- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-463-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00397-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą antstoliui V. D., suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. K. pateikė antstoliui V. D. skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ir areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, nepaisant, viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, tai neteisėta ir nepagrįsta.
3. Antstolis V. D. 2018-02-20 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė. Antstolis nurodė, kadangi išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, areštas netaikomas pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, sukauptai skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas vykdomas netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atmetė. Teismas sprendė, kad antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai.
5. Teismas nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
6. Teismas sprendė, kadangi iš skolininko pagal priimtą patvarkymą neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Dėl to pareiškėjo skundo motyvus, jog antstolis negali išieškoti iš jo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, vertino nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį, įpareigoti antstolį neblokuoti pareiškėjo sąskaitos ir neareštuoti lėšų, kurios neviršija vienos MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės antstoliui nuskaičiuoti pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išieškojimas negalimas iš skolininkui priklausančių lėšų, sukauptoms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir neviršijančių 1 MMA. Nagrinėjamu atveju 2018-02-20 priimtame patvarkyme nurodyta, jog areštas negali būti taikomas pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, sukauptai skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokiu būdu antstolio veiksmai atitinka tiek įstatymų reikalavimus, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininko pinginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą iš skolininko G. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas 974,43 Eur sumai. Nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 proc. iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios 1 MMA. Taip pat nurodė, kad areštas netaikomas pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, sukauptai skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje iki šio patvarkymo pateikimo momento.
11. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės antstoliui nuskaičiuoti pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA.
12. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
13. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA.
14. CPK 668 straipsnyje nustatytas 1 MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
15. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos 1 MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl šiam ginčui aktualių klausimų pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Šioje nutartyje nurodyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA.
17. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.
18. Pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taip pat pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).
20. Nagrinėjamu atveju antstolis V. D. skundžiamu patvarkymu nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 proc. iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios 1 MMA. Taip pat nurodė, kad areštas netaikomas pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, sukauptai skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje iki šio patvarkymo pateikimo momento.
21. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, laikėsi CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Skundžiamas antstolio veiksmas, neprieštarauja išieškojimo iš turto reglamentuojančioms normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl laikytinas teisėtu.
22. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.