- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1700-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00130-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lubas“
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lubas“, trečiajam asmeniui T. R. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lubas“ 908,67 Eur skolos, 8,00 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. ji ir UAB „Mantelita“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai UAB „Mantelita“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Lubas“ skolą, kuri susidarė atsakovei neapmokėjus kreditorės UAB „Mantelita“ 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Paaiškino, kad UAB „Mantelita“ pagal atsakovės UAB „Lubas“ užsakymą pagamino atsakovei tentus, nurodytus minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje. Tačiau atsakovė, gavusi PVM sąskaitą faktūrą, pareiškė, jog užsakymas turėjo būti atšauktas, nors apie jo atšaukimą pradinė kreditorė nebuvo informuota jokiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, jog pradinė kreditorė nebuvo informuota apie užsakymo atšaukimą bei veikė sąžiningai ir pagrįstai, įvykdė atsakovės užsakymą – pagamino gaminius, atsakovei kilo prievolė už juos atsiskaityti, tačiau atsakovė šios prievolės nėra įvykdžiusi. Ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovės skola, kartu su palūkanomis (12,57 Eur) ir ikiteisminio išieškojimo (40,00 Eur) išlaidomis, ieškovei sudarė 908,67 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Lubas“ neįsigijo jokių tentų iš pradinės kreditorės UAB „Mantelita“. Pažymėjo, kad atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo–gavimo (tentų užsakymui), nėra pasirašiusi paslaugų gavimo akto bei PVM sąskaitų faktūrų. Todėl nepagrįstas teiginys, kad UAB „Lubas“ įsigijo keturis tentus ir tai yra juridinis skolos atsiradimo faktas bei prievolės atsiskaityti už paslaugas nevykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Juris LT“ į valstybės biudžetą 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad tarp šalių galimai susidarė rangos teisiniai santykiai. Tačiau ieškovė nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos ieškovės atstovo, grafoje „sąskaitą priėmė“ nėra jokio įrašo, sąskaita faktūra neapmokėta, neįregistruota atsakovės UAB „Lubas“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, be to, atsakovė pretenzijų dėl sąskaitoje įvardinto pagaminto tento nėra pareiškusi, todėl, anot teismo, negalima teigti, kad paslaugą atsakovė gavo ir priėmė.
6. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti atsakovę turėjus prievolę atsiskaityti už paslaugą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, kadangi atsakovė neakceptavo PVM sąskaitos faktūros, t. y. iki sąskaitoje faktūroje nurodyto termino jos neapmokėjo, nepadarė avansinio mokėjimo, sąskaita nepasirašyta ne tik atsakovės, bet ir ieškovės atsakingų asmenų. Be to, nors atsakovė atsakydama į 2018 m. lapkričio 7 d. pradinės kreditorės elektroninį laišką, kuriuo jai buvo atsiųsta sąskaita faktūra, nurodė „Gavau“, tačiau, anot teismo, to negalima laikyti paslaugos priėmimo faktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“, atstovaujama advokato Kęstučio Jokimo, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1895-547/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tikėtinumo taisyklę, nes iš byloje esančio pradinės kreditorės UAB „Mantelita“ ir atsakovės UAB „Lubas“ darbuotojo T. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad užsakymas buvo pateiktas, įvykdytas ir nebuvo atšauktas, t. y.:
7.1. T. R. 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė užsakymą dėl tentų gamybos elektroniniu paštu info@tentukas.lt (UAB „Mantelita” elektroninis paštas), nurodydamas tentų matmenis ir tai, kad yra reikalingi 4 tokie tentai. Ieškovės tvirtinimu, teismas nurodyto elektroninio laiško sprendime neaptarė, nesiaiškino jo reikšmės, nors akivaizdu, kad užsakovo nurodymas „reikalingi 4 tokie tentai“ reiškė tentų gaminimo užsakymą, nes jame buvo visi reikiami tentų duomenys tam, kad užsakymas būtų įvykdytas;
7.2. 2018 m. lapkričio 7 d. pradinė kreditorė UAB „Mantelita“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 856,10 Eur sumai ir pateikė ją elektroniniu paštu apmokėjimui. Atsakovė patvirtino tokios sąskaitos gavimą, tačiau jokių papildomų klausimų neuždavė, nenurodė, kad tokios PVM sąskaitos faktūros nepriima arba, kad ji išrašyta be pagrindo;
7.3. tik 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo pateikto užsakymo, pradinė kreditorė gavo elektroninį laišką, kad užsakymas turėjo būti atšauktas. Šiuo elektroniniu laišku ir pati atsakovė patvirtino, kad užsakymas buvo pateiktas, bet turėjo būti atšauktas. Taigi, pati atsakovė neginčijo, kad užsakymą pateikė, be to, nurodė, jog užsakymas „turėjo būti“ atšauktas, tačiau taip ir nebuvo atšauktas, dėl ko pradinė kreditorė užsakymą įvykdė – pagamino užsakytus tentus ir išrašė atsakovei už tai PVM sąskaitą faktūrą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lubas“, atstovaujama direktorės A. L., prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. tarp šalių nebuvo sudarytas nei susitarimas dėl tentų užsakymo pagal specialius matmenis, nei paslaugų teikimo sutartis ar užsakymo blankas patvirtintas UAB „Lubas“ antspaudais, taip pat nepasirašytas perdavimo–priėmimo aktas bei PVM sąskaita faktūra, kas patvirtina faktą, jog ne tik nebuvo aiškaus nurodymo užsakymui, bet jos apskritai nebuvo užsakytos, todėl atsakovei nekilo ir pareiga atsiskaityti už neva suteiktas paslaugas, kurių UAB „Lubas“ nėra gavęs;
8.2. nėra ginčo, kad buvęs UAB „Lubas“ darbuotojas T. R. teisingai nurodė, jog kalbėjo su pradine kreditore ir domėjosi apie kainas, pagaminimo terminus bei kitas specifines daikto savybes, tačiau neteikė konkretaus užsakymo, ką jis pats ir patvirtino teisminio proceso metu. Taip pat jis patvirtino, kad pradinė kreditorė fiziškai negalėjo pradėti užsakymo, nes pokalbio metu jam nurodė, kad užsakymas, jei toks būtų, geriausiu atveju būtų pradėtas vykdyti tik po savaitės. Kas šiuo atveju patvirtina faktą, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesutampa su ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomomis datomis;
8.3. pirminė kreditorė atsakovei atsiuntė „Išankstinę PVM sąskaitą faktūrą“, kuri nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą ir apmokėta. Vertinant šį faktą bei aplinkybę, kad abi šalys yra profesionalūs verslo subjektai, tai reiškia, kad išankstinės PVM sąskaitos faktūros neapmokėjimas automatiškai reiškia, jog paslaugos nėra užsakomos, juolab, kad iš išankstinė sąskaita turėjo būti apmokėta tą pačią dieną kaip ir jos išrašymo diena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti UAB „Juris LT“ ieškinio reikalavimai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo nustatytas ribas byloje nėra.
