- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-772-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01099-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- A. S., A. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo P. S. (P. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. S., A. Ž. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti niekine bei negaliojančia atsakovų 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – 2021 m. gegužės 31 d. sutartis); pripažinti, kad atsakovas A. S. neįgijo, o atsakovas A. Ž. neperleido reikalavimo teisės į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Open Banking LT“ skolą pagal 2021 m. gegužės 31 d. sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė ieškovo P. S. pareiškimą, kuriuo ieškovas atsisakė ieškinio, ir nutraukė civilinę bylą.
3. Atsakovas A. Ž. pateikė teismui prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovo 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. Ž. nurodė, kad negalėjo laiku pateikti duomenų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo informuotas apie pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, jis neturėjo teisės reikšti (nebuvo netiesioginio ieškinio sąlygų), elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, todėl atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui A. Ž. iš ieškovo P. S. 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Teismas įvertino tai, kad ieškovas 2024 m. birželio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas 2024 m. birželio 5 d. priėmė ir nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimams pateikti. Ieškovas 2024 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Tą pačią dieną teismas priėmė nurodytą pareiškimą ir bylą nutraukė. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti teisinės pagalbos išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šiam klausimui išspręsti teismas taikė papildomo teismo sprendimo (nutarties) institutą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepatvirtino A. S. finansinio reikalavimo LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, konstatavo A. Ž. nesąžiningus veiksmus sudarant 2021 m. gegužės 31 d. sutartį ir pripažino jo reikalavimo teisės į skolininkę atsisakymą, t. y. buvo pasiektas tas pats rezultatas, kurio ieškovas siekė šioje byloje – A. S. finansinis reikalavimas, kildinamas iš 2021 m. gegužės 31 d. sutarties, nepatvirtintas LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. e3K-3-122-381/2024).
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo A. S. 223 590,63 Eur antros eilės finansinį reikalavimą LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-2528-803/2023). Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2021 m. gegužės 31 d. sutarties pripažinimo niekine 2023 m. spalio 5 d., nors tuo metu buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties. Ieškovas siekė to paties rezultato dviejose bylose vienu metu.
9. Ieškovas atsisakė ieškinio, nes kasacinis teismas apgynė bendrovės interesus. Jis, dalyvaudamas dviejuose teismo procesuose dėl to paties rezultato, siekdamas, kad LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje nebūtų patvirtintas A. S. finansinis reikalavimas, kildinamas iš, ieškovo nuomone, niekinės 2021 m. gegužės 31 d. sutarties, sukėlė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Jis nesulaukė, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškinio pateikimas ir atsiėmimas – ieškovo apsisprendimas. Ieškovas atsisakė ieškinio, įvertinęs kitoje byloje priimtą sprendimą, bet ne dėl atsakovo veiksmų. Dėl to ieškovui teko kaltė (atsakomybė) dėl šios bylos proceso iškėlimo bei atitinkamai pareiga (nutraukus procesą) atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingumas, atlikdamas procesinius veiksmus.
10. Teismas, išanalizavęs patirtų išlaidų pobūdį, atsižvelgęs į advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį, nusprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas rūpestingas, turėjo suprasti, jog inicijuodamas tokio pobūdžio procesus, abiejų ginčų šalių gali būti patiriamos bylinėjimosi išlaidos, todėl turėjo prisiimti riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas P. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. papildomą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo A. Ž. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Ieškovas procese buvo sąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-122-381/2024), Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendime ir arbitro P. D. atskirojoje nuomonėje (arbitražo byla Nr. V-0104/2023e).
12.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas buvo nesąžiningas, ir laikė jį atsakingu už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas veikė apdairiai, pateikė ieškinį, gindamas savo teises ir jį atsiėmė, kai jos buvo apgintos kitoje byloje.
12.3. Kitoje byloje apeliacinio teismo nutartis galėjo sukelti negrįžtamus teisinius padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kasacinio proceso galimybė buvo mažai tikėtina (tikimybė, kad kasacinis skundas bus priimtas buvo 19 proc., o kad apeliacinio teismo nutartis bus pakeista – 11,4 proc.).
12.4. Apskųstoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas turėjo sulaukti galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo A. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas nurodytas finansinis reikalavimas LUAB „Open Banking LT“, jis įgijo kreditoriaus teises. Ieškovas, kaip LUAB „Open Banking LT“ kreditorius, neturėjo laukti, kol nepagrįstą finansinį reikalavimą pareiškęs asmuo imsis neteisėtų veiksmų. Asmuo savo pažeistas teises dėl ydingo sandorio gali ginti trimis alternatyviais procesiniai veiksmais – reikšti savarankišką ieškinį, teikti priešieškinį arba atsiliepimą jau nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo skundą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildomą nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
13.1. Šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys negalėtų būti pripažintas tapačiu LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje išnagrinėtam ginčui dėl A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo. Bendrovės bankroto byloje nebuvo sprendžiamas 2021 m. gegužės 31 d. sutarties galiojimo klausimas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Kitoje byloje reikalavimas pareikštas bendrovei, o šioje – 2021 m. gegužės 31 d. sutartį sudariusiems asmenims: A. Ž. ir A. S..
13.2. Atskirojo skundo argumentai susiję su kasacinio proceso statistiniais duomenimis, neturi reikšmės kilusiam ginčui.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas galėjo (bet neprivalėjo) sulaukti, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir tik tada spręsti dėl poreikio inicijuoti naują ginčą dėl 2021 m. gegužės 31 d. sutarties ginčijimo. Ieškovui nusprendus to paties tikslo tuo pačiu metu siekti ginčijant finansinį reikalavimą ir atskiroje civilinėje byloje reikalaujant pripažinti nurodytą sutartį negaliojančia, bet vėliau ieškinio atsisakius, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
13.4. Ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes kreipėsi į teismą su ieškiniu, tikslino pareikštus reikalavimus, teikė įvairius prašymus. Atsakovas turėjo atsikirtinėti į ieškovo reikalavimus ir prašymus, nors vėliau ieškovas ieškinio atsisakė. Kasacinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, kuria remiasi ieškovas, nepaneigia būtinybės spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą remiantis priežasties teorija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
16. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija ne visą teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą, bet tik tą jos dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apeliantas ginčija atsakovo A. Ž. teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas buvo nesąžiningas, apeliantas buvo sąžiningas ir turėjo teisę ginčyti ne tik A. S. finansinį reikalavimą LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, bet ir atsakovų sudarytą cesijos sutartį. Atsakovas A. Ž. teigia, kad dėl apelianto veiksmų jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, o pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 94 straipsnį, nurodė, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
20. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir inicijuojant bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 56 punktas).
21. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24–26 punktai).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės – bylą nutraukė, nes apeliantas atsisakė ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo įvertinti jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 94 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus A. S. 223 590,63 Eur antros eilės finansinį reikalavimą LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-2528-803/2023). Apeliantas, kaip LUAB „Open Banking LT“ kreditorius, nesutikdamas su nurodyta nutartimi, 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir netvirtinti A. S. finansinio reikalavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė P. S. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-983-798/2023). P. S. 2024 m. sausio 11 d. pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą – nepatvirtino A. S. finansinio reikalavimo LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas 2023 m. spalio 5 d. pateikė ieškinį, jį papildė 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. birželio 5 d. Apeliantas 2024 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir pirmosios instancijos teismas patenkino šį pareiškimą.
25. Taigi, apeliantas nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį dar nesant įsiteisėjusius teismo nutarčiai, kuria patvirtintas A. S. 223 590,63 Eur antros eilės finansinis reikalavimas LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-2528-803/2023).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas buvo nesąžiningas, nes galėjo palaukti, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl apeliantui tenka atsakomybė už atsakovo A. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodytą poziciją apeliacinės instancijos teismas grindžia tokiais toliau nurodytais argumentais.
27. Apeliantas teisingai remiasi kasacinio teismo nutartimi, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį jau nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis teisėmis byloje dalyvaujantis asmuo turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra byloje dalyvaujančio asmens teisė, bet jį rinkdamasis asmuo turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių įvykdymo arba kartu su juo. Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiškiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).
28. Taigi, apeliantas, kaip LUAB „Open Banking LT“ kreditorius, turėjo teisę ne tik ginčyti kito kreditoriaus A. S. finansinį reikalavimą, bet ir reikšti netiesioginį ieškinį, kuriuo ginčijo finansinio reikalavimo pagrindą – cesijos sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs eiliškumo, kada ir koks reikalavimas gali būti pareikštas teismui. Dėl to, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik šalių procesinį elgesį, bet ir kreipimosi į teismą bei ieškinio atsisakymo priežastis.
29. Byloje, kurioje buvo sprendžiamas A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, kasacinis teismas nurodė, kad pradinis kreditorius A. Ž. pasirašė 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimą, adresuotą LUAB „Open Banking LT“ ir P. S., nepranešęs skolininkei apie reikalavimo teisės pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį perleidimą naujajam kreditoriui A. S., taip pat kad apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkės neinformavo ir naujasis kreditorius. Aplinkybė, jog pradinis kreditorius, nepranešęs skolininkui apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, atleidžia skolininką nuo šios prievolės įvykdymo (atsisako reikalavimo), reiškia jo nesąžiningumą tiek skolininko, tiek ir naujojo kreditoriaus atžvilgiu, tačiau tai neatima iš skolininko teisės gintis prievolės pasibaigimo faktu prieš naująjį kreditorių, t. y. toks reikalavimo teisės į skolininką atsisakymas sukelia teisinių padarinių ir naujajam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-122-381/2024, 43, 45 punktai).
30. Taigi, pirmiau nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas A. Ž. buvo nesąžiningas sudarydamas 2021 m. gegužės 31 d. sutartį, kurią apeliantas siekė nuginčyti. Toks atsakovo nesąžiningas elgesys lėmė ne tik apelianto procesinius veiksmus civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas naujojo kreditoriaus A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, bet ir ieškinio pareiškimą nagrinėjamoje byloje. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nors žinojo, kad bankrutuojančią skolininkę atleido nuo perleisto reikalavimo įvykdymo. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Priešingai, apeliantas siekė apginti ne tik savo, bet ir LUAB „Open Banking LT“ bei jos visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasaciniam teismui nepatvirtinus LUAB „Open Banking LT“ kreditoriaus A. S. finansinio reikalavimo, apeliantas atsisakė ieškinio nagrinėjamoje byloje, nes bendrovės ir jos kreditorių teisės iš esmės buvo apgintos. Toks apelianto elgesys patvirtina, kad jis procese veikė sąžiningai.
31. Atsakovas A. Ž. nurodo, kad ir jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas 2024 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą skirti A. Ž. baudą, nes jis neįvykdė 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. nutartyse nustatytų įpareigojimų pateikti įrodymus. Teismas nesprendė nurodyto prašymo, nes apeliantas jo atsisakė 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsakovui A. Ž. nepriteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų.
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas). Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti kiti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinis teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
33. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Apelianto atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui A. Ž. iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas atmetamas.
34. Patenkinus atskirąjį skundą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliantas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. Ž. iš ieškovo P. S. priteista 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, panaikinti ir dėl šios dalies išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo A. Ž. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.