- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-701-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37930-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei R. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 570,09 Eur žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. dėl bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. T., trūkusios karšto vandens maišytuvo žarnos, buvo užlietas ieškovui G. R., nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovo turtui buvo padaryta materialinė žala, kurios dydis sudaro 2 570,09 Eur (8 874,00 Lt). Ieškovo turtui padarytą žalą įrodo 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 141119 (toliau – Atskaita), kurią apskaičiavo VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M..
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas be jokio pagrindo nustatė, kad dėl buto užliejimo yra kalta atsakovė. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją, teismui pateikė 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 141119, tačiau ataskaitoje nurodyti darbai ir ypatingai šių darbų kainos neatitinka tikrosios prarasto turto atkuriamosios vertės ir yra akivaizdžiai neproporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. T. ieškovui G. R. 2 124,07 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (2 124,07 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. spalio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,94 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas sprendė, jog faktas, – kad užliejimas įvyko; ieškovo butui buvo padaryta žala; ir, šio įvykio priežastis – atsakovei priklausančiame bute trūkusi karšto vandens maišytuvo žarna, – yra įrodytas.
5. Vertindamas žalos dydį, teismas pažymėjo, kad ieškovo nuostoliai vertintini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas, be kita ko, nustatytas tiek 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos defektiniu aktu Nr. 37139, tiek 2014 m. lapkričio 19 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 141119, kurią teismas vertintino kaip rašytinį įrodymą, tiek pagal byloje esančius kitus įrodymus, šalių paaiškinimus, be kita ko, įvertinus ir atsakovės pateiktą 2017 m. gruodžio 6 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-17-1947. Teismo vertinimu, žalos dydis yra 2 124,07 Eur, ir kurį sudaro ieškovo buto remontui reikalingos išlaidos, apskaičiuotos pagal ieškovo pateiktą žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 141119 esančią lokalinę sąmatą, kritiškai įvertinus į ją įtrauktą Pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris negali būti skaičiuojamas iki kol nėra realiai atliktas remontas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinant visiškai, t. y. ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant 2570,09 Eur žalos, 58,00 Eur žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Vertindamas atkuriamosios turto vertės nustatymo klausimą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog sugadinto turto savininkas dar neatliko turto atkūrimo (remonto) darbų, nėra pagrindas mažinti atkuriamosios turto vertės (remonto kaštų) PVM suma. Pabrėžtina, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki žalą sukėlusio įvykio.
6.2. Apeliantas, remontuodamas dėl užliejimo sugadintą turtą, už paslaugas bei medžiagas, reikalingas sugadintam turtui atkurti, neišvengiamai privalės mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), įtrauktą į minėtų paslaugų bei medžiagų sumą. Kadangi apeliantas yra fizinis asmuo (ne PVM mokėtojas), jis, kitaip nei juridiniai asmenys, neturės galimybės iš valstybės biudžeto susigrąžinti sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, sudaranti 446,02 Eur, turi būti įtraukta į visą būsimų nuostolių (remonto kaštų) sumą.
7. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Jeigu apeliantas būtų atlikęs remonto darbus, kuriuos buvo būtina atlikti dėl užliejimo, tuomet žala (nuostoliai) galimai ir apimtų PVM mokestį, kaip jau patirtas realias išlaidas. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
7.2. Kadangi apeliantas iki šiol nėra atlikęs buto remonto darbų (nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, praėjo daugiau nei 3 metai), kurie atstatytų užliejimu padarytą žalą, todėl būsimo remonto kaštai (sąnaudos) negali apimti PVM mokesčio, nes nėra visiško užtikrinimo, kad apeliantas tikrai pasirinks atkurti sugadinto turto vertę, o tuo labiau, kad patirdamas sugadinto turto atkūrimo sąnaudas, neabejotinai mokės PVM mokestį, o jeigu ir mokės – ar tokio dydžio, kuris yra apskaičiuotas sąmatoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių byloje išliko dėl žalos dydžio.
11. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
12. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jai padarytos žalos dydį įrodinėjo Žalos remonto kaštų lokaline sąmata Nr. 141119, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas (e. b. l. 9-10). Šioje sąmatoje apskaičiuota medžiagų ir darbų kaina sudaro 8 874,00 Lt (kas atitinka 2 570,09 Eur), iš kurių 1 540,12 Lt (kas atitinka 446,02 Eur) yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 446,02 Eur pridėtinės vertės mokestį (PVM), kadangi sprendė, jog jis negali būti skaičiuojamas iki kol nėra realiai atliktas remontas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
14. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus įstatymo numatytas atvejus). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad ieškovas nėra pradėjęs remonto darbų ir kaip fizinis asmuo yra laisvas organizuoti turto atkūrimą jam priimtinu būdu, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.). Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą šias išlaidas pripažinti ieškovo patirta žala. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pridėtinės vertės mokesčio išlaidų, nors jos dar realiai ir nėra patirtos, nepripažino ieškovo patirta žala.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, papildomai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 446,02 Eur sumą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Apelianto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro jo apmokėtas žyminis mokestis (e.b.l. 114). Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas šalys nepateikė. Apeliacinį skundą pamenkinus, iš atsakovės apeliantui priteisiama 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.
Papildomai priteisti iš atsakovės R. T. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 446,02 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt šeši eurai 02 cnt) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 446,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.