Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1512-826/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-13
Bylos Nr.: e2A-1512-826/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03544-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: „Pasaulio žuvys“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
3.1.1.2.11Rungimosi principas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1512-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03544-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.5; 2.6.39.2.5.5; 3.1.1.2.11; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Pasaulio žuvys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-231-941/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pasaulio žuvys“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Pasaulio žuvys“ 2 684,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 153,54 Eur palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. gruodžio 9 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo apdraustas automobilis ,,Scania R450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2017 m. sausio 5 d. atsakovės darbuotojas, vairuodamas automobilį ,,Scania R450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį Olandijoje. Dėl eismo įvykio kaltas atsakovės vairuotojas, todėl jai atsirado pareiga išmokėti 2 684,00 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Pagal Olandijos teisę, įvykus eismo įvykiui tarp transporto priemonės junginio (vilkiko su priekaba) ir kito objekto ar transporto priemonės, yra taikoma vilkiko atsakomybė. Priekabų civilinės atsakomybės draudimai nėra sudaromi. Atsakovė turi pareigą sumokėti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, nes pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį bei draudimo taisyklių 64 punktą, t. y. eismo įvykio dieną atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. Sąskaita dėl draudimo įmokos sumokėjimo draudėjai buvo įteikta 2017 m. sausio 4 d., dokumentus perdavė sutartį sudariusi darbuotoja G. M.. Atsakovė turėjo pareigą sumokėti draudimo įmoką iki Sutarties įsigaliojimo. Draudimo įmoka sumokėta pavėluotai 2017 m. sausio 11 d. Be to, apie eismo įvykį sužinojo iš koresponduojančios draudimo įmonės Olandijoje, draudėjas apie įvykį nepranešė ir administruojant įvykį nebendradarbiavo.

1.2. Nurodė, kad kompensuojamosios 6 procentų palūkanos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos už 348 dienas sudaro 153,54 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 1 610,40 Eur žalos dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginti, 92,12 Eur palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 1 702,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:

2.1. Buvo sudaryta TPVCAPD sutartis, draudėjui buvo išduotas draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantis draudimo liudijimas, jame nustatytas sutarties galiojimo terminas, įsigaliojimo data, draudimo įmokos mokėjimo tvarka ir dydis, kiti būtini duomenys. Draudėjas pagal draudimo sutarties reikalavimus nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Abiem ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Atsakovė laiku nesumokėjo draudimo įmokos, tačiau pasinaudojo draudimo apsauga. Be to, apie draudžiamąjį įvykį draudiko neinformavo ir eismo įvykio deklaracijos nei per 3 dienas, nei vėliau nepateikė, kitų draudiko reikalautų duomenų neteikė ir administruojant įvykį, ir vertinant žalą nebendradarbiavo. Įvertinus visumą aplinkybių, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, grąžinamos sumos dydis nustatytinas 60 procentų prašomos priteisti sumos, t. y. 1 610,40 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė UAB „Pasaulio žuvys“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

3.1. Nurodė, kad Sutarties 1.3.2 p., pavadintame „Draudimo liudijimo įmokos mokėjimo terminas bei dydis“, jokie draudimo įmokos mokėjimo terminai nurodyti nėra, t. y. šalys nesusitarė, iki kada turi būti sumokėta draudimo įmoka. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog ji praleido prievolę sumokėti draudimo įmoką. Ieškovė neįrodė, kad gavo 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad draudimo sutartys buvo atvežamos į įmonę, o ne siunčiamos elektroniniu paštu. Šalių 2017 m. sausio 4 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl draudimo sutarties pakoregavimo patvirtina, jog ieškovė jai jokios Sutarties nesiuntė. Pagal bendrą principą, jei sutartyje nenumatytas jos apmokėjimo terminas, tai per 7 dienas nuo pareikalavimo turi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sąskaitą gavo 2017 m. sausio 10 d. ir kitą dieną ją apmokėjo. Nepraleido Sutarties įvykdymo termino, tai neturi pareigos sumokėti draudimo išmokos regreso tvarka ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Tenkino 60 procentų ieškinio reikalavimo motyvuodamas tuo, kad ji pažeidė pareigą pranešti apie draudžiamąjį įvykį per 3 dienas, o vėliau nepateikė kitų draudiko reikalautų duomenų ir administruojant įvykį, ir vertinant žalą nebendradarbiavo. Taip pat, mažinant priteistinos žalos dydį, rėmėsi nustatydama priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydžiu, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Ieškovė tokiais argumentais nesirėmė, o ji neturėjo pareigos gintis nuo pareikštų reikalavimų. Buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą.

