Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. M., notaras M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja broliui patvirtino notarinį įgaliojimą atlikti visus veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Gavusi notaro prašytus duomenis, pareiškėja juos registruotu paštu išsiuntė savo broliui, kuriuos pastarasis turėjo perduoti notarui. Pasiskambinusi į Kauno 24-ąjį notarų biurą ji buvo informuota, kad tokie dokumentai notarinėje kontoroje yra gauti. Tačiau paaiškėjo, jog ji palikimo nėra priėmusi, nes brolis neatliko jokių veiksmų, kad priimtų palikimą pareiškėjos vardu.

Kadangi terminas palikimui priimti yra pasibaigęs, o pareiškėja buvo suklaidinta, manydama, jog brolis, turėdamas jos įgaliojimą, jos vardu priims palikimą, pareiškėja 2024 m. birželio 7 d. susisiekė su broliu dėl sutikimo gavimo, tačiau jis nesutiko duoti sutikimo terminui atnaujinti. Todėl pareiškėja kreipiasi į teismą, kad jai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Mano, kad yra objektyvios priežastys praleistą terminą atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo notaras M. S. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsniu, 2024 m. liepos 12 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., kuri buvo pareiškėjos D. R. ir suinteresuoto asmens M. M. tėvas. Po A. M. mirties jo palikimą 2024 m. sausio 3 d. priėmė M. M.. Pareiškėja nuo 2004 m. lapkričio 15 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, ten gyvena iki šiol.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, palikimo priėmimo terminą pareiškėja praleido. Spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pilnai tikėtina, kad pareiškėjai gyvenant užsienyje, užtruko notaro reikalautų dokumentų, įrodančių jos pavardės keitimą, paruošimas, išsiuntimas. Tikėtina ir tai, kad palikimo priėmimo klausimus pareiškėja buvo pavedusi tvarkyti kitam įstatyminiam įpėdiniui – savo broliui, esančiam suinteresuotu asmeniu byloje.

Nors pareiškėjos nurodytas notarinis įgaliojimas broliui tvarkyti paveldėjimo klausimus (įskaitant ir palikimo priėmimą pareiškėjos vardu) byloje nėra pateiktas, tačiau kaip matyti iš atsiliepimo, suinteresuotas asmuo pripažįsta buvus susitarimą su seserimi, kad jis Lietuvoje tvarkys paveldėjimo reikalus po tėvo mirties.

Suinteresuotas asmuo kitaip, nei pareiškėja, aiškina susitarimo turinį ir teigia, jog pareiškėja buvo nutarusi atsisakyti palikimo, o vėliau persigalvojo, tačiau šių suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytų teiginių jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Be to, pareiškėjos valia atsisakyti palikimo įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išreikšta. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl savo neapsisprendimo priimti palikimą, ar jo atsisakyti.

Teismo vertinimu, pareiškėjos valią priimti palikimą po tėvo mirties buvo nuosekli. Tai patvirtina pareiškime nurodyti jos atlikti veiksmai: tai, kad iš karto po palikėjo laidotuvių, pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, tikslu priimti palikimą. Tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas dėl giminystę patvirtinančių dokumentų trūkumų (pareiškėjos pavardės pasikeitimo, pavardės pasikeitimo pagrindo), kuriuos pareiškėja rinko ir siuntė notarui per savo brolį. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir su pareiškimu pateikti įrodymai (sąskaita už dokumentų siuntimą iš JAV ir dokumentų vertimas, pareiškėjos susirašinėjimas su broliu). Taip pat tai, kad pareiškėja, sužinojusi, kad ji nėra priėmusi palikimo, iš karto kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kas taip pat rodo, jog savo teisės į palikimą ji neatsisakė, tačiau jos nustatytu terminu neįgyvendino, nes neįvertino, jog suinteresuotas asmuo kitaip suprato jų susitarimo turinį.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia įpėdinių ginčo dėl palikimo, tik sprendžia praleisto termino atnaujinimo klausimą. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo (pareiškėjos brolis), termino atnaujinimui neprieštarauja. Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčo tarp įpėdinių dėl termino atnaujinimo nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notarui M. S. išduoti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio A. M., (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) turtą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.