būti saistomas šio įpareigojimo ar įtakojamas tai daryti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
4. Apygardos teismas, susipažinęs su prokurorės skundo argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nukentėjusiojo atstovės pateikto prašymo turinys iš esmės yra susijęs su naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, kaltinamajam D. S. inkriminavimu. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje padarymo, kaltinamojo atžvilgiu atliekamas nebuvo ir byla dėl minėtos nusikalstamos veikos nebuvo perduota į teismą. Tokiu atveju pagrįstai konstatuota, kad teismas neturi teisinio pagrindo tokį nukentėjusiojo atstovės prašymą vertinti kaip kaltinimo keitimą, atitinkantį BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas.
5. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis ir kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo. Kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, o teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Pažymėtina, kad labai svarbu atriboti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą nuo kaltinimo dėl naujos nusikalstamos veikos. Kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau labai svarbu, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš asmenį nebuvo atliekamas, kadangi tokios galimybės BPK nenustato. Nagrinėjamu atveju D. S. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo. Nukentėjusiojo atstovė apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal kitą, t. y. BK 144 straipsnį (palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Skunde prokurorė nurodo, kad inkriminuojant kaltinamajam veiką, numatytą BK 144 straipsnyje, akivaizdu, jog nusikalstame veika būtų padaryta tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš esmės papildomai inkriminuojant tai, kad kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos ir paliko nukentėjusįjį be pagalbos. Apygardos teismas tokius prokurorės skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamu atveju toks kaltinimo keitimas reiškia ne prašymą keisti kaltinimą, bet prašymą reikšti naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, o tai neatitinka BPK nuostatos, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, esantis byloje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).
6. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, 2017 m. gruodžio 1 d., apie 18.50 val., reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį BMW 5er Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 34, 35 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusio pėsčiojo L. B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam dėl dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyšimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinio intrasąnarinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimo, medialinio menisko horizontalaus išilginio plyšimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. BK 144 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 219, 219.4. punktai numatė, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, minėti Kelių eismo taisyklių punktai, įpareigojantys asmenį likti eismo įvykio vietoje, kai eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, taip pat nėra nurodyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje jų ištaisyti negalima.
7. Skunde prokurorė nurodo, kad vien formalus baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui nepateisinamai užvilkintų procesą ir pažeistų kaltinamojo teises į greitą procesą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, perdavus bylą prokurorui, apylinkės teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti per pakankamai trumpą laiką, juolab, kad teismo nustatytas dviejų mėnesių terminas nėra laikytinas neproporcingu. Prokurorė taip pat teigia, kad pranešimo apie įtarimą įteikimas yra išimtinė ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno/prokuroro teisės ir niekas negali, tame tarpe ir teismas, nurodyti prokurorui, įpareigoti prokurorą, kuris yra savarankiškas proceso dalyvis, kaip kvalifikuoti įtariamojo veiksmus. Pasak prokurorės, teismas skundžiama nutartimi neformaliai įpareigojo prokurorą kvalifikuoti veikas pagal nukentėjusiojo teismui pateiktus prašyme BK straipsnius, nors prokuroras neturėtų būti saistomas šio įpareigojimo ar įtakojamas tai daryti. Apygardos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju, skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra orientuotas ne į prokuroro įžvelgiamą teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą.
8. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.