11. Apeliacinio skundo esmė, - ar buvo tarp UAB „Mantelita“ (pardavėjas) ir atsakovės UAB „Lubas“ (pirkėjas) sudaryta sutartis dėl 4 vnt. tentų įsigijimo.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus.
13. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
14. Nustatyta, kad elektroniniai laiškai tarp UAB „Mantelita“ ir atsakovės patvirtina, jog buvo deramasi dėl 4 vnt. tentų įsigijimo, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. (11:40 val.) atsakovės darbuotojas T. R. atsiuntė UAB „Mantelita“ el. laišką, kuriame nurodyta, jog reikalingi 4 tentai ir nurodyti išmatavimai (b. l. 10, 18), tą pačią dieną (12:06 val.) į šį laišką gautas atsakymas, nurodant preliminarią 1 tento kainą, nurodomos tam tikros sąlygos (b. l. 17), 2018 m. lapkričio 7 d. (14:50 val.) UAB „Mantelita“ atsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta ją apmokėti iki 2018 m. lapkričio 7 d. (b. l. 5, 20). Daugiau objektyvių duomenų apie šalių galimą susitarimą byloje nėra pateikta. Apeliantė teigia, kad byloje esantis el. susirašinėjimas (tame tarpe ir 2018 m. lapkričio 21 d. el. laiškas iš atsakovės, kuriame nurodyta, jog tentų užsakymas turėjo būti atšauktas (b. l. 26)) patvirtina užsakymo pateikimą. Atsakovė teigia, kad buvo domėtasi apie kainas ir kitas gaminio savybes, tačiau ji nebuvo pateikusi konkretaus užsakymo dėl tentų įsigijimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė pateikė užsakymą el. paštu, kas patvirtina susitarimo tarp šalių buvimą. Pažymėtina, kad sutartys laikomos sudarytomis kai pateiktas pasiūlymas (oferta) yra priimamas (akceptuojamas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.); sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, byloje esantis el. susirašinėjimas, leidžia spręsti apie ikisutartinių santykių tarp šalių buvimą (derybas), tačiau nėra pakankamas spręsti, kad buvo susitarta tam tikromis sąlygomis, už tam tikrą kainą įsigyti tentus. Kaip matyti, į atsakovės pateiktą užklausimą dėl tentų įsigijimo, buvo pateikta preliminari tentų įsigijimo kaina, o kitą dieną pateikta PVM sąskaita faktūra, nurodant tentų įsigijimo kainą, kurią reikia sumokėti tą pačią dieną. Taigi, esant nurodytai situacijai, laikytina, kad UAB „Mantelita“ pateikdama PVM sąskaitą faktūrą pateikė atsakovei pasiūlymą (ofertą) įsigyti 4 vnt. atsakovei reikalingų tentų už tam tikrą kainą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė priėmė šį pasiūlymą (akceptavo). Atsakovės teiginius, kad ji neužsakė tentų pas UAB „Mantelita“ (nepatvirtino užsakymo), patvirtina PVM sąskaitos faktūros neapmokėjimas nustatytu terminu ir šios sąskaitos neįtraukimas į atsakovės PVM sąskaitų faktūrų registrą (buhalteriškai neapskaityta). UAB „Mantelita“ neturėdama užsakymo patvirtinimo (nesant jos nurodytu terminu apmokėtos PVM sąskaitos faktūros) veikė savo rizika, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai ir dėl to jai tenka prisiimti dėl to kilusias pasekmes.
16. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad el. laiške esantys žodžiai „reikalingi 4 tokie tentai“ reiškia tentų gaminimo užsakymą. Pažymėtina atsakovės el. laiške esanti informacija (išmatavimai, tentų kiekis) niekaip negali reikšti galutinio užsakymo (ši informacija reikalinga kainos paskaičiavimui), nes iš UAB „Mantelita“ pusės nebuvo pateiktas pasiūlymas atsakovei, o tik pateikus pasiūlymą (kokiomis sąlygomis, už kokią kainą) atsakovei gali būti priimamas arba nepriimamas pasiūlymas (patvirtinamas užsakymas).
17. Apibendrinant apeliantės argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas sutarties sudarymas tarp UAB „Mantelita“ ir atsakovės) teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos 8,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.