3.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareikštą reikalavimą, t. y. Olandijos teisės nuostatų, jų taikymo ir aiškinimo praktikos, kai eismo įvykis padaromas vienai iš neapdraustų velkančios ir velkamos transporto priemonių, kai eismo įvykio metu žala padaroma šių transporto priemonių junginiu. Ieškovė pateikė 1994 metų 2018 m. liepos 28 d. redakcijos (nors eismo įvykis buvo 2017 m. sausio 5 d.) Kelių eismo įstatymo 185 straipsnio tekstą, kuris visai nesusijęs su nagrinėjama byla, iš jos visiškai neaišku, ar atsako tik velkančios priemonės draudikas, ar tik velkamos ar abiejų priemonių draudikų atsakomybė yra bendra ir t.t. Pasisakydamas apie Olandijos teisę, teismas tiesiog perrašė ieškovo aiškiai nepagrįstą teiginį, esą pagal Olandijos kelių eismo įstatymo 185 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonių junginys (vilkikas su priekaba / puspriekabe), žala atlyginama pagal vilkiko civilinės atsakomybės draudimą. Paaiškėjus, kad pagal Olandijos teisę už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonių junginiu atsako draudikas, teikęs draudimo apsaugą priemonei, su kuria tiesiogiai buvo padaryta žala (šiuo atveju priekaba), ieškinys vien tuo pagrindu turi būti atmestas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodė, kad draudėjas, draudžiantis transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žinodamas apie tai, jog jo draudžiama transporto priemonė yra reise, o draudimo apsauga baigiasi, pats turi būti suinteresuotas pasirūpinti privaloma draudimo apsauga ir laiku sumokėti draudimo įmoką už naują draudimo apsaugos laikotarpį, jei reikalinga, ir šios įmokos pagrindimui reikalingų dokumentų pasiėmimu (gavimu) iš draudiko. Draudimo įmoka ar jos dalis (jeigu yra susitariama dėl draudimo įmokos mokėjimo dalimis), esant tokio pobūdžio sutarčiai, kokia buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, turėjo būti sumokama sutarties sudarymo metu. Viena iš atsakovės veiklų – transporto logistikos paslaugos, tarptautiniai pervežimai, todėl tokio pobūdžio sutarčių sudarymas, vykdymo tvarka atsakovei turi būti gerai žinomi. Šie teismo vertinimai ir išvados yra teisingi, atitinkantys teisės aktų nuostatas, priešingai nei atsakovės apeliaciniame skunde teikiami argumentai.

