Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1977-1134/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: e2-1977-1134/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28390-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: L. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Artūras Jucevičius

Kategorijos

7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1977-1134/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28390-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Deimantei Maigytei,dalyvaujant ieškovei L. A.,ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

liudytojui Š. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo sudaryti su ieškove žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (garažas ir ūkinis pastatas) pirkimo – pardavimo sutartį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei L. A. atsakovei priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) dalį, bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. liepos 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu tapo 1/3 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. buvo (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), plotas 0,4843 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) savininke. Žemės sklypas susideda iš dviejų dalių – viena jų 2316 kv.m., jame yra ir statinys (tai yra gyvenamasis namas) ir kita 2527 kv.m. dalis, kuriame taip pat yra statiniai. Kadangi žemės sklypą į dvi dalis skyrė kelias (tai yra (duomenys neskelbtini)), kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, jis 2015 m. liepos 3 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du žemės sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0.2316 ha (toliau - žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2527 ha (toliau - žemės sklypas Nr. 2). Po žemės sklypo padalijimo ieškovė tapo 1/3 dalies žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 bendrasavininke. Kitas bendrasavininkas po žemės sklypo padalijimo buvo Lietuvos Respublika, tuo metu valdžiusi 2/3 dalis tiek žemės sklypo Nr. 1, tiek ir žemės sklypo Nr. 2.

4. Ieškovė ieškinyje taip pat paaiškino, kad 2019 m. balandžio 3 d. tarp jos ir Lietuvos Respublikos, kurią atstovavo NŽT Vilniaus skyriaus vadovas, buvo sudaryta sutartis, kuria buvo nustatyta naudojimosi tvarka tiek žemės sklypu Nr. l, tiek ir žemės sklypu Nr. 2 (toliau – Naudojimosi tvarkos sutartis). Joje, be kita ko, šalys sutarė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdys ir disponuos 842/2527 dalimis žemės sklypo Nr. 2, o Lietuvos Respublika valdys ir disponuos 1685/2527 dalimis žemės sklypo Nr. 2. Naudojimosi tvarkos sutarties 2.2.1 punkte yra nurodyta, kad žemės sklype Nr. 2 yra statiniai – garažas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19.75 kv. m.), ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39.00 kv. m). Kaip matyti iš NT registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo adresu įregistruoti trys statiniai: a) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/3 dalį valdo ieškovė, S. S. ir R. M.; b) garažas, kurio ¾ dalis nuosavybės teise valdo ieškovė ir ¼ dalį S. S.; c) ūkinis pastatas, kurio 1/2 dalį nuosavybės teise valdo ieškovė ir 1/2 dalį S. S.

5. Nuo 2020-05-18 S. S. bei J. S. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1/3 dalį žemės sklypo Nr. 1 ir 1/3 dalį žemės sklypo Nr. 2, todėl šiuo metu abiejų žemės sklypų bendrasavininkais lygiomis dalimis yra ieškovė, S. S. ir J. S. bei Lietuvos Respublika.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu parduoti jai žemės sklypo Nr. 2 dalį. NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog prašymo netenkina, kadangi neprivatizuotą žemės sklypo Nr. 2 dalį turi teisę įsigyti nuosavybėn gyvenamojo namo bendraturčiai, kurie dar nėra privatizavę žemės sklypo Nr. 1 ir/ar žemės sklypo Nr. 2. Žemės sklypo Nr. 2 dalies pardavimas pažeistų gyvenamojo namo bendraturčių, kuriems tenka likusi laisva žemės sklypo Nr. 2 dalis teises ir teisėtus interesus, taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė yra pasirašiusi naudojimosi tvarkos sutartį. Nesutikdama su atsisakymu parduoti sklypą, ieškovė kreipėsi skundu į Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ši 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakymu į skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 7 punkto reikalavimais, žemės sklypas parduodamas gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, garažas ir ūkinis pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio, todėl žemės sklypo Nr. 2 dalys apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.

7. Ieškovė paaiškino, kad su tokia atsakovės pozicija nesutinka, kadangi nežiūrint tos aplinkybės, kad R. M. gali privatizuoti žemės sklypo Nr. 1 dalį, kaip gyvenamojo namo dalies bendrasavininkas, jis neturi teisės privatizuoti žemės sklypo Nr. 2 dalies, kadangi ant žemės sklypo Nr. 2 dalies nėra jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2 yra atskiri turtiniai vienetai, kaip ir ant šių žemės sklypų esantys statiniai.

8. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje, kuri įregistruota NT registre ir kurią savo parašu suderino NŽT Vilniaus skyrius, yra nurodyta, kad ieškovė naudosi dalimi A ir C, o S. S. dalimi D, kurios plotas 913 kv. m. C dalies plotas yra 1282 kv. m., ji susideda iš 731 kv. m. ieškovės privačios nuosavybės, bei 551 kv. m. valstybinės žemės. Prie šio 551 kv. m. ploto pridėjus S. S. naudojimosi dalies D plotą (913 kv. m. ), gaunasi 1464 kv. m., tai yra tiek, kiek Lietuvos Respublika turėjo teisę naudotis pagal Naudojimosi tvarkos sutartį. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad NŽT Vilniaus skyrius faktiškai sutiko, kad ieškovė turi teisę naudotis 551 kv. m. valstybine žeme ir todėl nėra suprantam, kodėl atsakovė neleidžia jai jos įsigyti ne aukciono tvarka.

9. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, pabrėžė, kad tiek atsisakyme parduoti sklypą, tiek ir atsakyme į skundą atsakovė akcentavo, kad ieškovė sutiko su naudojimosi žemės sklypu Nr. l ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka, kaip tai yra nurodyta Naudojimosi tvarkos sutartyje, ir padarė išvadą, jog ieškovė negali pretenduoti į didesnę žemės sklypo Nr. 2 dalį. Ieškovės teigimu, sudarydama Naudojimosi tvarkos sutartį jokių papildomų teisių išsipirkti valstybinę žemę ji nerealizavo, o tik susitarė dėl naudojimosi tvarkos dalyje dėl jau jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo Nr. 2 dalies. Tai reiškia, kad pasirašydama Naudojimosi tvarkos sutartį, papildomų teisių nuosavybės teise įsigyti proporcingai trūkstamą žemės sklypo Nr. 2 dalį neprarado ir gali jas realizuoti ateityje.

Šalies argumentai

10. Ieškovė nurodė nesutinkanti ir su tuo, kad žemės sklype Nr. 2 esantys garažas ir ūkinis pastatas laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, nes jie yra pagrindiniai pastatai. Ieškovės vertinimu, gyvenamasis namo pagal savo, kaip nekilnojamojo daikto pobūdį ir paskirtį nėra taip neatskiriamai susijęs su garažu ar ūkiniu pastatu, kad pastarieji daiktai be gyvenamojo namo negalėtų būti naudojami pagal paskirtį arba būtų pripažinti nevisaverčiais daiktais. Jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne kaip pagrindinio pastato priklausiniai, o kaip atskiri savarankiški daiktai, suteikiant jiems unikalų numerį, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ūkinis pastatas ir garažas, suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektai, suteikus jiems unikalų numerį, negali būti atskiro nekilnojamojo daikto (tai yra gyvenamojo namo) priklausiniai. Be to, ieškovės teigimu, garažas nėra naudojamas tam, kad jame būtų laikoma transporto priemonės. Ūkiniame pastate taip pat nėra laikomi jokie daiktai, kurie reikalingi aptarnauti gyvenamąjį namą. Garažu ir ūkiniu pastatu naudojasi ieškovės sutuoktinis, kuris padeda jauniems sportininkams remontuoti savo sportinius automobilius. Taigi akivaizdu, kad nėra jokio funkcinio daiktų ryšio, t. y. kad garažas ir ūkinis pastatas būtų skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui ir yra susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirti tenkinti pagrindinio daikto poreikius.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo formuojamas gyvenamajam namui eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad garažas ir ūkinis pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, todėl žemės sklypo dalys yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Be to, svarbi faktinė aplinkybė yra ta, jog Žemės sklypas 270 remiantis Sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypą 270 skyrė (duomenys neskelbtini) gatvė. Taigi, likusi neišpirkta valstybinės žemės sklypo dalis proporcingai susideda tiek iš žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies ir lieka paskutiniam valstybinės žemės naudotojui, kuris savo įstatyme įtvirtintos teisės dar nėra įgyvendinęs.

13. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat akcentavo, kad žemės sklypas (dalis) nuomojamas (parduodamas) tik konkrečiam statiniui eksploatuoti. Ši teisė jau įgyvendinta ankstesnių žemės sklypo savininkų, iš kurių ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 1614 kv. m Žemės sklypo 270 (iš kurių po žemės sklypo padalinimo 772 kv. m tenka žemės sklype Nr. 2, 842 kv. m tenka žemės sklype). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, ieškovė nuo dovanojimo sutarties sudarymo papildomų pastatų neįgijo, taip pat duomenų, kad minėtos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ieškovė su ieškiniu taip pat nepateikė. Sutartyje nustatytos žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. 2 dalys, priklausančios ieškovei yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Be to, ieškovė sutiko su nustatyta naudojimosi žemės sklypu Nr. 1 ir žemės sklypu Nr.2 tvarka, pasirašydama ant žemės sklypo planų ir Sutartyje. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad toks susitarimas pasirašiusioms šalims, įskaitant ir tų šalių teisių perėmėjams, turi įstatymo galią.

14. Atsakovės teigimu, likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis yra priskirta kitiems žemės sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Įpareigojus valstybinės žemės patikėtinį pakartotinai parduoti dalį ieškovei būtų pažeidžiamos būsimo žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies savininko (nuomotojo) teisės, nes jiems neliktų proporcingos dalies žemės sklypo, arba ta dalis turėtų būti mažinama.

15. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, kad žemės sklype Nr. 2 statiniai, tai yra ūkinis pastatas ir garažas, kurių dalis ji valdo. Nagrinėjamu atveju valstybė nevaldo jokių statinių žemės sklype Nr. 2, todėl nesuprantama, kodėl atsisako parduoti jai žemės sklypo Nr. 2 dalį iš jos valdomos dalies. Vien ta aplinkybė, kad pardavus gaus lėšas, reiškia, kad bus patenkinti visuomenės interesai ir lėšos bus skirtos visuomeniniams poreikiams tenkinti. Ir priešingai – nepardavus žemės sklypo Nr. 2 dalies valstybė turės papildomų sąnaudų, susijusių su žemės sklypo Nr. 2 dalies apskaita bei priežiūra, todėl mažiau lėšų galės skirti kitų poreikių tenkinimui.

16. Ieškovė su tuo, kad žemės sklype Nr. 2 esantys garažas ir ūkinis pastatas laikytini gyvenamojo priklausiniais, nesutiko. Ieškovės teigimu, jie yra pagrindiniai pastatai. Ieškovė papildomai atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra nurodytas vienintelis statinys, tai yra gyvenamasis namas, punkte Nr.3 nurodyta, kad nėra priklausinių iš kito registro, tai yra iš Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti garažas ir ūkinis pastatas, stovintys žemės sklype Nr. 2 . Be to, garažas nėra naudojamas tam, kad jame būtų laikomos transporto priemonės – nei ieškovės, ar ieškovės šeimos narių. Taip pat ir ūkiniame pastate nelaikoma jokių daiktų, kurie reikalingi aptarnauti gyvenamąjį namą.

17. Dublike ieškovė paaiškino, kad sudarydama Naudojimosi tvarkos sutartį jokių papildomų teisių išsipirkti valstybinę žemę nerealizavo, o tik susitarė dėl naudojimosi tvarkos dalyje dėl ieškoves nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 2 dalies. Tai reiškia, kad pasirašydama naudojimosi tvarkos sutartį, papildomų teisių nuosavybės teise įsigyti proporcingai trūkstamą žemės sklypo Nr. 2 dalį neprarado ir gali jas realizuoti ateityje. Priešingai, vien ta aplinkybė, kad ieškovė kartu su valstybe galėjo naudotis 1282 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 2 dalimi, sudaro ieškovei galimybę įsigyti faktiškai naudojamą dalį iš valstybės.

18. Ieškovė taip pat nesutiko, kad trečiasis asmuo turi teisę į dalį žemės sklypo Nr. 2. Jis jame nevaldo jokių statinių, o nuosavybės teise valdo tik gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Nr. l, dalį, todėl gali įsigyti tik žemės sklypo Nr. 1 dalį. Po to, kai žemės sklypas atsakovės NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du žemės sklypus, teisę pretenduoti įsigyti jo dalį iš valstybės turi tik tie asmenys, kurie valdo juose statinius. Žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2 yra atskiri (ir nesusiję) turtiniai vienetai, kaip ir ant šių žemės sklypų esantys statiniai. Todėl ieškovė nesutiko su atsakovės NŽT Vilniaus skyriaus atsiliepime į ieškinį nurodytais teiginiais, kad likusi neišpirkta valstybinės žemės sklypo dalis proporcingai susideda tiek iš žemės sklypo Nr. l ir žemės sklypo Nr. 2 dalies ir lieka paskutiniajam valstybinės žemės naudotojui, kuris savo įstatyme įtvirtintos teisės dar nėra įgyvendinęs. Tokią teisę trečiasis asmuo galėjo realizuoti iki žemės sklypo padalijimo žemės sklypą Nr. l ir žemės sklypą Nr. 2.

19. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame iš esmės laikosi pozicijos, kad ieškovės tiek ieškinyje, tiek dublike nurodyti argumentai dėl garažo ir ūkinio pastato ar tuo labiau nurodomos aplinkybės dėl ūkinio pastato ar garažo remonto poreikio, nesudaro pagrindo ir nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos nurodytų argumentų, jog šie pastatai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, o žemės sklypo dalys apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį jau buvo įgyvendinta ankstesnių žemės sklypo dalies savininkų (S. M. ir R. D. M.), iš kurių ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 1614 kv. m Žemės sklypo 270 (iš kurių po žemės sklypo padalinimo 772 kv. m tenka žemės sklype Nr. 2, 842 kv. m. tenka žemės sklype Nr. 1). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis ieškovė nuo dovanojimo sutarties sudarymo papildomų pastatų neįgijo, taip pat duomenų, kad minėtos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ieškovė nei su ieškiniu ar dubliku nepateikė.

20. Atsakovė pažymėjo, kad Žemės sklypas 270 remiantis Sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2. Tai buvo viena namų valda, kuri dėl per ją einančios gatvės buvo padalinta į du žemės sklypus. Taigi, likusi neišpirkta valstybinės žemės sklypo dalis proporcingai susideda tiek iš žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies ir lieka paskutiniajam valstybinės žemės naudotojui (R. M.), kuris savo įstatyme įtvirtintos teisės dar nėra įgyvendinęs. Trečiajam asmeniui išlieka įstatyme įtvirtinta teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pardavimą be aukciono, kuri apskaičiavus trečiajam asmeniui tenkančią dalį prie gyvenamojo namo susideda iš žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies. Įpareigojus valstybinės žemės patikėtinį pakartotinai parduoti dalį ieškovei būtų pažeidžiamos būsimo žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies savininko (nuomotojo) teisės, nes jam neliktų proporcingos dalies žemės sklypo.

21. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis yra nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagrindas - Sutartis. Remiantis šia Sutartimi, buvo susitarta dėl Žemės sklypo 270 padalinimo ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu Nr. 1 ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka. Ieškovė sutiko su nustatytąja naudojimosi žemės sklypu Nr. 1 ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka, pasirašydama ant žemės sklypo planų ir Sutartyje. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad toks susitarimas pasirašiusioms šalims, įskaitant ir tų šalių teisių perėmėjams, turi įstatymo gali, šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Sutartyje nustatytos žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalys, priklausančios ieškovei yra įregistruotos VĮ Registrų centre, tuo labiau sudarant sutartį Sutarties šalies 4.1 papunktyje patvirtino, kad „susipažino su Daikto kadastriniais matavimais, detaliuoju planu, naujai formuojamą žemės sklypą charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl pertvarkomų žemės sklypų teisinio statuso ir jų faktinės būklės“.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį palaikydamas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimą į ieškinį vertino, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir prašė ieškinį atmesti.

23. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. M. šiai dienai nėra įgyvendinęs savo teisės įsigyti likusią valstybinės žemės sklypo dalį žemės sklypuose, tačiau tai neužkerta asmens galimybių bet kada (atsižvelgiant į aplinkybes ir priežastis) tokia teise pasinaudoti bei ją tinkamai įgyvendinti valstybės vykdomu aukciono būdu ir ne tik. Būtent ieškovės teisė pirkti valstybinę žemę nėra vien tik prigimtinė ar absoliuti, todėl būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykių subjektas yra asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė pirkti žemės sklypą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas tinkamus veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

24. Trečiasis asmuo paaiškino, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo formuojamas būtent gyvenamajam namui eksploatuoti. Ieškovės nurodomas garažas ir (ar) kiti ūkiniai pastatai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, šiuo pagrindu žemės sklypo dalys yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui gyvenamojo namo, o ne kitų priklausinių faktiniu bei teisiniu pagrindu.

