Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui AXA FRANCE IARD dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Atsakovo AXA FRANCE IARD atstovas Lietuvoje UAB „iClaim“ pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo reikalavimus ir prašė ieškinį atmesti.

9. Nurodė, kad ieškovas su dubliku pateikia nežinia kieno parengtą raštą, kuriame nurodoma, jog siunčiama tarifų lentelė už prastovas 2016 m. Kuo toks dokumentas susijęs su šia byla nėra aišku, nes ginčo eismo įvykis įvyko 2022 m., o ne 2016 m. Kita vertus, ieškovas jokios tarifų lentelės taip ir nepateikė.

10. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama būtent dvi dienas, dėl kurių ieškovas negalėjo gauti pajamų – į bylą nėra pateikta nei remonto pradžią, nei pabaigą patvirtinančių dokumentų. Jokių objektyvių duomenų, kada remontas buvo vykdytas, pradėtas, pabaigtas, kiek užtruko patys remonto darbai, byloje nėra. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas negautų pajamų už dvi dienas, neįrodė, jog negautos pajamos buvo faktiškai negautos, nes ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negalėjimo naudotis puspriekabe jis iš viso patyrė kokių nors nuostolių, t. y. kad turėjo ir negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų ir kad neturėjo kitų laisvų priekabų, be to, negalėjo priekabos išsinuomoti ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 693,77 Eur žalos priteisimo yra nutrauktina.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškovo atstovės ieškinio dalies atsisakymas yra priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje dėl 963,77 Eur sumos išieškojimo yra nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

14. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, atsisakius ieškinio ieškovui yra grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas, teikdamas ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, už reiškiamą reikalavimą sumokėjo 22,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovui atsisakius 693,77 Eur reikalavimo, ieškovui grąžinama 16,50 Eur žyminio mokesčio dalis.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. kovo 31 d. vietovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino UAB „Translogistics24“ vilkiką VOLVO FH, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 31 d. iškrovimo vietoje, minėtoje vietovėje, išvažiuodamas vilkikas, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ieškovo vilkiką ir jį apgadino. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2022 m. kovo 31 d. eismo įvykio deklaracija. Be to, į bylą pateikta 2022 m. balandžio 7 d. Remonto darbų sąmata, pagal kurią nuostolio dydis - 693,77 Eur sumą (be PVM). Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2022 m. balandžio 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio dieną (2022-03-31) nurodytos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje AXA FRANCE IARD.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad atsakovas atlygino ieškovui 693,77 Eur dydžio sumą, todėl ginčo dėl minėtos sumos tarp šalių nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

17. Ieškovas nurodė, kad dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sugadinimų ieškovo vilkikas buvo nenaudojamas tiesioginei veiklai vykdyti dvi dienas ir dėl to susidarė negautos pajamos, kurios sudaro 269,72 Eur sumą remiantis eismo įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) galiojančiais teisės aktais, kuriuos taiko (duomenys neskelbtini) veikiančios draudimo bendrovės ir kurie turi būti taikomi minėto eismo įvykio metu atsiradusiems nuostoliams apskaičiuoti (134,86 Eur x 2).

18. Ieškovas pateikė teismui 2017 m. gegužės 2 d. Draudimo sutarčių valdymo raštą dėl žalos, patirtos dėl krovininių automobilių prastovos, atlyginimo, kuriame nurodyta, kad remiantis sutartimi dėl žalos atlyginimo už kiekvieną krovininių automobilių prastovos dieną dėl eismo įvykio, sudarytą su Nacionaline vežėjų sausumos keliais federacija, yra sudaryta 2017 metų tarifų lentelė. Ši tarifų lentelė, atsižvelgiant į jos vėlyvą paskelbimą, yra taikoma bylose dėl eismo įvykių, kurie įvyko po 2017 m. gegužės 1 d. (imtinai). Taip pat į bylą ieškovas pateikė ir lentelę dėl vienos dienos kompensacijos už krovininių transporto priemonių prastovas, iš kurios turinio nustatyta, kad krovinių gabenimas ilgaisiais nuotoliais dešimt ir daugiau transporto priemonių parkui yra taikomas 134,86 Eur vienos dienos tarifas.

19. Remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinės vieta) yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, t. y. Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, yra naudos gavėjas, kuris turi teisę iškelti draudikui (atsakovui) bylą savo nuolatinės buveinės vietos teisme (Reglamento 11 straipsnio 1 dalis, CPK 27 straipsnio 1 punktas, 30 straipsnio 6 dalis, 780 straipsnis).

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus : 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 28 punktas ir kt.).

25. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 29 punktas).

26. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 30 punktas).

27. Pažymėtina ir tai, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

28. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovo 269,72 Eur sumos, kuri yra paskaičiuota už tai, jog ieškovo vilkikas nenaudojamas tiesioginei veiklai vykdyti dvi dienas prastovėjo aikštelėje ir dėl to ieškovas negavo pajamų.

29. Teismas daro išvadą, kad ieškovas visgi šiuo atveju pilnai neįrodė tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi reikšdamas ieškinį, t. y. byloje yra nustatyta priešinga faktinė aplinkybė, jog ieškovo vilkikas nebuvo faktiškai remontuojamas labai ilgą laiką ir ieškovas atliko ginčo remontą tik 2024 metų rugpjūčio mėnesį (ieškovas ieškinį teismui pateikė 2024 vasario 12 dieną), kas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių nurodytų ieškovo ieškinyje.

30. Be to, taip pat pilnai sutiktina ir su šiais atsakovo argumentais apie tai, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį teismui, neturėjo teisinio pagrindo reikšti minėtus ieškinius reikalavimus negautų pajamų apimtyje, kadangi nei remonto ieškovas nebuvo atlikęs, nei nebuvo gavęs negautų pajamų, todėl visi ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

31. Teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys teismui buvo pareikštas 2024 vasario 12 dieną su visais ieškiniais reikalavimais, o vilkikas realiai buvo suremontuotas tik po šešių mėnesių po ieškinio pareiškimo teismui dienos, todėl yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog padaryti vilkiko pažeidimai buvo neesminiai, kurie visgi leido ieškovui ir toliau po autoįvykio eksploatuoti vilkiką pagal jo tiesioginę paskirtį, nes darytina taip pat išvada, kad vilkikas nuo autoįvykio iki 2024 metų rugpjūčio mėnesio dėl šio padaryto pažeidimo tikėtinai nebuvo prastovose ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

32. Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju pilnai neįrodė visų sąlygų negautoms pajamoms gauti, todėl ieškovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

33. Be to, atmetus ieškovo ieškininius reikalavimus dėl negautų pajamų nėra teisinio pagrindo priteisti ir 6 procentų metines palūkanas, todėl šis ieškininis reikalavimas taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 286,89 Eur vertimo išlaidų, o atsakovas patyrė 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

36. Kadangi ieškovas atsisakė ieškininių reikalavimų dalies, nes atsakovas juos geruoju patenkino, tai toje dalyje (apie 70 procentų) 430 Eur dalyje yra tenkinamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei (apie 70 procentų) 200 Eur vertimo išlaidų ir šios išlaidos ieškovui yra priteistinos iš atsakovo.

37. Teismas daro išvadą, kad atsakovo patirtos 1300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju yra laikytinos ženkliai perdidelėmis, todėl jos yra mažintinos iki 600 Eur sumos, nes procesiniai dokumentai atsakovo atstovo nebuvo itin sudėtingi, be to, juose nebuvo keliami ir analizuojami sudėtingi teisės klausimai ir ši civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

38. Iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistinos atmestų reikalavimų apimtyje (apie 30 procentų) 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

40. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą Nr. e2-6645-599/2024 dalyje dėl 693,77 Eur žalos atlyginimo.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Translogistics24“, juridinio asmens kodas 304304352, 16,50 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZM82761.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“, juridinio asmens kodas 304304352 atsakovui AXA FRANCE IARD, juridinio asmens kodas FR 14722057460 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo AXA FRANCE IARD, juridinio asmens kodas FR 14722057460 ieškovui uždarai akcinei bendrovei „Translogistics24“, juridinio asmens kodas 304304352 430 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 200 Eur vertimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“, juridinio asmens kodas 304304352 valstybei 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 centų) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.