4.2. Atsakovė ieškovės pateiktų duomenų apie Olandijos teisėje egzistuojantį atitinkamos situacijos reglamentavimą nenuginčijo, t. y. neteikė savo informacijos, neprašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus. Apeliantė nepateikia jokių duomenų, kad ieškovės pateikta informacija apie teisinį reglamentavimą yra neteisinga ar netiksli. Apeliaciniame skunde dėstomos abejonės yra tik subjektyvus atsakovės susiklosčiusios situacijos vertinimas, nesiekiant leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtinti atitinkamų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl išmokėtos žalos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovė (draudikė) AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė UAB „Pasaulio žuvys“ (draudėja) sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės (vilkiko) „Scania R 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo, numatyta sutarties įsigaliojimo data 2017 m. sausio 5 d. 0.00 val., pabaigos data 2018 m. sausio 4 d. 24.00 val., draudimo įmoka už 12 mėnesių draudimo apsaugą 1 300,01 Eur. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo 2017 m. sausio 11 d. Draudimo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 4 d. Olandijoje – Reemmijakas, Nyderlandai 2017 m. sausio 5 d. 02.50 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės darbuotojo T. B. vairuojamas transporto priemonių junginys – vilkikas „Scania R 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz Cargobull“, valstybinis Nr. FP144, kliudė ir apgadino pastato sieną. Priekaba buvo apdrausta šalims 2016 m. gegužės 2 d. sudarius Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės (priekabos) „Schmitz Cargobull“, valstybinis Nr. FP144, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. gegužės 28 d., draudimo įmoka už 12 mėnesių draudimo apsaugą 130,00 Eur, įmokos mokėjimo terminas 2016 m. gegužės 29 d., įmoka sumokėta 2016 m. gegužės 18 d., t. y. iki sutarties įsigaliojimo. Dėl apdrausto asmens T. B. transporto priemone (duomenys neskelbtini) (vilkiku) padarytos žalos „InterEurope AG“ 2017 m. balandžio 18 d. išrašė ir pateikė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą 2 684,00 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, 2017 m. balandžio 24 d. išmokėjo 2 684,00 Eur draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ir 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Pasaulio žuvys“, prašydama per 15 dienų grąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumą. Iki šiol atsakovė draudimo išmokos nesumokėjo.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 60 proc. prašomos priteisti sumos, remdamasis ne tik TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, bet ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir įvertinęs tam tikras aplinkybes (termino sumokėti įmoką praleidimo trukmę, įmokos ir išmokos dydį, šalių veiklos pobūdį) nusprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti 60 procentų draudiko sumokėtos išmokos sumos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, jog ji praleido prievolę sumokėti draudimo įmoką laiku, nes ji apmokėjo įmoką iš karto po to, kai gavo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

11. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis), 2 dalyje reglamentuojama, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

12. Ieškovė (draudikė) pareiškė reikalavimą atsakovei (draudėjai) priteisti jos sumokėtą draudimo išmoką, kurį grindžiama TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

14. Šalys neginčija, kad transporto priemonei „Scania R 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga buvo taikyta nuo 2017 m. sausio 5 d. 0.00 val., draudimo įmoka už 12 mėnesių – 1 300,01 Eur (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovė gindamasi teigia, jog Sutartyje nesant nurodyto jos apmokėjimo termino, ji neturėjo pareigos sumokėti draudimo įmokos iki 2017 m. sausio 5 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

15. Byloje ginčo nėra, kad draudimo sutarties originalas į bylą nepateiktas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, jog popierinių sutarčių nearchyvuoja, o atsakovė sutarties neišsaugojo. Iš į bylą pateiktos Draudimo sutarties Nr. 03/359725787 1.3.2 punkto matyti, kad jame nėra nurodytas mokėjimo terminas, iki kada atsakovė turėjo sumokėti 1 300,01 Eur draudimo įmoką. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad draudimo įmokos sumokėjimo terminas aiškiai nurodytas ieškovės atsakovei 2017 m. sausio 4 d. išrašytoje sąskaitoje. Atsakovė sąskaitą ir draudimo polisą, labiausiai tikėtina, jog gavo 2017 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai ir šalių susirašinėjimo 2017 m. sausio 3–4 d. medžiaga. Draudėjas, draudžiantis transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žinodamas apie tai, kad jo draudžiama transporto priemonė yra reise, o draudimo apsauga baigiasi, pats turi būti suinteresuotas pasirūpinti privaloma draudimo apsauga ir laiku sumokėti draudimo įmoką už naują draudimo apsaugos laikotarpį, jei reikalinga, ir šios įmokos pagrindimui reikalingų dokumentų pasiėmimu (gavimu) iš draudiko.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant draudimo sutartyje nustatyto termino, draudimo įmokos sumokėjimo terminas negalėjo būti vėlesnis nei draudimo apsaugos pradžia. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 30 punktas nustato, jog Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudiko ir draudėjo sutartos datos, nurodytos draudimo sutartyje. TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, t. y. sutarties įsigaliojimas yra niekaip nesaistomas su draudimo įmokos sumokėjimu / nesumokėjimu. Tad draudimo įmokos sumokėjimas iki jos įsigaliojimo atitinka imperatyvų šios draudimo sutarties rūšies teisinį reglamentavimą ir esmę. Draudikė, kuriai draudimo veikla yra profesinė, privalėjo paaiškinti draudėjai draudimo įmokos mokėjimo terminą, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina dar į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris užsiima krovinių gabenimu, su ieškove jau prieš tai turėjo draudimo teisinių santykių, todėl turėjo realiai suvokti, kad jei draudimo apsauga įsigalioja nuo 2017 m. sausio 5 d., tai ji turėjo pareigą iki šio termino sumokėti draudimo įmoką. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo sutarčiai buvus apmokėtai jau po eismo įvykio – 2017 m. sausio 11 d., draudikas įgijo teisę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktą reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (CPK 185 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie eismo įvykį ją informavo ne atsakovė. Apeliantė šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykį per 3 darbo dienas, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas (ieškovė) turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu Olandijos teisės aiškinimu, nes atsakomybė turėtų kilti puspriekabės draudikei, t. y. ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Byloje ginčo nėra, kad eismo įvykis atsitiko Olandijoje. Atsakovė eismo įvykio aplinkybių, ieškovės išmokėtos draudimo išmokos neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė pateikė išaiškinimą, kad pagal Olandijoje galiojantį ir taikomą 1994 m. Kelių eismo įstatymą (185 straipsnio 1 dalį) atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kyla variklinės transporto priemonės valdytojui, t. y. kai eismo įvykyje dalyvauja transporto priemonių junginys (vilkikas su priekaba / puspriekabe), žala atlyginama pagal vilkiko civilinės atsakomybės draudimą. Atsakovė į bylą teismui nepateikė kitokio Olandijos teisės aiškinimo, neteikė teismui prašymo padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CPK 808 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu Olandijos teisės normų aiškinimu ir nusprendė, kad žala atlyginama pagal vilkiko civilinės atsakomybės draudimą.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes sumažindamas priteistinos žalos dydį rėmėsi aktais, kuriais nesivadovavo ieškovė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka), taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Be to, turi būti įvertinami sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuotą pagrindą vertinti nurodytose teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus bei atsižvelgti į visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus įstatyme ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, taip pat į tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam – transporto bendrovei – pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, svarbus ir gintinas draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, nes tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvų draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus gauti draudimo apsaugą, nes draudėjui naudojantis transportu tai neretai yra susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių.

23. Byloje nustatyta, kad šalims 2016 m. gruodžio 9 d. sudarius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės (vilkiko) „Scania R 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės apdraudimo, draudimo įmoka už draudimo apsaugą – 1 300,01 Eur, ji turėjo būti sumokėta iki 2017 m. sausio 5 d., draudėjo (atsakovės) buvo sumokėta 2017 m. sausio 11 d., t. y. pavėlavus 6 dienas, jau po eismo įvykio. Toks termino praleidimas ginčo atveju nelaikytinas itin reikšmingu, kadangi tarp šalių buvo nevienkartiniai draudžiamieji santykiai ir pagal kitas draudimo sutartis įmokos buvo sumokėtos tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į teismų praktikoje vertintas pavėluoto įmokų sumokėjimo aplinkybes, kai priteistinas sumokėtos išmokos dydis buvo sumažintas nustačius, kad įmokos buvo pavėluotos sumokėti 6–7–10 mėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-124/2013, 2013 m. balandžio 3 d. 3K-3-205/2013), nagrinėjamoje byloje nustatytas 6 dienų pradelsimas nelaikytinas žymiu. Be to, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl vėlavimo sumokėti įmoką.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sumokėtos draudimo išmokos grąžinimą (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

27. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

28. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 35,04 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 35,04 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasaulio žuvys“ 35,04 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė