- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- e2-2331-1195/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16463-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui M. D. (M. D.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) Nustatyti vaikų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove;
2) priteisti iš atsakovo M. D. nepilnametės dukters D. D. išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės pinigus pervedant į I. D. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. D. išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės pinigus pervedant į I. D. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4) priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms D. D. ir M. D. skirto išlaikymo 5500 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d.;
5) vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
6) priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu santuokos nenutraukė, tačiau nuo 2023 metų sausio mėn. atsakovas gyvena skyrium. Atsakovas vaikais nesirūpina, išlaikymo jiems neteikia. Dukros nuolat gyvena su ieškove. Atsakovas nuo 2023 m. sausio 1 d. vaikų išlaikymui lėšų neskiria, todėl ieškovė siekia prisiteisti ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d. Ieškovė teigia, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, ieškovė sutinka, jog atsakovas maksimaliai bendrautų su savo dukromis, apie planuojamo susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas įspėjus vaikų motiną.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.
4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Šeimai nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, kurį koordinavo BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras. Tarnyba pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti vertinamos mergaičių geriausių interesų naudai.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2024 m. sausio mėn. su dukromis gyvena Krizių centre ir ten gyvens iki 2024 m. spalio 31 d. Atsakovas 2022 m. rugsėjo mėn. paliko šeimą, jokių pinigų neteikia. Nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. vaikai gyveno su pilnamete vyriausia dukra ir atsakovu, vėliau nepilnamečiai vaikai gyveno nuolat su ieškove. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 700 Eur, ji turi ir papildomą uždarbį, todėl per mėnesį uždirba apie 800 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas uždirba 900-1200 Eur, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį nepateikė; neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. gautas atsakovo atstovo pranešimas apie vienašališką atstovavimo sutarties su atsakovu nutraukimą, kadangi atsakovo ir jo atstovo teisės principų ir teisės normų interpretavimas yra skirtingas, nesutampa bylos strategija, bendravimo tarp jų praktiškai nėra. Buvęs atsakovo atstovas pateikė teismui jo ir atsakovo susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2024 m. rugsėjo 17 d. 13.00 val. įvyksiantį teismo posėdį. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka turi pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu; dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Atsakovas taip pat turi pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą; jei dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovas šių pareigų nevykdė, su savo atstovu, teismu nebendradarbiavo.
7. Tarnybos atstovė teisme nurodė neprieštaraujanti ieškovės keliamiems reikalavimams. Nors ieškovė patyrė sunkumų rūpinantis vaikais, tačiau dabar vaikais rūpinasi viena, jai padeda socialiniai darbuotojai. Tėvas su nepilnamečiais vaikais jau ilgą laiką kontakto nepalaiko, pagalbos nepriima, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Reikalavimas dėl išlaikymo yra pareikštas vaikų interesais, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
10. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
11. Ieškovė prašymą nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja motyvuoja tuo, kad dukros nuo gimimo nuolat gyvena su motina, su atsakovu šiuo metu ryšio nepalaiko. Teisme, duodama parodymus, ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo mėn. išėjo iš namų, paliko šeimą.
12. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo pozicija dėl šio reikalavimo nėra žinoma.
13. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.
14. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, ieškovė dirba, rūpinasi vaikais, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Tarnybos atstovė patvirtino šias aplinkybes, aptariamo reikalavimo tenkinimui neprieštaravo.
15. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, ieškovės duotus paaiškinimus, Tarnybos poziciją, sprendžia esant teisiniam pagrindui tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų D. D. ir M. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena kartu su motina, vaikų perdavimo klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo
17. Nustačius nepilnamečių vaikų D. D. ir M. D. gyvenamąją vietą su motina, teismas nepilnamečiams šalių vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).
18. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
19. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo po 275 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
21. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius. Taigi kiekvienas iš tėvų turėtų skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 354 Eur kas mėnesį.
23. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijų atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Įvertinęs kiekvieno vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės vaikų išlaikymui iš atsakovo prašoma 275 Eur suma kiekvienam vaikui yra reali ir protinga.
24. Vertindamas, ar atsakovas pajėgus teikti 275 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį, teismas byloje nenustatė duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, reikalingų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Priešingai, iš 2024 m. vasario 21 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenų matyti, kad atsakovo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokestis buvo nuo 988,64 Eur iki 2372,20 Eur. Nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje atsakovas neturi (VĮ Registrų centro duomenys). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
25. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo užmokestis apie 1000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo užmokestis apie 155 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių). Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (VĮ Registrų centro duomenys).
26. Lyginant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo (nors atsakovo darbo užmokestis kai kuriais mėnesiais yra didesnis, tačiau ieškovei teikiama įvairi socialinė pagalba padedant užtikrinti vaikų būtiniausius poreikius), todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.
27. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 275 Eur yra mažesnis už orientacinį kriterijų, kuris buvo aptartas šio sprendimo 22 punkte, ir, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, skirtas tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
28. Teismui nenustačius objektyvių priežasčių, kad atsakovas nepajėgus mokėti po 275 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, atsakovui nepateikus savo pozicijos nagrinėjamu klausimu, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D. ir M. D. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
29. Šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriamas lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
30. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
31. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
32. Byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5500 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 10 d. Ieškinyje paaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas už 10 mėnesių mokant po 275 Eur kiekvienam vaikui.
33. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
34. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas, jam išėjus iš bendrų šeimos namų 2022 m. rugsėjo mėn., prie vaikų išlaikymo beveik neprisidėjo – nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. vaikai gyveno su pilnamete vyriausia dukra ir atsakovu, tačiau nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovas visiškai neteikia ieškovei lėšų vaikų išlaikymui. Duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d., kiekvienam vaikui skaičiuojant po 275 Eur kasmėnesinį išlaikymą, viso 5500 Eur, pagrįstas (CK 3.200 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
36. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
38. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atstovaujant ieškovę buvo patirta 884,07 Eur išlaidų.
40. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 100 proc., valstybei iš atsakovo priteistina 884,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
41. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimus dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šiuos reikalavimus mokėtinas 273 Eur (275 Eur x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc. + 5500 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kvalifikuotinas kaip neturtinis, už kurį mokamas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apskaičiavus bendrą žyminio mokesčio sumą, iš atsakovo valstybei priteistinas 383 Eur žyminis mokestis.
43. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, patyrė 23,94 Eur dokumentų siuntimo išlaidų (pažyma apie pašto išlaidas). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės I. D. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., nepilnamečiams vaikams D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. D. vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. D. nepilnamečių vaikų D. D. ir M. D. 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. D. 884,07 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 7 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo M. D. į valstybės biudžetą 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo M. D. 23,94 Eur (dvidešimt tris eurus 94 centus) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.