- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- e2-12314-639/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09842-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam po 190 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės bei 7410,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-07-01, padalinti santuokoje įgytą turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra, 2/3 dalis priteisiant ieškovei, o 1/3 dalį – atsakovui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos sudarymo kurį laiką su atsakovu sutarė gerai, gyveno bendrą santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau atsakovas pradėjo smurtauti, nesirūpino ir nerėmė šeimos. Po eilinio atsakovo smurto protrūkio, atsakovas išvyko į Angliją. Po kurio laiko atsakovas atsiprašė, pakvietė atvykti pas jį. Paaiškino, kad siekdama išsaugoti šeimą, atsakovui atleido ir su vaikais išvyko į Angliją pas jį. Ten susirado darbą, tačiau atsakovo elgesys nepasikeitė, o tik dar pablogėjo – atsakovas girtavo, nedirbo bei smurtavo. Po to, kai atsakovas stipriai sumušė, praėjus kuriam laikui, tiek dėl vaikų, tiek dėl savo saugumo paprašė jo išsikraustyti. Nurodė, kad su atsakovu nebegyvena nuo 2015-05-29. Nuo šio laiko atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, noro bendrauti su vaikais nereiškia. Taip pat nurodė, kad santuokos metu įgijo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaiko, laiko, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei natūra priteisti 2/3 dalis šio turto.
2016 m. spalio 24 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo 2016-11-24 teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta, tačiau laiko, kad kaltė yra abipusė, ieškovės kaltė pasireiškia neištikimybe. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina. Paaiškino, kad gauna apie 400 Eur per mėnesį, todėl negali vaikams mokėti po 190 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Kiekvienam vaikui galėtų skirti po 65 Eur per mėnesį. Nurodė, kad kartu su ieškove negyvena nuo 2015-08-05, nuo to laiko vaikams išlaikymo neteikė, nes ieškovė telefonu nurodė, jog nieko nereikia.
Ieškovės atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl, esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad šalys nuo 2015 metų vidurio kartu negyvena, santuokiniai ryšiai tarp šalių yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai jau ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi gyvenant šeimoje smurtavo, 2015 m. gegužės mėn. paliko šeimą, ja nesirūpina, neteikia jokio išlaikymo. Iš šių ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, neginčijo, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovui smurtavus, palikus šeimą ir ja jau daugiau nei dvylika mėnesių nesirūpinant, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu atsakovas, nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė, buvusi neištikima, šiuos motyvus patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad atsakovas nenuginčijo CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtent jis (CPK 178 straipsnis). Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė savo reikalavimo pagrįstumą įrodė, todėl šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Nustatyta, kad šalys yra susilaukusios trijų vaikų – E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini).
CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, nepilnamečių E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove A. K. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutinka, motyvuodamas tuo, kad neturi pakankamai pajamų tokiam išlaikymo dydžiui teikti, sutinka mokėti po 65 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3. straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Taigi, ieškovė pateiktame procesiniame dokumente – ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, tokią sumą apskaičiavo, remdamasi minimaliosios mėnesinės algos dydžiu. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šalys turi vieną nekilnojamojo turto objektą – dalijamą ½ dalį žemės sklypo, kito nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovė duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo duomenys nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių apie jo gaunamų pajamų dydį (400 Eur). Tačiau atsakovas pripažino, kad dirba užsienyje, ir visuotinai žinoma, kad ten gaunamos pajamos yra didesnės nei Lietuvoje, be to, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, jų amžių ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų būtent tokio dydžio vaikų poreikius, bei realias jiems išleidžiamas pinigines lėšas, duomenų apie ieškovės pajamas, gyvenamojoje vietoje (Didžiojoje Britanijoje) gaunamas išmokas, taip pat įvertinęs vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų realius poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2016-07-26 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7410,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2016-07-01 ((190 Eur x 13 mėnesių) x 3 vaikai).
CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-314/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas iš namų išėjo 2015-05-29 ir nuo to laiko išlaikymo vaikams neteikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su ieškove ir vaikais negyvena nuo 2015-08-05, pripažįsta, kad nuo šio laiko vaikams išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog išlaikymo vaikams neteikė, išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas (CK 3.200 str.). Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nė viena šalis nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jų nurodomą gyvenimo skyrium ir išlaikymo neteikimo pradžios momentą (ieškovė nurodo 2015-05-29, atsakovas – 2015-08-05) (CPK 178 str.), tai, kad šalys nepateikė įrodymų, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) buvo skirtingos iki ieškinio pateikimo dienos ir paduodant ieškinį, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už 12 mėn. laikotarpį ((150 Eur x 12 mėnesių) x 3 vaikai) (CK 3.192, 3.194, 3.200 straipsniai).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Dėl turto padalijimo
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad šalys santuokos metu 2009-06-17 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra, ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui – 1/3 šio turto dalį.
Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuoja aplinkybe, jog su ja lieka šalių nepilnamečiai vaikai. Kaip minėta, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, taip pat nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovei priteisti didesnę turto dalį, taip nukrypstant nuo lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė savo lėšomis būtų prisidėjusi prie didesnės jungtinės nuosavybės dalies sukūrimo, dalijamas turtas yra tik žemės sklypo dalis, t. y. tai nėra toks turtas, kuriuo šalių nepilnamečiai vaikai naudojasi ir kuriame gyvena. Tai, kad su ieškove lieka gyventi vaikai nėra pakankamai reikšminga ir nėra ta svarbi aplinkybė, dėl kurios būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir paminėjo, kad jam šio turto galima ir visai nepriteisti, tačiau kartu jis nurodė, kad jam tenkanti šio turto dalis galėtų tekti ne ieškovei, o vaikams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikams yra priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo turtu priteisti nėra pagrindo. Įvertinęs aukščiau nurodytą aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad jog byloje nėra pagrindo ieškovės nurodytais motyvais nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai skirti didesnę turto dalį, nes nukrypimo realaus poreikio byloje nėra nustatyta ir tokios aplinkybės ieškovės nėra įrodytos (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia byloje esant pagrindą ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), padalyti šalims po 1/2 dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 700,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 24,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 85,4 proc. reikalavimų (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 79 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo - 73 proc., dėl turto padalijimo – 75 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 713,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis.).
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistina 173,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą tarp V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo V. K. (V. K.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: atsakovui V. K. (V. K.) palikti jo pavardę K., ieškovei A. K. – K..
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2016-07-26 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos, t.y. po 1800,00 Eur kiekvienam vaikui.
Paskirti ieškovę A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jų pilnametystės.
ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šio nekilnojamojo turto: ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);atsakovui V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šio nekilnojamojo turto: ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.) 713,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. K. naudai.
Priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.) 173,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.