25. Ieškovė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

26. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai pažymėjo, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos ir L. A. 2019-04-03 sudarė bei pasirašė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius padalinimo į du žemės sklypus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Sutarties buvo pridėti 4 planai (2015-03-10 matininko M. K. žemės sklypo planas M 1:500 sklypo plotas 2527 m2, 2015-03-10 matininko M. K. žemės sklypo planas M 1:500 sklypo plotas 2316 m2, 2018-10-16 matininko A. J. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500 sklypo plotas 2316 m2, 2018-08-29 matininko A. J. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500 sklypo plotas 2527 m2 (toliau - Planas Nr. 2)). Kartu su ieškovės ieškiniu buvo pateiktas matininko A. J. 2018-08-29 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500 sklypo plotas 2527 m2 (indeksai schemoje „D“ - 913, „A, B“ - 332, „C“ - 1282 (toliau - Planas). Atsakovės atstovė patvirtino, kad toks planas Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas, tačiau vertinant Sutarties sudarymą, Vilniaus miesto skyrius įvertino, kad Planas neatitinka žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir įvertino, kad Planas Nr. 2, kuris yra pridėtas prie Sutarties, yra tinkamas. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo kad ieškovė pasirašydama Sutartį taip pat turėjo susipažinti su kartu prie Sutarties pridedamu Planu Nr. 2 ir jo turiniu (Sutarties 2.2.1 papunktis).

27. Liudytojas Š. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojasi garažu ir ūkiniu pastatu. Liudytojas yra buvęs profesionalus automobilių sporto dalyvis. Jis padėdavo (konsultuodavo) jauniems sportininkams remontuoti savo sportinius automobilius. Šiuo metu garažui reikalingas remontas, kurį ketina atlikti artimiausiu metu. Po to liudytojas ir toliau konsultuos jaunuosius sportininkus ir padės pasiruošti varžyboms. Remonto metu bus sujungti tiek garažas, tiek ir ūkinis pastatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas) buvo nuspręsta patvirtinti 4843 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau - Žemės sklypas 270), kadastro duomenis pagal M. K. individualios veiklos matininko M. K. 2015 m. kovo 10 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (žemės sklypo, kurio plotas 0,2316 ha, kadastro duomenis; žemės sklypo, kurio plotas 0,2527 ha, kadastro duomenis). Sprendimo pagrindu Žemės sklypas 270 buvo padalintas į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus t. y. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2316 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - žemės sklypas Nr. 1) ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2527 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - žemės sklypas Nr. 2). Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos ir ieškovė 2019-04-03 sudarė bei pasirašė Žemės sklypo 270 padalinimo į du žemės sklypus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sutartis). Minėta Sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka tiek žemės sklypu Nr. 1, tiek ir žemės sklypu Nr. 2 Sutarties 2.2.1 papunktyje taip pat buvo pažymėta, kad ši Sutartis, kartu yra ir susitarimas dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo šiame punkte aprašytu, naujai suformuojamu žemės sklypu tvarkos, nustatymo dėl žemės sklypo Nr. 2. Žemės sklype Nr. 2 yra statiniai - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2.2 papunktyje taip pat buvo pažymėta, kad ši Sutartis, kartu yra ir susitarimas dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo šiame punkte aprašytu, naujai suformuojamu žemės sklypu tvarkos, nustatymo dėl žemės sklypo Nr. 1. Žemės sklype Nr. 1 yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Žemės sklype Nr. 1 yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas priklauso - 2/3 ieškovei, 1/3 trečiajam asmeniui R. M.. Žemės sklype Nr. 2 yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas nuosavybės teise priklauso - ¾ ieškovei, ¼ S. S. Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso – ½ ieškovei, ½ S. S.

30. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso - 772/2316 ieškovei ir jos sutuoktiniui Š. A., 772/2316 Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, 772/2316 – ieškovei. Žemės sklypas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso - 842/2527 ieškovei, 8425/25270 (8425*2527/25270 = 842,50) Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, 8425/25270 (8425*2527/25270 = 842,50) S. S. ir J. S.

31. Tretysis asmuo R. M. nėra įgyvendinęs savo teisės įsigyti likusią valstybinės žemės sklypo dalį žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2.

