- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- TS-31-827/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 59-51 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 punkte, ir jam paskirta bausmė – 14 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 5 d.
Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko – 2020 m. rugpjūčio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 25 d. – 4 metai 24 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2021 m. kovo 31 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė 80 taškų (iš jų 40 – statinių, 40 – dinaminių), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų skaičių sudaro 40 dinaminių taškų, kuriuos nuteistasis turi galimybę mažinti, o taškų įverčių skaičius rodo, kad nuteistasis dar turi aktualių jam kriminogeninių veiksnių, kurie gali įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, todėl būtų tikslinga kryptingai įsitraukti į tikslines bei intervencines socialinės reabilitacijos priemones; taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis), šiuo metu smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, nuostata į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą neigiama, anksčiau buvo pažeidęs probacijos sąlygas, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu vykdė naujas nusikalstamas veikas; taip pat į tai, kad nuteistajam likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, o šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą nebūtų užtikrintas proporcingos laisvės atėmimo bausmės skyrimo principas, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytą labai sunkų nusikaltimą BK 11 straipsnio 6 dalies atžvilgiu; taip pat į tai, kad nuteistojo nuostatos į darbą pataisos įstaigoje gana dviprasmiškos, nors nuteistasis kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, todėl nuteistojo išreikštas noras užsiimti darbine veikla pataisos įstaigoje traktuotinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, o tai rodo ir nuteistojo neformalias, kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl Komisijos nuomone, šiuo metu dar nėra pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai. Minėtu nutarimu nuteistajam rekomenduota – dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą (smurtinis elgesys).
Šalies argumentai
Nuteistasis J. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl minėto Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, nurodydamas, kad Nutarimas priimtas netinkamai, nepalankiai charakterizavus jo asmenybę, pažymint jo teistumų skaičių, nors pagal teismų praktiką lygtinis paleidimas yra taikytas asmenims, turintiems didesnį teistumų skaičių. Skunde pažymi, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, bausmė niekur nedings, keisis tik bausmės atlikimo sąlygos, bei bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose narkotinių medžiagų nevartojo, supranta jų žalą, dėl alkoholinio vartojimo niekada nebuvo kilusių problemų, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenimo yra svarbūs kiti žmonės, sugeba adaptuotis, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veiklą. Nurodo, kad būdamas pataisos namuose įgijo 4 profesijas, dabar siekia įgyti siuvėjo profesiją, todėl laisvėje turės pasirinkimą ką dirbti.
Taip pat skunde nurodo, kad komisijai buvo pristatomas jau 3 kartą, o visi Komisijos priimti nutarimai jo atžvilgiu yra analogiški, akcentuoti į jo praeitį, kuri niekada nepasikeis. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rizika yra 80 taškų, yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, ir Nuteistojo nuomone, jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Taip pat nurodė, kad jam iki bausmės galo liko 4 metai, o komisijos rekomenduojamas socialinių reabilitacijos programų lankymas, šiuo metu dėl karantino neįmanomas. Pažymi, kad nutarime nurodoma, kad jis vykdė tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors vykdė visas, kokios tik vyko pataisos namuose. Finansinių įsipareigojimų neturi, visos priteistos sumos senai išmokėtos. Dabar visiškai prisiima kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, jis padarė išvadą, kad daugiau niekada nenusikals, ką patvirtina ir jo teigiamas elgesys pataisos namuose. Pataisos įstaigoje tik vieną kartą baustas, 9 kartus skatintas, o pagal BVK nuostatas, prognozuojamas elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Iš komisijos nutarimo teksto seka, kad charakterizuojamas teigiamai, tačiau išvada jo atžvilgiu neigiama, nenurodant jokių argumentų ar priežasčių, kodėl priimtas neigiamas sprendimas. Taip pat skunde nuteistasis pažymi, kad neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.
Taip pat nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į EŽT teismo sprendimus dėl valstybės griežtos baudžiamosios politikos, pažymint, kad lygtinis paleidimas būtent priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai, taip pat cituoja Lietuvos teismų praktiką, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir kiekis nėra lemiamas veiksnys įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą, pažymėdamas, kad nurodyti precedentai yra galiojantys, todėl sutinkamai su Teismų įstatymo nuostatomis, yra privalomi. Skunde taip pat remiamasi ET Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, Probacijos įstatymo nuostatomis.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdyti visas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas. Skundu prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. A. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anskčiaus, negu nustayta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo J. A. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant J. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad J. A. 2/3 jam paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės atliko – 2020 m. rugpjūčio 18 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, šiuo metu charakterizuojamas iš dalies teigiamai, sutiko, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 80 taškų, iš kurių 40 – statiniai ir 40 - dinaminių (2020 m. kovo 5 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. kovo 12 d. atlikus pakartotinius įvertinimus nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 82 taškai, iš kurių statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių -42), t.y. neženkliai sumažėjo. Tačiau tai, kad net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Nors nuteistasis J. A. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus, t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo skundas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 m. balandžio 17 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, nuo 2012 rugpjūčio 28 d. bausmę atliko paprastos grupės sąlygomis, nuo 2018 m. sausio 9 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, pataisos įstaigoje nedirba. Nors nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, sutiko dirbti jam pasiūlytą darbą, 2020m. rugsėjo 4 d. netenkintas jo prašymas perkelti į Pusiaukelės namus. Komisijai nuteistasis pristatomas 3 kartą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimu netaikius J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam buvo rekomenduota dalyvauti Anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose. 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo J. A. skundas atmestas, 2020 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą bei atlikti ne mažiau nei 5 nemokamus darbus pataisos įstaigoje. 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas netenkintas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, 2020 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta galioti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta bei asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodytas rekomendacijas: sėkmingai baigė dalyvavimą dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“ (2021 m. sausio 21 d. pažymėjimas), dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys- pokalbis- pasikeitimas“, orientuotoje į motyvacijos, spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą (2021 m. kovo 18 d. pažymėjimas), 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 10 ir 18 dienomis atliko nemokamus darbus – Vilniaus pataisos namų bibliotekoje klijavo knygas, taip pat 2020 m. gruodžio 30 d. sutvarkė ūkio skyriaus sandėlio patalpas.
Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, - vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nuteistojo nuomone pagal BVK nuostatas, prognozuojamas elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje suformuota, kad toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ir socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis J. A. 1 kartą (2014 m. gegužės 27 d.) buvo baustas už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (2015 m. sausio 16 d. nuobauda panaikinta prieš terminą), 9 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes pastaruosius 6 metus nuteistasis laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tai vertintina palankiai, tačiau tai dar nelaikytina pakankamomis ir sudarančiomis pagrindo daryti išvadą, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Nagrinėjamu atveju J. A. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, t. y. jis padarė labai sunkų nusikaltimą. J. A. padaryta veika – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Iš J. A. atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, bendrininkų grupėje. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, tačiau kaip matyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nesutiko su jam skirta bausme, pirmos instancijos teismo nuosprendį skundė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą atmetė.
Atsižvelgiant į tai, jog J. A. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami.
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad J. A. Lietuvoje anksčiau teistas 4 kartus, nusikalstamame elgesyje, išskyrus vagystes, vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis, nusikaltimai sunkėja – chuliganizmas, išžaginimas, bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas. Nors nuteistojo ankstesnė kriminalinė patirtis negali būti laikoma absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kas rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo ir sukėlė vis daugiau neigiamų padarinių, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Svarbi aplinkybė, jog J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 80 taškų, iš kurių 40 taškų – statiniai ir 40 taškų dinaminiai, šis vertinimas buvo atliktas 2021 m. kovo 16 d. Nors lyginant su senesniais vertinimais (2020 m. kovo 5 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. kovo 12 d.), kuomet buvo nustatyti 82 taškai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis yra priskiriamas vidutinės rizikos grupei (40-99 taškai), tai negali būti laikoma kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes buvo sumažinti vos 2 taškai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, kadangi šiuo metu yra stebima J. A. nuostatų savęs realizavimo darbinėje veikloje teigiama dinamika, kadangi nuteistasis siekia įgyti be sargybos ar be palydos statusą pataisos įstaigoje, patvirtindamas savo sutikimą dirbti bet kokį darbą bei įvertindamas šio stauso suteikimo privalumus jo tolensniam integracijos į visuomenę procesui. Tačiau kaip matyti, tokią pat dalį pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos sudaro ir dinaminiai taškai – 40 (kurie gali būti mažinami). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai sumažinęs savo socialinio pavojingumo ir atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka bausmę ir už nužudymą, jis turėtų dėti daugiau pastangų bandydamas mažinti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dinaminius taškus. Taip pat 2020 m. kovo 5 d. nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, į remiantis įvertinimo rezultatais, J. A. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
Kaip matyti pagal 2021 m. kovo 16 d. d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-48 duomenis, bausmės atlikimo metu nuteistasis J. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: orientuojasi į išsilavinimo bei profesinių kvalifikacijų įgijimą; pradėjo dalyvauti ne tik pozityvaus užimtumo, bet ir tikslinėse intervencijos priemonėse. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei pasižymi pakankamai disciplinuotu elgesiu. J. A. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, įsitraukimas į resocializacijos procesą. Šios bei kitos tam tikros aplinkybės teigiamai charakterizuoja J. A., tačiau šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Be kita ko, į minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgė ir Komisija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir Komisija šiuo atveju nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo.
Pažymėtina ir tai, kad vertinant kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo emocine gerove, nuostatomis, mąstymu ir elgesiu, nustatyta, kad remiantis nuteistojo emocinės gerovės ypatumais – jis šiuo metu su išskirtiniai sunkumais nesusiduria tačiau nuteistojo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas psichokorekcijos procesą. Visgi, pastaruoju metu yra stebimas didesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, taikomų poveikių priemonių priėmimas, Stebimi geresni nuteistojo savianalizės įgūdžiai, atsakomybės už priimamus sprendimus. Nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektai turi sąsajų su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra reikšmingi kriminogeniniai poreikiai, į kuriuos tikslinga nukreipti resocializacijos priemones, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Apibūdinant nuostatas, išvadoje nurodyta, kad galima prielaida, kad J. A. vertybinės nuostatos nėra išskirtinai orientuotos į asocialumą, savęs realizavimą kriminalinėje veikloje, tačiau pasikartojantys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai (kurie pasižymi sunkėjančia dinamika) suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas.
Šiame kontekste galima paminėti, kad J. A. skunde teigė, kad jo požiūris į gyvenimą bei vertybes pasikeitęs, vis dėlto jau minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo mąstymą ir elgesį, buvo nurodyta, kad nuteistojo J. A. impulsyvumas, tolesnių savo elgesio pasekmių nevertinimas, nepakankamas gebėjimas identifikuoti sunkumus, mąstymo lankstumo stoka yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejami kriminogeniniai poreikiai. Taigi tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. A. gana deklaratyviai nurodo, kad jis pakeitė savo požiūrį bei vertybes. Visos šios aplinkybės kelia tam tikras abejones, jog būdamas laisvėje J. A. laikysis savikontrolės sąmoningumo, visais atvejais sieks savo tikslų teisėtais būdais.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė įvairias teismų nutartis, kuriomis buvo nuspręsta taikyti asmenims lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau būtina pastebėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus su tam tikromis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos nagrinėjamais atvejais. Šiuo atveju atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, negalima konstatuoti, kad nuteistasis J. A. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kas kelia teismui pagrįstas abejones, jog jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų nustatytos tvarkos bei nenusikals.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, taip pat gan didelę neatliktos bausmės dalį, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam J. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 59-51 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.