- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-526-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09306-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Judėjimo kryptis“
- Trečiasis asmuo
- D. R., V. Š.
- Kategorijos
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, tretieji asmenys D. R., V. Š., dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ 8816,20 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-05-02 eismo įvykio Vilniaus m., T. Š. g. 16, metu, atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo D. R., neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, vairavo automobilį Chrysler 300M, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobilių plovyklos teritorijoje, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du stovėję automobiliai: MB (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir F. P., v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis Chrysler 300M, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Š., buvo perduotas atsakovui plovimo paslaugoms suteikti. Vilniaus apskr. VPK nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl D. R. kaltės. Transporto priemonės Chrysler 300M, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo ADB „ERGO Lietuva“, draudimo sutartis Nr. 02-1718653. Žalą dėl automobilio MB (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo patyrė J. Č., dėl automobilio F. P., v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo žalą patyrė L. M.. Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas jiems 8816,20 Lt draudimo išmokų sumą. ADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į atsakovą UAB „Judėjimo kryptis“, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmokų sumą - 8816,20 Lt CK 6.246 straipsnio pagrindu.
Atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Pažymėjo, kad plovėjas trečiasis asmuo D. R. vairuodamas automobilį nevykdė darbo funkcijų, o darbdavys atsako tik už žalą, padarytą darbuotojams vykdant darbo funkcijas (CK 6.264 str.). Trečiasis asmuo D. R. neturėjo darbdavio (atsakovo) pavedimo atlikti automobilio plovimo (valymo) paslaugas, o tuo labiau nebuvo darbdavio pavedimo trečiajam asmeniui D. R. vairuoti automobilį. Be to, įvykis įvyko 17.39 val., t. y. jau pasibaigus automobilių plovėjo D. R. ir atsakovo automobilių plovyklos darbo laikui, ką patvirtina atsakovo nustatyti darbo laiko grafikai, o ir ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad darbdavys nėra atsakingas už darbuotojo padarytą žalą ne darbo metu. Mano, kad esminė aplinkybė yra ir ta, jog V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, nes viešajame eisme dalyvavo su transporto priemone, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, t.y. transporto priemone, kuri buvo techniškai netvarkinga. Vadinasi, už žalą atsakingi yra tretieji asmenys V. Š. ir D. R., todėl atsakovas yra keistinas, o ieškinys UAB „Judėjimo kryptis“ atžvilgiu atmestinas.
Trečiasis asmuo V. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pristatė automobilį atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, t.y. plovimo paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, siekiant pasinaudoti atsakovo teikiamomis automobilių plovimo paslaugomis. 2012-05-02 jam atvykus į atsakovo autoplovyklą ir automobilio raktelius perdavus plovyklos darbuotojams, o šiems juos priėmus ir nurodžius laiką, kada atvykti atsiimti nuplauto automobilio, todėl UAB „Judėjimo kryptis“ ir V. Š. veiksmais buvo sudaryta žodinė plovimo paslaugų sutartis, kuri sukelia šalims visas iš sutarčių kylančias teisines pasekmes (CK 1.72 str.). Pažymėjo, kad atsakovo autoplovyklos aikštelė yra privati teritorija, kurioje yra nustatyta asmenų ir transporto priemonių patekimo, buvimo ir išvykimo iš jos vidaus tvarka, todėl automobiliai į ją įvežami ir iš jos išvežami atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ plovyklos darbuotojų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad viešasis eismas atsakovo autoplovyklos teritorijoje nevyksta ir automobiliai nėra naudojami susisiekimo tikslais, o reikalavimas turėti galiojantį privalomąjį techninės apžiūros dokumentą yra taikomas tik toms transporto priemonėms, kurios dalyvauja viešajame eisme. Be to, turi būti atsižvelgiama ne tik į aplinkybę, kad trečiojo asmens automobilis neturėjo galiojančio techninės apžiūros dokumento, bet ir į faktą, kad minėto dokumento nebuvimas nesuteikia teisės atsakovui pažeisti iš tarp šalių sudarytos paslaugų sutarties kylančius įsipareigojimus. Asmuo su jam perduotu turtu turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, saugoti ir nedaryti jam žalos, taip pat nekelti pavojaus kitų asmenų turtui. Dėl netinkamo atsakovo minėtų pareigų vykdymo ir kilo eismo įvykis, kuriame nukentėjo trečiojo asmens V. Š. turtas. Tai lėmė atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ prievolę atlyginti tiek V. Š., tiek ieškovo patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ ir trečiasis asmuo V. Š. 2011-08-16 sudarė transporto priemonės Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2012-05-02 17.39 val. draudėjas V. Š. informavo ieškovą, kad tą pačią dieną apie 15.00 val. jis atvažiavo į plovyklą, kur jam buvo pasakyta paslaugos laukti 1,5 val., todėl jis paliko transporto priemonę ir išėjo. Apie 16.30 val. jam paskambino ir paprašė atvykti į plovyklą. Atėjęs V. Š. pamatė, jog jo automobilis yra sudaužytas, apgadinta dešinės pusės galinė dalis-sparnas, durelės, bamperis, žibintas, bagažinės dangtis, be to, kieme pamatė dar dvi apgadintos transporto priemones-FIAT PUNTO ir MB. Jo automobilį vairavo plovyklos darbuotojas D. R.. Eismo įvykio metu trečiojo asmens D. R. vairuojamas automobilis Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į MB (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (J. Č.) bei F. P., v/n (duomenys neskelbtini) (E. M.). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas D. R., kuris vairavo Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) neturintis teisės vairuoti ir be valstybinės techninės apžiūros.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad trečiasis asmuo V. Š. transporto priemonę Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) perdavė plovyklos darbuotojui D. R. ne darbo metu (po 17.00 val.), kai plovykla nedirbo, o D. R. darbo funkcijų nevykdė. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog policijos pareigūnai buvo kviečiami tik 17.39 val. neįrodo, kad trečiojo asmens V. Š. automobilis tuo metu ir buvo apgadintas, o įrodo tik policijos iškvietimo laiką. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarė išvadą, kad V. Š. transporto priemonę paliko ne konkrečiam asmeniui D. R., bet UAB „Judėjimo kryptis“ priklausančiai plovyklai transporto priemonės plovimo, valymo paslaugoms atlikti. Pažymėjo ir tai, kad V. Š. atvykus į plovyklą apie 17.15 val. jo transporto priemonė buvo išvalyta bei nuplauta, t.y. paslaugos buvo suteiktos plovyklos darbo metu. Be to, atsakovo motyvas, kad plovykla po 17.00 val. nedirba, teismo vertinimu, paneigia ir UAB „Judėjimo kryptis“ 2012-05-02 automobilių registracijos lapas, iš kuriuo matyti, kad paskutinė transporto priemonė įvažiavo į plovyklą 17.20 val. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas dėl V. Š. netvarkingos transporto priemonės neturi įtakos žalos atlyginimo pagrindui bei dydžiui, nes byloje nėra nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl netvarkingos transporto priemonės, nors pastaroji ir neturėjo galiojančios privalomosios techninės apžiūros, todėl netaikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. Teismas taikė CK 6.264 str. 1 d. ir 2 dalis ir atsižvelgdamas tai, kad D. R. kaltė dėl V. Š. sugadintos transporto priemonės yra nustatyta, o už darbuotoją atsako darbdavys (CK 6.263 str.), todėl iš atsakovo priteisė visą tretiesiems asmenims išmokėtą ADB „ERGO Lietuva“ (šiuo metu - ERGO Insurance SE, atstovaujama ERGO Insurance SE Lietuvos filialo) sumą - 8816,20 Lt žalos atlyginimo (CK 1.138 str. 1 d. 6 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažino V. Š. parodymus pagrįstais, jų nepatikrinęs, taip pažeisdamas CPK 186 straipsnio 4 dalį. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad plovyklos teritorija aptverta, patekimas apribotas, įvažiavimas ir išvažiavimas reguliuojamas plovyklos darbuotojų. Be to, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: V. Š. darbo laiką, telefoninių pokalbių išklotinę, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-09 raštą Nr. 10R-1641874-1 bei kt. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 186 straipsnio 4 dalis), todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Š. transporto priemonę paliko atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“ 2012-05-02 apie 15 val.
2. Dėl netinkamo CK 6.264 straipsnio taikymo. D. R. vairavo transporto priemonę, savo veiksmais jai padarė žalos, jis nevykdė darbo funkcijų, nes dirbo po darbo valandų. Jis asmeniškai susitarė dėl paslaugos – autotransporto priemonės plovimo, veikė savo vardu, o V. Š. tai žinojo, nes autoplovyklos darbo grafikas yra viešai pakabintas, be to, D. R. pasiūlė mažesnę plovimo kainą nei UAB „Judėjimo kryptis“, todėl trečiasis asmuo D. Š. sutiko su pasiūlymu. Vadinasi, jis prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Kadangi trečiasis asmuo D. R. nevykdė darbo funkcijų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovui už trečiojo asmens veiksmus.
3. Dėl netinkamo trečiojo asmens D. R. informavimo apie vykstantį procesą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančių asmenų procesinių informavimą apie teismo posėdžius, procesinių dokumentų įteikimą, nes teismas nei procesinių dokumentų, nei šaukimų į teismo posėdžius nesiuntė paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu, be to, nenustatė paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adreso nesvarstė galimybės skirti kuratorių, o įteikė dokumentus viešo paskelbimo būdu, taip pažeisdamas CPK 130 straipsnį.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo D. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prisidėjimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Teismas netinkamai informavo trečiąjį asmenį D. R. apie civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškovas ieškinyje nurodė trečiojo asmens D. R. darbo vietos adresą, t. y. atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ buveinės adresą. Nors teismui buvo žinoma, kad trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“ nebedirba, tačiau teismas nereikalavo jokių dokumentų apie D. R. gyvenamosios vietos adresą, neatliko jokių veiksmų, kad šią aplinkybę sužinotų, todėl negalėjo padaryti išvados apie tai, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta nežinoma. Be to, nesvarstė galimybės paskirti kuratoriaus. Taigi teismas, paskelbdamas apie posėdžius specialiame interneto tinklapyje, pažeidė CPK 130 straipsnį.
2. Dėl atsakomybės už žalą. Trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad, jei jis būtų buvęs tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą, pirmosios instancijos teismui jis būtų paaiškinęs, kad jis V. Š. automobilį Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) 2012-05-02 plovė po darbo valandų, apie 18.10 val., apie tai nežinant atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ vadovui, darbų vadovui ir apskritai pasibaigus įmonės darbo laikui. Trečiasis asmuo V. Š. pats to pageidavo, nes tada plovimo paslaugos kaina mažesnė. V. Š. užsakė tik automobilio kėbulo plovimą, kuris trunka apie 30 min., todėl teismas be pagrindo nustatė, jog buvo užsakyta kita paslauga (kėbulo plovimas ir vidaus valymas), kuri trunka apie 1,5 val. Be to, V. Š. pavedė nuplauti techniškai netvarkingą automobilį, kuriame neveikė stabdžiai, jis žinojo, kad trečiasis asmuo D. R. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vis tiek pageidavo, kad D. R. iš plovyklos išvairuotų jį į lauką. Trečiasis asmuo mano, kad V. Š. taip elgėsi, nes siekė, kad kitoje byloje galėtų prisiteisti jo sužalojimo išlaidas, kas leistų jam susiremontuoti techniškai netvarkingą automobilį. Atsižvelgiant į šiuos trečiojo asmens V. Š. veiksmus bei į tai, kad V. Š. eismo įvykio metu vairavo techniškai netvarkingą automobilį, atsakomybė kyla jam, o ne atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
1. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas įvertino visus pateiktus byloje įrodymus, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, iš įrodymų visumos darė išvadą apie tam tikrų faktų buvimą, t.y. teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiais asmuo V. Š. transporto priemonę plovimo paslaugoms suteikti paliko ne fiziniam asmeniui D. R., o juridiniam asmeniui UAB „Judėjimo kryptis“. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai (direktoriaus D. G. parodymai, 2012-05-02 automobilių registracijos lapas) patvirtina, kad įvykio dieną 17.20 val. atsakovas dar priiminėjo transporto priemones plovimo paslaugoms suteikti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad vieni automobiliai buvo paliekami juridiniam asmeniui, o kiti fiziniam asmeniui. Pažymi, kad atsakovo teiginiai, kad D. R. V. Š. automobilį priėmė plovimo paslaugoms suteikti po 17 val. ir kaip fizinis asmuo, kad buvo susitarta dėl paslaugos, trunkančios 30 min., kad V. Š. buvo pasiūlyta mažesnė paslaugos kaina, nėra pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.
2. Dėl taikytinų teisės normų. Kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog darbuotojas D. R. žalą padarė neidamas pareigų, tai darbdaviui kyla civilinė atsakomybė CK 6.264 straipsnio pagrindu.
3. Dėl trečiojo asmens D. R. informavimo apie vykstantį procesą. Nagrinėjamoje byloje teismas patikrino Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazėje D. R. deklaruotą gyvenamąją vietą ir nustatė, kad trečiasis asmuo D. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje nenurodant konkretaus gyvenamosios vietos adreso. Be to, teismas patikrino VSDFV duomenis ir nustatė, kad šis trečiasis asmuo niekur nedirba. Teismas taip pat procesinius dokumentus siuntė galimais trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresais, V. P. g. 8-99, Vilnius ir Architektų g. 158-36, Vilnius, tačiau šie grįžo neįteikti. Vadinasi, teismas pagrįstai trečiajam asmeniui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kas kilusio ginčo atveju yra atsakingas už žalos padarymą.
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Valdytojas dažniausiai yra savininkas, tačiau valdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, nesantis savininkas, tačiau valdantis didesnio pavojaus šaltinį tam tikru teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį, įstatymą, teismo sprendimą ir panašiai. Tačiau valdytoju nėra laikomi asmenys, didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį (įmonės automobilio vairuotojas, lėktuvo pilotas, lokomotyvo mašinistas, laivo kapitonas ir pan.). Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).
CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad preziumuojama, kad darbuotojas padarė žalos eidamas darbo pareigas, todėl atsakovas, norėdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti, kad darbuotojas žalą padarė ne eidamas savo darbines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje D. M. v. UAB „Cherba”, Nr. 3K-3-1237/2000).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo D. R. buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su apeliantu UAB „Judėjimo kryptis“ ir autoplovykloje autoįvykio metu vairavo V. Š. nuosavybės teise valdomą transporto priemonę.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar jis veikė juridinio asmens vardu ir jo kontroliuojamas. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatavo, kad D. R. automobilį vairavo vykdydamas darbines funkcijas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad apelianto teiginį, jog plovykla po 17 val. nedirba ir plovimo paslaugų neteikia, paneigia atsakovo pateiktas 2012-05-02 automobilių registracijos lapas, o apelianto nurodomas Vilniaus apskrities VPK 2012-05-09 raštas Nr. 10R-1641874-23 yra bendro pobūdžio pažyma iš policijos kompiuterinės duomenų bazės, kuris negali konstatuoti tikslaus eismo įvykio laiko. Pirmosios instancijos teismas vertino šiuos pateiktus įrodymus, tikrino V. Š. bei apelianto UAB „Judėjimo kryptis“ direktoriaus teiginius, savo išvadas motyvavo ir pagrindė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad darbuotojas D. R. trečiojo asmens V. Š. automobilį priėmė plovimo paslaugoms suteikti po 17 val. ir kaip fizinis asmuo ir kad buvo susitarta dėl paslaugos, trunkančios mažiau nei 30 min., bei kad trečiasis asmuo V. Š. buvo pasiūlyta mažesnė paslaugos kaina ar kad jis negalėjo darbo metu nugabenti automobilio į autoplovyklą, nėra pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir šioje civilinėje byloje sprendžiant draudikui ADB „ERGO Lietuva“ suteiktos atgręžtinės reikalavimo teisės patenkinimo klausimą, neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog trečiajam asmeniui V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Chrysler 300M, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta techninė apžiūra, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl UAB „Judėjimo kryptis“ darbuotojo veiksmų, kuris neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė, jog autoplovykloje dirbantis D. R. vairavo automobilį ne juridinio asmens vardu ir ne jo kontroliuojamas, todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą atsakingu už žalos padarymą asmeniu yra darbdavys UAB „Judėjimo kryptis“.
Atsakovas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai informavo trečiąjį asmenį D. R. apie teismo posėdžius, jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai bei nesuteikta galimybė atsiliepti į ieškovo reikalavimus.
CPK 124 str. 4 d. numato, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu. CPK 130 str. 1 d. numato, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopijos, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.
Nagrinėjamu atveju teismas ieškinį su priedais ir teismo pranešimą trečiajam asmeniui siuntė jo darbovietės adresu, tačiau procesiniai dokumentai neįteikti, nes apeliantas informavo, jog jis UAB „Judėjimo kryptis“ nebedirba (t.1, b. l. 44). Teismas patikrino Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM ir Sodros duomenų bazėse apie D. R. deklaruotą gyvenamąją vietą bei darbovietę, iš kurių paaiškėjo, kad D. R. deklaruota gyvenamoji Vilniaus m. sav., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, bei tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu nedirba (t. 1, b. l. 50-51). Ieškovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami kitais teismui žinomu gyvenamosios vietos adresais (Architektų g. 158-36, Vilnius, V. P. g. 8-99, Vilnius; T. Š. g. 16A, Vilnius), tačiau trečiojo asmens šiais adresais surasti nepavyko (t.1, b. l. 57, 61, 76). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti trečiojo asmens tikslius gyvenamosios vietos duomenis arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų būdą (t. 1, b.l. 55-56). 2012-11-09 ieškovas pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog ieškovas neturi duomenų apie trečiojo asmens gyvenamąją vietą ar darbovietę bei pažymėjo, kad kuratoriaus skirti neprašo, todėl prašė įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (t.1, b. l. 64-65). Teismas ieškovo prašymą tenkino ir 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi įteikė procesinius dokumentus trečiajam asmeniui D. R. viešo paskelbimo būdu. Tokiu atveju CPK 130 str. 1 d. numato, kad procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo trečiojo asmens informavimo apie procesą atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pareigą tinkamai įteikti trečiajam asmeniui procesinius dokumentus įvykdė.
Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl ieškovo ir trečiojo asmens V. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šie asmenys nepagrindė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios jų naudai nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.