32. Ieškovei žemės sklypo dalis Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalis nuosavybės teise priklauso 2011-07-22 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Dovanojimo sutartis) pagrindu. Ieškovė Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo Žemės sklypo 270 dalį t. y. 1614/ 4843 kv. m iš ankstesnių Žemės sklypo 270 savininkų S. M. ir R. D. M., taip pat ir ūkinio pastato bei garažo dalį.

33. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje 2020-06-18 buvo gautas ieškovės 2020-06-08 prašymas parduoti jai žemės sklypo Nr. 2 dalį. NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog prašymo netenkina, kadangi neprivatizuotą žemės sklypo Nr. 2 dalį turi teisę įsigyti nuosavybėn gyvenamojo namo bendraturčiai, kurie dar nėra privatizavę žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2. Žemės sklypo Nr. 2 dalies pardavimas pažeistų gyvenamojo namo bendraturčių, kuriems tenka likusi laisva žemės sklypo Nr. 2 dalis teises ir teisėtus interesus, taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė yra pasirašiusi 2019-04-03 naudojimosi tvarkos sutartį, kuria yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu Nr.1 ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka. Sutartyje nustatytos žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalys, priklausančios ieškovei, t. y. 772 kv. ir 842 kv. m., jau yra įregistruotos VĮ Registrų centre.

34. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsisakymu parduoti jai žemės sklypo Nr. 2 dalį, ieškovė kreipėsi su skundu į Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakymu į skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 7 punkto reikalavimais, žemės sklypas parduodamas gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, garažas ir ūkinis pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio, todėl žemės sklypo Nr. 2 dalys apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.

35. Taigi byloje kilo ginčas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo sudaryti su ieškove žemės sklypo Nr. 2 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (garažas ir ūkinis pastatas) pirkimo – pardavimo sutartį.

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

37. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

38. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nesutinka su atsakovės atsisakymu parduoti ieškovei žemės sklypo Nr. 2 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (garažas ir ūkinis pastatas) motyvuojat tuo, kad tretysis asmuo R. M. nevaldo žemės sklype Nr. 2 jokių statinių, o nuosavybės teise valdo tik gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Nr. l, dalį, todėl gali įsigyti tik žemės sklypo Nr. 1 dalį. Ieškovės teigimu, po to kai Žemės sklypas atsakovės NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisę pretenduoti įsigyti jo dalį iš valstybės turi tik tie asmenys, kurie valdo juose statinius. Žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2 yra atskiri (ir nesusiję) turtiniai vienetai. Be to, ieškovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype Nr. 2 esantis ūkinis pastatas ir garažas laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, nes jie, ieškovės vertinimu, yra pagrindiniai daiktai (pastatai). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

39. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Žemės reformos, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kitų teisės aktų nuostatos. Pagal CK 6.155 straipsnio 2 dalį, atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.

40. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

41. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 42 punktas; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, 22 punktas). Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktas, 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktas).

42. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

43. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

44. Taigi būtinos sąlygos atsirasti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

45. Pažymėtina, jog valstybinės žemės patikėtinis vertindamas ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išnuomoti/parduoti valstybinę žemę be aukciono, turi įvertinti ne tik Nekilnojamojo turto registre esančius duomenimis apie žemės sklype esančius pastatus/statinius/įrenginius ir jų teisinę registraciją, tačiau taip pat atsižvelgti į šių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimą, fizinį egzistavimą, ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar tokio pobūdžio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, taip pat įvertinti visus žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus.

46. Taisyklių 7 punkte įtvirtinta tai, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

47. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti/įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

48. Taigi ne bet kokių statinių buvimas žemės sklype sudaro pagrindą įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu, o tik tokie statiniai, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir atitinka jau minėtą Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

49. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

50. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 (toliau - Reglamentas) (įsigaliojo nuo 2017-01-01) 4.4 papunktyje nurodyta, kad statinio priklausiniai- savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Reglamento 7.17 papunktyje apibrėžta pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoka - tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas 270 remiantis Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. liepos 3 d. Sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. 0,2316 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. y. žemės sklypą Nr. 1), kuriame yra gyvenamasis namas, bei 0,2527 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. y. žemės sklypą Nr. 2), kuriame yra garažas ir ūkinis pastatas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovė, nuo seno istoriškai šis žemės sklypas buvo viena namų valda, kuri dėl per ją einančios gatvės (t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės) buvo padalinta į du žemės sklypus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taigi, minėtas žemės sklypas buvo formuojamas namų valdos žemės sklypui eksploatuoti t. y. gyvenamajam namui eksploatuoti.

52. Civilinis kodeksas neįtvirtina namų valdos sąvokos. Ši sąvoka naudojama kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Taisyklėse, Žemės reformos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Namų valda apibrėžiama kaip nuosavybės ar kita teise valdomas žemės sklypas su jame esančiu namu ir kitais statiniais. Namų valdos formavimo taisyklės įtvirtintos Žemės reformos įstatyme.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad namų valdai naudojamas žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti bei su tuo susijusiems gyventojo poreikiams patenkinti skirtas žemės sklypas. (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-284/2004).

54. Kaip minėta, Valstybinės žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypas 270 buvo formuojamas namų valdos žemės sklypui eksploatuoti t. y. gyvenamajam namui eksploatuoti, teismas visiškai pritaria atsakovės teiginiams, jog ieškovės nurodomi pastatai (t. y. garažas ir ūkinis pastatas) neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, todėl Žemės sklypo 270 dalys apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.

55. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, jog garažas ir ūkinis pastatas yra atskiri (ir nesusiję) turtiniai vienetai (t. y. jie yra pagrindiniai daiktai (pastatai),) ar nurodomos aplinkybės dėl ūkinio pastato ar garažo remonto poreikio, nepaneigia atsakovės pozicijos, jog šie pastatai, t. y. tiek garažas, tiek ir ūkinis pastatas, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, o Žemės sklypo 270 dalys apskaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, o ne kitų priklausinių faktiniu bei teisiniu pagrindu.

56. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teisė įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį jau buvo įgyvendinta ankstesnių žemės sklypo dalies savininkų (S. M. ir R. D. M.), iš kurių ieškovė įgijo Dovanojimo sutarties pagrindu 1614 kv. m Žemės sklypo 270 (iš kurių po Žemės sklypo 270 padalinimo 772 kv. m tenka žemės sklype Nr. 1, 842 kv. m tenka žemės sklype Nr. 2). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis ieškovė nuo Dovanojimo sutarties sudarymo papildomų pastatų neįgijo, taip pat duomenų, kad minėtos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ieškovė taip pat nepateikė. Taigi ieškovė aukščiau minimos Dovanojimo sutarties pagrindu jau įgyvendino savo teisę išsipirkti (gauti) lengvatine ne aukciono tvarka valstybinę žemę. Asmuo, įgyvendinęs savo teisę įsigyti valstybinę žemę, negali įgyti ir turėti daugiau ir pakartotinių teisių į žemės sklypą, atlikus kokius nors pastato paskirties keitimo veiksmus.

57. Dėl ieškovės argumento, jog po to kai Žemės sklypas 270 atsakovės NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisę pretenduoti įsigyti jo dalį iš valstybės turi tik tie asmenys, kurie valdo juose statinius, kadangi žemės sklypas Nr. 1 ir žemės sklypas Nr. 2 yra atskiri (ir nesusiję) turtiniai vienetai, teismas pažymi, jog jau kaip aukščiau šiame teismo sprendime buvo konstatuota, Žemės sklypas 270 remiantis Sprendimu buvo padalintas į du žemės sklypus t. y. žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2. Nuo seno istoriškai šis žemės sklypas buvo viena namų valda, kuri dėl per ją einančios gatvės (t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės) buvo padalinta į du žemės sklypus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taigi, likusi neišpirkta valstybinės žemės sklypo dalis proporcingai susideda tiek iš žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies ir lieka paskutiniajam valstybinės žemės naudotojui (t. y. trečiajam asmeniui R. M.), kuris savo įstatyme įtvirtintos teisės dar nėra įgyvendinęs. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Žemės sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato ir garažo dalis, nesudaro ieškovei teisinio ir faktinio pagrindo įsigyti valstybinę žemę. Trečiajam asmeniui išlieka įstatyme įtvirtinta teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pardavimą be aukciono, kuri, kaip jau minėta, apskaičiavus trečiajam asmeniui tenkančią dalį prie gyvenamojo namo susideda iš žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies. Įpareigojus valstybinės žemės patikėtinį pakartotinai parduoti dalį žemės sklypo ieškovei, būtų pažeidžiamos būsimo žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalies savininko (nuomotojo) teisės, kadangi jam neliktų proporcingos dalies žemės sklypo.

58. Papildomai pažymėtina, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, 2019 m. balandžio 3 d. yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagrindas - Sutartis. Remiantis šia Sutartimi, kaip jau minėta prieš tai, buvo susitarta dėl Žemės sklypo 270 padalinimo ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu Nr. 1 ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka. Sutartyje nustatytos žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 dalys, priklausančios ieškovei, t. y. atitinkamai 0,0772 ha ir 0,0842 ha plotas, yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Sutarties 4.1 papunktyje šalys, be kita ko ir pati ieškovė, patvirtino, kad susipažino su Daikto kadastriniais matavimais, detaliuoju planu, naujai formuojamą žemės sklypą charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl pertvarkomų žemės sklypų teisinio statuso ir jų faktinės būklės. Taigi ieškovė sutiko su nustatytąja naudojimosi žemės sklypu Nr. 1 ir žemės sklypu Nr. 2 tvarka, pasirašydama ant žemės sklypo planų ir Sutartyje. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad toks susitarimas pasirašiusioms šalims, įskaitant ir tų šalių teisių perėmėjams, turi įstatymo galią. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė.

59. Kritiškai vertintinas iš ieškovės teiginys, jog matininko A. J. 2018-08-29 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500 sklypo plotas 2527 kv. m., kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre ir kurią savo parašu suderino NŽT Vilniaus miesto skyrius <...> yra nurodyta, kad ieškovė naudosis dalimi A ir C, o kita garažo ir ūkinio pastato bendrasavininkė S. S. dalimi B ir D, kurios plotas 913 kv. m. C dalies plotas yra 1282 kv. m., ji susideda iš 731 kv. m privačios nuosavybės (tokia pat dalis nurodyta ir Naudojimosi tvarkos sutartyje) bei 551 kv. m valstybinės žemės. Prie šio 551 kv. m ploto pridėjus S. S. naudojamos dalies plotą (913 kv. m), gaunasi 1464 kv. m, tai yra tiek, kiek Lietuvos Respublika turėjo teisę naudotis pagal Naudojimosi tvarkos sutartį. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė įrodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius faktiškai sutiko, kad ieškovė turi teisę naudotis 551 kv. m. valstybine žeme.

60. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos ir ieškovė L. A. 2019-04-03 sudarė bei pasirašė žemės sklypo padalinimo į du žemės sklypus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėtos Sutarties buvo pridėti 4 planai (t. y. 2015-03-10 matininko M. K. žemės sklypo planas M 1:500, sklypo plotas 2527 kv. m., 2015-03-10 matininko M. K. žemės sklypo planas M 1:500, sklypo plotas 2316 kv. m., 2018-10-16 matininko A. J. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500, sklypo plotas 2316 kv. m., 2018-08-29 matininko A. J. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500, sklypo plotas 2527 kv. m. (toliau - Planas Nr. 2)). Kartu su ieškovės ieškiniu buvo pateikta matininko A. J. 2018-08-29 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500, sklypo plotas 2527 kv. m. (indeksai schemoje „D“ - 913, „A, B“ - 332, „C“ - 1282 (toliau - Planas). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad toks planas, t. y. matininko A. J. 2018-08-29 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500, sklypo plotas 2527 kv. m., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas, tačiau vertinant 2019-04-03 Sutarties sudarymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius įvertino, kad minėtas Planas neatitinka žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir įvertino, kad Planas Nr. 2, kuris yra pridėtas prie Sutarties, t. y. 2018-08-29 matininko A. J. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:500, sklypo plotas 2527 kv. m., yra tinkamas. Ieškovė, kartu prie Sutarties pridėtu Planu Nr. 2 ir jo turiniu susipažino (Sutarties 2.2.1 papunktis).Taigi ieškovės teiginys, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius faktiškai sutiko, kad ieškovė turi teisę naudotis 551 kv. m. valstybine žeme, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

61. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

62. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovė nepagrindė atsakovės pareigos sudaryti su ieškove žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (garažas ir ūkinis pastatas) pirkimo – pardavimo sutartį.

63. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

66. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,81 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės yra priteistina 17,81 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės L. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M., atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,81 EUR (septyniolika eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė