Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams V. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

13. Byloje kilęs ginčas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo ir juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės.

14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovas D. D. su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 13 d. sudarė remonto-apdailos darbų sutartį Nr. 29/02 (el. b. l. 13–16). Šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovė kaip vykdytojas įsipareigojo atlikti remonto-apdailos darbus ieškovo kaip užsakovo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o užsakovas įsipareigojo priimti ir apmokėti vykdytojo darbus. Šalių sudarytoje sąmatoje nurodyta darbų atlikti už 5 850 Eur (tinkas, glaistymas, gruntavimas, lubų ir sienų dažymas, santechnikos darbai (vamzdžių keitimas), plytelių klojimas, montavimas tualeto/vonia/kriauklė, laminato klojimas, elektros laido keitimas, lizdų keitimas, šiukšlių išvežimas, išmontavimo darbai, vėdinimo darbai) ir medžiagų nupirkti už 1 800 Eur (el. b. l. 17).

15. Kaip nurodoma ieškinyje ir kaip paaiškino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, ieškovas 2021 m. liepos pradžioje atvykęs į butą, pastebėjo akivaizdžius rangos darbų defektus, todėl telefonu pareikalavo atsakovės, kad ji savo sąskaita remonto trūkumus pašalintų ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotų jam faktiškai atliktus buto remonto rangos darbus, tačiau atsakovė remonto rangos darbų trūkumų nepašalino ir faktiškai atliktų rangos darbų neperdavė. Ieškovoužsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 14 d. atliko buto apžiūrą, nustatė defektus (el. b. l. 107–108). Prie šio akto buvo pridėtos trūkumų fiksavimo nuotraukos, kurios pateiktos kartu su ieškiniu (el. b. l. 19–98). Ieškovo atstovas elektroniniu paštu 2021 m. lapkričio 3 d. pranešimu informavo atsakovės vadovą V. B., kad 2021 lapkričio 11 d. 10:00 val. bus atliekama buto apžiūra ir šiame bute atliktų rangos darbų perdavimas-priėmimas (el. b. l. 99). Antstolės Daivos Prunskienės 2021 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/21/14F konstatuojama, kad antstolė kartu su ieškovo atstovu advokatu Algiu Lukoševičiumi atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo būti pasirašomas rangos darbų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau į patalpas nurodytu laiku rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvyko ir priėmimo–perdavimo aktas iš jų pusės nepasirašytas (el. b. l. 103–106). Ieškovas surašė vienašalį 2021 m. lapkričio 11 d. rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1-29-02-2021, kuriame konstatuojama, kad rangos darbai vykdyti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. birželio 27 d., bei išvardytos ieškovo turimos pretenzijos dėl pagal Sutartį atliktų rangos darbų kokybės (trūkumų) (el. b. l. 101–102). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 27 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodoma rangos darbų trūkumų (defektų) šalinimo kaina sudaro 14 511,66 Eur (el. b. l. 109–110).

16. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš atsakovo V. B. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko.

Dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas

17. Vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 1 dalimi, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties dalyką, ši sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ji papildomai kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi buvo sudaryta tarp verslininkės UAB „(duomenys nesklebtini)“ ir ieškovo kaip vartotojo jo asmeninių poreikių tenkinimui.

18. Vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.680 straipsniu, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Be specialiųjų teisių gynimo būdų, užsakovas turi teisę naudotis bendraisiais civilinių teisių gynimo būdais, tokiais kaip reikalavimas taikyti rangovui civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja, kad rangovas atlygintų ieškovo (užsakovo) būsimas išlaidas darbų trūkumams ištaisyti.

19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tokio pobūdžio ginčuose užsakovui tenka pareiga įrodyti tik patį defektų buvimo faktą ir jis neturi įrodinėti aplinkybių, dėl ko ir kada tokie defektai atsirado. Paneigti šias aplinkybes ir rangovo atsakomybę šalinančias priežastis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka rangovui (CPK 178 straipsnis).

21. Atsakovas V. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, numatytus sąmatoje, atsižvelgiant į ginčo buto būklę, sienų bei grindų nelygumus, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas, todėl darbai laikytini atliktais tinkamai pagal ieškovo pateiktą užduotį. Anot atsakovo, dėl grindų lyginimo darbų, dėl grindjuosčių, grindjuosčių kampų įrengimo ieškovas ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nesitarė. Atsakovė rankšluosčių džiovintuvo nepirko ir netvirtino, balkone sumontuotas laminatas, kurį išrinko pats ieškovas, todėl, anot atsakovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo rūpintis laminato atsparumu drėgmei. Atsakovas nurodo, jog rangovas montavo unitazą, kurį įsigijo ieškovas, o atsakovei sumontavus unitazą, apiplovimo mechanizmas veikė. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo atsikirtimais, nes jie nėra pagrįsti teisiniu reglamentavimu, Sutarties nuostatomis, taip pat jiems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsakovas V. B. prie atsiliepimo į ieškinį nepridėjo jokių įrodymų, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį apskritai nepateikė, nė vienas iš atsakovų teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl paminėti atsakovo atsikirtimai laikytini neįrodytais, deklaratyviais.

22. Vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 dalimi, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

23. Iš esmės analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir šalių sudarytoje Sutartyje, kurios 2.2.6 punkte numatyta, jog vykdytojas privalo informuoti užsakovą apie darbų eigą, iš anksto pranešti apie konkrečiam darbų etapui reikalingas medžiagas, o taip pat, tuo atveju, kai patiektos medžiagos yra nekokybiškos ir/ar netinkamos, raštu informuoti užsakovą apie galimas nepalankias pasekmes. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, jog kuri nors dalis medžiagų buvo pateikta paties ieškovo. Iš Sutarties sąmatos matyti, kad šalys tarėsi, jog medžiagas įsigys rangovas, taip pat iš vienašalio darbų perdavimo–priėmimo akto matyti, jog konstatuojama, kad rangovas nenaudojo užsakovo medžiagų (el. b. l. 101–102). Antra, tuo atveju, jeigu rangovui buvo pateiktos netinkamos kokybės medžiagos (laminatas balkone ar kt.), rangovas, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir šalių Sutartimi, privalėjo raštu įspėti apie tai ieškovą, o neįspėjęs netenka teisės remtis šia aplinkybe. Trečia, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, ieškovas dėl medžiagų kokybės pretenzijų neturi, ieškovo reiškiamos pretenzijos yra dėl atliktų darbų trūkumų (ne dėl to, kad unitazas būtų netinkamos kokybės, bet dėl to, kad jį sumontavus, neveikia apiplovimo bakelis). Ketvirta, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokie kiti subjektai ginčo bute rangos darbų neatliko, visi darbai buvo patikėti atlikti vieninteliam rangovui – atsakovei UAB „duomenys neskelbtini“.

24. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Remiantis Sutarties 3.2 punktu, pagal šią sutartį atlikti darbai perduodami šalims pasirašant galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad Sutartyje nustatyta tvarka atsakovė būtų užbaigusi darbus. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad darbų perėmimą inicijavo užsakovas (ieškovas), taip pat jog atsakovei buvo tinkamai pranešta apie numatomą darbų perėmimą, tačiau atsakovė jame nedalyvavo, todėl ieškovas surašė vienašalį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Neįvykdžiusi įstatyme ir Sutartyje numatytos pareigos tinkamai perduoti darbų rezultatą užsakovui, atsakovė netenka teisės remtis tuo, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku. Taigi ir teiginiai, jog sumontavus unitazą, jis veikė tinkamai, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl rangovas atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, taip pat nepagrindė jokių aplinkybių, kodėl minėtas aktas turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.

25. Remiantis Sutarties 2.2.1 punktu, iki šios sutarties sudarymo vykdytojas įsipareigoja pateikti užsakovui būtiną ir patikimą informaciją apie siūlomus darbų būdus ir ypatybes. Atsakovo V. B. teigimu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, numatytus sąmatoje, atsižvelgiant į ginčo buto būklę, sienų bei grindų nelygumus, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ieškovas apie šias aplinkybes buvo informuotas (CPK 178 straipsnis). Tuo atveju, jeigu, rangovo vertinimu, neišlyginus grindų nelygumų, nebuvo įmanoma tinkamai pakloti laminato, rangovas turėjo pareigą apie tai ieškovą informuoti (Sutarties 2.2.1 punktas, CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai tokių įrodymų nepateikė, teismas vertina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektiniame akte nurodytos aplinkybės – prieš klojant laminuotą grindų dangą grindys nebuvo išlygintos, dėl to suklojus grindis grindų nelygumai siekia iki 15 mm, grindų danga akivaizdžiai juda – laikytinos atsakovės atlikto darbo trūkumu.

26. Teismo vertinimu, ieškovo į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektinis aktas, prie jo pridėtos nuotraukos, vienašalis 2021 m. lapkričio 11 d. rangos darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1-29-02-2021, antstolės 2021 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/21/14F patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovė netinkamai ir nekokybiškai atliko ginčo buto remonto ir apdailos darbus ir juos reikia taisyti.

27. Ieškovas šioje byloje prašo priteisti 14 511,66 Eur rangos darbų trūkumų (defektų) šalinimo būsimų išlaidų.

28. Anot atsakovo, ieškovas žalos apskaičiavimą grindžia išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta lokaline sąmata, nors lokalinėje sąmatoje yra įtraukta darbų, dėl kurių ieškovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitarė Sutartimi. Teismas pažymi, kad šalių sudarytoje sąmatoje nurodyti šie su grindų klojimu sietini darbai – laminato klojimas, taip pat prie medžiagų pažymėta, kad bus naudojami grindų lygintuvai. Nors atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad sąmatoje nebuvo nurodytas nei grindjuosčių, nei grindų kampų įrengimas, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad sąmatoje darbai nurodyti apibendrintai, jų nedetalizuojant, vertina, kad tiek grindų lyginimas, tiek grindjuosčių ir grindų kampų įrengimas buvo būtini, siekiant pasiekti Sutartyje nurodytą rezultatą – suremontuoti ginčo butą. Nors šalių sudarytoje sąmatoje nurodytas 11 m² tinkas, tačiau remiantis Sutarties nuostatomis bei ieškovo atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad šalys tarėsi dėl viso ginčo buto remonto, todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje pagrįstai įtrauktas 151 m² tinkavimo. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą lokalinę sąmatą yra įtraukti darbai, dėl kurių šalys nesitarė Sutartimi. Teismui nekilo abejonių, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini, siekiant pašalinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliktų darbų trūkumus.

29. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovas byloje pateikė tik deklaratyvią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą, tačiau neįrodinėja jokių išlaidų, patirtų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva netinkamai atliktų remonto darbų, atitinkamai, ieškovas reikalauja priteisti nepatirtos žalos atlyginimą. Remiantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus įstatymo numatytas atvejus). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad ieškovas nėra pradėjęs remonto darbų ir kaip fizinis asmuo yra laisvas organizuoti turto atkūrimą jam priimtinu būdu, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad pridėtinės vertės mokesčio išlaidos, nors jos dar realiai ir nėra patirtos, taip pat pripažintinos šalies patirta žala (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-701-614/2019).

30. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamu atveju rangos darbų trūkumų faktas įrodytas, šių trūkumų šalinimo išlaidų dydis pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, į tai, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu išreikštu teismo siūlymu šalims prašyti skirti teismo ekspertizę nepasinaudojo, nepateikė kitokių įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų jo prašomų būsimų išlaidų remonto darbų trūkumams pašalinti atlyginimą – 14 511,66 Eur.

Dėl atsakovo V. B. kaip juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės

31. Ieškovo teigimu, atsakovas V. B. kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, todėl subsidiariai atsakingas ieškovui pagal Sutarties pagrindu atsiradusias atsakovės prievoles. Anot ieškovo, atsakovas, faktiškai iš anksto žinodamas, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketina tinkamai vykdyti šalių sudarytos rangos sutarties, neprivalėjo sudaryti šios rangos sutarties, tačiau vis tiek ją sudarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti sprendimą už akių, ieškovui buvo išaiškinta jam tenkanti pareiga įrodyti, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini“) negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio V. B. nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas).

32. Remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 70 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

33. Siekdamas patvirtinti aplinkybes dėl atsakovo V. B. nesąžiningumo, t. y. įmonių įsigijimu ir jų trumpalaikiu panaudojimu nesąžiningiems tikslams pasiekti, ieškovas kartu su 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymu pateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) duomenis apie šio atsakovo turimas ir/ar turėtas įmonių akcijas (el. b. l. 164–174). Tačiau iš šių ieškovo pateiktų duomenų galima daryti tik išvadą, jog atsakovas yra kelių skirtingų juridinių asmenų dalyvis, tačiau vien šie įrodymai nepagrindžia ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas įmones panaudoja nesąžiningiems tikslams pasiekti, kadangi buvimas kelių įmonių dalyviu gali būti nulemtas kitų, nebūtinai nesąžiningų, tikslų .

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovui neįrodžius jokių konkrečių atsakovo V. B. kaip juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimu įvykdyti prievolės ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti subsidiariai iš atsakovo V. B. trūkumų šalinimo išlaidas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis).

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 511,66 Eur išlaidų remonto darbų trūkumams pašalinti atlyginimą, o likusią ieškinio dalį dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo V. B. atmetant.

36. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui priteistinos jo prašomos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14 511,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė iš viso 3 045 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 374 Eur žyminis mokestis, 130 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 541 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Ieškovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas (be PVM) sudaro: teisinės konsultacijos dėl rangos sutarčių vykdymo ypatumų (100 Eur), pateiktų duomenų įvertinimas (200 Eur), papildomų duomenų surinkimas (100 Eur), ieškinio parengimas ir pateikimas teismui (1 600 Eur), pasirengimas bylos nagrinėjimui (50 Eur), atstovavimas teisme (50 Eur). Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Ieškovo su 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymu teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos ieškovo buvo faktiškai patirtos.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta 50 proc. reikalavimų), ieškovui priteistina iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai duomenų apie šioje byloje patirtas teisinių paslaugų išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

42. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (40,32 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 511,66 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus vienuolika eurų 66 ct) išlaidų remonto darbų trūkumams pašalinti atlyginimą, 5 proc. (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 511,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 522,50 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 20,16 Eur (dvidešimt eurų 16 ct) iš kiekvieno. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.